Perkraustymas iš Vilniaus į Watchet: 20 metų patirties tiesa be kvailų užmaskuotų tekštų

Sveiki, galvoju, kad nusprendėte kraustytis į Angliją, o tikiausiai į mažutį Watchet miestelį pietuose? Gerai, gerai. Aš šioje srityje esu jau beveik du dešimtmečius, pervežinėjau viską – nuo vieno krepšio su drabužiais iki pilnų gamyklų linijų. Žinoma, perkraustymas iš Vilniaus į Watchet nėra tas pats kas važiavimas į Londoną ar Manchesterį, čia yra savas ypatingumas. Dažnai žmonės mano, kad tai tiesiog užsisako vagoną ir jis važiuoja, tačiau realybėje yra daugiau niuansų, especially su tuoBritų kanalu ir muitinės procedūromis po „Brexit“.

Rašau šį tekstą ne kaip reklamos agentas, o kaip vadybininkas, kuris mato iššūkius kasdien. Čia nebus sausų faktų, o tiesiog paprasti žodžiai apie tai, kaip viskas vyksta iš vidaus. Jei norite sužinoti apie kainas, laikus ir nepykantį vairuotoją (nes jis taip pat gali būti pavargęs), skaitykite toliau. Stengsiuosi nesuklysti, bet jei kur ir praleidžiu kablelį, nebesibjaudykit, svarbiausia esmė.

Kiek laiko ir kaip su kaina? (Pagrindai)

Kiek laiko trunka tas perkraustymas iš Vilniaus į Watchet?

Žiūrėkime, čia ne paprasta kelionė. Atstumas yra apie 2000 kilometrų viena kryptimi, be to, reikia perplaukti Lamanšą. Standartiškai, jei vairuotojas važiuoja savaitę, tai nuo ikėlimo iki iškėlimo Watchet praeina maždaug 3–4 dienos. Bet tai yra idealus variantas. Kartais įvyksta nenuostabu, pavyzdžiui, pastarąjį kartą vairuotojas užstrigo kilpoje prie Calais ir prasidirbo problema su dokumentais dėl ką tik įsigytu naujų baldų, tai prailgėjo iki savaitės. Taip kad, žadėti 3 dienas geriau, bet planuokite atostogas arba buvimą be daiktų bent penkias dienas, kad nebūtumit nustebę.

Kiek maždaug kainuoja toks perkraustymas iš Vilniaus į Watchet?

Kaina – tai dalykas, kurio visi labiausiai bijo. Ji priklauso nuo tūrio, kurį užimsite. Jei tai tik keli dėžės ir sofa, tai gali tekti maždaug 800–1200 eurų, bet jei kraustote visą butą ar namą, kaina svyruoja nuo 2500 iki 4000 eurų. Taip pat įtakos turi tai, ar reikia iškabinti baldus, ar yra pultas su liftu. Žinoma, degalai brango, ir už perkėlimą per kanalą taip pat reikia sumokėti. Galiu pasakyti tiksliai tik tada, kai matysiu, kiek daiktų turite, nes dažnai klientai sako „trys dėžės“, o prie namų atvažiuoja pilnas sunkvežimis.

Ar kainuoja daugiau, jei reikia nešti daiktus į aukštą be lifto?

Aišku, kad kainuoja daugiau. Vairuotojai nėra olimpiniai gimnastai ir jų nugaros nėra iš plieno. Ypatingai, jei Watchet turite namą su siaurais laiptais ar tik antrąjį aukštą be lifto (o ten daug kur tokių namų). Paprastai vienas aukštas su kilimu kainuoja papildomai, pavyzdžiui, 50–100 eurų priklausomai nuo sunkumo. Jeigu reikia nešti labai sunkų seifą ar pianiną, tai kaina aptarinėjama atskirai, nes gali reikėti specialių priemonių. Nerekomenduoju meluoti apie aukštus, nes kai atvažiuoja vairuotojas ir mato, kad reikia nešti 5 aukštus, jis tiesiog gali atsisakyti darbo arba paprašyti dvigubos kainos vietoje.

Kas nutinka, jei vairuotojas pavėluoja su atvykimu?

Tai, viltis, retokas dalykas, bet jis įvyksta. Sąlygos (pvz., uraganas Šiaurės jūroje arba eismo spūstys prie Briuselio) gali viską sujaukti. Mes visada stengiamės informuoti klientą, bet kartais vairuotojas tiesiog negali paimti telefono, nes vairuoja. Jei įvyksta vėlavimas, mes nieko papildomai neimame, tai mūsų problema, ne jūsų. Turėtumėte turėti šiek tiek kantrybės. Kartais atsitiko taip, kad vairuotojas net išbuvo pas klientą pusę dienos neįleidžiamas, nes buvo blogai susitarta su laiku, tai čia jau abipusis supratimas būtinas.

Ar galima nupirkti mažiau vietos, jei daiktų nėra daug?

Žinoma, tai vadinama dalinio krauto arba dalių siunta. Pavyzdžiui, jei turite tik 5 kubinius metrus daiktų, mums nereikia siųsti jums 20 kubinio sunkvežimio. Mes sudedame jūsų daiktus į bendrą vagoną su kitais klientais, kuriais važiuoja į tą patį regioną, pavyzdžiui, Bristolį ar Tauntoną, o iš ten jie vežami į Watchet. Tai pigiau, bet gali šiek tiek užtrukti ilgiau, nes reikia surinkti visus kitus krovinius ir iškrauti kitus. Tačiau tai labai populiarus pasirinkimas studentams arba vienišiems žmonėms.

Kokia yra apmokėjimo tvarka – ar reikia mokėti viską iš karto?

Standartiškai imamas nedidelis avansas (užsakymui užfiksuoti), o likusi dalis sumokama tada, kai daiktai jau yra pasiekę vietą arba netiesiogiai prieš iškrovą. Niekada nerekomenduoju mokėti 100 % iš karto, nes jei firma kas nors blogai pasielgtų arba išnyktų (o tokių atvejų buvo), jūs neturėtumėte jokių garantijų. Mes sutinkame dėl įmokų grafiku raštiškai, kad nesusidarytų nesupratimų. Atsiskaityti galima pavedimu arba grynaisiais (jei vairuotojas sutinka), bet geriau viskas oficialiai.

Ar galima sekti savo daiktus per GPS?

Dauguma šiuolaikinių sunkvežimių turi GPS sekimo sistemas, tačiau ne visada suteikiame tiesioginę nuorodą klientams, nes vairuotojai turi poilsio laikus ir jų maršrutai gali keistis. Bet jei labai reikia, galime parašyti, kur maždaug jis yra. Tiesa, yra tokių įmonių, kurios duoda pilnąą prieigą prie sistemos „Track & Trace“, tai labai padeda susinervinti tiems, kurie mėgia viską valdyti. Aš asmeniškai visada saku, kad geriau paprašyti vadybininko paskambinti vairuotojui, nei žiūrėti į tašką kažkur Vokietijos viduryje ir nesuprasti, kodėl jis stovi.

Dokumentai, muitinė ir JK "Brexit" siurprizai

Kokius dokumentai reikia ruoštis išvykstant iš Vilniaus?

Pagrindinis dalykas – tai turto sąrašas (inventorius). Jis turi būti gana išsamus, nurodant apytikslę vertę, especially jei daiktai yra naudoti (o dažniausiai taip ir yra). Beje, taip pat reikia sutikti su įmone dėl draudimo. Dar nereikia jokio specialaus išvykimo leidimo iš Lietuvos, nebent jums tenka kas nors ypatingo brangaus. Bet dėl to perkraustymas iš Vilniaus į Watchet gali užtrukti tiesiog dėl to, jei sąrašą surengiate paskutinę minutę ir visiškai jis neatitiko realybės.

Kaip dabar veikia muitinė su Anglija po „Brexit“?

O čia prasideda svarbiausia dalis. Nuo 2021 metų Jungtinė Karalystė nebegrižta į ES, tai reiškia, kad kiekvienas krovinys turi praeiti eksporto (Lietuvoje) ir importo (Anglijoje) procedūras. Jei jūs persikėlėte į gyvenimą (Transfer of Residence), dauguma daiktų gali būti atvežti be muito (0 % PVM ir 0 % muito), tačiau reikia pateikti TOR1 formą angliškaiems pareigūnams. Ją reikia užpildyti iš anksto, kitaip gali tekti mokėti mokesčius. Kartais klientai sako „kas čia per daiktai“, bet be to formos užstrigstate ties siena arba uoste.

Kas daryti, jei neturiu PTO (pirkimo-pardavimo sutarties) dėl daiktų?

Dažnas klausimas. Jei tai jūsų asmeniniai daiktai, kuriuos naudojote daugiau nei 6 mėnesius, PTO jums nereikalingas. Užtenka paminėti sąraše, kad tai „Used personal effects“. Tačiau jei vežate naują, pirktoje parduotuvėje (su etiketėmis) televizorių ar skalbimo mašiną, gali kilti sunkumų, nes gali būti traktuojama kaip prekė. Geriau tuo neišsipūsti ir nusiimti visas naujoves, jei norite išvengti klausimų prie uosto. Arba tiesiog pagalvoti, kad verta susimokėti tą nedidelį mokestį už ramybę.

Ar reikia mokėti už muitinės brokerio paslaugas?

Dažniausiai, kai užsakote perkraustymas iš Vilniaus į Watchet per patikimą pervežėją, brokerio paslaugos jau yra įskaitomos į kainą arba paslėptos. Jums nereikia ieškoti brokerio pačiam – tai mūsų darbas. Bet yra įmonių, kurios rašo „kaina be brokerio“, tada jums tenka sukti galvą susirasti specialistą Anglijoje, kuris užbaigtų formalumus. Aš visada patariu pasirinkti variantą su brokeriu, nes vienas klaidingas dokumentas gali padaryti didelę žalą laikui.

Ką daryti, jei įvyko nelaimė ir daiktai pasimojoė arba buvo sužaloti?

Pirmiausia, nedelsiant praneškite vadybininkui. Yra draudimas, kurį įprastai sudarome nuo 1,5 iki 3,00 eurų už kilogramą (priklausomai nuo poliso). Jei laužėte brangų krištolą, turite įrodymus (nuotrauką prieš išvežimą), kitaip draudimo kompanija nepamoks. Žinoma, reikia sužinoti, ar tai įvyko dėl vairuotojo kaltės (pvz., staigiai stabdė) ar dėl blogo pakavimo. Jei pats supakavote prastai ir indai sudužo, kompensacijos gali ir nebūti.

Ar sunku gauti Anglijoje važiavimo leidimą tokiems sunkvežimiams?

Watchet yra mažas miestelis, ten gatvės siauros. Įprastas 40 pėdų sunkvežimis (traileris) gali tiesiog negalėti privažiuoti prie jūsų namų dėl ribojimų arba siaurų vingių. Todėl dažnai tenka naudoti mažesnę transporto priemonę (7,5 tonų sunkvežimį arba „Luton“ tipo furgoną), kad netyčia neišvažiuotumėte į kaimynų tvorą. Vietinis savivaldybės leidimas (permit) gali prireikti tik tada, jei norite statyti konteinerą gatvėje ilgą laiką, bet paprastai pakrovimas-iškrovimas trunka 1–2 valandas, tai leidimo nereikia.

Kaip elgtis su maistu, kurį vežu su savimi?

Dėl maisto productų Anglija dabar yra griežta. Negalite vežti mėsos, pieno produktų, vaisių ir daržovių dideliais kiekiais (kai kurių visai negalima). Jei turite dėžę makaronų arba uždarų indų su konservais, tai paprastai praeina, jei tai nekomercinis kiekis. Bet jei bandysite vežti penkias dešras su kiauliena, jas tiesiog konfiskuos prie patikros punkto. Geriau suvalgykite viską geriausią Lietuvoje oje, o Watchet nusipirkite naujų vietinių produktų.

Daiktų saugumas ir specifiniai niuansai

Ar galiu vežti savo dviratį arba motorolerį?

Galima, bet čia jau yra kitas pasiūlymas. Dviratį galima paprastai padėti į sunkvežimį (jei jis nešvarus ir nuteptas tepalų, reikia padėti ant popieriaus arba specialių dangčių). Motoroleris ar motociklas reikalauja specialaus užrakinimo ir dažniausiai vežamas atskirai dėl brangios draudimo politikos bei pavojų. Taip pat reikia nustatyti VIN kodą dokumentuose, nes tai techninė priemonė, ne paprastas daiktas. Jei turite retą „Harley“, geriau apsigojumi su papildomu draudimu.

Kokias klaidas dažniausiai daro klientai supakuodami daiktus?

Didžiausia klaida – padėti sunkius daiktus (knygas, rankynes) į didžiules, nešiojamas krepšius. Toks krepšys tiesiog plyšta arba yra neįmanomas pakelti vienam žmogui. Gana dažnai žmonės užmiršta ištuštinti skysčius iš indų arba dėžių su skalbimo priemonėmis – važiuojant per bangas, toks indas gali atidaryti ir užlipti visus kitus drabužius.