Kaip pervežti baldus Lietuva – Jungtinė Karalystė saugiai ir be nervingų pokalbių?

Dirbu šitoje srityje jau beveik dvidešimt metų, o gal ir daugiau, tiesiog pradėjau skaičiuoti, kai Lietuva įstojo į Europos Sąjungą, nuo tada viskas suksėsi. Per tą laiką mačiau viską – nuo sofos, kuri vos tilpo į „vilką“, iki tėvų dovanojamo seno spintelės, kurios neėmanoma išardyti. Dažniausiai žmonės klausta, kaip pervežti baldus Lietuva – Jungtinė Karalystė saugiai, kad nenukristų koja ar nenukryptų rankena. Sakyčiau, dabar tai sudėtingiau nei buvo prieš penkerius metus, nes Brexit viską daro sudėtingiau, bet neįmanoma nėra. Reikia tik kantrybės ir gerai parinkti vežėją. Jei norite išvengti nemigiamos nakties, geriausia viską suplanuoti iš anksto, o ne tikėtis stebuklo paskutinę minutę.

Pradžiamoksčiai apie maršrutą ir laiką

Kiek laiko užtrunka tas kelias į Angliją?

Tai labai dažnas klausimas, bet atsakymas nėra toks paprastas. Jei viskas būtų idealiai, vairuotojas nuo Vilniaus ar Klaipėdos iki Londono važiuotų maždaug 40–50 valandų, tačiau tai teorija. Praktikoje visada kažkas trukdo – arba užstrigta sienelėje prie Lenkijos, arba laukia keltas iš Kalais ar Duisburgo. Paprastai sakau klientams, kad užtruks nuo 5 iki 10 dienų, jei tai dalinis krovinys (groupage). Jei nuvežate pilną sunkvežimį, tada greičiau, bet tada kaina kyla į dangų. Taip pat, orų sąlygos turi įtakos, ypatingai žiemą, kai vairuotojai dirba pagal valandas.

Ar saugu duoti raktus vairuotojui iš anksto?

Dažniausiai taip ir daroma, jei pasitiki įmone. Bet aš visada patariu – jei galite, laukite patys arba leiskite atvykti giminaičiams. Yra buvę atvejų, kai vairuotojas atvyksta anksčiau, o kliento nėra, ir tada prasideda problemos su iškrovimu. Jei duodate raktus, įsitikinkite, kad baldai yra supakuoti, nes vairuotojas nebus atsakingas už tai, jei kažkas nukris per jo įkrovimą. Geriausia viską suderinti telefonu prieš dieną.

Ar vežate ir labai didelius elementus, pavyzdžiui, pianiną?

Taip, mes juos vežame, bet tai ne paprasta užduotis. Pianinas ar didelė biblioteka reikalauja ne tik stiprių rankų, bet ir specialios įrangos – keltuvų, diržų. Kartais net reikia išimti langus, kad pralystų pro duris. Be to, tokie kroviniai svorio daugiau, o Jungtinėje Karalystėje yra griežti svorio apribojimai keliuose. Todėl reikia tiksliai išmatruoti ir pasakyti mums svorį iš anksto, nes paskui gali būti nepageidaujami siurprizai kelyje (ir mokesčiai).

Kas vyksta su kroviniu, kai jis plaukia per jūrą?

Nieko ypatingo, jis tiesiog stovi kelyje arba konteineryje laive. Vairuotojai dažniausiai išlipa ir ilsisi, o keltas plaukia. Svarbiausia, kad baldai būtų gerai užsegami, nes jūra gali būti gruboka. Kartais, jei audra, keltas gali vėluoti, ir tai vėl prideda valandų prie pristatymo laiko. Bet jokių baidų – jūsų sofa nenukeliaus į jūrą, jei viskas užfiksuota tvarkingai.

Ar galima pervežti tik vieną dėžę ar kėdę?

Galima, bet tai gali būti neverta. Jei jums reikia pervežti tik vieną kėdę iš Lietuvos į Londoną, gali tekti sumokėti už visą vietą arba susirasti kažką, kas važiuoja ir turi vietos. Mes dažnai jungiame siuntas, tačiau maži kroviniai gali laukti, kol susirinks pakankamai kito prekių. Taigi, jei tai tik viena kėdė, geriau pažiūrėkite kurjerių paslaugas, bus pigiau ir greičiau.

Kur dažniausiai pristatote krovinius Anglijoje?

Dažniausiai į Londoną ir jo apylinkes, nes ten gyvena dauguma mūsų tautiečių. Bet taip pat važiuojame į Birminghamą, Mančesterį, Liverpulį, net iki Škotijos (Glasgow, Edinburgas). Kuo toliau į šiaurę ar vakarus, tuo brangiau, nes grįžtant tuščiu sunkvežimiui kainuoja daug degalų. Taip pat, reikia atsižvelgti į tai, kad miesto centre (pvz., Londono „Congestion charge“ zonose) važinėjimas brangiai.

Pinigai, kainos ir kada reikia atiduoti kortelę

Kiek kainuoja pervežti baldus Lietuva – Jungtinė Karalystė?

Tai populiariausias klausimas, bet atsakymas visada vienas tas pats – „priklauso“. Kainą lemia tūris kubiniais metrais, atstumas, ar reikia įkrovimo pagalbos Lietuvoje. Paprastai už kubinį metrą imama nuo 80 iki 150 eurų, bet tai labai apytiksliai. Jei klausiate, kaip pervežti baldus Lietuva – Jungtinė Karalystė pigiai, tai geriau ieškoti kelių žmonių, kurie važiuoja vienu automobiliu, tada galima pasidalinti išlaidas. Tačiau tada rizikuojate, kad jūsų daiktai bus užpilti kitų daiktais.

Kada reikia mokėti už pervežimą?

Dažniausiai sutariame dėl 50 proc. avanso, o likusią dalį – kai krovinys pasiekia tikslą arba prieš išvežimą. Taip pat yra variantų mokėti visą sumą iš karto, tada gautumėte nedidelę nuolaidą (gal 5 proc.). Bet aš asmeniškai niekad nepatarčiau mokėti 100 proc. iš karto naujai pažiūrėtai įmonei. Geriau palikti sau „strypą“, kad būtų į ką kreiptis, jei kažkas nutiktų kelyje.

Ar kainuoja daugiau, jei aš gyvenu toli nuo autostrados?

Taip, žinoma. Jei jūsų namai yra kažkur giliuose kaime, kur reikia važiuoti siaurais keliais, tai užtrunka daugiau laiko, o laikas – pinigai. Taip pat, jei ten sunku apsisukti sunkvežimiui, gali reikėti ilgesnio užtempimo. Vairuotojai nemėgsta važinėti po kaimus be aiškaus adreso ir prieigos aprašymo, todėl pasirūpinkite, kad jie neprapulsų (ir neprapuls jūsų kieme).

Ar galima susiderėti dėl kainos?

Visada galima pamėginti, jei tūris didelis. Jei turite, pavyzdžiui, visą butą baldų, tuomet galima kalbėtis apie fiksuotą kainą už visą sunkvežimį. Bet jei tai tik kelios dėžės, tai kaina yra kaip yra – degalai brangūs, mokesčiai Didžiojoje Britanijoje aukšti. Kartais galima pasiūlyti geresnį mokėjimo terminą mainais į mažesnę kainą.

Ką daryti, jei gavau pasiūlymą, kuris yra per žemas?

Bėkite tolyn. Jei kas siūlo pervežti pilną sunkvežimį už 500 eurų, tai arba jis vogia degalus, arba jūsų baldai nukels ant šaligatvio. Rinktis pigiausią variantą su tokia brangia ir atsakinga paslauga kaip baldų pervežimas Lietuva – Jungtinė Karalystė maršrutu yra tiesiog pavojinga. Geriau sumokėti šimtu daugiau, bet būti ramu.

Ar imate papildomai už įkrovimą iš buto?

Tai priklauso nuo to, kiek aukštai. Jei yra liftas, tai paprastai nemokamai arba už nedidelį mokestį. Jei reikia nešti 5 aukštus pėsčiomis, tai tai jau papildomas darbas, už kurį reikia sumokėti. Mūsų vairuotojai yra vairuotojai, ne nešikai, jie padės, bet jei darbas sunkus, reikia kalbėtis apie tai iš anksto.

Kaip viską supakuoti, kad nenukristų kojos

Kaip geriausia supakuoti sofas?

Sofą reikia uždengti storu plastiku (stretch filmu), o minkštas dalis – kartonu arba specialia uždanga. Labai svarbu apsaugoti kampus, nes jie dažniausiai susidūrė su karkasais ar kitais baldais kelyje. Jei sofa yra odinė, būtinai įdėkite popieriaus tarp odos ir plėvelės, kad neįtrintų. Niekada neleiskite, kad sofa būtų nešima „ant rankų“ be apsaugos, net jei tai tik trumpas atstumas.

Ar būtina išardyti spintas?

Be abejo. Didelės spintos, ypač su veidrodžiais, turi būti išardytos. Tai ne tik taupo vietą (ir jūsų pinigus), bet ir apsaugo nuo sužalojimo. Veidrodis, nukritęs išardytos spintos, yra nelaimė. Patirtis rodo, kad dauguma spintų telpa į mažesnę erdvę, jei išimami durys ir lentynos. Tiesiog užsirašykite, kuris varžtas kurioje vietoje, o kad neprarastumėte (kažkaip visada dingsta po vieną varžtą).

Ar turite dėžių, kurias galima pasiimti?

Ne, mes ne dėžių gamintojai. Mums sunku vežti tuščias dėžes per visą Europą. Geriausia jų ieškoti parduotuvėse (pvz., „Iki“, „Rimi“ arba statybinių prekių parduotuvėse), jos dažnai duoda nemokamai arba už labai mažą mokestį. Arba galite nusipirkti specialių perkraunamų dėžių, jos patvaresnės.

Ar įmanoma pervežti labai brangų paveikslą ar antikvariatą?

Įmanoma, bet tik su specialia dėže. Negalite tiesiog apvynioti rankšluosčiu. Antikvariatas reikalauja medinės dėžės su viduje įmontuota putomis. Taip pat būtina draudimas. Be to, muitinė gali labai smarkiai patikrinti tokius daiktus, todėl turi būti visi dokumentai, kad tai nėra vogtas daiktas. (Tikriausiai geriausia kreiptis į specializuotas meno pervežimo firmas, jei tai verta tūkstančius).

Ar reikia rašyti ant kiekvienos dėžės, kas joje yra?

Būtina. Ne tik dėl jūsų patogumo, kai atsikelsiate, bet ir dėl muitinės. Jei ant dėžės parašyta „virtuvės reikmenys“, muitininkas nežiūrės į vidų. Jei parašyti „daiktai“, jie gali atidaryti ir patikrinti. O jei atidarys 50 dėžių, tai pristatymas užvėluos dienomis. Rašykite konkrečiai: „indai“, „drabužiai“, „knygynas“.

Ką daryti su buitine technika (šaldytuvas, skalbyklė)?

Šaldytuvą turi būti visiškai išjungtas ir atitirpintas bent prieš parą. Vanduo gali nutekėti kelyje ir sugadinti kitus daiktus arba sugadinti grindų dangą vairuotojo kelyje. Skalbyklę reikia užfiksuoti, kad būgnas suktųsi (naudojami specialiai varžtai). Taip pat reikia išpilti visą vandenį.

Muitinė, dokumentai ir tas prakeiktas Brexit

Ar dabar reikia eiti į muitinę fiziškai?

Daugeliu atvejų ne. Dabar viskas daroma elektroniniu būdu. Mes parengiame CMR sąskaitas ir EX1 deklaracijas iš anksto. Jums tiesiog reikia mums atsiųsti paso kopiją arba asmens kodą. Viską apdorojame sistemoje. Bet jei jums tenka vežti kažką ypatingai brangaus arba draudžiamo, tada gali tekti eiti į postą.

Ar turiu mokėti muitą ar PVM, jei persikeliu gyventi?

Jei tai jūsų Transfer of Residence (TORS), t.y., persikėlimas į gyvenimą, tuomet dauguma jūsų asmeninių daiktų (baldai, drabužiai) yra be mokesčių. Svarbiausia, kad jums priklausytų šie daiktai mažiausiai 6 mėnesius prieš išvykstant iš Lietuvos. Jei perkate naujus baldus Anglijoje ir juos vežate iš Lietuvos (kaip prekes), tuomet PVM ir muitai bus taikomi pagal JK tarifus.

Kas daryti, jei trūksta kokių nors dokumentų?

Tai blogai. Jei trūksta EX1 deklaracijos, krovinys gali būti sustabdytas sienoje. Tada prasideda baudos už saugykla (kaip per ilgai stovi). Geriausiai iš karto pranešti, jei kažko nėra. Kartais galima ištaisyti dokumentus elektroniniu būtu, bet tai užtrunka. Todėl nedelskite paskutinę dieną.

Ar galiu vežti maistą?

Dėl Brexit taisyklių, maisto produktų, ypač gyvūninės kilmės (mėsa, sūris, pienas), vežti yra labai apribota. Galite vežti labai mažai asmeniniam vartojimui, bet jei vairuotojas rastas didelė kiekis dešros, viską gali konfiskuoti. Geriau jokio maisto – pigiau nusipirkti čia, nei mokėti baudas.

Kas tas EX1 dokumentas ir kodėl jis svarbus?

Tai eksporto deklaracija. Ji patvirtina, kad prekės išvyko iš Europos Sąjungos legaliai. Be jos, Jungtinė Karalystės muitinė neleidžia prekių įsivežti be mokesčių (net jei jums jos nereikalingos). Tai tarsi pasas jūsų kroviniui. Be to, be EX1 negalima gauti PVM grąžinimo (jei esate verslas).

Ar sunku su Brexit dokumentais?

Iš pradžių buvo šiūkšlynas, viskas strigdavo, vairuotojai stovėdavo po 20 valandų. Dabar jau pripratome, sistemos veikia geriau. Bet vis tiek reikia kantrybės. Kartais klaidos padaro paties vairuotojai, nesuprasdami angliškų terminų. Todėl reikia rūpintis, kad dokumentus būtų užpildęs profesionalas.

Realios problemos ir kaip išvengti šlamšto

Kas nutinka, jei vairuotojas užstringa arba sugenda mašina?

Tai gyvenimas. Mes tada siunčiame kitą vairuotoją arba statome daiktus į saugyklą. Jums tai paprastai nieko nekainuoja, jei ne jūsų kaltė. Tačiau pristatymas vėluos. Aš visada sakau – turkite savų drabužių ir reikmenų rankinėje bagaže, ne viskas turi būti sunkvežimyje. Yra buvę atvejų, kai žmonės turėjo miegoti ant grindų, nes lova buvo užstrigusi prie Ostrovos.

Ar atsiprašinėjate, jei kažką sulaužote?

Žinoma, mes turime draudimą. Bet draudimas neduos atgal jūsų senos tėvų seifos, jis tik sumokės pinigus. Todėl stengiamės nelaužyti. Jei atsitinka nelaikė, mes visada padarome prašymą draudimo kompanijai. Bet procesas trunka, gali tekti pateikti nuotraukas ir įrodymus.

Ar galiu patikėti savo daiktais „Facebook“ rinkoje rastam vežėjui?

Čia reikia labai atsargiai. Yra gerų vaikinų, kurie turi „vilką“ ir važiuoja. Bet yra ir tokių, kurie pasiims depozitą ir išnyks. Patirtis rodo, kad geriau rinktis firmas, kurios turi tinklalapį, realų adresą ir atsiliepimus. Jei kas nutiks su „Facebook“ vežėju, niekur nepaskųsite.

Kaip elgtis, jei atvykusi aparatūra nebeveikia?

Tai retai nutinka dėl pervežimo, jei viskas buvo įjungta (ne, žinoma, ne įjungta, o atjungta nuo elektros). Jei šaldytuvas neveikia, tai gali būti gamintojo defektas arba nebuvo atitirpintas. Mūsų atsakomybė ribojama tuo, ar buvo mechaniniai sužalojimai. Jei tiesiog nustojo veikti elektronika, tai ne mūsų kaltė.

Ar būna, kad daiktai keliauja be palydovimo?

Taip, daliniai kroviniys (groupage) dažnai keliauja be jūsų. Jie užkraunami į sandėlį Vilniuje, važiuoja į sandėlį Anglijoje, ir tik tada išvežami pas jus. Jūsų nebūna šalia, todėl labai svarbu, kad pakavimas būtų idealus. Negalite tikėtis, kažkas bus rūpestingai neštas kaip kiaušinis.

Kodėl kai kurios firmos atsisako vežti mažus krovinius?

Nepelninga. Už vieną dėžę reikia atlikti tiek pat dokumentų, kiek ir už pilną sunkvežimį. Muitinės mokesčiai (jei yra) taip pat nemaži. Todėl mažiems siuntiniams geriau naudoti kurjerių paslaugas arba ieškoti kito asmens, su kuriuo galima susidėti.

Ar verta rūpintis draudimu?

Absoliučiai taip. Net jei manote, kad jūsų baldai nėra verti daug, keletas tūkstančių eurų žala gali būti skausminga. Mūsų standartinis draudimas dengia apie 10 eurų už kilogramą, bet galima padidinti sumą. Geriau pasidaryti, tada nereikės nervintis, jei vairuotojas staiga sustos ir ką nors užkirs.

Kas daryti, jei vairuotojas elgiasi nemandagiai?

Skambinkite mums. Mes turime dispečerius, kurie kalba lietuviškai. Kartai vairuotojai pavargę, yra kalbami angliškai arba vokiškai ir gali būti šiek tiek „aštri“. Bet jei jie elgiasi nepagarbiai arba reikalauja pinigų virš sutartyje nurodytos sumos, tai yra pažeidimas. Praneškite iš karto.

Išvada

Galiausiai, viskas susikerta į vieną – pasitikėjimą. Pervežti baldus Lietuva – Jungtinė Karalystė nėra rocket science, bet tai reikalauja organizacijos. Jei pasiruošiate gerai, supakuojate tvarkingai ir randate patikimą partnerį, viskas praės sklandžiai. Naudokitės proga ir pasidarykite draudimą, geriau būti sausam. Geriausia patirtis gaunama tada, kai vairuotojas iškrauna paskutinę dėžę, o jūs matote, kad viskas sveika. Sėkmės persikėlimui ir laukiame jūsų skambučio, kai tik nuspręsite keliauti.