# Perkraustymo įmonės iš Anglijos: palyginkite jų paslaugas

Įvadas

Jeigu ieškote perkraustymo įmonės iš Anglijos ir bandote suprasti, kas iš tikrųjų atveš jūsų baldus, dėžes ir kavos aparatą iki naujų namų, gerai. Po 20+ metų tarptautinių pervežimų matau tą patį filmą: klientas paima tris pasiūlymus, pasirenka pigiausią ir po savaitės aiškėja, kad pakavimas neįskaičiuotas. Kai ieškote „Perkraustymo įmonės iš Anglijos: palyginkite jų paslaugas“, žiūrėkite ne tik į skaičių svarais. Svarbu maršrutas Londonas–Vilnius ar Mančesteris–Kaunas, ar kroviniu dalinatės su kitais, ar yra draudimas, sandėlis, inventorizacija ir kas atsitinka, kai keltas vėluoja. Rašau paprastai, nes realybėje viskas ne visada būna tvarkingai.

DUK

Perkraustymo įmonės iš Anglijos: palyginkite jų paslaugas pagal kainą

Ką reiškia ta kaina, kai siunčiu daiktus iš Londono į Vilnių?

Kaina gali reikšti labai skirtingus dalykus. Viena įmonė į sąmatą įtraukia apžiūrą, pakavimą, pakrovimą, transportą ir iškrovimą, kita – tik vietą sunkvežimyje. Mažam butui grupiniu kroviniu Londonas–Vilnius dažnai išeina apie £1 200–£2 200, o pilnesniam butui ar namui – gerokai daugiau. Būtinai klauskite, ar kaina galioja iki durų, ar tik iki terminalo. Jei lyginate „Perkraustymo įmonės iš Anglijos: palyginkite jų paslaugas“, pradėkite ne nuo mažiausio skaičiaus, o nuo to, kas tame skaičiuje yra.

Ar pigiausias pasiūlymas iš Mančesterio visada geresnis?

Ne, tikrai ne. Turėjau klientą iš Mančesterio, kuris pasirinko pasiūlymą už £900 mažiau, o po to laukė dar dvi savaites, nes „pirmas automobilis neprisipildė“. Galiausiai daiktai atvažiavo, bet be normalaus inventorizacijos sąrašo, ir paskui buvo sunku aiškintis dėl įbrėžtos sofos. Pigiau kartais reiškia tik tai, kad kažkas kažkur neišskaičiavo. Gera įmonė paaiškina, kodėl kainuoja tiek, kiek kainuoja. Bloga – tiesiog spaudžia pasirašyti greitai.

Kiek kainuoja pakavimas ir dėžės?

Pakavimas nėra „tik dėžės ant grindų“. Normalus profesionalus pakavimas Anglijoje gali kainuoti nuo £200 iki £900, priklausomai nuo buto dydžio, indų, rėmų, drabužių ir trapumo. Dėžės, plėvelė, kampai, lipdukai ir pakavimo medžiagos dažnai skaičiuojamos atskirai, apie £80–£250 mažesniam kroviniui. Jeigu turite daug stiklo ar paveikslų, geriau neeksperimentuoti namuose vieną valandą prieš atvykstant komandai. Aš visada sakau: geriau permokėti už pakavimą nei paskui mokėti už sudaužytą stalą.

Ką daryti, jei viena įmonė siūlo door-to-door, o kita tik iki terminalo?

Door-to-door skamba gražiai, bet reikia perskaityti smulkias sąlygas. Tiksliau – iki durų, bet ne visada iki spintos antrame aukšte, jeigu lifto nėra (pataisau: ne visada „iki spintos“, jei laiptinė siaura). Terminalo variantas gali būti pigesnis, bet tada jums reikia pačiam atvežti daiktus į sandėlį arba pasiimti juos Lietuvoje. Tai tinka tiems, kas turi automobilį ir laiko. Tiems, kas dirba, gyvena bute be lifto ar kraustosi su vaikais, durų paslauga dažniausiai ramina nervus.

Ar verta mokėti už inventorizaciją?

Taip, ypač kai krovinyje yra daugiau nei keletas dėžių. Inventorizacija atrodo kaip biurokratinis popierius, kol kažkas dingsta arba reikia pateikti pretenziją draudimui. Sąraše turi būti bent pagrindiniai baldai, dėžių numeriai, būklės pastabos ir vertės, jei prašoma. Tarptautiniame pervežime iš Anglijos į Lietuvą tai padeda ir muitinės, irClaims proceso metu. Ne visos įmonės tai daro tvarkingai, todėl klauskite prieš mokant avansą. Jei sako „nereikia, viskas bus gerai“, aš jau šiek tiek įtariu.

Kada Perkraustymo įmonės iš Anglijos: palyginkite jų paslaugas prieš rezervuojant?

Kodėl terminai skiriasi net tuo pačiu maršrutu?

Nes maršrutas Londonas–Kaunas neatrodo taip pat iš vidaus. Vienas krovinys važiuoja pilnu automobiliu, kitas laukia, kol susirinks dar penki klientai. Keltas gali vėluoti, vairuotojo grafikas gali pasikeisti, muitinė gali paprašyti papildomų dokumentų. Grupiniam kroviniui realiai reikia galvoti apie 10–20 dienų langą, pilnam automobiliui – apie 4–8 dienas, bet ir tai ne visada. Jei jums reikia „būtinai penktadienį“, sakykite tai nuo pirmo pokalbio. Paskui keisti grafiką būna brangu.

Ar galima gauti konkrečią dieną iš Birmingamo į Kauną?

Galima, bet tikrai ne visada. Pilnas automobilis iš Birmingamo į Kauną gali būti suplanuojamas konkrečiai datai, jei krovinys paruoštas ir adresas patvirtintas. Grupinis krovinys dažniau gauna langą, pavyzdžiui, „ketvirtadienis–pirmadienis“. Kartais klientai pyksta, bet vairuotojas negali važiuoti greičiau už keltą, eismą ir kitų klientų iškrovimo eilę. Jei data labai svarbi, rinkitės pilną pervežimą arba palikite bent kelias dienas rezervą. Beje, kartais svarbiausia ne sofa, o kur padėsite kavos aparatą pirmą vakarą.

Koks skirtumas tarp grupinio krovinio ir pilno pervežimo?

Grupinis krovinys reiškia, kad jūsų dėžės ir baldai važiuoja kartu su kitų žmonių daiktais. Tai pigiau, bet lėčiau, nes reikia surinkti, sutalpinti, kartais laikyti sandėlyje ir išdėlioti pagal maršrutą. Pilnas pervežimas yra brangesnis, dažniausiai nuo £2 500 iki £5 500 už mažesnį namo krovinį, bet jis juda tiesiau. Jei kraustote visą butą ar namą, pilnas automobilis dažnai mažina rizika. Jei siunčiate 10 dėžių ir dviratį, grupinis variantas dažniausiai turi daugiau prasmės.

Ką reiškia, kad įmonė važiuoja „kas antrą savaitę“?

Tai paprastai reiškia, kad jie turi nuolatinį maršrutą Anglija–Lietuva ir gali planuoti krovinius. Tai geras ženklas, jei jie tikrai važiuoja, o ne tik surenka užsakymus ir ieško laisvo vairuotojo paskutinę minutę. Klauskite, kurios dienos renkama Anglijoje, kada išvyksta keltas ir kada maždaug iškraunama Lietuvoje. Įmonės, dirbančios reguliariai, dažniau turi sandėlį, pakavimo medžiagų ir patirties su dokumentais. Bet reguliarumas nereiškia, kad niekada nevėluos. Tik mažiau šansų, kad viskas grius.

Kodėl vėlavimas 3 dienas ne visada katastrofa?

Nemalonu, aišku. Bet tarptautiniame pervežime trys dienos kartais yra normalus triukšmas, ypač kai maršrutas eina per keltus, muitinę ir kelis miestus. Kitaip nei siunčiant mažą siuntinį, čia negalite tiesiog paspausti „pakeisti adresą“ ir tikėtis stebuklo. Katastrofa prasideda tada, kai įmonė neatsako į skambučius, meluoja apie vietą arba keičia istoriją kas dieną. Geri pervežėjai pasako tiesą: „vėluojame dėl kelto, iškrausime trečiadienį“. Blogi sako: „rytoj rytoj rytoj“.

Maršrutai, terminai ir kas nutinka kelyje

Ar geriau krautis į Kauną, Vilnių ar Klaipėdą?

Priklauso, kur gyvensite, bet geografiškai Kaunas dažnai yra patogus centras. Iš Anglijos atvykstantys automobiliai dažnai važiuoja per Klaipėdos arba kitus Baltijos jūros uostus, tada į Kauną, Vilnių, Šiaulius ar Panevėžį. Jei kraustotės į Klaipėdą, gali būti patogiau iškrauti vakaruose, bet ne visada tai pigiau. Vilnius turi daugiau sandėlių ir didesnių komandų, todėl didesniems kroviniams kartais paprasčiau. Svarbiausia – ne tik miestas, o ar gatvė tinka sunkvežimiui.

Ką daryti, jei gyvenu Škotijoje ar Velse?

Tada kaina dažniausiai didesnė, nes reikia surinkimo iš Glasgow, Aberdeen, Cardiff ar kitos vietos iki pagrindinio maršruto. Papildomas surinkimas gali kainuoti £150–£600, o kartais daugiau, jei kelias labai toli nuo logistinio centro. Kai kurios įmonės prašo atvežti daiktus iki Birmingham, Manchester ar London sandėlio, ir tai gali sutaupyti. Bet jei turite pianiną, daug baldų ar negalite patys krauti, geriau skaičiuoti pilną paslaugą. Kitaip vėliau paaiškės, kad „pigiau“ buvo tik iki pirmo sandėlio.

Ar įmonė gali pasiimti tik dalį daiktų?

Gali, tik reikia pasakyti tai aiškiai. Daug žmonių perka naujus baldus Lietuvoje, o iš Anglijos vežasi tik drabužius, dokumentus, indus, vaikų kambarį ar sentimentalinius daiktus. Tokiu atveju grupinis krovinys dažniausiai tinka geriausiai. Jei dalis daiktų lieka Anglijoje, galima naudoti trumpalaikį saugojimą, bet už jį mokama atskirai. Būtinai pažymėkite, kurie daiktai važiuoja dabar, kurie vėliau, o kurie išvis ne. Nes vėliau prasideda painiava: „manėme, kad ši dėžė irgi važiuoja“.

Ką reiškia „iki šaligatvio“?

Tai reiškia, kad vežėjai atveš krovinius iki namo išorės, dažniausiai iki durų arba šaligatvio, bet ne visada neš į vidų. Kai kuriose sąlygose „curbside delivery“ yra tik iki prieinamos vietos, kur gali privažiuoti automobilis. Lietuvoje tai gali tapti problema, jei gyvenate daugiabutyje be lifto arba naujame kvartale su šlagbaumu. Todėl klauskite ne „ar atvešite?“, o „kur tiksliai paliksite?“ Geresnė įmonė tai pasakys prieš sutartį, o ne tada, kai vairuotojas stovi gatvėje ir nervinasi.

Ar vairuotojas padės nešti spintą į trečią aukštą?

Ne visada, ir čia daug kas pasimeta. Vairuotojas nėra visada pilna perkraustymo komanda, ypač jei jis atvyko vienas arba su vienu pagalbininku. Siaura laiptinė, sunki spinta, trečias aukštas be lifto – tai jau papildomas darbas, kartais papildomas mokestis. Buvo atvejis Šiauliuose, kai klientas tikėjosi, kad vyrai įneš viską į kambarius, o sąlygose buvo parašyta tik iškrovimas prie įėjimo. Todėl nuotraukos, aukštas, lifto dydis ir prieiga turi būti aptarti iš anksto.

Pakavimas, baldai, saugojimas ir draudimas

Ar reikia patiems išardyti baldus?

Jei baldas paprastas ir turite įrankius, galite. Lovą, stalą ar lentyną daugelis žmonių išardo patys, bet su didelėmis spintomis, virtuvės komplektais ar senais baldais geriau nesivaidyti. IKEA baldai po antro išardymo kartais jau nebėra tokie patys, tiesa. Jei įmonė siūlo išardymo paslaugą, ji dažniausiai kainuoja papildomai, bet sumažina stresą. Svarbiausia – varžtus, kampuočius ir instrukcijas sudėti į maišelį su etikete. Nes paskui visi ieško tų mažų plastikinių kaiščių kaip lobio.

Kaip saugiai vežti televizorių, pianiną ar paveikslus?

Televizorių geriausia vežti originalioje dėžėje, jei ji dar yra. Pianinas, didelis paveikslas, veidrodis ar skulptūra – tai jau ne paprastas „įmesim į furgoną“ krovinys. Reikia specialių dėžių, kampų apsaugos, kartais medinio dėžėjimo ir draudimo vertės patvirtinimo. Jei daiktas senas, vertingas ar emociškai brangus, sakykite tai tiesiai. Pervežėjai nėra minčių skaitytojai. O jei įmonė sako „nieko nebus“, paprašykite parašyti, kaip jie tai apsaugos.

Koks draudimas yra normalus tarptautiniam pervežimui?

Normalus krovinio draudimas tarptautiniam pervežimui dažniausiai skaičiuojamas nuo deklaruotos vertės, orientaciniškai 1,5–3% vertės. Bet svarbu skaityti sąlygas, nes kai kas draudžia tik nuo avarijos, o ne nuo įbrėžimų ar netinkamo pakavimo. Jei deklaruosite visą namą už £50 000, premija bus kita nei už tris dėžes ir dviratį. Draudimas nepadės, jei sąraše nėra daikto arba jis buvo supakuotas maišelyje be apsaugos. Perskaitykite ir draudimo skyrių, ne tik kainos eilutę.

Ar saugojimas Anglijoje yra būtinas?

Ne visada, bet kartais labai gelbsti. Jei parduodate namą vieną dieną, o į naują butą galite įvažiuoti po dviejų savaičių, saugojimas Anglijoje yra logiškas sprendimas. Kainos labai skiriasi, mažam kroviniui galima matyti apie £30–£100 per savaitę, didesniam – daugiau. Blogas ženklas, kai įmonė neturi savo arba patikimo partnerio sandėlio, o tik sako „kažkur padėsime“. Daiktai turi būti saugomi sausai, pažymėti ir apsaugoti, ne tiesiog kampe už kitų dėžių.

Ar verta pirkti vakuumines dėžes ir plastikinę plėvelę?

Verta drabužiams, patalynei, pagalvėms ir minkštiems daiktams. Plastikinė plėvelė tinka stalčiams, čiužiniams, kai kuriems baldams apsaugoti nuo dulkių ir drėgmės. Bet senovinis fotelis, paveikslas ar televizorius nėra „vakuumas ir pirmyn“. Jiems reikia oro tarpo, kampų apsaugos ir tinkamos dėžės. Be to, per daug suspaustos dėžės tampa sunkios ir jas sunkiau nešti. Kartais paprastesnis sprendimas yra geresnis, nors internete viskas atrodo kaip tobula perkraustymo reklama.

Dokumentai, muitinė ir nemalonūs siurprizai

Kokius dokumentus reikia ruošti po „Brexit“?

Po „Brexit“ asmeninių daiktų vežimas iš Anglijos į Lietuvą nėra tas pats, kas prieš tai. Dažniausiai reikia paso ar ID, adreso patvirtinimo, inventorizacijos sąrašo, daiktų vertės ir informacijos apie persikraustymo priežastį. Kai kuriais atvejais taikomas persikraustymo lengvatinis režimas, jei daiktai naudoti ir ne vežami pardavimui. Dėl konkretaus muito statuso nesu 100% tikras be dokumentų, nes muitinė žiūri į situaciją. Gera įmonė turėtų padėti su formomis, bet ne visos tai moka.

Ar asmeniniams daiktams reikia mokėti muitą?

Dažniausiai asmeniniams naudotiems daiktams, vežamiems persikraustant gyventi, muitų ir PVM lengvatos gali būti taikomos, jei tenkinamos sąlygos. Daiktai turi būti jūsų nuosavybėje tam tikrą laiką, dažnai kalbama apie 6 mėnesius, ir jie negali būti skirti pardavimui. Automobiliai, alkoholis, nauji pirkiniai ar komercinės prekės gali sukelti papildomų klausimų. Jei perkraustote butą po gyvenimo Anglijoje, situacija kitokia nei jei vežate dešimt naujų dėžių verslui. Todėl sąrašas turi būti sąžiningas.

Kodėl kai kurios įmonės prašo nuotraukų prieš atvykstant?

Nes nuotrauka sutaupo daug nemalonių pokalbių. Iš nuotraukų matyti, kiek baldų yra, ar yra didelių spintų, ar laiptinė siaura, ar durys praleis čiužinį. Kartais klientas sako „mažas kroviniukas“, o atvykus reikia dviejų vyrų ir valandos vien sofos išnešimui. Nuotraukos padeda tiksliau sudėlioti kainą ir nesiginčyti vietoje. Jei įmonė nenori jokių nuotraukų ir viską žada už fiksuotą mažą kainą, aš šiek tiek šypsauosi. Ne iš džiaugsmo.

Kas nutinka, jei sąraše pamiršau kompiuterį ar dviratį?

Gali nieko nenutikti, bet gali prasidėti klausimai. Dviratis, brangus kompiuteris, fotoaparatas ar kolekcinis daiktas be sąraše nurodytos vertės gali sukelti problemų tiek muitinėje, tiek draudimo pretenzijoje. Jei daiktas dings ar bus sugadintas, o sąraše jo nėra, aiškintis bus sunkiau. Todėl geriau sąrašą pildyti nuobodžiai, net jei atrodo per daug. Paprastas Excel failas arba nuotraukų aplankas su dėžių numeriais kartais gelbsti geriau nei stori katalogai.

Ar bloga įmonė gali dingti po avanso?

Gali, ir tai nėra pasaka. Ne visada „dingsta“ dramatiškai, kartais tiesiog pradeda neatsakinėti, keisti datas arba sakyti, kad vairuotojas „serga“ kiekvieną penktadienį. Prieš mokant avansą, pasitikrinkite įmonės registraciją, adresą, telefoną, atsiliepimus ne tik Google, bet ir Facebook grupėse. Venkite situacijų, kai prašoma pervesti visą sumą į privačią sąskaitą be sutarties. Avansas yra normalus, bet turi būti sutartis, sąmata ir aiškios sąlygos. Rinka didelė, o blogų žaidėjų, deja, irgi yra.

Kaip išsirinkti be galvos skausmo

Kokius 5 klausimus užduoti per pirmą pokalbį?

Pirmiausia klauskite, kas tiksliai įeina į kainą. Tada – ar tai grupinis krovinys, ar pilnas automobilis. Trečia, koks numatomas terminas ir kas nutiks, jei jis pasikeis. Ketvirta, koks draudimas galioja ir kokios išimtys. Penkta, kas atsakingas, jei daiktas bus sugadintas arba vėluos. Jei atsakymai migloti, tęskite pokalbį su kita įmone. Geras pervežėjas nebijos konkrečių klausimų, nes jis pats kasdien sprendžia tokias situacijas.

Ar pakanka Google atsiliepimų?

Google atsiliepimai yra naudingi, bet nepakanka. Per daug įmonių turi „gražius“ įvertinimus, surinktus iš draugų arba trumpų vietinių užsakymų. Žiūrėkite, ar žmonės rašo apie tarptautinius pervežimus Anglija–Lietuva, o ne tik apie baldų surinkimą vietiniame mieste. Patikrinkite, ar yra realių nuotraukų, ar įmonė atsako į neigiamus komentarus, ar turi nuolatinį adresą. Kartais vienas blogas atsiliepimas nieko nereiškia, bet penki panašūs skundai dėl vėlavimo jau yra signalas.

Ką reiškia „fixed price“ ir ar jis tikrai fiksuotas?

„Fixed price“ turėtų reikšti fiksuotą kainą, jei krovinys atitinka tai, ką matėte arba aprašėte. Bet ji gali pasikeisti, jei atsiranda papildomų dėžių, laiptų, sunkios prieigos, muitinės mokesčių ar saugojimo. Todėl klauskite, kas gali pakeisti galutinę sumą. Gera sąmata turi pastabų: kiek dėžių, koks aukštas, ar yra lifto, ar baldai išardomi. Jei žodis „fixed“ yra tik reklamoje, o sąlygose nėra nieko, tai nėra labai tvirtas pažadas.

Kada reikia pasirašyti sutartį?

Prieš mokant avansą. Sutartyje turi būti kliento duomenys, surinkimo ir pristatymo adresai, preliminarios datos, kaina, apmokėjimo tvarka, draudimas ir kas įeina į paslaugą. Taip pat turi būti parašyta, kas nutinka vėlavimo, sugadinimo ar papildomų darbų atveju. Jei įmonė sako „nereikia, mes normalūs žmonės“, geriau ieškoti kitų. Normalumas yra gerai, bet popierius ramina, kai emocijos pradeda šokinėti. Ypač kai kalba eina apie visą namą.

Kaip suprasti, kad įmonė tikrai dirba tarptautinius pervežimus, o ne tik randa vairuotoją?

Klauskite apie maršrutus, CMR dokumentus, draudimą, sandėlį, komandą ir kaip jie tvarko pretenzijas. Įmonė, kuri tik „suranda žmogų su furgonu“, dažnai negali normaliai paaiškinti muitinės, terminų ar draudimo sąlygų. Tai nereiškia, kad visi maži vežėjai blogi, toli gražu. Bet tarptautinis perkraustymas yra daugiau nei vairavimas iš taško A į tašką B. Reikia planavimo, pakavimo, dokumentų, atsakomybės ir gebėjimo sutvarkyti chaosą, kai jis atsiranda.

Išvada

Perkraustymo įmonės iš Anglijos: palyginkite jų paslaugas ne tik pagal kainą, bet ir pagal tai, ką jos realiai prisiima atsakomybėn. Žiūrėkite maršrutą, terminus, draudimą, inventorizaciją, pakavimą, saugojimą ir komunikaciją. Jei įmonė kalba aiškiai, rodo sąlygas ir nebijosi nepatogių klausimų, tai dažniausiai geresnis ženklas nei blizgi reklama. Perkraustymas visada turi šiek tiek netvarkos, bet su tinkamu pasirinkimu bent jau žinosite, kas tą netvarką tvarkys.