Perkraustymas iš Vilniaus į Helston: praktinis vadovas, kaip nenukristi nuo žirgo

Sveiki, gerbiamieji. Dirbu šitoje srityje jau beveik dvidešimt trejus metus ir galiu pasakyti viena – kiekvienas krovinys yra kaip gyvas žmogus, turi savo charakterį. Kai kalbame apie tokį maršrutą kaip perkraustymas iš Vilniaus į Helston, tai ne tiesiog važiuoji A ir tą tiesiai. Tai ekspedicija į patį Anglijos kampelį, kur keliai siauresni už mano nervus kartais, o oras pasikeičia greičiau nei klientų nuotaika. Nerašau čia jokių reklamų, tiesiog noriu papasakoti, kaip tai yra iš vidaus, be jokių įvaizdžių. Žiūrėkime tiesiai į akis – tai sudėtinga, brangu, bet jei viską suplanuoti, įmanoma. Tiesiog būkite kantrūs, nes Britannija po „Brexit“ pasidarė visokių keistų.

Kodėl Helstonas yra toks tolimas ir kaip su tuo kovoti?

Kiek laiko užtrunka tas važiavimas iš Lietuvos?

Sunkiųjų krovininių mašinų atžvilgiu tai ne viena diena. Paprastai nuo įkrovos Vilniuje iki iškrovos Helstone praeina maždaug 4–6 dienos, jei kelyje viskas gerai. Vėlgi, jei sulaiko muitinė arba atsiranda eismo įvykių Vokietijoje (kaip tai dažnai būna), tada gali užtrukti ir ilgiau. Negaliu garantuoti tikslaus laiko, nes per 20 metų nemažai kartų teko stovėti spūstyse po 12 valandų. Žodžiu, neskubėkite planuoti atvykimo valandos, nuleiskite ant pečių.

Ar sunku privažiuoti prie pat namų Helstone?

Sąžiningai sakant? Kartais tai košmaras. Helstonas yra Kornvalyje, o ten keliolika šimtų metų senumo kelių, pritaikytų arkliams ir vežimams, ne 20 tonų sunkvežimiams. Jei jūsų namas yra ant stačios kalnelio ar siauroje gatvelėje, vairuotojas gali tiesiog negalėti privažiuoti. Tuos reikalus reikia aptarti iš anksto, nes tenka krauti į mažesnę mašiną arba nešti daiktus rankomis penkis šimtus metrų. Buvo atvejų, kai tekdavo statyti krovininuką ant žolės, kaimynams šaukiant „ką jūs čia darote“. Perkraustymas iš Vilniaus į Helston reikalauja tokio detalaus planavimo, kurio čia, mieste, nereikia.

Kokiais keliais dažniausiai važiuojate?

Įprastas maršrutas yra per Lenkiją, Vokietiją, Belgiją arba Olandiją, tada per Lamanšą. Anglijoje dažniausiai einame M4 ir kryptimi link Penzance, o paskui pasukame į Helstoną. Svarbu suprasti, kad ne visada galima važiuoti greitaisiais keliais Anglijoje dėl sunkiojo transporto apribojimų. Vairuotojas turi turėti gerą žemėlapį (arba navigaciją, kuri rodo sunkvežimių maršrutus), nes nukrypimas į mažą kaimą gali baigtis staiga užsibarikravus po tiltu. Įsivaizduokite, koks tai stresas, kai reikia atgal važiuoti atbulai siaurame kelyje.

Ar galima sėdėti keleiviui kaboje?

Formaliai ne, jei tai yra krovininė transporto priemonė, skirta tik kroviniams, tačiau daugelis vairuotojų pasiima keleivius, jei bendrovė neleidžia. Žinoma, tai yra atsakomybė. Aš asmeniškai nesiūlau, nebent jūs labai norite išgyventi nuotykį ir turite su savimi visus reikiamus dokumentus (vizą, pasą ir t.t.). Bet žiūrėkime tiesiai – po 20 valandų vairo sėdėjimas kabine nėra prabangus, tai pavargimas. Geriauskite lėktuvą arba traukinį, o daiktus palikite mums.

Mokesčiai, kainos ir pinigai, kuriuos privalote mokėti

Kiek apytiksliai gali kainuoti toks reisas?

Neklauskite man kainos be matmenų. Tikrai negaliu pasakyti. Jei tai kelios dėžės, tai viena kaina, jei visas namas su pianinu – kita. Perkraustymas iš Vilniaus į Helston kainuos nuo tūkstančio, bet gali siekt ir kelis tūkstančius eurų. Kainą lemia kuro kainos (kurios dabar, atsiprašau, astronominės), keltų bilietai (brangiausia dalis!) ir muitinės tarpininkai. Taip pat, jei reikia spec technikos (keltuvas ir pan.) vietoje, tai viskas papildomai.

Kodėl brangiau nei į Londoną?

Nes į Londoną važiuoja kas antrą dieną šimtas mašinų. O į Helstoną? Ten reikia važiuoti specifiai. Jei vairuotojas iškrauna Vilniuje ir važiuoja tik į jūsų vieną krovinią, jis turi uždirbti pinigų už tuos dienas, kada grįžta tuščias (arba ieško kito krovinio). Tuščias važiavimas – tai pinigiai vėjui. Dar reikia įvertinti, kad Kornvalio regione nėra daug grįžtančių krovinių, todėl logistika brangesnė.

Ar reikia mokėti parduotuvėms Anglioj už įrangą?

Tai įdomus klausimas. Jei atvežate daiktą, kuris nėra Naujas (pvz., sena skalbimo mašina), tai PVM mokėti nereikia, jei teisingai užpildote TOR01 formą (Transfer of Residence). Bet jei atvežate dėžę visiškai naujų daiktų su etiketėmis, Britų muitinė gali labai nustebti ir pareikalauti mokėti mokesčius. Geriau neišpakuoti nieko naujo, arba užtepti etiketes (šipuliuoju, bet taip daro). Naudoti techniką geriau atvežti kaip naudotą, kad išvengtumieti galvos skausmo.

Ar į kainą įeina draudimas?

Paprastai įprasta kaina įeina privalomasis draudimas, kuris yra labai menkas – pvz., 10 eurų už kilogramą. Jei turiit brangiai vertinamų daiktų (brangūs paveikslai, elektronika), reikia papildomo draudimo. Nenukrypime nuo temos – visada pasitikrinkite sąlygas. Vienas klientas pervežė tūkstančio vertės serverį, nepadidinęs draudimo, ir jį užpylo lietus Anglioj. Viskas buvo sugedę. Ir čia niekas negalėjo padėti (gaila, bet tiesą sakant). Geriau pasidrausti.

Ar imamas avansas?

Taip, be to, tai būtina. Gaila, bet dabar yra daug „šiukšlių“ rinkoje, kurios užsakuoja pervežimą, o paskui vairuotojas atvyksta į adresą o pinigų nėra. Aš nedirbu nemokamai. Avansas užtikrina, kad vairuotojas išvažiuos iš Vilniaus. Paprastai tai 30–50 proc. suma. Likutį mokate gavus daiktus arba prieš iškrovą, priklausomai nuo pasitikėjimo. Klientui tai gali atrodyti nepatogu, bet mums – saugumo reikalas.

Dokumentai, muitinė ir tas sunkus "Brexit"

Kokius dokumentus reikia turėti?

Sąrašas ilgas. Pasas arba ID kortelė būtinai. Jei neesate ES pilietis – vizos. Toliau reikia TOR01 formos, kuri leidžia atvežti asmeninius daiktus be mokesčių. Be to, reikalingas išsamus daiktų sąrašas (inventoriaus sąrašas). Jis negali būti parašytas „knygų dėžė“, turi būti konkrečiai: „3 dėžės knygų, apytikslis svoris 50kg“. Muitininkai mėgsta detales. Be to, turi buti galiojantis vairuotojo dokumentas (CMR kvitas).

Kas tas TOR01 ir kodėl visi su juo kankinasi?

Tai Transfer of Residence formą. Ji leidžia atvykstantiems į JK atvežti savo turto be PVM ir muito. Būtina nurodyti, kad gyvenate ne ES daugiau nei 12 mėnesių ir kad daiktus turėjote ne mažiau 6 mėnesių. Užpildyta ją gali būti paina (tikiuosi, nesu įsisukęs, bet tai tikrai keblu). Geriau padaryti tai iš anksto, o ne laukiant ant sienos prieš Angliją. Būtent dėl šito dažnai užstringa perkraustymas iš Vilniaus į Helston, jei dokumentai blogai.

Ar tikrai tikriną kiekvieną dėžę?

Ne visada, bet kartais taip atsitinka. Jei vairuotojas atrodo įtartai arba yra kokių nors duomenų apie kontrabandą, gali padaryti visišką patikriną. Buvo atvejų, kai vairuotojai atveždavo nelegalų tabaką tarp drabužių. Gaila, bet tokie atvejai gadina reputaciją visiems. Taigi, geriau nebandyti nieko slėpti. Jei turiat alkoholio dežę – parašykite sąraše. Muitinės sistema dabar yra labai automatizuota (jie turi rentgenus ir viską kita), todėl netikėkite, kad nepastebės.

Kas nutinka, jei pamiršau kokį dokumentą?

Tuomet gali būti problemų. Pavyzdžiui, jei nėra TOR01, gali tekti mokėti PVM nuo viso krovinio vertės (20%). Tai gali būti labai brangu. Kartais leidžia atsiųst dokumentus vėliau el. paštu, bet tai retas atvejis, dažniau laukia kol atsiųsite. Vienas kartą teko laukti 2 dienas sienoje, kol klientas surado inventoriaus sąrašą, kurį „kažkur padėjo“. Buvo pykčio.

Ar sunku su BREXIT?

Aišku, kad sunku. Anksčiau važiuodavai, pravažiuoji ir viskas. Dabar reikia deklaruoti kiekvieną siuntą. Nereikia būti ekspertu, kad matytum – kelių eismas prie tarpininkavimo punktų pastoviai prastovėta. Užpildyti eksporto deklaraciją reikia dar Lietuvoje prieš išvykstant. Vėlgi, tai paslauga, kurią dažnai atlieka brokeris, už ką reikia sumokėti. Nėra taip paprasta kaip anksčiau.

Pakavimas, rizikos ir kas daryti, jei kažkas sugenda

Ar galiu pakrauti pats į mašiną?

Galima, bet nerekomenduoju. Jei patys pakrausite, o dėžė nukris ir susilaužys porcelianas, draudimas neatsakis. Mums reikia žinoti, kas yra kurioje dėžėje, ir kad tai užfiksuota. Be to, vairuotojas turi atsakyti už krovinio fiksavimą (surišimas virvinėmis). Jei jūs padėjote dėžę ant paviršiaus be fiksavimo, ji nukris – jūsų kaltė. Taigi, geriau mums palikti tai.

Kaip elgtis su baldais?

Visi baldai turi būti išmontuoti (nuleistos kojos, nuimti durys). Kitaip jie neužims tiek vietos, be to, didelės sofa gali tiesiog nepraeiti pro duris (ypač Anglioj ten labai siauros durys!). Patarčiau viską išsirinkti iš anksto. Jei nesugebate – mes tai padarysime, bet tai užeina papildomai ir užtrunka laiko. Dar kartą primenu – Kornvalio namai dažnai būna su sienomis kurios storesnės nei durų plotis.

Ar saugu vežti pianiną į tolimą kelią?

Pianinas – tai atskira istorija. Jis ne tik sunkus, bet ir jautrus vibracijai. Reikia specialios technikos (keltuvo arba kėlimo juostos) ir labai kruopštaus užfiksavimo. Perkraustymas iš Vilniaus į Helston su pianinu yra tikras iššūkis. Kainuoja brangiai. Jei tai senas pianinas – gal verta pagalvoti, ar verta vežti? O jei koncertinis – tai tik su profesionalia komanda. Nekalbu jau apie tuos atvejus, kai klientai sako „tik pakelkite“ ir oje... gaila to instrumento.