Perkraustymas iš Klaipėdos į Harefield: kaip išgyventi šitą maršrutą be širdies priepuolio

Dirbu šioje srityje jau virš dvidešimt metų ir regėjau viską – nuo tų, kurie bando susidet visas gyvenimo vertybes į vieną „Opel Astra“ bagažinę, iki tų, kurie perveža po vieną porą pirštinių dėžėtėse. Žinoma, perkraustymas iš Klaipėdos į Harefield nėra paprasčiausias uždavinys, nors ir atrodo, kad tik reikia įkelti ir nuvažiuoti. Čia susiduria jūros perėjimas, angliški keliai, kurie, sakyčiau, ne iš labiausių, ir dar tas nuolatinis stresas dėl dokumentų. Dažnai žmonės klausia, ar verta rinktis brangesnes firmas, ar tikrai reikia drausti kiekvieną šluostę, ir kodėl taip ilgai užtrunka. Tiesiog noriu padėti jums suprasti, kas laukia už toų vartų, kad nepasikartotų situacija, kai vairuotojas skambina iš Anglijos sienos ir sako, kad kažkas negerai.

Bendri klausimai apie kelionę ir kainą

Kiek laiko užtrunka tas toks perkraustymas iš Klaipėdos į Harefield?

Tai, žinoma, priklauso nuo to, kokia keliu eiga, bet vidutiniškai tai užtrunka nuo trijų iki penkių dienų. Jei važiuojame tiesioginiu reisu be sustojimų kitiems klientams, tai galima ir spėti greičiau, bet tuos kelius Anglijoje, ypač aplink Londoną, prasukti nelengva. Viskas prasideda Klaipėdoje, patenkame į keltą, tą ilgą kelionę per jūrą, o po to vėl kelias iki pat Harefield, kuris yra netoli Londono. Vairuotojai turi poilsio režimus, juos reikia laikytis, kitaip baudos milžiniškos, taip kad, jei kas sako, kad atveš per dvi dienas, tikriausiai meluoja arba važiuos kaip nutempęs. Geriau planuokite savaitę, kad nebūt�ė streso.

Kiek maždaug kainuoja toks perkraustymas iš Klaipėdos į Harefield?

Kainos kinta kaip biržoje, priklauso nuo kuro kainos, kuri, deja, dabar ne aukštose. Bet jei kalbame apie standartinį butą (tarkime, 1-2 kambarių), tai tai kainuos nuo tūkstančio iki tūkstančio penki�k šimtų eurų. Didžiausia įtaka turi kiekis – kiek turite kubinių metrų daiktų. Dar pridėkite keltų bilietus, kurie dabar brangiai, ir Anglijoje mokesčius už važiavimą (mokesčiai už užterštumą ir pan.). Negaliu pasakyti tikslios sumos be matavimų, bet tarkime, jei turite tik kelias dėžes ir sofa, tai bus pigiau, o jei pilnam namui reikia sunkvežimio – tai žymiai brangiau. Geriausia paskambinti ir pasakyti, ką turite.

Ar į kainą įeina ir krovinio įkėlimas Klaipėdoje?

Įprastai taip, tačiau visada reikia tiksliai pasiklausti, nes yra įmonių, kurios rašo „transporto paslaugos“, o ožį laiko avarinės durys. Mes, pavyzdžiui, įkainojame darbą ir ten, ir čia, bet yra variantų, kai klientas pats užkrauna, o mes tik vežame. Jei reikia mūsų darbuotojų, kurie neša tas sofas, pianiną ar tą sunkią spintą iš penkto aukšto be lifto (o tai yra košmaras), tai tai įeina į sutartą kainą, jeigu nenurodėte kito. Viskas turi būti surašyta, kad neaiškumų nebūtų, kadangi tobulumo mes nesiekiame, bet sąžiningumo – taip.

Ką daryti, jei neturiu pakuojimo?

Nerūpestėkite, mes galime viską supakuoti ir už jus. Turime dėžių, burbuliukų, lipnių juostų – visą tą reikmenį. Vienintelis dalykas, kad tai papildomai kainuoja, nes medžiagos nebe pigios. Bet tikiuosi suprantate, kad gerai supakuotas stiklas nenusilūžta per tas keliones per paviršius. Būna, kad žmonės sako, „ai, važiuoju su savo dėžėmis iš daržovių“, o paskui tos dėžės sugriūva puse kelio, tenka šluoti. Geriau pasirūpinkite, kad būtų kokybiškas pakavimas, tai investicija į jūsų nervus.

Ar galiu važiuoti kartu su vairuotoju?

Techniškai – ne, dėl draudimo ir tų pačių taisyklių, kad sunkvežimyje negali būti keleivių be specialių leidimų. Be to, tai nėra joks turistinis kelionės autobusas, ten yra būklė... kitaip tariant, vairuotojas ten ilsisi, valgo, jam reikia ramybės. Jūsų vieta yra lėktuve arba kelyje savo automobiliuje, jei taip planuojate. Esu matęs atvejų, kai žmonės bandydavo įsikalbėti, bet draudikai tai nedraudžia griežtai. Taigi, palikite vairuotojui jo darbą, o patys susitiksite Harefield, kai viskas bus atvežta.

Ar saugu duoti savo daiktus pačiuos?

Pačiuos? Na, žinoma, visada yra rizika, bet dirbu su patikimais žmonėmis, kurie čia ne pirmą dieną. Yra nusikaltėlių visur, net tarp „garbės tarnybų“, bet mums svarbu reputacija. Geriausia pasirašyti inventoriaus sąrašą, kurį darome kartu, kai krauname. Tada jūs žinote, kiek dėžių buvo ir kas jose yra (bent apskritai). Jei dingsta kažkas vertingo, tai tada kalbame apie draudimą. Bet štark jei ten paslėpsite pinigus ar brangius juvelyrinius dirbinius be pranešimo... tai tada sunkiau padėti.

Kokio dydžio mašina važiuoja?

Daugelis klausia, ar telpa į „vilką“ ar į mažesnį sunkvežimį. Paprastai, jei tai butas ar mažas namas, važiuoja 20 arba 30 tonų sunkvežimis su tentu. Jis gali talpinti daug, bet reikia prisiminti apie Anglijos kelių ypatumus – Harefield yra gana urbanizuota vieta, ten gatvės gana siauros. Kartais tenka statyti mašiną toliau ir pervežti daiktus mažesniais etapais, jei didelis sunkvežimis negali privažiuoti prie pat durų. Tai reikia apsibrėžti iš anksto.

Ar padėsite iškrautyti patalpose?

Taip, mes ne paliekame dėžių gatvėje (jei tik nėra tokios būklės, kad negalima įvežti, pvz., per daug siauri laiptai arba tokia tvarkinga bendra gyvenamoji vieta, kur kaimynai kelia šūksnį). Vairuotojai padės nunešti viską į tą vietą, kurią jums parodysite – į kambarį, į rūsį, į garažą. Žinoma, jei reikia surinkti baldus, tai tai papildomas darbas, apie kurį reikia kalbėti iš anksto, nes ne visi vairuotojai moka surinkti sudėtingas itališkas svetas.

Dokumentai, muitinė ir Anglijos reikalai

Kokius dokumentus reikia turėti išvykstant?

Sąrašas nėra milžiniškas, bet svarbiausias yra asmens dokumentas – pasas arba tapatybės kortelė (jei ES pilietis, bet dabar tai jau ne taip paprasta). Be to, reikalingas perkraustamo turto sąrašas (inventorius). Jis turi būti bent apytikslis, anglų kalba, nurodant, ką vežate – „baldai“, „drabužiai“, „indai“. Jei vežate kažką brangaus (pvz., vaizduoklį, pianiną), geriau tai pažymėti su serijiniais numeriais. Dar reikia sutartį su mūsų įmone, kuri patvirtina, kad mes vežame jūsų daiktus.

Ar reikia deklaruoti visus daiktus muitinėje?

Absoliučiai viską, kas nėra asmeninis daiktas, skirtas kasdieniam naudojimui. Jei vežate dėžę pilną naujų „Nike“ batų su etiketėmis, muitinės pareigūnai gali susimąstyti, ar tai ne prekyba. Jei tai jūsų seni drabužiai, knygos, naudojami baldai – tai paprastai nebekainuoja mokesčių (jeigu jūs gyvenate ne ES šalyje ilgiau nei 12 mėnesių ir grįžtate į gyventi, yra išimčių). Bet jei vežate naujus daiktus, gali tekti mokėti PVM ir verytinį mokestį. Geriau būti sąžiningu, nes tikrinimai gali būti labai detali.

Kas vyksta su muitine, jei aš esu Lietuvos pilietis ir tiesiog persikeliu gyventi?

Jei persikeliate gyventi į Jungtinę Karalystę (JK), yra speciali „Transfer of Residence“ (ToR) taisyklė. Ji leidžia atvežti daiktus be muito ir PVM, jeigu tenkinate kelis kriterijus: gyvenote už JK ne mažiau 12 mėnesių ir ketinate gyventi JK bent 12 mėnesių. Reikia užpildyti ToR01 formą (anksčiau tai buvo C105) ir gautą numerį perduoti mums. Be to, daiktai turi būti naudoti ir jums priklausę bent 6 mėnesius prieš išvykstant. Naujus daiktus ši schema netaikoma.

Ar galiu vežti maistą, tarkime, dešras ar sūrį?

O, čia yra pavojinga zona. Po Brexit taisyklės pasikeitė drastiškai. Jūs negalite atvežti mėsos ir pieno produktų iš ES į JK asmeniniam naudojimui (išskyrus labai mažus kiekius, pvz., užkandžiams, bet tai rizikinga). Vieną kartą turėjau klientą, kuris bandė įsirašyti į dėžę dešras „kaip dovaną broliui“, ir jas pasisavino muitininkai. Sūris (jei nėra mėsos priedų) ir vaisiai, daržovės gali būti, tačiau ribojami kiekiai. Geriau neišvis nebandyti vežti mėsos, kad nereikėtų aiškintis su griežtais pareigūnais.

Ar sunku gauti tą ToR numerį?

Nebent jums sunku užpildyti formą internete. Tai nėra mokslo dalykas, bet reikia dėmesio. Ten klausiama apie jūsų adresus, kada atvykstate, ką vežate. Kartais žmonėms painioja angliški terminai, bet viskas aiškiai paaiškinta svetainėje (gov.uk). Jei suklystate, gali tekti prašyti iš naujo, o tai užtrunka. Mes galime padėti patikrinti, ar viskas tvarkingai, bet pildyti turi jūs patys, nes tai jūsų asmeniniai duomenys.

Kas dėl vaistų? Ar galiu veži savo vaistus?

Taip, galite, bet tik tiek, kiek jums reikia asmeniniam naudojimui, paprastai ne daugiau kaip 3 mėnesių atsargą. Būtina turėti gydytojo išrašą (receptą), kuris patvirtintų, kad vaistai skirti jums. Jei turite stiprius narkotinius vaistus, gali reikti speciali leidimas. Negalima vežti vaistų, kurių nėra JK rinkoje, arba tų, kurie yra draudžiami. Vienas klientas bandė vežti kažkokius augalinius miltelius, kurie ten yra nelegalūs, ir beveik liko be visų daiktų. Būkite atsargūs.

Ar dažnai sustoja tikrinimui?

Statistiškai ne taip dažnai, tačiau tikrinimai yra atsitiktiniai. Kartą gali praeiti kaip vanduo, kitą kartą gali sustoti ir prašyti atidaryti visą sunkvežimį. Jei viskas tvarkingai surašyta inventoriuje, tai trunka neilgai. Problemas sukelia taisymai arba neaiškumai, kai sąraše parašyta „baldai“, o viduje randamas kažką, kas panašu į prekes. Todėl sakau – sąžiningumas ir tikslumas sumažina riziką.

Ar reikia mokėti kažkokius mokesčius Anglijoje už įvežimą?

Jei turite ToR numerį ir daiktai naudoti, tai Jūs nieko nemokate. Jeigu ToR nėra arba daiktai nauji, gali tekti mokėti verytinį mokestį (customs duty) ir PVM (VAT), kuris JK yra 20%. Dar yra toks dalykas kaip „Excise duty“, jei vežate tabaką ar alkoholį (virš ribų). Ir nepamirškite, kad pati pervežimo įmonė gali taikyti papildomus mokesčius už tai, kad laukia muitinėje (kai laukia, laikas eina, o laikas – pinigai).

Praktiniai patarimai ir „neidealios“ situacijos

Ar verta rinktis pigiausią pasiūlymą?

Sakysiu tiesiai – ne. Rinktis pigiausią yra kaip lošti rulete. Buvau matęs, kaip žmonės taupo 50 eurų, o paskui jų daiktai prapuola Kelne arba kažkur lenkiškame lauke, nes vairuotojas išsiuntė juos kita (bloga) firma. Pigios firmos dažnai taupo ant draudimo, ant vairuotojų algų, ant techninės buklės. Jei jums brangūs daiktai, geriau padėkite šimtą ar du šimtus eurų daugiau už patikimą partnerį, kuris atsako už savo darbą. Nusiprašyti iš tokių „pigų“jų atlyginimo beveik neįmanoma.

Kas daryti, jei vairuotojas pavėluoja?

Tai nutinka dažniau, norėtųsi ar ne. Gali būti techninė gedimas, eismo įvykis ar tiesiog milžiniškos spūstys ties Calais (žinau, ten būna baisu). Jei pavėluojame dėl mūsų kaltės, mes kompensuojame (priklausomai nuo sutarties), bet jei dėl sąlygų, kurių negalime valdyti (pvz., užšalęs keltas), tai... tiesiog reikia kantriai palaukti. Visada stengiamės informuoti iš anksto, tačiau vairuotojai kartais pamiršta paimti telefoną arba neturi ryšio (tunelyje, priešais jūrą). Geriau turėkite atsarginį planą pirmai naktiai Harefield, jei numatote vėlavimą.

Ar galiu užsakyti dalinį krautą (dalines krovinius)?

Taip, tai populiari paslauga, jei turite nedaug daiktų, tarkime, 5-10 kubinių metrų. Mes surandame kitą klientą, kuris važiuoja tuo pačiu maršrutu, ir padalome vietą. Tačiau tai užtrunka ilgiau, nes reikia surasti tą „partnerį“ ir dar sustoti pas juos pakrauti/iškrauti. Taip pat yra rizika, kad kažkas jų daiktų gali būti kvapnios arba purvu, bet mes stengiamės tai kontroliuoti. Kainos čia žymiai mažesnės už pilną sunkvežimį.

Kaip elgtis su smulkumenomis – knygomis, indais?

Knygas reikia dėti į mažas dėžes, nes knygos yra sunkios. Jei įmesite į didelę dėžę, niekas jos neatkels. Indus geriau supakuoti į specialius indų dėklus arba apvynioti burbuliukais. Būna, kad žmonės įmesia lėkštes vieną ant kitos be tarpinio sluoksnio – vaizdas tragiškas atvykus. Smulkius daiktus, pvz., papuošalus, reikia nešti su savimi (jei vertingi), o ne siųsti sunkvežimiu, nes jie gali „patingėti“ (dingti) arba sulūžti nuo viršaus kraunamų dėžių svorio.

Ar yra kažkokių daiktų, kurių jūs nevežate?

Žinoma, nevežame ginklų (be leidimo), sprogmenų, pavojingų cheminių medžiagų, gyvūnų (be specialaus sutarimo ir transporto), augalų (turi būti fitosanitarinis pažymėjimas, o tai daug problemų). Ir labai prašome nevežti šiukšlių. Kartais atrodo, kad klientai bando išsikrauti namus iš visko, net senų laikraščių ir sulūžusių kėdžių. Mes ne šiukšlių vežėjai, už tai reikia kreiptis į kitas paslaugas. Harefield ne vienas mums padėjo atsikratyti nereikalingų daiktų, bet tai jau mokama papildoma paslauga.

Kas daryti, jei namuose yra siauri laiptai?

Apie tai praneškite iš anksto! Tai labai svarbu. Jei laiptai tokie siauri, kad netelpa sofa, gali tekti ją kelti per langą arba išmontuoti. Mūsų vairuotojai yra stiprūs vyrai, o ne akrobatas. Jeigu žinote, kad yra problema (pvz., vėžiamosios laiptinės arba kampai), pasakykite, kad galime pasiruošti – paimti mažesnę komandą arba įrankius. Niekas nenori paskutinę minutę stovėti ir galvoti, kaip įveži divaną pro 60 cm pločio duris.

Ar reikia iš anksto susitarti dėl iškrovos vietos Harefield?

Būtina. Harefield yra tankiai apgyvendinta vieta, gatvės gana siauros, dažnai tenka statyti mašiną ant šalikelės. Jei užblokuosite kaimyno važiuoklę, bus pykčio. Geriau susitarti, kad galima būtų užimti vietą arba netgi gauti leidimą (pvz., jei reikia statyti ant „double yellow lines“ – tai ten yra griežtai). Mes galime padėti suorganizuoti leidimus, jei apie tai žinome savaitę-dvi iki išvykimo.

Kas nutinka, jei sugenda mašina kelionės metu?

Technika yra technika, ji geda. Mes turime draudimą ir pagalbos tarnybą visoje Europoje. Jei kas nutinka, vairuotojas skambina mums, o mes kviečiame mechaniką arba keičiame mašiną. Žinoma, tai uždelsia pristatymą. Kartais reikia perkrauti krovinį į kitą sunkvežimį, o tai yra baisiai nepatogu ir brangu, bet mes padengiame nuostolius (jei ne dėl jūsų kaltės). Esu matęs, kaip degęs variklis Vokietijoje, bet viskas pasibaigė gerai, tik dvi dienos pavėlavimo.

Ar galima sekti savo daiktus gps?

Dauguma modernių sunkvežimių turi GPS sekimą, mes galime duoti jums nuorodą, kur galite matyti, kur yra mašina (apie dieną). Tačiau nereikia skambinti vairuotojui kas valandą ir klausti „kur jūs esate?“. Jis važiuoja, kiek gali greitai. GPS duomenys gali būti ir su uždelsimu. Bet bent jau žinosite, kai pasiekia Klaipėdos uostą arba kerta Lamanšą.

Ar reikia gerti vairuotojui kavą?

Tai nebūtina, bet labai vertinama. Vairuotojai dirba sunkų darbą, yra toli nuo namų. Jei pasiūlysite arbatos ar kavos, kai jie atvyksta krauti ar iškrauti, tai sukurs gerą nuotaiką. Jie neprašys, bet žmogiškas požiūris visada padeda. Esu matęs, kad vairuotojai, su kuriais elgiamasi kaip su žmonėmis, stengiasi labiau padėti su sudėtingais daiktais.

Ar jūsų įmonė dirba ir švenčių dienomis?

Mes stengiamės planuoti taip, kad vairuotojai galėtų ilsėtis, bet tarptautiniai pervežimai ne visada vadovaujasi kalendoriumi. Kartą turėjome važiuoti per Velykas, kadangi klientas skubėjo, ir tai buvo pavojinga dėl eismo intensyvumo. Geriau planuoti perkraustymą iš Klaipėdos į Harefield darbo dienomis, kadangi uostai ir muitinės dirba pagal grafiką, o šventėse gali būti uždarytos arba dirbti ribotu režimu.

Ką daryti, jei randu sulūžusį daiktą?

Skubiai sus fotografuokite ir praneškite mums. Nedėkite to į šiukšles. Mes turime draudimą, kuris dengia žalą gabenimo metu. Reikia užpildyti pretenzijos formą per tam tikrą laiką (paprastai 7 dienas). Jei sulūžo kažkas, kas buvo blogai supakuota (tarkime, stiklas taurėje be apsaugos), draudikas gali atmesti. Bet jei mes nulaužėme lentyną nešdami – mes atsakome. Viską išsiaiškiname.

Ar galima užsisakyti sandėliavimą prieš išvežimą?

Taip, jeigu išsirengėte iš buto o naujieji dar nebaigti, galime laikinai pasidėti daiktus pas mus sandėlyje. Tai kainuoja, bet kartais būtina. Tik žiūrėkite, kad sandėlis būtų sausas ir saugus. Mes turime tokią paslaugą, ir paskui galima tiesiog išsiųsti tą dalį į Harefield, kai tik būsite pasiruošę.

Ar patirtis su tokiu maršrutu didelė?

Dirbu jau daugiau nei 20 metų, ir šis maršrutas – vienas dažniausių. Žinau kiekvieną kelią, kiekvieną degalinę tarp Klaipėdos ir Londono (nepervarysiu, gerai žinau). Žinau, kur yra geri restoranai vairuotojams ir kur geriau neustoti. Su Harefield ypatumais (narrow roads, parking restrictions) irgi susidūrę ne kartą. Taigi, galite būti ramūs, rankos ne pirmą kartą vairuoja vairą.

Ar yra kokių nors paslėptų mokesčių?

Mėgstu kalbėti atvirai. Mokesčiai, apie kuriuos kalbame sutartyje – tai uosto mokesčiai, kuras, darbo užmokestis. Paslėptų nėra, tačiau gali atsirasti „nenumatyti“, pavyzdžiui, jei reikia samdyti keltuvą (kraną) Harefield, kadangi negalima iškrauti rankomis (pvz., į sodą be tako). Arba jei reikia papildomo draudimo brangiam meno kūriniui. Tokius dalykus reikia aptarti iš anksto, kad nustebtumėte.

Kokia galiausiai tavo patirtis su klientais?

Mačiau viską. Aš ir pats buvau toje situacijoje, kai vėluoja keltas, o klientas skambina ir šaukia į telefoną. Suprantu jūsų stresą, todėl stengiuos kalbėti tiesiai ir be saldumynų. Esu čia, kad padėčiau jums persikelti, o ne kad parduodau svajones. Darbas yra darbas, bet stengiuosi jį daryti kuo kokybiškiau, nors kartais ir būna nulyžta.

Išvada

Na, štai trumpai ir aiškiai apie tai, kas laukia, kai nuspręsite persikelti gyventi ar tiesiog vežti daiktus. Perkraustymas iš Klaipėdos į Harefield nėra lengvas reikalas, reikia kantrybės ir gerai parengto plano, bet su patikima komanda visa tai tampa daug paprasčiau. Svarbiausia – nebijokite klausti ir derėtis, o ne tik ieškoti pigiausio kainoraščio. Linkiu jums sėkmingo kelio, saugių kelių ir kad jūsų daiktai pasiektų paskirties vietą tokiu būklės, kuriuo juos padėjote. O jei reikės pagalbos – žinote, kur mane rasti.