Perkraustymas iš Vilniaus į Burnopfield: visas procesas be užmaskuotų tekstų

Dirbu šitoje srityje jau beveik dvidešimt trejus metus, per kėdę išsėdėjęs ir ne vieną tūkstantį kilometrų pravairiavęs tiek Rytuose, tiek Vakaruose. Žmonės dažnai galvoja, kad tarptautinis pervežimas tai kaip žingsnis nuo namų iki parduotuvės, bet tikrovė yra kur kas kvalesnė, ypač kai kalbame apie tokius specifinius maršrutus. Perkraustymas iš Vilniaus į Burnopfield nėra tikras tas standartinis maršrutis, kurį kiekvienas logistas turi nosies gale. Čia susitinka Britanijos specifika, ilgai kelionės ir daugybą smulkių detalių, kurias praleisti reiškia prarasti laiką ir nervus. Tiesiog štai, aš jums štai papasakosiu, kaip tai iš tikrųjų atrodo iš mano, kiek patirties turinčio vairuotojo ir logisto, pusės.

Bendros klausimai apie kainą ir organizaciją

Kiek vidutiniškai kainuoja toks perksraustymas iš Vilniaus į Burnopfield?

Žiūrėkime, kainos klausimas visada yra pirmas, ir tai suprantama. Paprastai, jei kalbame apie standartinį vieno ar dviejų kambarių butą, turėtumėte numatyti biudžete nuo 1200 iki 2000 eurų, priklausomai nuo to, kiek daiktų tik turite ir ar reikia įrangos pakrovimui. Bet nepamirškite, kad kuro kainos šiuo metu šokinėja kaip beprotės, o perkraustymas iš Vilniaus į Burnopfield yra ilgas kelias. Taigi, jei kas jums pasako už 500 eurų, geriaukite ir bėkite, nes tai arba sukčiai, arba jie ves jūsų daiktus atviriame vairuotojo kablyje, kur viskas apšlaps.

Kiek užtrunka tas kelias į Angliją?

Normalioje situacijoje, kai Orakulas mums palankus ir ant Lamanšo nėra audrų, viskas užtrunka maždaug 4 iki 6 dienų. Vairuotojas išvažiuoja iš Vilniaus, nueina per Lenkiją, Vokietiją, o turi dar nuvažiuoti iki Olandijos arba Belgijos, pasiekti keltą. Tada jau laukimas perėjimai ir važiavimas pačioje Anglijoje iki šiaurės, kur yra Burnopfield. Bet esu matęs atvejų, kai dėl techninių gedimų ar eismo įvykių ant A1 greitkelio, tai užtrukdavo ir savaitę, taip kad nedarykite išvadų pagal kalendorių.

Ar galima sutaupyti imant dalinį krovinį?

Taip, galima, ir tai dažnai būna vienintelis variantas studentams ar tiems, kurie turi nedaikčių. Dalinis krovinys (angliškai pasakius "part load") reiškia, kad jūsų daiktai važiuoja sunkvežimiu kartu su kitų žmonių daiktais. Perkraustymas iš Vilniaus į Burnopfield daliniu būdu kainuos pigiau, tikrai, bet jums reikės sulaukti, kol vairuotojas surinks visus krovinius. Tai gali užtrukti ilgiau, net iki dviejų savaičių, nes reikia suderinti grafikus su kitais klientais Vokietijoje ar Prancūzijoje.

Kokius mokėjimo būdus priimate?

Seniai nebepriimuame grynųjų, ypač kai kalbame apie tokius atstumus, tiesiog nesaugu ir nepraktiška. Geriausiai viskas vyksta per banko pervedimą arba paslaugų platformas, kuriose yra apsauga. Su lietuvių verslais viskas aišku, pervedate į sąskaitą ir viskas tvarkoje, o su užsienio subrangovais reikia būti atidesniam, kad neliktum be pinigų ir be daiktų.

Ar reikia mokėti už pakylos (liftus)?

Jei name nėra liftų arba jei vairuotojas negali privažiuoti tiesiai prie pat durų, tai taip, už kėlimą rankomis arba naudojant hidraulinę kėlimo platformą reikia mokėti papildomai. Aš asmeniškai visada klausiu iš anksto ar yra "pakylos", o jei ne, tai pridedame papildomus 50-100 eurų prie galutinės sumos, už kurių darbą privalome sumokėti kranininkui arba gabentojams.

Maršrutas, Kelionės ir Techninės Priežiūros

Kokiu maršrutu dažniausiai važiuojate?

Standartiškai važiuojame per Lenkiją, paskui per Vokietiją (A11 arba A10) link Olandijos. Nuo ten į vieną iš uostų, dažniausiai tai būna Roterdamas (Hook of Holland) arba Zebriugė. Perkraustymas iš Vilniaus į Burnopfield reikalauja tikslumo, nes ne visi keltai plaukia ten, kur mums reikia, todėl tenka derinti laikus. Kartais vairuotojai renkasi kelią per Kaliningradą, bet dėl vizų problemų dabar tai labai apsunkinta, taigi laikomės ES sausumos.

Kas nutinka, jei vairuotojas sugenda kelyje?

Tai yra mano blogiausias košmaras, deja, bet tai vyksta. Esu matęs, kaip senas "Volvo" variklis uždūsta Vokietijos autobane degalų stotyje. Tokiu atveju, jei mes esame atsakingi, mes išsiunčiame kitą sunkvežimį arba samdome vietinę pagalbą daiktams perkrauti. Tam tikslui turi draudimą "Cargo insurance", kuris padengia šias išlaidas, bet tai užtrunka laiko, o klientas šaukia į telefoną, kur jam jo lova.

Ar sunkvežimis gali privažiuoti tiesiai į Burnopfield?

Burnopfield tai maža gyvenvietė netoli Niukaslo (Newcastle), ten gatvės gana siauros, angliškas stiliaus. Didelis 40 tonų sunkvežimis ten gali neįvažiuoti be problemų, ypač jei jūsų namas yra kur nors giliau senoviniame kvartale. Kartais tenka daryti "transhipment", t.y. perkrauti daiktus į mažesnį sunkvežimį (Luton) pietinėje Anglijoje, kad paskui galėtume ramiai nuvažiuoti iki pat jūsų kiemo.

Ką daryti su vairuotojo poilsio laiku?

Europos Sąjungos taisyklės yra griežtos – vairuotojas turi ilgas poilsius, negali važiuoti 24 valandas per dieną ( nors kai kurie tai daro ir aš tai žinu, bet aš to nepripažįstu ). Įskaitykite, kad kelionėje bus sustojimai, bent pora ilgesnių miego stabdžių. Tai ne tas pats, kai tu pats sėdi automobilyje ir gali varyti 10 valandų iš eilės su kava; čia reikia laikytis įstatymų, kitaip baudos milžiniškos.

Ar yra problemas su kelių mokesčiais?

O taip, yra. Vokietijoje mokame mokesčius už greitkelius (vignette tipo, nors fizinio vinjetės nėra, tai yra elektroninis), Olandijoje kainos ne mažesnės, o Olandijoje dar ir keltų bilietai brangūs. Už keltą į Angliją reikia sumokėti šimtus eurų vienam sunkvežimiui. Šios išlaidos įeina į sąskaitą, bet klientai dažnai nustemba, kai sužino, kiek kainuoja viena perėjimas per Lamanšą.

Dokumentai, Brexit ir Muitinė

Ar reikia muitinės deklaracijos, nes Anglija jau ne ES?

Labai svarbu klausimas. Nuo 2021 metų, kai "Brexit" įvyko tikrai, perkraustymas iš Vilniaus į Burnopfield tapo sudėtingesniu dėl dokumentų. Jums reikės užpildyti "Transfer of Residence" (ToR) formą britų pusėje, kad išvengtumėte mokesčių (PVM ir muito) už asmeninius daiktus. Be to, mums, kaip pervežėjams, reikia pateikti eksporto deklaraciją Lietuvoje ir importo deklaraciją Anglijoje. Jeigu to nepadarysite, daiktai gali būti sustabdyti sienoje ir jums teks mokėti baudas.

Kas vyksta, jei neunuomėjata ToR numerio?

Tada jūsų daiktai laikomi preke, ne asmeniniais daiktais. Britų muitinės pareigūnai labai griežti (ypač Dovers uoste) ir gali reikalauti sumokėti PVM (20%) ir muito visiems daiktams, netgi drabužiams. Darbuotojai, kurie dirba tiesiogiai su klientais, dažnai to nepaaiškina iš anksto, o tada gaunasi "aha" momentas sienoje. Geriau tai atlikti iš anksto internetu, tai nemokama ir užtrunka tik keletą minučių.

Ar sunku gauti eksporto deklaraciją iš Lietuvos?

Lietuvoje tai dabar yra daug paprasčiau dėl "EMCS" sistemos, bet vis tiek reikia susisiekti su muitinės brokeriu. Mes darome tai per savo brokerius, kurie užpildo visus dokumentus elektroniniu būdu. Kartais įvyksta klaidų, pavyzdžiui, neteisingai įrašomas svoris ar prekių kodai (HS kodai), tada tenka visą kąą koreguoti, o tai laiko praradimas.

Kokius dokumentus turi turėti vairuotojas?

Vairuotojas turi turėti CMR konosamentą (krovinio kvitą), kuris yra pagrindinis dokumentas. Be to, jis turi EX-1 (eksporto) ir vėliau importo dokumentus. Jeigu daiktai yra "Transfer of Residence", vairuotojas turi turėti ToR numerį užrašytą ant CMR. Be to, savaime aišku, vairuotojo pažymėjimas, kelionės lapelis ir visi HGV leidimai.

Ar tikrinami daiktai Anglijoje?

Yra tikimybė, kad jūsų krovinys bus patikrintas. Jei vairuotojas atkeliauja į uostą ir sistemose kažkas "užlūžta" arba atsitinka atsitiktinis patikrinimas (random check), sunkvežimis nuvedamas į "red lane". Ten jie gali iškrauti viską ir patikrinti, ar nėra neleistinų daiktų (maistas, alkoholis, cigarečiai virš limito). Perkraustymas iš Vilniaus į Burnopfield gali pavėluoti porą dienų dėl to, tai realus rizikos faktorius.

Pakavimas, Saugumas ir Daiktų rūšis

Ar reikia patiems supakuoti daiktus?

Galite supakuoti patys, tačiau tada mes neprisiimame atsakomybės už tai, kaip tai supakuota, jeigu viduje kas nors sužalojama (pvz., lūžta stiklas, jeigu neįdėjote putų). Rekomenduoju, kad bent trapiausi daiktai būtų supakuoti profesionalių packerių. Jie žino, kiek reikia padėti popieriaus į dėžę, kad ji nesugriūtų svorio.

Ar gabenate pianinus ir brangų techniką?

Taip, gabename, bet tai papildomas darbas ir rizika. Pianinas turi būti pakrautas specialiu liftu arba įrenginiu, o tada užtvirtintas sunkvežimyje taip, kad jis nenumoštu sienų. Perkraustymas iš Vilniaus į Burnopfield su pianinu kainuos brangiau, nes reikia daugiau laiko ir specialios įrangos. Brangią techniką rekomenduoju vežti su savimis, jeigu tai yra nešiojami kompiuteriai ar lėktuvai, o jeigu tai didelės kolonėlės, tai turi būti įdėtos į dėžes.

Kas su maistu ir augalais?

Anglija yra griežta dėl maisto produktų ir augalų importo. Negalima vežti jokios mėsos, pieno produktų, vaisių ir daržovių iš ES (tam tikri išimčiai yra, bet tai labai smulkios). Augalus taip pat sunku įvežti, reikia specialių fitosanitarinių pažymų, kurių gauti vienam augalui beveik neapsimoka. Geriau viską suvalgyti iš anksto arba atiduoti kaimynams.

Kaip apsaugoti daiktus nuo drėgmės?

Jūroje (per keltą) oro drėgmė yra didelė, todėl naudojame drėkmes sugėrančias (silica gel) paketas. Be to, sunkvežimį uždengiame plėvele (blanket), kad drėgmė neišgarintų ant baldų. Jeigu daiktai stovi sandėlyje prieš pat perkrovimą ir ten yra drėgna, tai problemų neišvengsite.