Perkraustymas Tonbridge: kas tikrai laukia jūsų, kai keliatės į Angliją

Sakykime tiesiog – esu šioje srityje jau beveik dvidešimt metų ir mačiau viską. Nuo tada, kai klientai bandydami sutaupyti vežioji duris atbulom „Opel Astra“ bagažinėje, iki tų momentų, kai pervežame pilnus rūsius, kuriuose buvo užsimiršę net vyno atšauktuvas. Jei planuojate perkraustymas Tonbridge kryptį, arba iš šio miestelio atgal į Lietuvą, turėtumėte žinoti, kad tai nebe ta paprasta, kaip buvo prieš „Brexitą“. Tiesioginis reisas per kanalą dabar užtrunka ilgiau, dokumentų gerau turi būti daugiau, o kelių Anglijoje, ypač aplink Kentą, situacija kartais būna tiesiog chaotiška. Čia ne tiesiog apie baldus, čia apie jūsų nervus. Taigi, ką tiksliai reikia žinoti, kad neišprotėtumėte procese? Pasistengsiu papasakoti taip, kaip kalbėčiau geram draugui prie alaus, tik be to alaus, nes vairuoti reikia.

Kainos ir pinigai (arba kodėl viskas brangsta?)

Kiek kainuoja perkraustymas į Tonbridge iš Lietuvos?

Žiūrėk, kainos šiuo metu šokinėja kaip kiškis. Ne vienas klientas nustemba, kai galiu pasakyti, kad perkraustymas Tonbridge kryptimi dabar kainuoja daugiau nei prieš porą metų. Viskas priklauso nuo to, kiek turite daiktų. Jei tai tik keli dėžės ir sofa, galima susitvarkyti už maždaug tūkstantį - du tūkstančius eurų (priklausomai nuo sezono ir degalų). Bet jei judinate su pilnu namų ūkiu, važiuojančiu 3-5 tonų sunkvežimiu, skaitykite nuo trijų tūkstančių ir aukštyn. Dar pridėkite custom ( muitinės) paslaugas, jei reikia. Viskas sumuojama ne iš karto.

Ar galima gauti fiksuotą kainą?

Galima, bet aš visada įspėju. Fiksuota kaina – tai gerai, jei žinote tiksliai, kiek dėžių turite. Kartą buvo taip, kad klientas sakė „turėsiu penkias dėžes“, o paskui pasirodė, jis nebuvo suskaičiavęs rūsio, kur pilnas „žaliųjų“ statybinių medžiagų (sako, o kad nupirktų namui). Tuomet koks ten fiksuotas mokestis? Geriau daryti apžiūrą, jei įmanoma. Jei ne – rašome sąmatą atsižvelgdami į jūsų sąrašą (inventorių), bet su rezerve, kad jei dėžių bus dvigubai daugiau, kelsim ir kainą. Sąžiningiau taip.

Kas daro įtaką galutinei sumai?

Degalai, o dieve, kiek jie brangsta... Be to, Britanijai įvedus naujus apiplaukimus už importą (tiekimo grandinės mokestis ir panašiai), mums tenka daugiau laukti uostuose, o laukas – tai pinigai. Dar Kent’o angliškas tiltas (Dartford Crossing) dabar moka ne tik lėktuvai, bet ir sunkvežimiai, nors man atrodo, jie visą laiką kažką daro ten su tais keliais. Taigi, atstumas, svoris, konkreti Tonbridge vieta (ar galima privažiuoti dideliu voku) ir paslaugų kiekis (pakavimas, ar jūs patys supakavote).

Ar verta rinktis pigiausią pasiūlymą?

Nebent norite rizikuoti. Matęs esu daugybę tokių „firmų“, kurios vežia senais „Mercedesais“ be techninės apžiūros. Viena kompanija (nenoriu vardų minėti, bet vokiškas pavadinimas buvo) pardavė klientą viduryje kelio, reikalavo daugiau pinigų, kitą kartą neatsiėmė daiktų iš sandėlio mėnesį. Perkraustymas Tonbridge ar bet kur kitur – tai atsakomybė. Pigu gali būti tik tada, kai vairuotojas guli savo vairuotojo kabinoje ir maitinasi duona su vandeniu.

Kaip mokėti? Grynais ar per pavedimą?

Daugelis moka pavedimu, tai saugiau. Yra kilęs atvejis, kai vairuotojas paėmė grynuosius, pridėjo prie savo kišenės ir pamiršo užpildyti kelionės lapą (togo). Gauname skambutį iš policijos Lenkijoje – kodėl krovinys stovi? Su kortelėmis ir pervedimais aiškiausia žingsniai. nors grynaisiais mokant kartais galima susitarti dėl nedidelės nuolaidos („ant rankos“), bet to aš negaliu oficialiai siūlyti, tiesiog žinau, kad taip kai kur daroma.

Ar imate užstojamąjį?

Tikrai imame. Tai ne tas depozitas, kurį palikote naktiniame bare. Įprastai tai 10-15 procentų nuo sumos, kad užfiksuotumę datą. Jei atšaukiate perkraustymą paskutinę minutę, prieš pat išvykimą, pinigai gali būti nebegrąžinami, nes mes jau atsisakėme kitų klientų ir planavome maršrutą. Bet jei atšaukiate savaitę anksčiau – paprastai viskas tvarkoje. Priklauso nuo situacijos ir to, kaip mes aptariame.

Ar kainuoja papildomai pakavimo medžiagos?

Kartais ne, kartais taip. Jei pasirašome „viskas įskaičiuota“ kontraktą, tuomet karpomi dėžės, burbuliukai, lipdukai – mūsų problemos. Bet jei jūs nusipirkote pigias dėžes iš bet kurio sandėlio, ir jos suyra pakrovimo metu (kas nutinka dažnai, nes dėžės būna per plonos), už tai neatsakau. Geriau leiskite mums parsivežti geras, dvigubos sienelės dėžes.

Kelionės eiga ir dokumentai

Kiek laiko trunka kelionė iki Tonbridge?

Įprastai, jei keliame „sausuma“ (per Klaipėda ir t.t.), tai nuo 3 iki 5 dienų. Visiems atrodo, kad tai dvi dienos, bet nuspręskite patys: vairuotojui reikia miego, o Britų muitinė (dar vadinama Border Force) dabar dirba labai lėtai. Perkraustymas Tonbridge yra dar toliau negu Londonas, taigi dar reikia nukeliauti pro tą patį Londoną, kur stovėjimas gali trukti valandą. Todėl neskubėkite skambinti trečią dieną ir klausti „kur mano baldai“.

Kokius dokumentus reikia paruošti?

Sąrašas ilgas. Muitinės deklaracija (nors Lietuvai ir Anglijai nebereikia kvitų, bet krovinys vis turi būti deklaruojamas – tai svarbu, žr. TOFC procedūras), asmens dokumentai, vairuotojo pažymėjimai. Be to, jei vežate dalykus, kurie nėra jūsų asmeniniai (pvz., draugo ar įmonės), gali kilti problemų. Geriausia, jei viskas „ant jūsų“ pavardės arba šeimos narių.

Ar reikia dalyvauti paties siuntėjui muitinėje?

Šiuolaikiniais laikais – nebūtina. Visa tai daroma elektroniniu būdu. Bet jeigu muitininkas užklausia papildomų dokumentų (pvz., faktūrų, kurių nėra, nes seną televizorių radote garaže), tuomet reikia greitai reaguoti telefonu. Buvau atvejų, kai klientas neatsiliepdavo dvi dienas, o mūsų mašina stovėjo pasienyje su įjungtu varikliu degalams išdeginti.

Ar galima vežti maistą ir gėrimus?

Dabar, po Brexit, tai yra gana sudėtinga. Mėsą ir pieno produktus į Britaniją vežti draudžiama (arba labai apribota). Vyną ar degtinę – galima, bet tam yra mokesčiai (rida), kurią reikia sumokėti, jei viršijama riba (nors asmeninis perkraustymas turi lengvatų, bet geriau nesikti su 100-litrine batile, nes klausiaų). Geriau suvalgykite ką liko čia, o ten nusipirktite naujo.

Kas vyksta Lamanše (per sąsiaurį)?

Skrendame arba plaukiame. Dažniausiai renkamės keltą, nes ten vairuotojai gali pailsėti (po 4,5 valandos vairavimo privaloma pertrauka). Tunnellas (tunelis) greitesnis, bet ten reikia mokėti papildomai ir ten nėra kur ramiai papietauti. Deja, paskutiniu metu keltų darbuotojai taip pat strikuoja, tad kartais reikia laukti eilėje prie pat užplūkimo. Tai dar viena neprognozuojama variabilė.

Kas daryti, jei vairuotojas vėluoja?

Skambinkite mums, o ne vairuotojui (jis gali vairuoti arba miegoti). Mes sužinome, kur jis yra ir kas nutiko. Kartais tai tiesiog techninė bėda – buvau matęs, kad stabdžiai užsidega (o ne tie, kurie turi degti, o tie, kurie dega ant rato). O kartais tiesiog stūris ant tiltų. Jūsų perkraustymas Tonbridge gali pavėluoti valanda ar dvi, mes visada pranešame.

Ar galima sekti krovinių vietą realiu laiku?

Dauguma mūsų sunkvežimių turi GPS stebėjimą. Galime nusiųsti nuorodą, kur matote, kur mašina važiuoja. Tik neprašykite manęs paaiškinti, kodėl ji stovi vietoje valandą prie kažkokio degalinės Lenkijoje – gali būti, kad vairuotojas valgo pietus arba keičia ratą (vėl gi).

Pakavimas ir daiktų saugumas

Ar jūsų komanda pakuoja daiktus?

Žinoma, mums tai duonos kasdien. Turime savo žmonių, kurie ateina į jūsų namus. Jie nešioja dideles dėžes, į kurias suploja viską nuo indų (naudojant popierinį įpakavimą, o ne laikrodžius) iki drabužių. Drabužiams naudojame specialias dėžes su strypu – jums nereikia jų ištraukinėti iš spintos, tiesiog pakeliam spintą (arba strypą) ir dedame į dėžę. Taip nenusibraumė.

Ar reikia išpakuoti baldus prieš vežant?

Didžiąją dalį – taip. Stalai, spintos, lovos (kai įmanoma) išmontuojamos. Taip sutaupome vietos (galim prileisti daugiau daiktų) ir sumažiname pažeidimų riziką. Aš kartą gavau užduotį vežti montuotą virtuvinę spintą – tiesiog įlindo pro duris? Ne, neįlindo. Teko jungtines sukti lauke vėjui. Geriau išmontuoti.

Kaip užtikrinate, kad indai nesulūžtų?

Tai tas dalykas, dėl ko kojų nagus kandžioju. Indus dedame į specialias dėžes su stiffeneriais (tokiomis skyrieliukų plokštelėmis). Kiekvienas indas apvyniojamas popieriumi. Jei jūs patys supakojote indus į „Lidl“ dėžes ir užpyldėte senais laikraščiais... tuomet galiu garantuoti tik vieną – bus laisvų fragmentų. Nuo to mums draudimas neapsauga, jei kaltė jūsų.

Ar vežate augalus?

Gi... gana sudėtinga klausimas. Britanija yra labai griežta dėl ligų ir vabzdžių, kurie gali būti dirvožemyje. Oficialiai augalus vežti yra draudžiama arba reikalauja ilgos procedūros ir sertifikatų (fitosanitarinių). Yra atvejų, kai žmonės sėdi prie pat sienos, kai muitininkai ima kasamas krumynus. Geriau jų nevežti, išskyrus labai mažus ką tik įsigytus su pažyma. Nors aš turiu klientą, kuris įkyriai vežia kaktusą jau 10 metų – gal tiesiog turi laimės (arba muitininkas nemato to kaktuso po stalu).

Kodėl reikia tokio ilgio daiktų sąrašo (inventoriaus)?

Ne todėl, kad mums būtų įdom skaityti. Muitinė reikalauja tikslumo. Kiekvienas dalykas turi būti užrašytas: „sofa“, „staldas“, „knygų lentyna“. Negali būti tiesiog „daiktai dėžėse“. Be to, jei dingsta kažkas (kas, deja, kartais nutinka, nors retai), turime už ką atsakyti draudimo kompanijai. Be sąrašo – be kompensacijos.

Ar verta įsigyti draudimą?

Beveik visada taip. Yra vadinamoji „CMR“ draudimo, jis yra privalomas, bet jo suma dažnai būna maža (pvz., 8-10 SDR vienetas už kg). Jei sugenda brangu pianina, suma išmokama pagal svorį gali būti juokinga. Todėl siūlome papildomą „Viskas rizika“ draudimą. Tai kainuoja šiek tiek, bet miega ramiau.

Kaip elgiamės su brangia technika?

Televizorius, kompiuteriai, menai – viskas keliauja specialiomis dėžėmis. Televizorių dėžė yra „tvirta kaip akmuo“ (arba kaip ta sena sovietinė dušo kabina). Kartais netgi sukurame individualų įpakavimą iš putų. Būna situacijų, kai klientai bando mums duoti neįpakavotą „iMacą“, tiesiai ant sėdynės – ne, taip negali būti.

Specifika Tonbridge ir Anglijoje

Ar sunku privažiuoti į Tonbridge centrą?

Tonbridge – gražus miestelis, bet keliai ten... tarkime, jie buvo suprojektuoti arkliams ir vežimams, ne 18 metrų sunkvežimiams. Yra vietų, kurioje „Low Bridge“ ženklai. Mes juos žinome, bet jei tu nusiųsi mums į gatvę, kur uždaromas vartas arba labai ašti posūkis, gali tekti iškrauti krovinį į mažesnę sunkvežimėlį (shunting). Tai papildoma kaina, tai aš įspėju.

Ar reikia leidimo stovėti (parking permit)?

Absoliučiai taip. Anglijoje viskas labai griežta. Jei gyvenate „control parking zone“ zonoje, turite gauti leidimą iš savivaldybės (Tonbridge and Malling Borough Council). Užsakykite jį iš anksto, bent savaitę prieš. Negalima tiesiog sustoti ant dviejų juostų „Tik pakrauti“ ir laukti, kol neateis „parking warden“ (toks griežtas dažniai su rašikliu).