Perkraustymas iš Klaipėdos į Crawley Down: kas tikrai vyksta kelyje ir ką turėtum žinoti

Sveiki, turiu jau beveik dvidešimt metų patirties šioje srityje, geriau žinau, nei norėčiau. Dirbu su logistika kasdien ir matau viską – nuo idealiai suplanuotų pervežimų iki visiškai chaotiškų situacijų, kai važiuoja vienas ir vairuotojas prarado telefoną. Žmonėms dažnai atrodo, kad tarptautinis perkraustymas iš Klaipėdos į Crawley Down yra kaip nuvažiuoti iki parduotuvės, bet realybėje čia yra daug daugiau niuansų, ypač dabar, kai Jungtinė Karalystė nebėra ES. Noriu papasakoti tiesiogiai, be jokių gražių detalių, kaip tai tik atrodo iš vidaus, ką tikėtis ir kurie dalykai gali lengvai nuvilioti. Čia nėra apie tuos visus „puikius paslaugų“ tekstus, o apie tai, kaip iš tikrųjų vežia daiktus.

Kelias, laikas ir visokie nesklandumai

Kiek laiko trunka tas nuvažiuoti iki Anglijos?

Čia visada yra klausimas, į kurį nenoriu atsakyti tiesiogiai, nes vėliau būna kaltinimai, kad melavau. Standartiškai, jei viskas eina kaip laikrodis, tai nuo pakrovimo iki iškrovimo Crawley Down praeita apie tris-penkerias dienas. Bet tarkime tiesiai, jei kelyje užstrigsite dėl techninių problemų arba tardymo uoste, gali užtrukti ir savaitę. Vienas kartą važiavome, ir vairuotojas užmigo poilsio vietoje, prieš tai pamiršęs nustatyti budintį, tai praradome pusę dienos. Taigi laikas yra labai sąlyginis dalykas.

Ar tikrai reikia plukdyti keltais, ar galima važiuoti per tunelį?

Dauguma klauso apie tunelį tarp Prancūzijos ir Anglijos, bet man asmeniškai labiau patinka keltai, nors jie brangesni. Perkraustymas iš Klaipėdos į Crawley Down paprastai prasideda keltu iš Klaipėdos į Vokietiją ar Švediją, o tada važiuojama per žemyną. Tunelis gali būti greitesnis, bet ten yra griežti apribojimai dėl kai kurių krovinių, be to, jei vairuotojas nemėgsta uždarų erdvių, tai gali sukelti stresą. Tad dažniau renkamės keltus, nors ir ten kartais jūra įkyriai banguoja.

Kokiais keliais dažniausiai važiuojate?

Esu važiavęs ir per kalnus, ir vengęs mokesčius, bet dabar standartinis maršrutas yra per Lenkiją, Vokietiją, Olandiją ir toliau į Britus. Svarbiausia yra apeiti tiems rajonus, kur yra dideli eismo kamščiai, nors Vokietijoje Autobahną dažnai tiesiog už uždarom juosta stovi. Viena kartą bandėme važiuoti trumpesniu keliu per Belgiją, bet ten kelių kokybė tokia, kad pusė stiklinių dėžių galėjo subyręti. Geriau jau papildomai valanda valandos, bet saugesnis kelias.

Ar vairuotojai moka angliškai?

Tikrai ne visi. Turiu viena vairuotoją, Marių, geras vyrukas, bet su anglų kalba yra „labai“ sunkumų, vieną kartą Anglijoje bandė aiškinti policininkui, kad ne jo kaltė, ir rankomis rodė. Perkraustymas iš Klaipėdos į Crawley Down reikalauja bent minimalaus bendravimo su klientu išvadus dėžes, todėt stengiuosi siųsti tuos, kurie bent supranta „left“, „right“ ir „big box“. Bet garantuoti negaliu, kartais vyksta ir gestų kalba.

Kas vyksta, jei užeina štormas?

Tuomet stovime. Negalima važiuoti, jei jūra keliasi, ypač keltuose. Paskutinių metų oras keistas, net vasarą gali būti uraganas Vakarų Europoje. Jei užstrigsite jūroje, tai man reikia skambinti klientui ir sakyti, kad atidėtum dieną. Niekas to nemėgsta girdėti, bet geriau atvykt vėliau nei su sulaužytais daiktais.

Pinigai, kur visada trūksta

Kiek maždaug kainuoja toks reisas?

Atleiskite, bet kainos be matavimų nėra. Perkraustymas iš Klaipėdos į Crawley Down gali kainuoti ir tūkstantį, ir penkis tūkstančius eurų, priklausomai nuo to, kiek turite daiktų. Jei tai tik kelios kėdės ir lagaminai, tai viena kaina, o jei vedate visą namų ūkį su pianinu, tai visiškai kita. Be to, degalai dabar brangūs, tad kainos šokinėja kaip šuo ant peilių.

Ar kainuoja papildomai, jei daiktų daugiau nei galvojote?

Taip, ir čia dažnai būna konfliktų. Žmonės sako: „aš tik turiu tris dėžes“, o prie namų atvažiuoja ir pastato, kad ten dar ir dviratis, ir šaldytuvas, ir dar ką nors. Visi tūbiai matuojami kubiniais metrais. Jei perpildysite sunkvežimį, gali tekti kreiptis į papildomą transportą, o tai jau pinigai.

Kas su depozitu?

Depozitas yra būtinas dėl to, kad kartais klientai nėra tokie sąžiningi, kaip atrodo. Vieną kartą atvažiavome į vietą, o kliento nebėra, jis išvyko į kitą šalį. Mums teko laukti porą dienų, o depozitas padengė mūsų nuostolius. Suma svyruoja, bet tai įprasta praktika.

Ar galima atsiskaityti grynaisiais?

Geriau ne. Su grynaisiais dabar yra daug problemų, ypač per sienas. Bankai viską stebi, mokesčiai dideli. Mums patogiau saskaita, o jei jums būtina grynaisiais, tai reikia tartis iš anksto, ir gali tekti pridėti mokestį už tokią nepatogumo paslaugą (nors dažnai mes atsisakome, kad nereikėtų galvos sukti).

Kodėl kainos skiriasi tarp įmonių?

Nes vienos įmonės moka mokesčius, kitos ne. Yra daug „juodųjų“ pervežėjų, kurie siūlo pusę kainos, bet tada jūsų daiktai gali dingti Anglijos kelias, o jūs niekam nepareikšsite. Aš dirbu legaliai, turiu draudimą, todėl ir kaina atitinkama. Nenorėkite taupyti ant to, kad jūsų sofa nenukeliaus į duobę.

Muitinė ir Brexit (kaip nebepakensti)

Ar reikia eiti per muitinę dabar, kai JK nebe ES?

Deja, taip. Tai didžiausias galvos skausmas. Anksčiau važiuodavai kaip per savo kiemą, o dabar reikia pildyti formas, deklaruoti daiktus. Perkraustymas iš Klaipėdos į Crawley Down dabar reikalauja „Transfer of Residence“ dokumento, kitaip mokesčiai gali būti astronomiški. Vieną kartą klientas nepateikė teisingų dokumentų, ir jo automobilį sulaikė uoste, teko mokėt baudą.

Kas tas MRN numeris?

Tai tokia abrikosų spalvos raidžių kombinacija, kurią suteikia britų muitinė. Be jo daiktai neišvažiuos iš uosto. Procesas trunka apie savaitę, jei viskas gerai, bet jei suklysite anketose, tai gaišite laiką. Aš pats kartais nemoku visų tų kodų, todėt turiu brokerį, kuris tuo užsiima.

Ar galiu vežti maistą?

Gerbiamieji, nerašykite to sąrašo. Kiauliena, mėsa, pieno produktai – draudžiama. Jums gali atimti visas atsargas, o jei bandysite slėpti, gali būti bauda. Kavą, arbatą, sausus makaronus galite, bet su maistu dabar Anglijoje labai griežta. Vieną kartą teko mesti visą kliento dešrų atsargą į šiukšliadėžę prieš pat patikrinimą, žiauru, bet taisyklės.

Ar reikia mokėti PVM?

Jei turite TORE (Transfer of Residence) leidimą, tai PVM mokėti nereikia jums, bet mums įmonėms vis tiek tenka su tuo suktis. Jei perkraustote ne savo asmeninius daiktus, o verslui, tai laukitės mokesčių. Čia be vokių neina išsiversti, geriau pasitarti su accountant'ais (buhalteriais).

Kas vyksta, jei neteisingai užpildau formą?

Tuomet ateina laiškas iš HMRC (britų mokesčių), kuriame rašo, kad ką nors padarėte blogai. Galima ištaisyti, bet tai laiko pinigas. Būna, kad sistemos užstringa ir visiškai neleidžia pateikti duomenų, tuomet reikia telefonu šauktis pagalbos, kur ten niekas neatsiliepia. Tikras kosmaras.

Patogumai ir Crawley Down ypatumai

Ar sunkvežimis įvažiuos į mano kiemą Crawley Down?

Crawley Down yra miestelis Vakarų Sasekse, ten keliai nėra pritaikyti dideliems sunkvežimiams. Dažnai ten yra siauri keliai ir aukšti bordiūrai. Prieš atvykdami privalu nuotraukas padaryti. Jei neįvažiuosime, teks krauti į mažesnį mikroautobusą (Luton) ir nešti rankomis. O tai papildomi valandos ir darbas.

Kur galima statyti dėžes, jei ne kieme?

Geriau susitarti su kaimynais arba statyti ant gatvės, jei tai ne trukdo eismui. Bet Anglijoje gatvėse parkuoti sunkvežimius be leidimo – nelegalu. Gali ateiti „Traffic Warden“ ir užrašyti baudą, kurią teks mokėti mums (ir pridėti prie jūsų sąskaitos, žinoma). Vienas kartą statėme ant pievos (be leidimo) ir teko skubėti.

Ar tai saugu palikti dėžes gatvėje?

Vakarų Londone ar netoli ne, bet Crawley Down dar gana ramu. Visgi, aš niekada negarantuju 100 proc. saugumo, jei daiktai stovi gatvėje nenužiūrėti. Geriau, kad kas nors stovėtų šalia. Vagystės pasitaiko, retai, bet pasitaiko, ypač jei matyti, kad kas tai technologija ar alkoholis.

Ar padėsite surinkti baldus?

Taip, mūsų vairuotojai turi įrankius, bet jie ne meistrai baldai. Jei turite labai sudėtingą švedišką spintą, tai gali užtrukti. Vieną kartą vairuotojas surinko lovos koją atvirkščiai, ir mes vėl teko perimti. Su kompleksais daugiau laiko, todėt apie tai praneškite iš anksto.

Kas su šiukšlėmis?

Įpakuojamos medžiagos (dėžės, burbuliukai) lieka jums. Mes nevežame atgal šiukšlių, tai neapsimoka. Jums reikės patys nuvežti į šiukšliadėžę Crawley Down arba susirasti vietą, kur išmeti. Anglijoje su atliekomis taip pat griežta, negalima mesti bet kur.

Dėžės, daiktai ir sugadinimai

Kokias dėžes geriausia naudoti?

Stiprias. Nenupirkite tokių pigių iš prekybos centrų, kurios suyra vos tik užėjus joms rankon. Geriausia tinka „double wall“ dėžės. Jei daiktas sveria daugiau nei 20 kg, dėkite į mažesnę dėžę. Nenoriu, kad iškrovimo metu dugnas iškristų ir visi indai suskildytų.

Ar reikia išpakuoti daiktus?

Mums tai papildomas darbas. Jei norite, kad išpakuotume, tai tas pats, kaip ir pakavimas – mokama už valandą. Dažniausiai klientai sako „iškraukite ir mums pačiems“, o po to tą dėžę stovi priekyje pusę metų. (Nors, žinoma, kai kurie labai tvarkingi ir viską iškart surenkia).

Ar draudžiate pavedinėjimus?

Mes turime draudimą, bet jis dažniausia dengia tik tada, kai mes patys pakavome. Jei uždėjite į dėžę brangų fotoaparatą ir neįvyniojote į burbuliuką, o jis sugedo – tai ne mūsų kaltė. Svarbu perskaityti sutartį, ten viskas parašyta mažu šriftu.

Kaip su TV ir technika?

Visada geriau turėti originalią pakuotę, jei dar nejęmote. Jei neėmėte, reikia labai gerai uždengti stiklą. Anglijoje 220V voltai, taigi technika veiks, bet jei turite ką nors iš JAV ar kitokių šalių, tai gali neįsijungti. Perkraustymas iš Klaipėdos į Crawley Down nėra technikos remonto paslauga.

Ar galima vežti augalus?

Galima, bet tik jei jie tikrai sveiki, be žemės ant šaknų (arba labai mažai). Sąlygos griežtos, kadangi nešiojami ligos ir kenkėjai. Turiu vieną istoriją, kai klientas bandė įvežti didelį medį ir jo atėmė sienoj, sunaikino. Geriau palikite augalus draugams Lietuvoje.

Kas daryti, jei vairuotojas sugadina daiktą?

Skambinkite man iškart. Mes padarysime nuotraukas ir pateiksime draudimo kompanijai. Jei tai smulki įrūžis ant sienos, mes galime ištaisyti patys, jei rimtas sugadinimas – tai draudimas. Bet sakykime tiesiai, mūsų vairuotojai dirba jau seniai, tokių atvejų beveik nebėra (nors, žinoma, niekas nėra apsaugotas nuo nelaimingų atsitikimų).

Ar reikia sarašo daiktų (inventory list)?

Labai praverčia. Bent jau apibūdinimas, kas kurioje dėžėje yra. Jei dėžės dingsta (kas nutinka retai, bet vis tiek), tai be sąrašo įrodyti, kas ten buvo, beveik neįmanoma. Rašykite ant dėžės spalvotais markeriais „Virtuvė“ ar „Miegamasis“, taip greičiau išsimesite.

Ką daryti su vaikiškais kedais?

Jie dideli, tuščia vieta viduje. Geriau į juos įkišti mažesnius daiktus, pvz., žaislus ar kojines. Taip sutaupysite vietą. Viena klientė buvo įkišusi ten visus savo batus, ir mums labai patiko šis išradingumas.

Ar saugu vežti brangius juvelyrinius dirbinius?

Ne, nevežkite jų su sunkvežimiu. Juvelyrus, dokumentus, pinigus vežkite su savimi. Jei dingo dėžė su papuošalais, kurie buvo neišpakuoti, draudimas gali neapmokėti pilnos vertės. Tai per didelė rizika.

Išvada

Galiausiai, nėra tokio dalyko kaip idealus perkraustymas, visada kažkas nepasisekia – arba vėluoja keltas, arba dėžė paslysta, arba klientas pamiršo duoti raktus. Perkraustymas iš Klaipėdos į Crawley Down yra sudėtingas procesas, reikalaujantis kantrybės ir pasitikėjimo. Jei sutarsime ir abipusiai gerbsime vienas kitą, viskas bus gerai. Svarbiausia – nebesikreipkite į tuos, kurie pasiūlo kainas, per kurias net degalus neįmanoma nupirkti. Geriau pasirinkti patikimą žmogų, kuris prisipažins, kad prieš metu buvo padaręs klaidą, nei tobulą „robotą“, kuris dingsta su jūsų daiktais. Sėkmės kelyje ir viskas gerai įsikurs naujame name.