Perkraustymas iš Vilniaus į Shefford: visa tiesa be kvailų reklamų ir paslėptų mokesčių

Dirbu šioje srityje jau beveik dvidešimt trejus metus ir, turiu pripažinti, kiekvienas toks reisas yra kaip loterija. Žmonės dažnai galvoja, kad perkraustymas iš Vilniaus į Shefford yra tik tai, kad užkrauti baldus ir važiuoti, tačiau realybėje tai yra sudėtingas logistikos ir biurokratijos mazgas. Ypač kai kalbame apie Jungtinę Karalystę po „Brexit“ – ten taisyklės pasikeitė taip, kad kartais net aš susipainioju, nors kasdien su tuo susiduriu. Šiame straipsnyje nerašysiu apie tai, kaip yra „paprasta ir smagu“, nes dažniausiai yra stresuojant ir brangu. Pasistengsiu papasakoti taip, kaip būtų papasakojęs draugui prie alaus, tik su daugiau techninių detalių. Jei planuojate perkraustymas iš Vilniaus į Shefford, geriausiai pasiruoškite, kad teks nukentėti nuo britų muitinės ir keltų pavėlinėjimų.

Pradžia: klausimai apie maršrutą ir laiką

Kiek laiko užtrunka tas kelias į Shefford?

Tai vienas dažniausiai pasitaikančių klausimų, ir atsakymas nėra toks paprastas kaip atrodo. Teoriškai, jei vairuotojas nebūtų žmogus ir būtų robotas, nuo Vilniaus iki Shefford galėtum važiuoti maždaug 30-36 valandas valandą. Tačiau realybėje tai trunka ilgiau dėl poilsio laiko, muitinės procedūrų ir, žinoma, keltų grafikų. Paprastai planuojame 4-5 dienų nuo to momento, kai išvežiame daiktus iš jūsų namų Vilniuje, iki jų iškrovimo Shefforde. Viskas priklauso nuo to, kiek užeina laiko pas britus, nes ten eilės gali būti begalinės, ypač jei traukiniai Strike'e arba koks nors kitas chaosas uostuose.

Ar tai toli? Shefford kažkur giliai žemyne?

Shefford yra mažas miestelis Bedfordšyre, netoli Biggleswade. Nėra taip, kad tai būtų pats Londonas, bet ir ne pakraštyje. Iš vairuotojo akies, tai yra gan patogi vieta, nes nereikia važiuoti giliai į Londono centrą, kur yra didžiuliai uždarbiai (Ulez zona ir visokie apribojimai). Tačiau ten keliai gana siauri, o Shefford centre su dideliu sunkvežimiu gali būti komplikuota įvažiuoti, jei ten nėra didelės privažiavimo aikštelės. Taigi, geografiškai tai ne tolimiausias taškas, bet logistiškai reikia tiksliai žinoti adresą, kad nenuvažiuotume į uždarą gatvę.

Kiek kartų per savaitę važiuojate į Shefford?

Mes ne turime fiksuoto grafiko kaip autobusai, bet dažnai ten važiuojame, nes Lietuvoje gyvenančių žmonių, kurie nori grįžti ar perkraustyti daiktus į JK, yra nemažai. Paprastai bandom surinkti pilną arba pusiau pilną krovinį, kad būtų ekonomiškai prasminga nuvažiuoti. Jei jums skubu, galiu organizuoti ekspresinį reisą, bet tai kainuos brangiau. Bet dažniausiai perkraustymas iš Vilniaus į Shefford įeina į mūsų reguliarius maršrutus, kurie eina per Klaipėdą, Kylį arba Roterdamą, ir toliau į Anglijos gilumą.

Ar galima važiuoti tiesiogiai be sustojimų?

Negalima. Yra griežti taisyklės apie vairuotojų poilsį – tachografas to neleis. Be to, juk ten reikia keltis per jūrą. Vienas toks reisas be sustojimų fiziškai neįmanomas ir nelegalu. Taip pat reikia sustoti prie Britų muitinės pateikti dokumentus. Taigi, kelias bus suskaidytas į etapus: Lietuva -> Lenkija/Vokietija -> Uostas -> Keltis -> JK uostas -> Shefford. Ten yra daug techninių sustojimų, kurių klientas nemato, bet jie įtakoja laiką.

Ar saugu keliauti tokiu toliu maršrutu su daiktais?

Aš dirbu jau 23 metus ir per tą laiką buvo visko. Buvo atvejų, kai dėl blogo oro vairuotojas sušlidavo ir su keliu, o buvo ir puikių, beveik idealų kelionių. Saugumas priklauso nuo to, kaip supakuoti daiktai ir kaip vairuotojas elgiasi kelyje. Mes naudojame užraktus, o vairuotojai neretai pristato daiktus tiesiai į patalpą, o nepalieka gatvėje. Shefford yra gan ramus rajonas, tačiau vagystės vyksta visur, todėl visada patariu neiškrauti nieko į gatvę, jei niekas nežiūri.

Kokiais keliais dažniausiai važiuojate į Shefford?

Standartinis maršrutas yra per Lenkiją ir Vokietiją iki Kylio uosto, ten keltis į Geteborgą (ne, į Geteborgą ne, į Iminghemą arba Hullą, atsiprašau, sumaišiau šiaip sau) – į JK. Kartais, jei kainos kyla, važiuojame per Klaipėdą – Karlshamn. Toliau iš JK uosto važiuojame link Londono ir pasukame į šiaurę link Bedfordšyro. Shefford yra netoli A1 kelio, tai yra patogus magistralės, todėl ten patekti sunkvežimiui gan paprasta, jei nėra spūstų.

Ką daryti, jei aš nežinau tikslaus adreso Shefforde dar?

Nebėda, dažnai žmonės dar ieško būsto, kai jau sutartinę pasirašo. Mums svarbu tikslų adresą sužinoti prieš išvykstant iš Lietuvos arba bent jau tada, kai vairuotojas jau yra JK pusėje. Galite laikinai nurodyti draugo adresą arba sandėliuką Shefford apylinkėse. Vairuotojas gali laukti, bet ne ilgai, nes laikas yra pinigai, o stovėjimas JK (ypač prie M25) yra siaubingai brangus.

Pinigai: kainos ir mokėjimai

Kiek kainuoja toks perkraustymas iš Vilniaus į Shefford?

Čia nėra vieno kainų sąrašo, kaip parduotuvėje. Kainuoja tai, kiek daugiau ar mažiau turite daiktų. Mažam butui (1-2 kambariai) su baldais gali tekti nuo 1200 iki 1800 eurų, priklausomai nuo sezono. Jei tai didelis namas, kaina gali šokti ir iki 3000-4000 eurų. Taip pat įtakos turi degalų kainos (o jos dabar aukštos) ir keltų bilietų kaina, kuri pastaruoju metu taip pat pakilo. Perkraustymas iš Vilniaus į Shefford nebus pigus, tačiau jei kasnors siūlo už 500 eurų – tai tikrai apgavystė arba jūsų daiktus veš kokiais neaiškiais maršrutais.

Ar galima sumokėti grynaisiais vairuotojui?

Anksčiau buvo įprasta, kad vairuotojas imdavo grynus, bet dabar, dėl visokių „pinigų plovimo“ įstatymų ir apskaitos, mums labiau patogus bankinis pavedimas. Galima susiderėti dėl dalinio mokėjimo grynaisiais, bet tai turi būti suderėta iš anksto. Vairuotojai dažnai neturi didelio kiekio grynųjų pinigų sau, nes pavojinga važinėti su dideliomis sumomis per Europą. Geriausia pervesti įmonės sąskaitą, kad būtų sutartis ir garantijos.

Kas daro įtaką galutinei kainai?

Pagrindiniai dalykai – krovinio tūris (kubo metrai), atstumas (Shefford ne toli, bet už uosto), pakylos (ar reikia nešti 4-ą aukštą be lifto), ir ar reikia surinkti/išrinkti baldus. Taip pat, jei perkraustymas iš Vilniaus į Shefford įvyks šventadienį arba naktį, tai gali kainuoti brangiau. JK dirbo naktimis ir savaitgaliais yra brangiau dėl vairuotojų darbo užmokesčio normų.

Ar imate užstatą?

Taip, įprasta praktika yra paimti apie 20-30 proc. užstatą, kad užsakyti vietą kelyje ir keltui. Likusią dalį sumokate, kai daiktai pasiekia Sheffordą arba tada, kai atvažiuoja įkrovimo komanda Vilniuje. Užstatas užtikrina, kad klientas „nedingtų“ paskutine minute, nes mes jau turime užsisakę bilietus ir planavę vairuotojo laiką.

Ar kainuoja brangiau, jei aš turiu labai daug knygų?

Knygos yra mūsų blogiausias draugas (iš vairuotojo pusės). Jos sunkios, daug vietos užima, ir dėl jų vagonas gali viršyti leistiną svorį. Jei turite šimtus knygų, gali tekti mokėti papildomai už svorį, nes sunkvežimis negali būti perpildytas. Verta pagalvoti, ar verta vežti viskas, ar galima kai ką atiduoti.

Ar yra kažkokių paslėptų mokesčių?

Mėgstu būti sąžiningas – paslėptų mokesčių nebėra, jeigu viską iš anksto aptariame. Tačiau yra dalykų, kuriuos klientai dažnai pamiršta: pavyzdžiui, jei Shefforde nėra galimybės privažiuoti prie pat durų ir reikia nešti 50 metrų, tai gali būti papildomas mokestis už „rankinį darbą“. Taip pat, jei reikia laukti vairuotojui ilgiau nei valanda (kad jums rastum raktus), gali būti taikoma laukimo mokestis.

Ar gaunama nuolaida, jei važiuoju abiem kryptimis?

Kartais taip, jei mes turime grįžtantį krovinį iš JK į Lietuvą. Jei mums tinkamas jūsų grafikas ir galima sujungti, galiu pasiūlyti nedidelę nuolaidą. Tai vadinama „backload“ – kai sunkvežimis grįžta tuščias, mes parduodame vietą pigiau. Bet čia labai priklauso nuo atsitiktinumo, todėl garantuoti negaliu.

Daiktai: ką galima, ką ne, kaip pakuoti

Ar galima vežti maistą?

Dėl „Brexit“ dabar tai yra labai sudėtinga. Negalima vežti mėsos, pieno produktų, vaisių ir daržovių iš ES į JK be specialių licencijų, kurias paprastas perkraustymas neturi. Vairuotoją gali sustabdyti muitinė ir viską konfiskuoti, o tada gausite baudą. Galima vežti tik ilgaamžį maistą (džiūvėsėliai, konservai), bet geriau viską suvalgyti čia ir nesiųti.

Kaip reikia pakuoti indus?

Gerai, kad paklausėte. Indai dažniausiai susilaužo, jei žmonės taip ir padeda į dėžę be įvyniojimo. Naudokite popieriaus servietėles, senus laikraščius arba burbuliukų plėvelę. Stiklainiai turi būti atskiri vieni nuo kitų. Turiu vieną atvejų, kai klientas visus indus padėjo į vieną didelę dėžę be nieko, ir atėjo į Sheffordą su dėže stiklo šukių. Mums skauda matyti tokius dalykus.

Ar reikia išmontuoti baldus?

Dideli daiktai – spintos, lovos, sofos – turi būti išmontuotos. Sunkvežimio liftas neįeina pro namų duris, net jei durys ir didelės. Be to, taip saugiau paties baldams – išmontuota spinta mažiau pažeidžiama. Jei patys negalite, mūsų komanda Vilniuje tai padarys už papildomą mokestį (arba įskaičiuota į kainą, priklauso nuo paketo). Shefforde vėl surinksime viską atgal.

Ar vežate augalus?

Augalus vežti į JK dabar yra labai sunku dėl fitosanitarinių reikalavimų. Reikia specialių sertifikatų, o tai kainuoja brangiau nei patys augalai. Dažniausiai klientams patariu augalus atiduoti kaimynams ar draugams Lietuvoje ir nusipirkti naujus Shefforde. Rizikuoti, kad vairuotoją išmes su augalais iš šalies, nėra verta.

Kaip su muzikos instrumentais?

Piūnai, smuikai, gitros – viskas turi būti kietame dėžėje (kalyje). Jei neturite originalios dėžės, reikia pasirūpinti, kad instrumentas būtų tvirtai įvyniotas ir nepajudėtų. Nešiojamoji kolonėlė arba didelis pianinas? Pianinas – tai atskira istorija, jam reikia specialios technikos (kranas), todėl kaina šokuoja.

Ar saugu vežti kompiuterius ir techniką?

Geriausiai vežti originaliose dėžėse, jei jas išsaugojote. Jei ne, tada reikia daug putų ir stiprios dėžės. Monitoriai ypač trapūs. Viską, kas turi diskus (kietieji diskai), geriau išimti ir vežti su savimi rankiniame bagaže, jei įmanoma.