Siuntos kaina nuo 35€/35£ (tašė, krepšys, lagaminas, dėžė, laiškas). Kaina priklauso nuo siuntos dydžio, svorio, paėmimo ir pristatymo vietos.
Krovinių kaina kaina nuo 35€/35£. Kaina priklauso nuo krovinio dydžio, svorio, paėmimo ir pristatymo vietos. Tarptautinio perkraustymo paslaugos.
Perkraustymo įmonės iš Stanford-le-Hope: kaip išsirinkti geriausią ir nenukentėti piniginės
Šiandien kalbėsim apie tai, kas visiems kada nors nutinka – gyvenimo pokyčius ir reiką keltis iš Jungtinės Karalystės. Esą šioje srityje jau virš dvidešimt metų, matęs viską – nuo idealiai sureguluotų pervežimų iki tų, kurie baigiasi teisme arba ašaromis ties britų muitine. Ypač dažnai susiduriu su žmonėmis, ieškančiais perkraustymo įmonių iš Stanford-le-Hope, nes čia gan tankiai apgyvendinta lietuvių bendruomenė ir arti prie Tilburio uosto. Noriu papasakoti, kaip tai vyksta iš vidaus, be jokių gražių brošiūrų, tiesiog taip, kaip yra. Tikiuosi, šis tekstas padės išvengti klaidų, kurias kainuoja brangiai.
Kaip rasti tinkamą vyriškį su sunkvežimiu Stanford-le-Hope apylinkėse
Kaip surasti normalias perkraustymo įmones iš Stanford-le-Hope?
Paieška internete dažnai duoda chaotiškus rezultatus, bet čia būtų svarbu neapsirikti. Jei ieškote perkraustymo įmonių iš Stanford-le-Hope, žiūrėkite ne tik į kainą, bet ir į tai, kiek jie tikrai dirba su Lietuva. Geriausia – klausti pačių lietuvių, jau gyvenančių Essexe, nes jie turi patirtį. Pas mane kartą buvo atvejis, kai klientas pasirinko pigiausią variantą iš skelbimo, ir vėliau jo daiktai važiavo po visą Angliją, surinkdami kitus krovinius, kol galiausiai atvyko į Lietuvą po trijų savaičių. Venkite tokių, kurie pažada "auksinius kalnus" už pusę kainos – tai dažniausiai paslėpti rizika.
Ar verta rinktis vietines firmas, o ne didelius Londono gigantus?
Vietinės firmos turi savo privalumų, ypač jei gyvenate Stanford-le-Hope. Didelės Londono įmonės dažnai uždirba ant didelio volumenio, todėl jums gali atkeliauti ne tokio atidaus vairuotojo. O vietinis, kuris važinėja po Essex, žino kiekvieną kampą, yra labiau susirūpinęs savo reputacija. Be to, jei reikės kažką papildomai užvežti ar paimti, su vietiniais susitarti lengviau. Bet čia, žinoma, reikia pasisekti – ne visi vietiniai taip patikimi.
Kaip suprasti, ar įmonė nėra sukčių?
Tai, žinoma, sunkiausia dalis. Atkreipkite dėmesį į jų tinklalapį – jei jis atrodo kaip prieš 10 metų daręs puslapis be kontaktų formos, bėkite. Taip pat, užklausę apie draudimą, iš karto girdėsite, ar jie žino ką kalba. Tikras brokeris ar pervežėjas niekada nevengs kalbėti apie atsakomybę. Kartais aš pats turiu užduoti keletą "kvailų" klausimų, kad pamatčiau reakciją. Jei jie nervingai aiškina arba neduoda aiškaus atsakymo apie CMR draudimą, geriau ieškokite kitų perkraustymo įmonių iš Stanford-le-Hope.
Ar jie patys važiuoja į Lietuvą ar perleidžia kitiems?
Tai labai svarbus klausimas, kurį dažnai užmirštame paklausti. Yra įmonių, kurios tik sutinka sutvarkyti dokumentus, o vėliau parduoda jūsų krovinį kitiems vairuotojams. Tas pats "perleidimas" gali baigtis tuo, kad jūsų baldai bus perkraunami tris kartus. Pasitikėkite tiems, kurie turi savo techniką ir savo vairuotojus, kuriais pasitiki. Žinoma, tai kainuoja brangiau, bet nervų tausojimas – tai neįkainojama.
Ką daryti, jei atvyksta senas "vagonas" su pleiskanomis?
Siūlau nedelsiant stoti į pozicijas. Nereikia būti užsispyrusiam, bet saugumas – pirmiausia. Jei sunkvežimis atrodo taip, kad gali išsiriti ratas kelio vidury, nerašykite sutarties. Turėjau klientą, kuris nenorėjo įžeisti vairuotojo ir pasirašė dokumentus. Rezultate – kėdės buvo purvinos, o viena sofa sušlapo nuo padangės protraukimo. Geriau praleisti dieną ieškant kito, nei mėnesį valyti baldus Lietuvoje.
Kodėl kainos skiriasi dvigubai vienodam perkraustymui?
Nes kaina dažnai priklauso nuo to, kas yra įskaičiuota. Vienos perkraustymo įmonės iš Stanford-le-Hope gali duoti kainą tik už vairuotojo darbą, o kitos – už visą komplektą su dėžėmis, pakavimo popieriumi ir iškrovimu Vilniuje. Čia kaip su lėktuvų bilietais – vienas pigus, bet už maistą reikia mokėti atskirai. Visada klauskite, ar įeina "pakuomenė", ar mokesčiai už tiltus (Dartford Crossing), ar kurortiniai mokesčiai (nors Lietuvoje jų nėra, bet Vokietijoje ar Prancūzijoje gali būti).
Ar į kainą įeina pakavimo medžiagos?
Dažnai ne, ir tai yra didžiausias nustebimas galvoje. Man atrodo, kad tai turi būti standartas, bet ne. Užklauskite iš karto, kainos už dėžes – jos gali būti gan brangios, jei jas perka pervežėjas. Kartais geriau nusipirkti pats "B&Q" arba paimti naudojamas iš draugų. O jei reikia profesionalaus pakavimo (pianinams, paveikslams), tai tai jau atskira paslauga, kurią ne visos mažos firmos gali užtikrinti kokybiškai.
Kas ta "valandinė norma" ir kodėl aš ją nemėgstu?
Valandinė norma yra gera tada, kai turite mažai daiktų, bet jei perkraustote namus, gali baigtis šventė vairuotojui. Niekada nežinai, kiek laiko užtruks nuleisti grandinėlę ar rasti vietą stovėjimui prie namų Londono centre (o Stanford-le-Hope centro dalis irgi gali būti užstatyta). Geriausia sutarti fiksuotą kainą, su galimybe pakeisti tik esant dideliems pokyčiams, pvz., jei papildomai atsiranda dviratis ar baseinas, kurio nebuvo sąraše.
Ar reikia mokėti už važiavimą tiltu?
Taip, jei keliaujate per Dartford tunelį ar tiltą, kuris jungia Kentą su Essexu. Dauguma įmonių tai įtraukia į savo kainų sąmatą, bet kai kurios "pamiršta" tai paminėti, o vėliau pareikalauja papildomai 10-15 svarų grynaisiais nuo vairuotojo. Tai smulkmena, bet erzinanti. Būtinai paklauskite apie šias išlaidas aptarinėjant perkraustymo įmones iš Stanford-le-Hope, kad nereikėtų diskutuoti kelyje.
Kas nutinka su depozitu, jei aš atšaukiu vėlai?
Čia jau kalbame apie taisykles, kurios dažnai būna užrašytos smulkiu šriftu. Jei atšaukiate dieną prieš važiavimą, depozitas dažniausiai lieka įmonei, nes jie jau atsisuko techniką ir prarado kitą užsakymą. Viskas priklauso nuo jūsų susitarimo, bet būkite sąžiningi – jei žinote, kad kelionės nebus, praneškite kuo anksčiau. Kartais gali pavykti susitarti dėl dalies grąžinimo, jei įmonė lanksti.
Buitinės technikos, baldai ir keiksniški daiktai
Ar jie pakuoja mano daiktus ar aš turiu pats?
Geriau, jei pakuoja jie, bent jau tai, kas yra pažeidžiama. Tiesa, už tai reikia sumokėti, bet tai sutaupo nervų vėliau. Aš mačiau, kaip žmogus bandė pats suvynioti veidrodį su senais laikraščiais ir... geriau net nesaksiu, kas nutiko atvykus į Vilnių. Profesionalios perkraustymo įmonės iš Stanford-le-Hope turi savo būrė pakuotojų, kurie žino, kaip uždengti kampus, kad niekas neplyštu.
Kaip elgtis su brangia technika ar tapyba?
Čia nereikia gelbėti pinigų. paveikslai ir 70 colių televizoriai turi būti supakuoti į medines dėžes (kristus). Tikrai nepakanka paprastos kartono dėžės. Turiu omenyje, kad jei turi ką nors vertingo, paminėk tai dar pačioje pradžioje. Kartais įmonės neturi specialios įrangos ir gali tiesiog atsisakyti vežti tokius daiktus, o tuomet reikės ieškoti meno krovinių specialistų.
Ar galiu vežti augalus? Mano žmona nori visus sodą nuvežti.
O tai, augalai – tai visa atskira istorija. Po Brexit taisyklės pasikeitė, ir dabar augalus su žeme į ES nebeįmanoma įvežti taip lengvai (bent jau taisyklės griežtesnės). Reikia griežtai išvalyti šaknis nuo žemės, bet net ir tada muitinė gali sukelti problemą. Geriau pasikonsultuoti su specialistais (o aš, tiesą sakant, ne visada 100% tikras, kas šią savaitę leidžiama, o kas ne, nes taisyklės keičiasi kaip orai). Žmonai reikia paaiškinti, kad geriau palikti kaktusą kaimynui.
Kas dėl alkoholio? Kiek butelių yra "asmeninis poreikis"?
Čia dažnai būna nesusipratimų. Muitinės taisyklės sako, kad alkoholis turi būti asmeniniam naudojimui, bet jei tu veži tris degtinės dėžes, tai jau atrodo kaip prekyba. Geriau deklaruoti viską, nei vėliau mokėti baudas ar prarasti visą siuntą. Turiu omenyje, kad kai kurios perkraustymo įmonės iš Stanford-le-Hope net gali atsisakyti vežti didelius kiekius skysčių, bijodamos, kad kas nors per kelionę plyšta ir užterš kitus daiktus.
Ar reikia ištuštinti spintas?
Absoliučiai taip. Niekada neįsivaizdavau, kad kažkas kels spintą pilną drabužių – tai paprasčiausiai fiziškai neįmanoma (sunkiau nei manysi). Vieną kartą važiavome su klientu, kuris insistavo, kad spinta lengva. Kai ją pakėlėme, rėmai pražuvo. Taigi, ištuštinkite spintas, drabužius sudėkite į dėžes – taip bus saugiau ir greičiau. (O taip, drabužių pakavimo dėžės su strypais yra puiki investicija).
Ar galiu vežti savo motociklą ar mopedą?
Taip, bet jis turi būti tinkamai užfiksuotas. Negali tiesiog pastatyti jį tarp sofos ir šaldytuvo. Jis turi būti užsegamas ant grindų su specialiomis juostomis, kad nešoktų. Be to, benzino bakas turi būti beveik tuščias (kai kurios keltų kompanijos reikalauja, kad būtų mažiau nei ketvirtis bako). Jei turi retą motociklą, gali reikti speciali draudimo polisas.
Kaip suvežti mūsų šunį? Jis didelis ir baisus.
Gyvūnai – tai ne krovinių dalis. Jie turi važiuoti su savininku automobilyje arba specialiu gyvūnų pervežimo servisu. Nė viena tinkama perkraustymo įmonė iš Stanford-le-Hope neleis jums uždaryti šuns į vagoną su baldais – tai nelegalu ir neetiška. Yra specialios firmos, kurios gabena gyvūnus visą kelią, rūpinasi veterinarinių pažymų formulėmis ir t.t. Nerašykite šuns į dėžę, prašau.
Kas dėl vaikiškų žaislų? Ar juos reikia skaičiuoti?
Gerai, kad paklausėte. Vaikiškų žaislų dažniausiai būna daug, ir jie visi paskenda po lova ar sofa. Prieš atvykstant komandai, surinkite viską į vieną vietą, kad vairuotojai nepraleistų pusvalandžio ieškodami "Lego" detalių. (O tas "Lego" kojose... žinau, ką jaučiate). Nereikia jų dėti į tvirtas dėžes, tiesiog didelius maišus, kad greitai užkrauti.
Kelionės eiga, muitinė ir nepageidaujami siurprizai
Kurie dokumentai tikrai privalomi dabar?
Dabar, kai Jungtinė Karalystė nebe ES, reikalavimai griežtesni. Būtinas T1 dokumentas (arba T2, jei atvežate iš Šiaurės Airijos, bet čia ne atvejis), kuriame nurodomas krovinių sąrašas. Be to, reikia deklaracijos (kurią dažnai ruošia brokeris), kad tai nėra prekybinis siuntinys. Dar reikia jūsų paso kopijų. Pas mane buvo atvejis, kai klientas pamiršo pasą, ir mes stovėjome pasienyje valandą, laisdami dokumentus faksu (kaip senovėje). Geriau turėkite visus pasus su savimi.
Kas yra T1 dokumentas ir ar reikia jį turėti?
T1 tai dokumentas, kuris leidžia kroviniui keliauti per ES ribas nemokamai (be muito), jei tai asmeniniai daiktai. Be jo, muitinė gali manyti, kad prekiaujate, ir pareikalauti mokesčių. Už T1 paprastai imamas mokestis (brokerio mokestis). Dauguma perkraustymo įmonių iš Stanford-le-Hope gali tai padaryti už jus, bet už tai papildomai priklaups. Neskubėkite, reikia tiksliai užpildyti sąrašą, kad nesuklystum su vertėmis.
Ar reikia deklaruoti kiekvieną porą batų?
Ne kiekvieną porą atskirai, bet bendrą sąrašą daryti reikia. Muitininkai dažniausiai žiūri į bendrą vaizdą. Jei sąraše parašyta "baldai, drabužiai, buitinė technika", tai dažniausiai užtenka. Bet jei turi kažką brangaus, pvz., brangų laikrodį ar furierką, būtinai nurodyk atskirai su verte. Nerašyk "seni daiktai", geriau "naudota sofa, įsigyta 2015 m.".
Kas dėl transporto priemonių importo iš Stanford-le-Hope?
Automobilių importas dabar yra visai kita istorija, ne kaip baldai. Jei norite nuvežti mašiną, reikės sumokėti PVM ir muito (jei mašina senesnė nei 6 mėnesiai, dažniausiai nemokama, bet taisyklės keičiasi). Čia aš jums negaliu patikimai pasakyti, kiek tiksliai kainuos mokesčiai šią dieną, nes kursas svyruoja. Geriau pasikalbėkite su muitinės brokeriu iš anksto. Mašina turi būti užregistruota jūsų vardu bent 6 mėnesius prieš išvykstant, kad būtų laikoma asmeniniu daiktu.
Ar galiu vežti maistą? Aš turiu keptuvę su sūriu.
Maisto produktų vežimas iš JK į ES dabar yra labai apribotas. Mėsą, pieno produktus ir daržoves beveik neįmanoma (nors maži kiekiai asmeniniam vartojimui kartais praeina, bet rizikuoti nėra verta). Sūris keptuvėje? Jei tai kietas sūris, galbūt praeis, jei minkštas – gali būti konfiskuotas. Geriau suvalgykite visą "British breakfast" prieš išvykdami (o kaip be keptos pupų ir dešrelės?).
Kiek laiko užtrunka kelionė iš Stanford-le-Hope iki Vilniaus?
Įprastai tai trunka apie 3-4 dienas, jei viskas vyksta sklandžiai. Važiuojame link Tilburio (arba Harvicho), keltu per Lamanšą, pro Belgiją ar Olandiją, Vokietiją, Lenkiją. Bet jei užeina rūkas prie Dover, arba yra eilės prie pasienio su Lenkija, gali užtrukti ir ilgiau. Kartais vairuotojai sustoja pailsėti, o taisyklės griežtos – negali važiuoti 24 valandas. Tai nėra lenktynės, tai logistika.
Kas nutinka, jei kelyje sugenda sunkvežimis?
Tai blogiausias siaubas. Tada reikia skubiai ieškoti pagalbos vietiniuose servisuose, o tai gali užtrukti dieną-dvi. Jei turite draudimą, gali būti padengtas apgyvendinimas (nors retai). Geriausios perkraustymo įmonės iš Stanford-le-Hope turi techninę pagalbą sutartą su visais Europos tiesėjais. Tačiau pasidomėkite, kas nutinka su jūsų daiktais, jei reikės perkrauti į kitą vagoną – ar jie apsaugos juos nuo lietaus?
Ar vairuotojai kalba lietuviškai ar angliškai?
Labai dažnai tai lietuviai ar lenkai, dirbantys JK. Taigi, su lietuviškai kalbančiu vairuotoju susitarti bus lengviau dėl tos pačios "dvasios". Bet yra ir vietinių britų vairuotojų, kurie yra labai profesionalūs, bet gali nesuprasti, ką reiškia "degtinės butelis tarp drabužių". (O tai, aš kažką pamiršau... aa, vairuotojai dažnai moka ir šiek tiek rusiškai, tai irgi savybė).
Kaip elgtis, jei vairuotojas atvyksta pavargęs?
Jei jis atrodo pavargęs arba blogai kvepia, nedarykite jam priekaištų, bet padėkite. Jie turi sunkų darbą. Jei matai, kad jis negali pakelti dėžės, geriau padėk pats, nei laukti, kad nukristų ant kojos. Tiesa, jei vairuotojas agresyvus arba neatsakingas, skambink įmonės vadovui iš karto. Saugumas svarbiau už politikingumą.
Ar galiu sekti savo daiktus realiu laiku?
Dauguma šiuolaikinių įmonių siūlo GPS stebėjimą. Galite žiūrėti, kur dabar yra jūsų vagonas – ar jau jūroje, ar sustojęs prie degalinės Vokietijoje. Tai suteikia ramybės. Prieš 20 metų to nebuvo, ir mes turėjome tik tikėtis, kad skambina "sėkmingai atvykome". Dabar technologijos pažangos, naudojite jas.
Galutiniai svarstymai ir išvados
Kada geriausia planuoti perkraustymą?
Geriausia kuo anksčiau, ypač vasarą arba prieš šventes (Kalėdas, Naujuosius). Tada perkraustymo įmonės iš Stanford-le-Hope yra užimtos, o kainos šoktelnia. Vasarą dar ir vairuotojai traukiasi atostogų, tad technikos trūksta. Jei galite, kelkite pavasarį arba rudenį – taip sutaupysite ir pinigų, ir nervų. Planuokite bent mėnesį iš anksto, o jei tai didelis projektas – net dviem.
Ar verta drausti savo daiktus?
Be abejo. Net jei manote, kad jums nieko nenutiks. Kelionės metu gali būti avarija, gėltingi orai arba vagystė (nors reta, bet įvyksta). Paprastas draudimas, kurį siūlo pervežėjas, dažnai dengia tik labai mažą sumą, todėl verta pasidomėti papildomu krovinio draudimu. Tai nedidelė investicija palyginti su viso turto verte.
Kas dėl palikimo išlaidų (pallets)?
Jei įmonė nešioja savo dėžes ir europines (europalletes), jos turi sugrįžti atgal į Angliją. Jei jūs pasiliksite dėžes arba paletes Lietuvoje, reikės jas sumokėti. Kartais žmonės pamiršta, kad paleta kainuoja 15-20 svarų. Susitarkite iš anksto, ar grąžins tą medieną, ar ją pasiliksite.
Kaip atsiskaityti už paslaugas?
Dažniausiai imamas depozitas (10-20%) užsakymo metu, o likusi suma – atvykus į paskirties vietą prieš iškraunant. Nerekomenduoju mokėti 100% iš anksto – jei įmonė išnyks, pinigų nebegrąžinsite. (Nors, jei tai didelė, patikima korporacija, gali reikalauti viso mokėjimo, bet čia jau kitas lygmuo).
Ar galima pasitikėti "Google Reviews"?
Apžvalgas skaitykite, bet su kritine mintimi. Dažnai įmonės užsisako penkių žvaigždučių atsiliepimus arba rašo patys. Žiūrėkite į tas, kur yra ilgos, detalus istorijos – jose dažniausia yra tiesa. Jei matote dešimt vienodų teigiamų atsiliepimų parašytų per vieną dieną – tai signalas.
Ką daryti, jei daiktai atvyko sugadinti?
Skubiai darykite nuotraukas prieš iškraunant (jei galite stebėti procesą) ir iš karto praneškite vadovui. Nerašykite dokumento, kad viskas "gerai", jei taip nėra. Vėliau įrodinėti bus beveik neįmanoma. Turiu omenyje, kad draudimo bylos gaišta laiką, bet jei turite įrodymų, pinigus gausite atgal.
Ką daryti, jei įmonė atsisako vežti mano daiktus dieną prieš išvykimą?
Tai baisiausia situacija, bet ji įvyksta. Jei jums atšaukia, ieškokite greitosios pagalbos (yra firmos, kurios specializuojasi "užpilduose", bet jos brangios). Geriausia turėti atsarginį planą arba pasirašyti sutartį su dideliu nustatytu baudos dydžiu, jei įmonė nedirba taip, kaip sutarta.
Ar galima vežti dujas (butilius)?
Ne, nebegalima. Butiliai su dujomis yra sprogmenys (kaip ir propano balionai kebabui). Jų neįleis į keltą, neįleis per muitinę. Jas reikia atiduoti kaimynams arba išpilti. (O tu tą dujų balioną nupirkei tik prieš savaitę... gyvenimas).
Ar verta vežti senus mėsos malūnus?
Nėra, juk jau kalbėjome apie maistą. Bet jei tai antikvarėtas malūnas be liekanų, tai galima. Tikrai geriau palikti visas maisto liekanas Anglijoje. Muitinės šunys turi puikia uoslę.
Kaip sureguliuoti iškrovą Lietuvoje?
Jei įmonė atvyksta iki jūsų namų durų, viskas paprasta. Jei reikia laikinai padėti į sandėlį, tai kainuoja papildomai. Susitarkite su vairuotoju iš anksto, kur jis gali pastatyti sunkvežimį – senamiestyje didelis vagonas negali važiuoti į smulkias gatves. Reikės įsirengti "palepę" arba įsitraukti kaimynus su mažesnėmis transporto priemonėmis.
Ar aš galiu važiuoti su vairuotoju?
Techniškai taip, jei yra vietos (lova), bet dauguma įmonių to neleidžia dėl draudimo ir saugumo. O ir 4 dienos praleisti su svetimu vairuotoju, be dušo... gali būti nuobodu. Geriau skristi lėktuvu ir laukti Vilniuje su arbata.
Ką daryti su likusiais daiktais Anglijoje?
Jei ką nors paliksite, turite problemą. Yra įmonių, kurios atlieka "namų išvalymą" ir išveža sąvartyną, bet tai brangu. Geriausia viską išparduoti "Facebook Marketplace" arba atiduoti labdarai. Nenuleiskite daiktų kieme, kai išvažiuosite – gausite baudą iš savininko.
Kodėl tiek daug dėmesio skiriama Stanford-le-Hope?
Nes čia strategiškai patogu – arti uosto, arti autostradų, o ir lietuvių čia daug. Dauguma perkraustymo įmonių iš Stanford-le-Hope žima šią rinką ir yra įgūdę dirbti su mūsų tautiečiais. Taigi, vietinis žinojas yra vertingiau už bendrąjį.
Ar galiu vežti savo darbo įrankius?
Taip, jei tai asmeniniai įrankiai, ne prekybinis kiekis. Jei tu turi pilną sunkvežimį su gręžtuvais, tai jau prekyba. O jei dėžė su atsuktuvais ir plaktukais – tai be problemų.
Kas nutinka, jei aš neturiu adreso Lietuvoje?
Reikės jį sukurti bent jau formaliai, kad muitinė galėtų užpildyti dokumentus. Galite naudoti draugo adresą arba pasamdyti virtualų biurą. Be adreso krovinys nebus išleistas.
Ar verta imti mažą dėžę "paskutiniai dalykai"?
Būtinai. įdėkite tuos dalykus, kurių reikės pirmąją naktį: šukas, kremą, pidžamą, maistą šunui. Nieko nėra blogiau, nei po trijų dienų kelionės ieškoti dantų šepetėlio tarp šimto dėžių.
Išvados
Viskas susiveda į tai, kad perkraustymas – ne tik fizinis darbas, bet ir organizavimas. Nors perkraustymo įmonės iš Stanford-le-Hope yra pasiruošusios padėti, jūsų atsakomybė yra pasirūpinti dokumentais ir sąmoningu pasirinkimu. Nerašykite visų pinigų iš karto, pasidomėkite draudimu ir būkite kantrūs – kelyse įvyksta nenumatytų dalykų. Sėkmės kelyje į naujus namus, tikėkimės, kad šis straipsnis padės išvengti tų bėdų, su kuriomis aš teko susidurti per savo metus.