Perkraustymo įmonės iš Smallfield: kas veikia, kas ne, ir ką reikia žinoti

Kraustymas visada yra chaosas, nepriklausomai nuo to, kur judate. Jei ieškote perkraustymo įmonių iš Smallfield, tikriausiai jau jaučiate stresą, kylantį dėl to, kad viskas gali nueiti į šalį. Aš šioje srityje esu jau virš dvidešimties metų ir mačiau viską – nuo puikių, operatyvių komandų iki tokių, kurių geriau būtų vengti kaip ugnies. Čia ne tik apie baldų vežimą, bet ir apie tai, kaip išvengti nereikalingų nervų, kai kelyje pasirodo neplanuotos kliūtys. Svarbiausia – ne visada brangiausia reiškia geriausia, o pigiausia dažnai baigiasi avarija.

Kaip rasti normalius žmones ir nenukristi

Kodėl taip sunku rasti patikimą pervežėją?

Sunku, nes rinka pilna "vienišų vilkų" su pasiskolintais furgonais. Vakar kalbėjau su klientu, kuris pasamdė firmą be sutarties, ir jam tiesiog iškrito daiktai iš sunkvežimio važiuojant po Smallfield. Perkraustymo įmonės iš Smallfield turi turėti bent minimalų reputaciją, o ne tik skambintį numerį. Patikrinkite, ar jie turi realų adresą ar tik virtualų biurą. Geriausia dirbti su tais, kurie nebijo parodyti savo garso ir, svarbiausia, kurie turi draudimą. Be draudimo niekur nevažiuokite, net jei jie duoda pusę kainos.

Ar vietovė turi įtakos pasirinkimui?

Žinoma, Smallfield nėra Londono centras, čia gatvės siauresnės, o važiavimas gali būti apsunkintas, jei turite didelį sunkvežimį. Kai kurios perkraustymo įmonės iš Smallfield geriau pažįsta vietovę ir žino, kur galima pastatyti mašiną, kad neužkliūtumėte už kaimyno tvoros. Jei gyvenate kažkur prie pat žaliojo zono, didelis sunkvežimis tiesiog negaliuvažiuoti. Tada reikia mažesnės technikos, o ne tos, kuri veža pusės Europos krovinius. Vietinis žinojimas čia padaro didelę skirtį.

Ką tiksliai reikia Klausti paskambinus?

Ne klausinėkite tik kainos. Paklauskite, kiek jie dirba, kas atsitinka, jei sulūžta šaldytuvas. Aš asmeniškai visada klausiu apie jų vairuotojų patirtį. (Turiu omenyje – ar tai jų nuolatiniai darbuotojai, ar samdomi "rankos" iš dienos). Jei jie sako, kad vairuotojai dirba jau 5 metus, tai geras ženklas. Jei girdite uždelstą atsakymą arba triukšmą fone, kaip būtų bare, geriau ieškoti kitos. Patikimumas prasideda nuo to, kaip jie atsiliepia į pirmąjį skambutį.

Ar verta rinktis vietinius?

Kartais taip, kartais ne. Vietinės firmos gali būti lankstesnės laiku, bet didelės turi daugiau resursų. Vieną kartą matėme, kaip vietinė Smallfield komanda neįveikė didelio krovinio, nes neturėjo pakankamai žmonių. Didelės firmos gali atsiųsti pagalbą iš gretimo miesto. Tačiau vietiniai dažnai kovoja dėl kliento labiau ir stengiasi nepraleisti pro šalį. Viskas priklauso nuo jūsų krovinio dydžio ir sudėtingumo.

Kaip atpažinti "juodąjį" pervežėją?

Jis kalba tik apie kainą ir nieko apie saugumą. Jei klausiate apie draudimą, o jis pradeda šnibždėti, kad "su mumis niekas neįvyksta", bėkite. Taip pat žiūrėkite į mašiną, jei galite. Jei furgonas matomai daužytas be šviesų, kaip tikėtis, kad jūsų porcelianas nenukris? Dar vienas signalas – reikalauja mokėti grynaisiais prieš pat vežimą be jokio dokumento. Tai tiesiog kvietimas apsidairyti likus be daiktų.

Pinigai, kainos ir paslėpti mokesčiai

Kiek vidutiniškai kainuoja kraustymas iš Smallfield?

Nepasakysiu tikslios sumos, nes viskas priklauso nuo to, kiek daug turite daiktų. Bet mažam butui iš Smallfield galite tikėtis nuo 300-400 svarų, jei tai vienas darbuotojas su furgonu be kėlimo. Jei reikia pilnos komandos su keltuvu, skambės nuo 800-1000. Perkraustymo įmonės iš Smallfield dažnai įtraukia vietinį mokestį už pietų pertrauką arba važiavimą, todėl visada klauskite galutinės sumos su PVM. Nenuviliu, bet pigiau niekada neišeina, jei skaičiuojate savo nervus.

Kodėl viena firma kainuoja 200, o kita 500?

Skirtimas tame, kas įskaičiuota. Pigioji kaina tikrai yra tik už važiavimą nuo A iki B. Jei reikės nešti daiktus trečiaju aukštu be lifto, jie papildomai susiskaitys po 50 svarų už laiptą. Brangioji kaina dažnai įtraukia pakavimą, išpakavimą, visą riziką ir darbuotojų kėlimą. Aš dažnai sakau klientams – jei atrodo per pigu, tai tikrai kažką praleido. Tas 200 svarų pasirodo esąs 500, kai jie jau įkrovė viską į furgoną ir reikalauja "papildomo" už sunkų darbą.

Ar galima derėtis dėl kainos?

Galima, bet nedarykite to taip, tarsi pirkčiat bulves ant turgaus. Užklausite dėl nuolaidos, jei kraustytės darbo dieną arba ne aukščiausiu sezonu. Aš pats dažnai duodu nuolaidą, jei žmogus malonus ir pasiruošęs, pvz., jau viską supakavęs dėžėse. Bet jei jūs reikalaujate 30 proc. nuolaidos už "greitą apmokėjimą", galiu pasakyti – ačiū, bet ne. Geriausia šiek tiek pagalvoti, nei vadovautis vien godumu. Kokybė turi savo kainą, o pervežėjai taip pat nori uždirbti duonai.

Kas yra „valandinis įkainis“ ir kodėl jis pavojingas?

Valandinis įkainis atrodo patrauklus, kol jie nepradeda "važiuoti lėtai". Jei pasirašote sutartį, kad mokate 60 svarų per valandą, o jie trys valandas nešioja vieną sofą, tai jūsų problema. Geriausia sutarti dėl fiksuotos kainos už darbą, o ne už laiką. Žinoma, jei darbas labai nestandartinis, valandinis gali būti išeitis. Bet tada stebėkite laikrodį ir užtikrinkite, kad jie tikrai dirba, o ne geria kavą po kiemu.

Ar reikia mokėti už įkėlimą/iškėlimą atskirai?

Normalios firmos tai įtraukia į bendrą kainą. Bet yra tokių, kurie skaido iki smulkmenų: užėmimas – 50, išėmimas – 50, o pakavimas – dar 100. Tai senas triukas, kad kaina atrodytų mažesnė pradžioje. Visada klauskite: "Ar tai galutinė kaina, įskaitant visą fizinį darbą?". Jei girdite "taip, bet..." – tai reiškia, kad ne. Nenoriu būti baisus, bet aš mačiau sąskaitas, kur už nešimą buvo mokama daugiau nei už degalus.

Ar mokėti už važiavimą tuščia?

Taip, tai yra normalu. Jei jie atvažiuoja iš gretimo miesto į Smallfield ir po to veža jus į šiaurę, jie praranda laiką ir degalus. Dauguma perkraustymo įmonių iš Smallfield arba uždeda fiksuotą mokestį, arba įtraukia į kilometrų normą. Nepergyvenkite dėl to, jei tai ne kažkoks absurdiškas mokestis, pvz., 100 svarų už tuščią važiavimą 5 km atstumu. Tada tikrai galite diskutuoti.

Ką daryti, jei kaina pašoko paskutinę minutę?

Jei kaina pasikeičia be jūsų sutikimo (pavyzdžiui, jie sako, "o, mes pamiršome pridėti PVM"), tiesiog atsisakykite. Žinoma, jei jau viskas pakrauta, situacija sudėtinga. Todėl visada reikia galutinės sutarties el. paštu arba raštu. Jei jie bando spausti, sakykite, kad kreipsitės į vartotojų teises. Paprastai tai veikia, nes nė viena firma nenori problemų su institucijomis dėl keleto dešimčių svarų.

Daiktų saugumas ir pakavimo subtilybės

Ar jie duoda dėžes nemokamai?

Kai kada, dažniausiai tai yra naudotos dėžės. Jei norite naujų, tvirtų, tai papildomai kainuoja. Aš visada patariu klientams pažiūrėti į vietines parduotuves, pvz., "Lidl" arba statybinių medžiagų sandėlius Smallfield aplinkoje – ten dažnai galima gauti dėžių beveik už dyką. O firmos dėžės gali būti brangios, nors ir patogios. Neklauskite nemokamų dėžių, jei jums reikia specialių rėmų paveikslams arba vynui – tai jau prabangos paslauga.

Kaip supakuoti televizorių?

Geriausia palikti jį originalioje pakuotėje. Jei jos nebėra, reikia specialaus "tv box" dėžės, kurią turi geriausios perkraustymo įmonės iš Smallfield. Nebandykite uždaryti į paprastą kartoną su antklodžiu viduje – tai laukinas šūvis. Aš mačiau, kaip 55 colių ekranas nukrito tik todėl, kad buvo pririštas paprasta juosta prie kėdės. Investuokite į gerą pakavimą, arba rizikuokite pamatyti savo mėgstamiausią serialą ant grindų.

Ar reikia išpakuoti viską prieš atvykstant?

Ne, priešingai – palikite svarbiausius daiktus (vaistus, dokumentus, pižamas) atskirai. Vienas mano klientas išpakojo visus indus prieš atvykstant pervežėjams, ir turėjo juos vėl supakuoti, nes vairuotojai negalėjo praeiti su dėžėmis. Palikite viską dėžėse, jei įmanoma. Tai greičiau ir saugiau. O jei pervežėjai siūlo išpakuoti dėžes vietoje jūsų (už papildomą mokestį, žinoma), tai gali būti geras sprendimas, jei jums nėra jėgų.

Kas nutinka su baldais, jei neina per duris?

Tai klasika. Mes ne kartą tekdavo išmontuoti sofas arba net išlaužti (t.y. išimti) langus. Geri pervežėjai turi su savimi įrankius. Jei jie atvyksta tik su rankomis, tai blogas ženklas. Užsukite iš anksto ir išmatuokite viską. (Nesu tikras, ar visos firmos tai daro nemokamai, bet dažniausiai tai įeina į kainą). Nenusiminkite, jei reikės atsukti kojas nuo stalo – tai geriau nei brauti per sieną.

Ar jie veža augalus?

Taip, bet ne visi. Augalai yra gyvos būtybės, o ne baldai, todėl jie gali užgesti uždarame furgone vasarą arba užšalti žiemos metu. Be to, žemė gali išbėgti. Aš dažnai patariu juos vežti asmeniškai, jei įmanoma. Jei ne, pasakykite pervežėjui, kad jie yra jautrūs. Ypač jei turite didelę palmę, kurią neįmanoma uždengti. Geriausia perkraustymo įmonės iš Smallfield žino, kaip juos užtvirtinti, kad neišsuktų.

Kaip apsaugoti brangius daiktus?

Jei turite juvelyrinius dirbinius ar didelę grynojo pinigų sumą, vežkite juos su savimi. Pervežėjai neatsakingi už pinigus ar labai smulkius, brangius daiktus, jei jie nebuvo užregistruoti specialiu sąrašu. Vienas klientas padėjo auksinę grandinę ant komodos, ir ji, žinoma, dingo. Neleiskite jums nukristi ant akių – viską brangų paslėpkite pas save arba naudokite seifą, kurį jie gali perkelti atskirai.

Ar reikia išmontuoti spintą?

Ji yra didelė ir sunki – taip, tikriausiai reikės. Dauguma spintų yra surinktos taip, kad jos nepraeitų per laiptus neišmontuotos. Profesionalios komandos tai padarys greitai, vos per 15 minučių. Jei bandysite ją brauti visą, galiu garantuoti, kad sugadsite korpusą arba grindų apdailą. Užsirašykite, kurios eglutės kurioje vietoje buvo, kitaip surinkimas bus galvos skausmas.

Kelionės, geografija ir netikėtumai

Kaip dabar veža per Lamanšą po „Brexit“?

Tai dabar didelė galva skausmas. Jei perkraustymo įmonės iš Smallfield veža daiktus į Europą (pvz., į Lietuvą), reikia tvarkyti muitinę. Be to, reikia "Transit" dokumentų. Anksčiau buvo paprasčiau – važiavai ir viskas. Dabar reikia deklaruoti kiekvieną daiktą, jei vertė viršija tam tikrą ribą. (Tiksliai neatsimenu ribos dabar, gal 450 svarų, bet geriau pasitikrinti). Jei jie nieko nesako apie dokumentus, nevažiuokite su jais – galiu užstrigti sienoje.

Ar reikia muitinės deklaracijos?

Jei kraustotės į kitą šalį ne ES ar iš ES, taip. Net jei tai tavo asmeniniai daiktai, kai kurios šalys reikalauja sąrašo su vertėmis. Tai nereiškia, kad mokėsi mokesčius, jei daiktai naudoti, bet dokumentai turi būti. Geriausios firmos padeda užpildyti tuos popierius. Blogiausios sako: "Aš nieko nežinau, važiuok, kaip nori." Pasirinkimas akivaizdus.

Kiek laiko trunka kelionė į Lietuvą?

Autobusu? Nesakyk. Sunkvežimiui su kroviniu tai paprastai trunka apie 3-4 dienas, priklausomai nuo kelių situacijos ir laukimo laiko Lamanšo šliuzuose. Jei jie pažada, kad atveš per dieną, jūsų apgauna. Fiziniai dalykai tokie, kad negali važiuoti 200 km/val su pilnu kroviniu. Planuokite savo atvykimą su atsarga. Aš mačiau, kaip žmonės laukė savo baldų savaitę, nes vairuotojas sustojo "pailsėti" ir užmigęs praleido važiavimą.

Ar galima vežti maistą?

Geriau nevežti ilgus atstumus. Tai gali sugesti arba traukti nemalonų kvapą, jei kažkas išsilieja. Be to, kai kuriose šalyse yra ribojama mėsos ar pieno produktų įvežimas. Vienas klientas bandė vežti dešras į Šveicariją ir jas konfiskavo muitinėje. Palikite maistą čia arba suvalgykite kelionės metu. Nėra verta rizikuoti dėl kumpio.

Kas dėl vairuotojų darbo laiko?

Jie turi tachografus. Jie negali važiuoti amžinai. Jei reikalaujate, kad jie nuvažiuotų 10 valandų be pertraukos, jums tiesiog atsisakys. Tai yra įstatymas. Aš pats kartą buvau toje situacijoje, kai vairuotojas turėjo sustoti po 4,5 valandų, o klientas šaukėsi. Nėra ką daryti – saugumas pirmiausia. Geriausia suplanuoti kelionę taip, kad atitiktų šiuos reikalavimus, arba pasirinkti dviem vairuotojais, jei skubate.

Bėdos, nesklandumai ir kaip išgyventi

Kas nutinka, jei kažkas sulūžo?

Turi būti draudimas. Jei sulūžo lėkštė, tai viena, jei sofa – kita. Praneškite apie tai iš karto, kai iškraunate. Ne kai jie jau išvažiavo. Dauguma firmų turi tam tikrą atsakomybės ribą, todėl brangius daiktus geriau apdrausti papildomai. Aš mačiau bylas, kurios truko mėnesius, kol žmogus gavo atlyginimą už sulaužytą pianiną. Užsirašykite visus trūkumus į aktą prieš jiedam išvažiuojant.

Ar turiu padėti nešti?

Jūs galite, jei norite sutaupyti pinigų, bet dažniausiai tai nereikalinga. Pervežėjai yra fiziškai stiprūs ir moka kelti sunkius daiktus, kad nesugadintų nugaros. Jei bandysite padėti ir nukrisite ant kojos, tapsite problema. Geriau nukreipkite juos, kur ką statyti, ir duokite gėrio vandens. Jūsų darbas yra vadovauti, jų – nešti. (Išskyrus atvejus, kai daugiau nešti nei jie, tada žinoma, padėkite).

Kas daryti, jei vairuotojas atvyksta pavėluotai?

Skambinkite į biurą. Kartais tai ne jų kaltė – gali būti spūstys M25 arba avarija. Jei jie neduoda jokių paaiškinimų, tai blogas požymis. Aš vieną kartą laukiau 4 valandas, o vairuotojas tiesiog pamiršo apie mus. Tada reikalaujau nuolaidos. Jei jie vėluoja daugiau nei valandą be pranešimo, galite netgi atšaukti užsakymą, jei sutartyje toks punktas yra (dažnai yra).

Ar galiu važiuoti su jais?

Dauguma firmų neleidžia dėl draudimo. Vairuotojas yra atsakingas tik už savo keleivius (jei tokių turi). O jei jums nukris ant galvos kokia dėžė, jie nebus apdrausti. Be to, tai nepatogu – sėdėti tarp dėžių 5 valandas nėra pramoga. Geriau susitarti dėl palydovinio automobilio, jei reikia sekti juos.

Kaip elgtis su blogu pervežėju?

Jeigu jie įžeidžia, gėdina arba dirba nekokybiškai, nedarykite scenos tiesioginio darbo metu – gali pablogėti. Užfiksuokite viską video arba rašykite pastabas. Po to, kai darbas baigtas, rašykite skundą. Aš žinau, kad skundai dažnai veikia, ypač jei grasinate skųstis prekybos tarybai arba rašyti neigiamą atsiliepimą. Firmos bijo savo reputacijos daugiau nei jūsų 50 svarų nuobaudos.

Ar galiu pasitikėti intuicija?

Taip, jei kažkas jums nejaučia, nedarykite. Jei vairuotojas atrodo pavargęs arba furgonas bjaurus, nepilkite ten brangiausių daiktų. Intuicija dažnai mums pasako, kaip yra, o mes ją ignoruojam norėdami sutaupyti. Geriausia sumokėti šiek tiek daugiau kitai firmai ir būti ramiam. Nervų ląstelės nebesiaugo, o baldus galima nusipirkti naujus, bet ramybės neįmanoma nusipirkti.

Išvados

Viskas apie perkraustymo įmones iš Smallfield su sumažinta tik viena – pasiruošimas yra pusė sėkmės. Neklauskite tik kainos, klauskite apie draudimą, vairuotojus ir, svarbiausia, pasitikėkite savo jausmais po pokalbio. Nors aš čia parašiau daugiau neigiamų dalykų, kad jus įspėčiau, yra ir puikių, profesionalių komandų, kurios padarys visą šią kančią be skausmo. Sėkmės rasti tokius ir tikiuosi, jūsų baldai pasieks naująjį namą saugiai.