Perkraustymo įkainiai iš Londono detaliai: kas formuoja kainą ir kur slūgso pavojai

Dirbu šioje srityje jau beveik dvidešimt metų, maždaug nuo tada, kai Lietuva vėl tapo nepriklausoma (sugebėjau pasakyti? o taip, nuo tada, kai pradėjome aktyviai važiuoti į Angliją). Per tą laiką mačiau viską – nuo idealiai supakuotų baldų iki bedugnių, kur pradingdavo ne tik pinigai, bet ir viltys. Žmonės visada sako, kad svarbiausia yra kaina, tačiau perkraustymo įkainiai iš Londono detaliai apskaičiuoti yra beveik neįmanoma be akies į žemę žiūrėjimo. Čia nėra katalogo prekė, kurią nusiperki ir už kurią moki fiksuotą sumą. Rašau šitą straipsnį paprastai, kaip kalbėčiau su seniu draugu prie alaus, kad suprastumėte, kas iš tikrųjų vyksta tarp tavo kvadratinių metrų Londono ir Lietuvos namų.

Apie kainų formulę ir nesusipratimus

Kiek vidutiniškai kainuoja perkraustymas iš Londono?

Tai klausimas, į kurį niekas negali atsakyti viena sakiniu. Paprastai, jei kalbame apie vieno buto perkraustymą su „Luton“ tipo furgonu, kainos svyruoja nuo 600 iki 1200 svarų, priklausomai nuo to, kiek daiktų turi. Bet tą „vidutinę“ kainą suformuoja ne tik degalai. Perkraustymo įkainiai iš Londono detaliai apima ir vairuotojo darbo valandas, ir kelionę per Lamanšą, ir galbūt nakvynę. Jei kas sakys, kad gali atvežti tavo dvi spintas už 200 svarų – bėkite, nes tai arba melas, arba jūsų daiktai važiuos atskirai (ir nebeatsiras).

Kodėl kainos skiriasi taip smarkiai tarp firmų?

Vienos firmos dirba legaliai, moka atostogaujančiam vairuotojui, kitos – „berniukai su furgonu“, kurie nusipirko seną „Transitą“ ir važinėja be draudimo. Didelės firmos turi didžiules išlaidas: bazės, sandėliai, buhalterija. O mažos? Jos tiesiog uždirba ant kuro skirtumo. Kartą girdėjau, kaip vienas klientas skundėsi, kad jam atvykęs vairuotojas prašė papildomai pinigų, nes „nuskendo variklis“. Na, tas papildomai mokestis viršijo tos pradinės kainos pusę. Taigi, maža kaina dažnai reiškia didelę riziką.

Kas darbiausiai brangina tą pervežimą?

Be abejo, distancija. Bet ne tik tiek. Brangiausia dalis dažnai būna tas pats „kelias į jūrą“, t.y. keltų ir Eurotunelio kainos. Jas nustato Anglijos ir Prancūzijos valstybės, o ne mes. Be to, Londonas yra pats brangiausias miestas dėl ULEZ zonos (užterštumo mokestis). Jei vairuotojas turi važiuoti per centrą, jis turi sumokėti kasdien po 12-15 svarų. Ir tai, žinoma, įeina į sąskaitą. Taip pat, jei turi daug daiktų, reikia dviejų furgonų – o tai jau dvigubos darbo jėgos išlaidos.

Ar kaina priklauso nuo to, kur tiksliai Londono esu?

Žinoma, jei gyveni Deeping St James kaimelyje, tai viena, o jei patenki į Soho centrą – visai kitokia istorija. Ten neįmanoma parkuoti furgono, reikia važiuoti ratu dešimt kartų. Kartais teko stovėti valandas laukiant, kol policija leis užkrauti. Tokios laiko praradimas – tai pinigai. Perkraustymo įkainiai iš Londono detaliai apima ir tas „stovėjimo valandas“, kurios neplanuojame, bet jos vis tiek įvyksta. Taigi, tuo labiau centras, tuo brangiau, dėl paprastos logistikos bėdų.

Ką reiškia „maksimalus užpildymas“?

Kai žmogus sako „aš turiu ne daug“, paprastai jis turi tiek, kad užpildo visą furgoną iki pat stogo. Maksimalus užpildymas kainuoja mažiau už kubą, bet tikrai brangiau nei kelios dėžės. Mes matuojame kubiniais metrais. Jei turi 10 kubų – tai maždaug pusė furgono. Jei 15 – tai jau beveik visas. Problemų kyla, kai klientas sako „turiu 5 kubus“, o atvažiavęs matome, kad jis taip pat vertina ir tą seną sofac, kuris įsmeigia į sieną.

Kiek kainuoja kubinis metras?

Paprasčiausiai tarkime, kad vienas kubas kainuoja maždaug 50-80 svarų. (Nors, dabar su kuro kainomis, gali būti ir daugiau). Tai labai aiškus matavimo vienetas. Tiesiog padenk visas savo dėžes į vieną krūvą, pamatuok plotį, aukštį ir ilgį – ir gausi savo tūrį. Ir nepamiršk, kad tuščios vietos taip pat mokamos. Negali įsmeigti vienos dėžės ir sakyti, kad važiuoja beveik tuščias furgonas.

Ar verta laukti kolektyvinio krovinio?

Jei esi „studentas“ su viena lagamina, tai tikrai verta. Tada tavo kaina gali būti 100-150 svarų. Bet jei turi butą baldų, laukti kolektyvinio (kai mes surandame kitus klientus tame pačiame maršrute) gali trukti mėnesį. O tada dar tas stresas, kada tave iškrauna. Perkraustymo įkainiai iš Londono detaliai tampa aiškesni, kai supranti, kad greitis kainuoja. Privatus furgonas – brangiau, bet saugiau ir greičiau.

Ar galima fiksuoti kainą iš karto?

Galima, tai darome dažniausiai. Bet turi aiškiai parodyti, ką turi. Jei atvažiuosime, o tu pasakysi „o, dar štai ši sekcija ir šiaulė“, kas nebuvo sąraše, tai ką? Tada mes įsibėglėsime. Fiksuota kaina yra fiksuota tik tada, kai sąrašas nebekinta. Žmonės dažnai pamiršta pasakyti apie tą dviračius rūsyje arba didelę žvejybos gultą.

Kas daryti, jei turiu mažai daiktų?

Tada tau labiau tiks dalinis krovinys. Mes įrašome tave į grafiką su kitais. Sutaupysi pinigų, bet prarasiai laiko. Kartais reikia laukti, kol surinksime pilną furgoną į tavo rajoną. Pvz., jei esi Londono šiaurėje, o visi kiti – pietuose, tai vairuotojui nelabai kilo važiuoti tik dėl tavęs. Tai logistika, o ne piktagobiai.

Kas įeina į tą kainą?

Į standartinę kainą įeina: užkrovimas Anglijoje, kelionė (kaip ten bebūtų su uraganais), iškrovimas Lietuvoje, ir visi keliautojų mokesčiai. Neįeina: pakavimo medžiagos (dėžės, lipdukai), jei nupirksi mums (mes dažniau suteikiame jas nemokamai, bet ne visada), ir išmontavimo/montavimo darbai. Tai jau papildomos paslaugos, kurios reikalauja meistroRankių.

Londono gyvenimas ir logistikos bėdos

Ar vairuotojas padeda krauti?

Taip, mūsų vairuotojai ne yra statybininkiai (ne visi), bet padeda. Jie užkraus dėžes, nutvers spintas. Jei reikia nešti pianiną penktu aukšte be lifto – tai jau kita istorija. Tada reikia papildomų rankų, o už tai reikia mokėti. Vienas vairuotojas gali nešti apie 20-30 kg sveriančius daiktus. Jei turi stalą, kuris sveria toną – tai reikia kelti įrangos.

Kiek laiko užtrunka atvykti?

Paprasčiausiai – 3-4 dienos. Tai įskaitant ir laukimą kelto. Kartais, jei yra dideli ežiai prie „Dover“ arba „Calais“, galime užstringti valandomis. Prisimenu vieną atvejį, kai stovėjome 12 valandų dėl migrantų problemų – policija uždarė kelius. Tokiu atveju, atvykimas vėluoja, o mes to negalime garantuoti. Orų sąlygos taip pat veikia.

Kaip su tais angliškais mokesčiais už važiavimą mieste?

Na, tai dabar jau būna taip: jei furgonas neįeina į standartinius Euro 6 reikalavimus (seni furgonai), jam negalima važiuoti į Londoną. Tai reiškia, kad turi naudoti naujus furgonus, kurie brangesni. Už „Congestion Charge“ taip pat reikia sumokėti. Įsivaizduok, kad kiekvieną važiavimą į centrą kainuoja 15 svarų. Tai nėra pinigų medis.

Ar vežate daiktus iš kambarių be lifto?

Vežame, bet tada atsiranda „priešlaivinės išlaidos“. Priešlaivinės – tai kai vairuotojas turi atvykti anksčiau ir padėti nešti toliau nei 10 metrų nuo furgono. Jei turi butą ketvirtame aukšte be lifto Londono „kotedžuose“ (senuosiuose name), tai už kiekvieną laiptą reikia mokėti papildomai. Arba bent jau suteikti gero arbatos.

Kas nutinka, jei sulaiko laivą?

Kartais laivai nebeplaukia dėl audros, arba jūsų pasas ne toks (nors dabar su Brexit jau mažiau problemų lietuviams). Jei sulaiko, tai laukimas. Vairuotojas gali praleisti kelionės datos langą. Bet jis niekur nedings, jis tiesiog miegos furgone arba viešbutyje (jei mes leidžiame). Pinigiai už tą laiką – ant mūsų sąskaitos, klientui tai papildomai nekainuoja, nebent tai truko labai ilgai.

Ar galima užsibrėžti tikslų atvykimo laiką Lietuvoje?

Galbūt tik apytiksliai. Niekas negali pasakyti, kad „penktadienį 14:00 būsiu“. Kelias yra neprognozuojamas. Avarijos M1 greitkelije, ežiai prie tunelio. Geriausia pasakykite „tą savaitę“ arba „pirmadienio–antradienio intervale“. Mes stengiamės skambinti prieš valandą.

Kaip elgtis su parkavimu Anglijoje?

Tai kliento reikalas. Jei turi vietą prie namų – puiku. Jei ne, reikia gauti leidimą iš savivaldybės (suspension of parking bay). Be to, jei vairuotojas gaus baudą už neteisingą parkavimą, paskaičiuosime ją į sąskaitą. Niekas nenori mokėti 65 svarų baudos už tualetų nuvažiavimą.

Baldai, keisti daiktai ir rizikos

Ar saugu vežti brangius daiktus?

Turi būti gerai įpakuota. Mes naudojame užpildus (popierius, putas). Brangiausius dalykus (kompiuterius, tėvų paveikslus) geriau vežti su savimi keleivio salone, jei įmanoma. Furgonas yra šoktas, o kelyje duobos. Net jei vairuotojas vairuoja kaip „tėvas“, furgonas vis tiek juda.

Ar reikia išmontuoti baldus pats?

Galite, bet mūsų meistro darbuotojai tai padarys greičiau. Jie žino, kurį varžtą atsukti pirmiau. Spintas, didelius stalus būtinai reikia išardyti, nes neįeis pro duris. Jei bandysite įsprausti sofą pro lifto duris, galite nulaužti ir sofą, ir liftą. Ir tada kaina bus didelė.

Kaip su technika?

Televizorius reikia įpakuoti į dėžę, ne į plastikinį pakelą. Šaldytuvai turi būti išjungti bent parą prieš važiavimą, kad susitvarkytu vanduo (jei ne, ištees ir piliausią furgoną). Kompresoriai nėra tokie stiprūs, kaip anksčiau. O šiaip, technika vežama jūsų atsakomybe, nebent pasirinksite „visapusišką draudimą“.

Ar galima vežti dviratį?

Galima, bet reikia specialios pakrosos. Negali tiesiog mesti ant grindų, kad kitas daiktas ją užspustų. Dviračiai įtvaro nėra pigūs (gal 50-100 svarų pridėti). O jei tai brangus „Trek“ dviratis – geriau jį išardyti.

Kaip su alkoholiu ir maistu?

Alkoholio įstatymai dabar griežtesni. Jei daugiau nei 90 litrų (ar kaip ten dabar yra), tai tai jau ne asmeninis naudojimas. Maistas – tik uždarytas, dėžėse. Mėsą ir sūrį nebegalima vežti be sertifikatų (dėl Brexit). O šiaip, vėl gi, kebabą su savimi – ne.

Kodėl kai kas atsisako vežti pianiną?

Nes jis sveria 400 kg ir yra labai trapus. Jei nurijum jį laiptais – laukite nelaimės. Reikia specialios kėlėjos su virve. Tai labai brangu ir dauguma smulkių pervežėjų tiesiog bijo to rizikos. Aš asmeniškai niekada nesakau „taip“ pianinams be apžiūros.

Ar tikrai reikia draudimo?

Sakyčiau, taip. Nors tikiuosi, kad jo nereikės. Standartinis CMR draudimas dengia tik apie 10 eurų (ar kažką panašaus) už kilogramą. Jei turi auksinės grandinės, tai už jos praradimą gausi nieką. Už papildomą draudimą reikia mokėti, bet tai ramina.

Kokias dėžes naudoti?

Gerąsias. Stiprias, ne tas mažas iš parduotuvės. Jei dėžė sugriūva, tai ir jos turinys pasidaro „muliažas“. Nenaudokite plastikinių dėžių – jose nekvėpuoja daiktai, o jos patys slidžios, gali nukristi nuo krūvos.

Dokumentai, mokėjimai ir blogos patirtys

Kas daro blogiausios firmos?

Jos paima depozitą ir dingsta. Arba atvyksta su nuplėštu furgonu. Arba (dažniausiai) jie „praranda“ tavo daiktus sandėlyje ir reikalauja papildomo mokesčio už išėmimą. Yra firmų, kurios dirba be sutarčių. Vengkite jų kaip ugnies. Perkraustymo įkainiai iš Londono detaliai gali atrodyti patrauklūs, bet jei nėra sutarties – tu neturi teisių.

Kada geriausia užsakyti?

Kuo anksčiau, tuo geriau. Vasarą ir šventėms (Kalėdos, Naujieji) mes visi užimti. Jei skambini prieš savaitę, gali būti, kad jau neturim laisvų vietų. O kainos tuo metu šuoliais aukštyn. Geriausia – mėnesį iki dviejų.

Ar galima mokėti po atvykimo?

Depozitą (10–20 proc.) reikia sumokėti iš karto, kad užsiraišytum datą. Likusią dalį – grynaisiais pavedimu arba kortele Lietuvoje, kai daiktai jau pas tave. Anglijoj retai kuris vairuotojas priima korteles (mokesčiai).

Kas jei daiktai sugenda kelyje?

Turi būti parašyta „Defect report“ – žalos aktas. Jei pastebi sulūžusią koją – pasakyk iš karto, o ne po savaitės. Negalima pasakyti „prieš savaitę visko buvo gerai, o dabar – ne“. Kelyje, žinoma, gali būti duobų, bet jei gerai įpakuota – niekas neįvyks.

Ar vežate gyvūnus?

Į furgono baką – ne. O jei tai šunelis narvelyje keleivio salone – tai galima susitarti. Turi būti pasas, mikroschemas. Vairuotojas neparškins šuns, tai jūsų rūpestis. (Nors, turiu vieną draugą vairuotoją, kuris myli katės, tai jiems visada paskiria vietą).

Ką daryti su buitinės chemijos likučiais?

Geriau išmesti. Negali vežti atidarytų indų su skalbimo milteliais. Jie gali išsilieti. Furgonas tampa „dujų kamera“. O jei kas nors užsidegs? Nebūkite egoistai, išmeskite tuos likučius į Anglijos šiukšliadėžę.

Ar verta pirkti dėžes iš jūsų?

Kartais taip. Nupirkome didelį kiekį dėžių iš fabriko ir parduodame pigiau, nei „Homebase“. Be to, jei nusipirksi ir tau nereikės, mes galime jas pasiimti atgal (nepilnas, bet padarysime nuolaidą). Tai pigiau nei ieškoti turguje.

Kaip su vinilinėmis plokštelėmis ir knygomis?

Jos labai sunkios. Vienas dėžutė su vinilais sveria kaip du šaldytuvai. Reikia daug mažesnių dėžių. Knygoms taip pat. Negalima dėti visų knygų į vieną didelę dėžę – neišnešti. Mums vairuotojams nugarą pasiekt.

Ar galite atvežti į kaimą, kur nevažiuoja didelis furgonas?

Turime ir mažesnių furgonų („Sprinter“ ar „Ford Transit“). Jei kaimas turi tik siaurus kelių, turi apie tai pranešti iš anksto. Nepasakysi – mums teks stovėti gatvės gale ir nešti kilometrus.

Paskutinis klausimas: kodėl reikia rinktis jus?

Nes žinome, ką darome. Matome ne tik tavo daiktus, bet ir tą rūpestį. Perkraustymas yra stresas. Mes stengiamės jį sumažinti. Nors kartais ir nukrypome nuo temos (kaip šitą ilgą atsakymą), bet pagrindas vienas – saugumas ir sąžininga kaina.

Išvada

Na, tiek apie mūsų kasdienybę. Tikiuosi, kad šis straipsnis padėjo suprasti, kad perkraustymo įkainiai iš Londono detaliai nėra susideda tik iš skaičiaus ant ekrano. Tai nuolatinis kovojimas su laiku, keliu, oro sąlygomis ir klientų lūkesčiais. Jei planuojate kelionę, svarbiausia – nebijokite klausti klausimų. Geriau klausti dešimt kartų, nei vieną kartą nukentėti. Sekmės naujame name ir laukite mūsų furgono gatvėje (be vargo, tiksliai laiku).