Perkraustymas iš Vilniaus į Liverpool: kaip neišprotėti nuo dokumentų ir kainų

Dirbu šioje srityje jau beveik dvidešimt ketverius metus ir regiu, kaip keičiasi pasaulis, bet vienas dalykas lieka tas pats – žmonės visada bijo, kad jų daiktai dings arba sulūžs. Perkraustymas iš Vilniaus į Liverpool yra vienas populiariausių maršrutų, ypač po „Brexit“, kai dauguma mūsų vyksta darbo ar gyvenimo ieškoti į Jungtinę Karalystę. Tai nėra paprasta važiavimas pro miestą, čia sukasiančios muitinės, keltų bilietai, kurie kainuoja kaip mažas automobilis, ir angliškas oras, kuris gali sugadinti visus planus. Noriu papasakoti jums tiesiogiai, be jokių gražių reklaminių frazių, ką tikrai reikia žinoti, renkantis transportą ir planuojant kelionę, kad nereikėtų vėliau raudoti prie telefono.

Kainos ir pinigai, kuriuos visi bijo

Kiek vidutiniškai kainuoja toks reisas į Liverpulį?

Čia labai sunku pasakyti vieną skaičių, nes viskas priklauso nuo to, kiek daugiausia turite daiktų. Jei tai yra mažas perkraustymas iš Vilniaus į Liverpool, tarkime, keli krepšiai ir du sofos, tai galite susitvarkyti už 800–1200 eurų. Tačiau jei statote pilnamą konteinerį arba didelį sunkvežimį, kaina šoka iki 3500 ir daugiau. Dar prisidės keltų mokesčiai, kuriais dažnai stebina (nors jie turėtų būti įskaičiuoti), o taip pat degalai, kuriose Britanijoje ne ką pigesni nei pas mus. Geriausia kreiptis į kelis firmas ir klausti konkretaus pasiūlymo su išrašu.

Kodėl vienos firmos klausia 500, o kitos 2000 eurų?

Tai klasikinis klausimas, kurį girdžiu kasdien. Jei kaina atrodo per kažką gera, tai greičiausiai jums duos „vokišką“ (t.y. ne vokišką, o blogai sutvarkytą) sunkvežimį be draudimo. Pigios firmos dažnai nešvaisto mokesčių, todėl vėliau gali tekti mokėti baudas už neteisingai pildomus dokumentus. Brangios firmos užtikrina, kad vairuotojas nebus vienas, kad yra pakavimo medžiagos ir kad jei kas nors nutiks, jie atsakingi. Perkraustymas iš Vilniaus į Liverpool nėra vieta taupyti, jei jums brangūs daiktai, nes gelbėti juos bus vėlu.

Ar galima kažkaip užtikrinti, kad kaina nepakis?

Rašykite sutartyje „fiksuota kaina“ ir nieko kito. Jei jums sako, kad „priklausys nuo svorio“ arba „nuo kuro kainos“, tai greičiausiai bandysiai papildomai nusipirkti vairuotojo piestą (nors turiu omenyje pietus). Užfiksuokite visą starte. Esu matęs atvejų, kai atvykus į vietą vairuotojas prasideda: „oi, čia laiptai labai aukšti, reikia keltuvo, tai plius 100 svarų“. Tokių dalykų reikia išvengti dar Lietuvoje pasirašant dokumentus.

Ar verta pirkti papildomą draudimą?

Sakyčiau, kad taip, nors daugelis sako, kad „man niekas nepasiks“. Pasitikėjimas tarp žmonių geras, bet kai vairuotojas vairuoja trečią parą be miego ir užplečia sunkvežimį apvartyje, jūsų „pasitikėjimas“ neatsipirks. Standartinis draudimas dažnai dengia tik labai mažą sumą, todėl jei vežate brangų pianiną ar elektroniką, apsidrauskite iš anksto. Tai nėra brangu, palyginti su nervais, kai sužinosite, kad jūsų televizorius tapo plyšiais.

Kas nutinka, jei aš nebeatsiimu daiktų?

Tai blogiausias scenarijus, bet jis įvyksta. Žmonės susiranda darbą, išvyksta, o paskui grįžta, nes vizos nebegaliauja. Firmos tuomet laiko daiktus įkaitą – sandėliavimas moka jūsų pinigais. Perkraustymas iš Vilniaus į Liverpool tampa košmaru, nes po mėnesio sąskaita gali viršyti pačios transporto kainą. Geriau geriai pagalvokite prieš išvykdami, ar tikrai norite važiuoti.

Dokumentai, muitinė ir Brexit siaubai

Ar tikrai reikia deklaruoti kiekvieną daiktą?

Taip, anglai yra labai griežti šiuo klausimu, ypač po „Brexit“. Jums reikės padaryti inventoriaus sąrašą, ne tiesiog „kėdės, stalai“, o su serijiniais numeriais, jei tai elektronika, ir apytikslės vertės. Jei bandysite slysti, muitininkas gali priversti iškrauti visą sunkvežimį ir patikrinti po vieną dėžę. Vienas mano klientas taip padarė, nesėkmingai bandė nuvežti nelegalius vaistus, ir jo daiktai laikėsi sandėlyje tris savaites.

Ar galiu vežti maistą, pvz., dešrą ar sūrį?

Dabar tai yra labai pavojinga. Galite vežti sausą maistą, bet mėsos ir pieno produktų be specialių licencijų neleisti. Aš vieną kartą teko stebėti, kaip lietuvaitė verkdama, kai anglas muitininkas metė į šiukšliadėžę visą jos parvežtą „Dvaro“ dešrą. Žinoma, jei tai dėžutė sausainių, nieko nepastebės, bet su mėsa nebandykite. Perkraustymas iš Vilniaus į Liverpool tampa sudėtingas dėl tų smulkmenų, kurios anksčiau nebuvo problemos.

Kas yra T1 dokumentas ir ar jis mums reikalingas?

T1 tai tranzito dokumentas, kuris leidžia keliauti per Europos sąjungą ne sumokant mokesčių, kadangi prekės išvyksta iš trečiosios šalies (Lietuva) į trečiąją šalį (JK). Dažnai firmos tai užtvirtina, bet kartais reikia papildomai mokėti deklaravimo mokestį. Geriausia klausti savo vežėjo, ar jis pats tai daro, ar reikės rasti brokerį. Nerekomenduoju to daryti patys, jei nesuprantate dokumentų, galite padaryt klaidą, kuri kainuos šimtus eurų.

Ar reikia mokėti PVM ar veryti mokesčius Anglijoje?

Jei perkraustote savo asmeninius daiktus ir gyvenote ne Lietuvoje mažiau 12 mėnesių, tai mokesčių neturėtų būti. Tačiau jei vežate naujus daiktus, pirkusius prieš mėnesį su kvitu, tai gali būti įvertinama kaip importas. Angliškai tai vadinama „Transfer of Residency“, reikia pateikti formą TOR01. Viską reikia užpildyti iki išvykimo, kitaip gali tekti mokėti PVM ir importo mokesčius nuo vertės.

Kas dėl vairuotojo vizos?

Dabar vairuotojams reikalingos vizos, nors anksčiau buvo paprasčiau. Jei vairuotojas lietuvis, jam reikia „Standard Visitor“ vizos arba darbo leidimo, jei jis dirba JK kompanijoje. Dažnai blogos firmos siunčia vairuotojus be vizų, tikėdamiesi, kad jie praslys. Pasitikėkite ir klauskite dokumentų kopijų, jei nenorite, kad jūsų daiktai stovėtų pasienyje su vairuotoju, kuriam neleidžiama važiuoti toliau.

Kelionės eiga: laikai, problemos ir pavojus

Kiek laiko užtrunka kelionė į Liverpulį?

Teoriškai tai trys dienos, jei važiuojate be sustojimų per kalnus ir vengiate eismo įvykių. Bet praktiškai? Keturios, o kartais ir penkios dienos. Reikia laukti keltų, iš kurie plačiausi yra iš Kalė (Prancūzija) į Doverį arba iš Roterdamo į Hull. Perkraustymas iš Vilniaus į Liverpool apima ir laukimą uoste, ir galimas eismo spūstis ant M6 greitkelio, kurios yra itin dažnos.

Ar vairuotojas gali atvyti vėliau nei buvo kalbėta?

Žinoma, ir tai nutinka dažnai. Sugedo sunkvežimis, užeidavo į duobę, buvo policijos patikra arba tiesiog užstrigo ant eismo. Nekreipkite pykčio į vairuotojų, jie dažniausia dirba po 12 valandų per dieną. Svarbiausia, kad jums praneštų. Jei jis neatsiliepia į telefoną 6 valandų – tada galite pradėti nerimauti. Vieną kartą vairuotojas užmigo poilsio aikštelėje ir praleido pristatymo laiką per parą.

Kaip vyksta iškrovimas Liverpulyje, jei ten siauri gatvelės?

Liverpool centre yra daug senų namų ir viktiorinių terasų, kur didelis sunkvežimis tiesiog negaliuvažiuoti. Tada reikia mažesnės transporto priemonės (vadinamojo „priešgynio“), kuri perveža daiktus nuo pagrindinio sunkvežimio iki jūsų durų. Tai dažnai kainuoja papildomai, bet jei apie tai nesusitarsite, vairuotojas gali tiesiog iškrauti ant kelio ir sakyti „viskas, čia mano galios galas“.

Ar saugu duoti raktus nuo naujo buto vairuotojui?

Dauguma klientų bijo daryti tai, bet kaip jis kitu būdu įeis? Geriausia susitarti, kad jis paskambina būtent tada, kai artėja, arba palikti raktus pas kaimynus. Aš asmeniškai niekada neduodu raktų į rankas, jei nepažįstu firmos 100%. Yra buvę atvejų, kai vairuotojai pavogdavo smulkius daiktus, manydami, kad niekas nepastebės. Nors dauguma jų geri žmonės, bet saugumas visada pirma.

Kas daroma, jei kelias užšąla ar yra audra?

Tuomet mes laukiam. Negali niekas važiuoti, jei uosto darbuotojai uždaro keltą dėl audros. Jūsų daiktai lieka kabinėje ir laukia. Jums nereikia papildomai mokėti už šį laukimą, nebent tai trunka kelias savaites (kas nutinka retai). Perkraustymas iš Vilniaus į Liverpool žiemos sezonu yra ypatingai pavojingas dėl ledų Anglijoje, kurie juos paralyžiuoja visiškai.

Pakavimas, baldai ir keisti daiktai

Ar turiu pats supakuoti daiktus?

Galite supakuoti patys, tai pigiau. Bet tada jei dėžėje suyra kažkas viduje, draudimas negalios, nes jūs supakavote netinkamai. Jei firmos darbuotojai supako, jie atsakinga. Rekomenduoju nusipirkti stiprių dėžių, o ne paimti iš parduotuvės po bulves. Vienas klientas man atvežė daiktus maišuose, žinote, kaip baigėsi? Visos indų komplektai buvo suskaldęs.

Kaip supakuoti baldus, kad jie nenukristų?

Reikia juos išardyti (nuleisti lentynas, nuimti kojas) ir uždengti stora stretch plėvele. Baldų pervežimas yra tas labiausiai pažeidžiamas dalykas. Jei turite brangų antikinį spintelę, geriau padarykite specialią dėžę iš faneros. Nenaudokite senų antklodžių, jos gali plyšti ir neapsaugos nuo drėgmės, kuri būna keltuose.

Ar galima vežti augalus?