Perkraustymo įmonės į Wimblington: kas iš tikrųjų laukia už „nuo iki“ kainos

Dirbu šitoje srityje jau dvidešimt metų, ir jei kas mane išmokė, tai tai, kad perkraustymas visada yra kaip loterija. Žmonės dažnai ieško perkraustymo įmonių į Wimblington internete, matyti tik švarias svetaines ir pažadus apie idealų paslaugą, bet realybėje viskas kur kas kasdienesška. Wimblingtonas nėra kaip didelis Londonas ar Mančesteris – ten gatvės siauresnės, o prieigos galbūt dar nepritaikytos 40 tonų sunkvežimiams. Todėl labai svarbu ne tik pasirinkti brangiausią, bet ir suprasti, kas vyksta „uizkulio“. Žemiau išdėstysiu tai, ką paprastai pasakoju klientams per telefoną, be jokio prasimanymo.

Kaip rasti tai, kas neapgailėtina

Ką turėčiau žinoti ieškodamas perkraustymo įmonės į Wimblington?

Tai pats pagrindinis klausimas, net jei jis skamba kaip iš vadovėlio. Svarbiausia – nebelikti ant popieriaus. Tais laikais, kai aš pradėdavau, nebuvo jokių „Google“ recenzijų, tik žodžiai į ausį. Dabar visos perkraustymo įmonės į Wimblington turi svetaines, bet ne visos turi realų adresą arba transportą. Patikrinkite, ar jie turi fizinį sandėlį Kambribridžšire ar netoliese, bent jau vieną Anglijoje. Jei jie sėdi kame bare kaune ir turi tik vieną „Vivaro“ tipo furgoną, o jums reikia vežti trijų kambarių butą – bėkite. Tikrasis logistikos partneris turi turėti kažką, ką galima padaryti, jei priešais jūsų namus Wimblingtono centre užlūžta sankryža.

Ar brangiau reiškia geriau?

Ne visada, dažnai tai reiškia tik geresnį marketininką. Esu matęs firmas, kurios imdavo po pusę tūkstančio daugiau tik dėl to, kad jų vairuotojai drabužiuoti uniformas. Žinoma, profesionalumas brangiau kainuoja, bet yra rinka. Kai kurios mažesnės kompanijos dirba žiauriai greitai ir taupia laiką, o didelės korporacijos užtruks dvi savaites paprašyti brangumo. Tačiau čia reikia atsargiau – jei kaina žymiškai žemesnė nei rinkos vidurkis, tai greičiausiai jums nebus apdrausti daiktai, arba vairuotojai bus savanoriai. Gali būti, kad jūs sutaupysite šimtą svarų, bet prarasite brangią sofę, kuri nespraudo pro laiptus.

Kaip suprasti, ar tai reali įmonė?

Patikrinkite jų transportą. Jei reikalauju, atsiųskite nuotrauką furgono, ne iš katalogo, o stovinčio kieme. Kartais atsitiko taip, kad klientas skambindavo pas mus, o pasirodo, jau buvo apšukamas tiesiogiai. Užklausite pagrindinius duomenis – registracijos numerį, apdraustimo sumą. Tikros perkraustymo įmonės į Wimblington niekada nesivengia parodyti dokumentų. Jei jie vengia atsakyti į klausimus apie draudimą arba sako, kad „viskas tvarkoje“, neįrodant – tai signalas. Dar kartą pasakysiu – dokumentai visada turi būti tvarkingi, kitaip jei ką nors prarasite, teismas nebus jūsų pusėje.

Kiek laiko užtrunka surasti vairuotoją?

Aš čia tikrai negaliu pasakyti 100 proc., nes viskas priklauso nuo sezono. Pavasarį ir rudenį – chaosas. Jei skambinate šiandien ir norite važiuoti rytoj, tai tik tada, jei aš turiu tuščią mašiną kelyje Anglijo-Lietuva. Vidutiniškai planuoti reikia 2–3 savaites. Yra kartų, kai galime išsivežti net per penkias dienas, jei ten graži eilė susidaro, tačiau to pasitikėti negalima. Perkraustymas į tokią vietą kaip Wimblingtonas gali užtrukti ilgiau dėl to, kad ne kiekviena mašina ten važiuoja kas savaitę. Tenka surinkti „pilną krovinį“ keliems klientams, tai užtrunka.

Ar verta kreiptis į tarpininkus?

O kaip bebūtų keista, kartais tikrai verta. Tarpininkai turi kontaktus, kurių aš neturiu (nors po 20 metų atrodo, kad turiu viską). Jei jums reikia specifinio paslaugos, pavyzdžiui, perkraustyti tik vieną pianiną ar labai brangų paveikslą, tarpininkas suras specialistą. Bet žinokite, už tai reikės sumokėti papildomai. Jie tiesiog prideda savo maržą prie mano kainos. Jei norite sutaupyti – kreipkitės tiesiogiai, jei norite taikytis – kreipkitės į brokerius. (Beje, kai kurie brokeriai tiesiog parduoda jūsų užsakymą pigiausiems vairuotojams, kas gali baigtis prastai).

Kainos ir pinigai: kodėl taip brangu?

Kodėl kaina svyruoja tiek stipriai?

Taip yra dėl kuro, kurio kainos šokuoja kaip vėjas lauke, ir dėl to, kaip susidaro krovinys. Jei perkraustymo įmonės į Wimblington turi ten jau kitą užsakymą, gali jums parduoti tuščias vietas (t.y., dalinį krovinį). Tuomet kaina bus mažesnė. Jei reikia siųsti atskirą mašiną – brangiau. Dar vienas dalykas – kelių mokesčiai Anglijoje. Ten, kur Lietuvoje važinėjai nemokamai, Anglijoje reikia mokėti už kiekvieną tiltą ar tunelį. Ir dar tas M6 greitkelis... ten eismo spūstys valandas valgo, o laikas – tai pinigai.

Ką reiškia kaina „kubuotu“?

Kubavimas – tai kiekvieno perkraustytojo košmaras arba svajonė, priklausomai nuo pusės. Matuojame tūrį kubiniais metrais. Vienas kubas telpa į dėžę apie 1x1x1 metrą. Klientai dažnai klysta, sakydami: „aš turiu tik 10 dėžių“. O tas 10 dėžių yra didžiuliai šaldytuvai ar baldai, kurie užima pusę mašinos. Todėl visada prašau nufotografuoti visas didžiąsias bagažo dalis. Kainą už kubą sunku apgauti – jei sako, kad 20 kubų, tai matuojame kubo matu. (Gal tik sėdint ant tos dėžės būtų mažiau vietos, žinu, bet niekas to nedaro).

Ar yra kokių nors paslėptų mokesčių?

Deja, kartais yra. Nors būna tokių firmų, kurios dirba idealiai, kai kurios mėgsta papildomai užpildyti sąskaitas už „žingsnių skaičių“ (jei neįvažiuoja tiesiai prie namų) arba už specialų įrengimą. Wimblingtone yra vietų, kur sunkvežimis negali važiuoti, tad reikia perkrauti į mažesnį furgoną. Tai vadinama „transfer“ arba „shuttle“. Tai kainuoja. Nuo to nebijokite klausti iš karto: „Ar ši kaina įtraukia galutinį pervežimą prie durų?“.

Kaip mokėti: užstatas ar viskas iš karto?

Įprasta praktika – 20–30 proc. nuo sumos užstatas apžiūrai ir užsakymui užtvirtinti. Likusią dalį mokate, kai daiktai pasiekia paskirties vietą arba tą pačią dieną, prieš iškraunant. Būkite atsargūs, jei reikalauja mokėti 100 proc. iš karto. Tai labai įtartina. Aš, pavyzdžiui, visada saku: mokėkite, kai mašina stovi prie jūsų namų Wimblingtone. Tik tada jūs matote, kad viskas čia. (Žinoma, išskyrus tuos atvejus, kai leidžiate dideles sumas kortele internetu, tada reikia pasitikėti).

Ar verta drausti daiktus?

Be abejo. Kiekvienas, kas sako „nereikia, aš atsakingas“, tiesiologų nežino gyvenimo. Yra pagrindinis draudimas, kurį turi vairuotojas (CMR draudimas), bet jis dažnai padengia tik labai mažą sumą už kilogramą. Jei vežate brangią elektroniką ar antikvariatą, reikia papildomo draudimo. Nors tai kainuoja, bet kai kurios perkraustymo įmonės į Wimblington biški sukčiauja ir sako, kad „viskas apdrausta“, o iš tikrųjų – tik keli šimtai eurų. Pasidomėkite draudimo suma. Gera taisyklė – skaitykite smulkiąją spausdą, nors ji ir nuobodi.

Ar gautu nuolaidą, jei važiuoju sausį?

Sausis, vasaris – tai mūsų „negyvo“ sezono laikas. Tuomet tikrai galima derėtis. Nors kuro kainos ne kris, bet neturime poreikio. Jei pasakysite, kad galite laukti savaitę-dvi, padarysime nuolaidą. Priešingai, liepą ar rugsėjį, kai visi grįžta iš atostogų, kainos šokauja aukštyn. Nenusivilkite, jei atsakysiu, kad „šiuo metu neįmanoma“ – tai ne aš esu godus, tiesiog mašinos užimtos.

Pasiruošimas ir pakavimas: ką daryti pats

Ar reikia nupirkti dėžes pats?

Galite nusipirkti, tačiau ne visos dėžės tinka. Supratau, kad žmonės mėgsta tai daryti, bet parduotuvėse (buvusiuose „Iki“ ar „Maxima“) paimtos dėžės dažnai būna sugadintos arba nepritaikytos apkrovai. Geresnis pasirinkimas – išsinuomoti profesionalias dėžes, kurios atspariau. Jos ne sugriuva, užstatomos viena į kitą. Taip sutaupote vietos mašinoje. Aš asmeniškai visada rekomenduoju pasiimti kokybiškas dėžes, nes tai sumažina sugadinimų riziką. (Čia nenuviliu – jei dėžė atidarys vidury kelionės, tai bus košmaras).

Ką daryti su baldais?

Jei galite, išardykite. Lovų rėmus, stalus – tai sutaupo vietą apie 30 proc. Ir apsaugo nuo nudaužymų. Ypač Wimblingtono namuose durys dažnai būna standartinio dydžio, o dideli sofa gali tiesiog nepraeiti pro duris. Kai klientas sako „aš tai nepadarysiu“, aš žinu, kad vėliau reikės jį išardypti kieme strėlėmis. Dar geriau, jei turite originalius varžtus ir priedus – uždėkite juos į maišelį ir pritvirtinkite prie baldo. Niekas nemėgsta ieškoti varžtų po dėžių kalne.

Kaip su technika?

Šaldytuvus ir šaldiklius reikia išjungti bent 24 valandas prieš kelionę. Kadaise vienas klientas numetė šaldytuvą tiekiantį vandenį mašinoje visą kelią iki Anglijos. Vairuotojas be galo pyko... Dėl to vanduo, pelėsis, kvapas... Nusiminkite visus indus arba uždėkite juos tarp popieriaus lapų (negerai naudoti nauienraščius, nes rašalas gali nutepti perkeliamus daiktus). Televizorius – būtinai į originalią dėžę, jei jos nebeliko – į storą putles plokštę.

Ar galima vežti maistą?

Griežtai ne, jei tai yra ilgas kelionės atstumas ir neturiu galimybės laikyti šaltai. Bet sūrio rąstelius ar alų – kaip tik. Anglijoje lietuviai visada prašo vežti „tą sūrį“ ar ,,Birutę“. Tai ne problema, tik uždekite tai atspariai. Tik nežadu vežti mėsos ar kiaušinių – muitinėje Anglijoje gali priimti ne taip maloniai nuoširdžiai. (Ypač dabar po „Brexit“, taisyklės pasidarė griežtesnės apie gyvūninius produktus, nors dažnai tiesiog praleidžia „žiūrint pro pirštus“).

Kas dėl mažų daiktų?

Visus smulkius daiktus – puodukus, knygas, žaislus – sudėkite į dėžes. Nieko nebelikite laisvai. Kai mašina sustoja staigiau (o toks yra kelias pro Lenkiją ar Vokietiją), tas laisvas daiktas skrenda kaip kulka. Yra buvę atvejų, kai butelys vyno buvo padėtas be dėžės ir, atsitikus staigiam stabdymui, sudužo visi aplinkiniai daiktai. Tiesiog užpildykite tuščias vietas dėžėse (antklodėmis, rankšluosčiais), kad dėžė nejudėtų.

Ar susitvarkysiu vienas?

Jei turite vieno kambario butą – tikriausiai taip. Bet kai kalbame apie namą, tai jau rimtas darbas. Be pagalbos tai užtruks tris kartus ilgiau. Ir stuburai nukentės. Geriau pasikviesti draugus su alumi (ir taip sutaupysite), arba paprašyti perkraustytojų atvykti pusdieniu anksčiau dėl dėžių nešiojimo. Už papildomą valandą jų darbo jums bus pigiau nei gydyti nugarą po savaitės.

Kelionės ir dokumentai: ką reikia žinoti

Kokius dokumentus reikia turėti?

Perkraustant į Angliją dabar reikalingas T1 dokumentas arba eksporto deklaracija. Seniau buvo paprasčiau, bet dabar po išstojimo ES viskas pasidarė biurokratiškiau. Jums nereikia to daryti pat, perkraustymo įmonės į Wimblington paprastai tai daro už jus. Tačiau reikės sąrašo daiktų (inventoriaus). Geriausia, jei jis bus anglų kalba. Tame sąraše turi būti pažymėta, kad tai asmeniniai daiktai, ne nauja prekyba (kad nemokėtumėte PVM ir muito).

Kodėl taip ilgai trunka kelionė?

Atstumas nuo Vilniaus iki Wimblingtono yra apie 1800–2000 km priklausomai nuo maršruto. Vairuotojas gali važiuoti tik 9 valandas per dieną (su poilsiais) ir turi turėti 45 minučių poilsį kas 4,5 valandos. Taip pat, keltų laukimas (Doveris-Kalais) gali trukti nuo 1 valandos iki 6 valandų priklausomai nuo eilės ir migrantų krizių. Taigi, realiai tai yra 2–3 dienos kelionė viena kryptimi. Neįsivaizduokite, kad vairuotojas išvažiuos ryte ir atvyks vakare.

Kas dėl keltų?

Keltai tai atskira tema. Dažnai kaina prieš sprogsta, ypač vasarą. Paprastai perkraustymo įmonės į Wimblington įtraukia keltų kainą į savo pasiūlymą. Jei ne, tai gali būti nemalonus netikėtumas. Taip pat, ne kiekviena mašina gali važiuoti bet kuriuo keltu – kai kurie turi ribojimus. Patikrinkite, ar įeina į kainą „crossing“. Kartais yra pigesnių variantų (pvz., pro Nyderlandus – „Hook of Holland“), bet tai ilgesnis maršrutas.

Kaip sekti kur yra mano daiktai?

Dabar dauguma mašinų turi GPS sekimą. Aš sakau klientams: „duokite numerį, aš jums siunčiu nuorodą“. Bet žinokite, kartais signalas dingsta tuneliuose arba Vokietijos miškuose. Jei nematote judėjimosi porą valandų – nebesijaudinkite, tai gali būti poilsis arba muitinė. Bet jei dingsta dieną – tuomet skambinkite. Mums taip pat neidoma, kur mašina, mes norime, kad ji važiuotų.

Ar dėl daiktų gali sustabdyti muitinė?

Taip, tai įvyksta. Dažniausiai tikrina, ar nevežate narkotikų ar nelegalių migrantų (kartais jie slepiasi sunkvežimiuose). Jei jūsų daiktai tvarkingai surašyti ir tai ne prekybos krovinys, dažniausiai tiesiog patikrina dokumentą ir paleidžia. Bet jei jūsų sąraše yra „10 degtukų dėžučių“ (buvo toks atvejis!) ar ką nors įtartino – gali atidaryti mašiną. Tai užtrunka valandą, dvi... Vairuotojas nervinasi, o užtarnybas gali tekti susimokėti, jei pasirodys, kad ką nors prisileidote nelegaliai.

Ar galiu suimti važiuoti kartu?

Daugelis klausia, ar gali atsisėsti į keleivio vietą (sleeper). Žinoma, daugelis vairuotojų nešioja savo sūnus ar žmonas kartu. Bet tai ne be sąlygų. Ilgose kelionėse jums reikės „viza“ ar leidimo (jei ES pilietis, tai į Angliją reikalingas pasas ir viskas tvarkoma). Taip pat, vairuotojas eina miegoti, o jūs liksite mašinoje (nors yra ir viešbučių variantai, bet brangu). Be to, vairuotojas yra darbe, jis nekelionės gidas. Jei jam nepatinka, kad jūs kalbate per daug garsiai, jis gali tiesiog nevežti.

Atvykimas ir Wimblingtono specifika

Ar sunkvežimis gali važiuoti gatvele?

Wimblingtonas – tai toks kaimiškas miestelis. Dauguma gatvių yra siauros, vienos eismo juostos, yra apledėjusios posūkiai ir siauri tiltai. 40 tonų sunkvežimis negali tiesiog užvažiuoti prie kiekvieno namo. Kartais reikia palikti mašiną pagrindinėje gatvėje ar parduotuvės (pvz., „Co-op“) stovėjimo aikštelėje ir pervežti daiktus mažesniu furgonu. Tai tas pats „transfer“, apie kurį kalbėjau. Užsukite į „Google Street View“ pažiūrėkite, kaip atrodo jūsų gatvė prieš pasirašant sutartį.

Ką daryti su parkavimu Anglijoje?

Anglijos policija ir vietos tarybos labai mėgsta baudžia už neteisingą parkavimą. Jei užblokuosite kelią arba važiuojamąją juostą, gausite baudą (nuo 70 iki 100 svarų). Geriausia iš anksto pasidaryti vietinių leidimą (permit) jei reikia stovėti „yellow line“ vietoje. Arba paprašykite kaimynų padengti vietą savo automobiliu. Vairuotojai nemėgsta rizikuoti, nes baudas tenka mokėti jiems (įmonėms).

Ar pavyks iškrauti per valandą?

Tai priklauso nuo to, kiek aukštų pastate ir ar yra lifto. Wimblingtono namuose dažnai būna 2 aukštai ir be lifto (vadinami „terrace houses“). Nešti sofos antrą aukštą siaurais laiptais – tai fizinis darbas. Dvi valandos minimum reikia už standartinį vieno buto krovinią. Jei spėsite padėti paprašant šeimininko – greičiau. Neskubėkite, padėkite, kad vairuotojams nereikėtų bėgioti. (Geriau gerti arbatą ir stebėti, nei nešti 30 kilogramų dėžę su knygomis – patikrinau).

Kas daryti, jei kažkas sugedo?

Jei pamatote, kad dėžė sutrūkinėjusi ar spinta įskilusi, nedelsdami pasakykite vairuotojui. Užpildykite „protokolo“ (defect report). Vėliau įmonės pasisakys, kad gal tai jūs padarėte pati iškraunant, jei nėra įrodymų. FOTKUOKITE VISKĄ. Net mažiausią įbrėžimą. Tai jūsų draudimas. Jei vairuotojas bando „užtepti“ tą žalą (buvo tokių istorijų, kai jie tiesiog užtepdavo dažais), nedarykite to kartu su juo. Geriau teisiškai tvarkytis.

Ar galima palikti dėžių?

Taip, dėžės dažniausiai paliekamos jums. Vairuotojas nevežia jų atgal (tai būtų brangu). Jūsų užduotis – susilaužyti, sulankstyti ir išmesti. Arba parduoti kaimynams „Facebook“ grupėje. Juk Wimblingtono lietuvių visada ieško dėžių išsikraustymui. Gal tiesiog padovanosite – geriau, nei nešti į šiukšliadėžę.

Kiek reikia duoti pinigų vairuotojui (arbatpinigių)?

Tai nebūtina, bet labai pageidaujama. Anglijoje vairuotojai pripratę prie geresnio elgesio. Jei jie padarė gerą darbą, nėrė jūsų paveikslus ant grindų, ne užspaudė jūsų šuniuką (buvo ir tokių atvejų... ), duokite po 10–20 svarų arba nupirkite picos. Maža dėmesė užtikrina, kad jei kažko trūks, jie sugrįžtų. Žmonės, žinote, visada dirba geriau, kai juos myli.

Kaip elgtis, jei vėluoja?

Nekelkite panikos. Skambinkite dispečeriui. Jei sako „vėluoja 2 valandas“ – gali būti 4. Anglijoje eismą sunku numatyti. Geresnis variantas – pasirūpinkite nakvyne sau pirmą naktį, jei neįsivaizduojate miegoti be lovos. Nenuleiskite ausų, jei jie pasako, kad „jau važiuoja“, kai mašina dar Lietuvoje stovi sandėlyje (žinau tokių atvejų, gėdinga, bet kartais įvyksta, kai dispečeris meluoja).

Išvados

Viskas apie perkraustymo įmones į Wimblington atrodo sudėtinga tik tuo metu, kai pradžioje nežinote, kur kreiptis. Jei pasiruošiate iš anksto ir neskubėsite, viskas turėtų pavykti be didelių nervų. Nors aš esu matęs viską – nuo sudegusių furgonų iki dingusių pianinų, dauguma kartų viskas vyksta gerai. Geriausia yra pasitikėti savo intuicija. Pasirinkite tokią įmonę, su kurios atstovu jum patogu kalbėti, o ne tą, kuri siūlo mažiausią kainą. Sėkmės jūsų naujuose namuose Anglijoje, ir tikiuosi, kad jūsų dėžės pasieks Wimblingtoną taip pat greitai, kaip ir sakiau.