Perkraustymas iš Great Yarmouth į Lietuvą: logistiko akys iš 20 metų patirties

Dirbu šioje srityje jau virš dvidešimties metų ir mačiau viską – nuo pasididžiavusių „mercedesų“ vilkikų iki senjorų su „Vectra“ priekaba, kurie veža du kėdes ir vieną katę. Perkraustymas iš Great Yarmouth atrodo paprastas tik žemėlapyje, o realybėje tai dažniai sumaištis su siaurais britiškais keliais, muitinės procedūromis (kurios po „Brexit“ tapo tikru košmaru) ir nebeapibrėžtam laikui trunkančiais laukimais. Čia ne tiesiog įkeliame dėžes ir važiuojam, čia reikia suprasti specifinę Rytų Anglijos geografiją ir logistikos niuansus, kuriuos dažnai praleidžia net patys didžiausi pervežėjai. Toliau pasakosiu taip, kaip yra – be jokių gražių brošiūrų, o tik tai, ką tau iš tiesų reikia žinoti, kad nenukristum iš proto.

Pagrindiniai dalykai, kuriuos reikia žinoti pradedant

Kiek laiko trunka toks perkraustymas iš Great Yarmouth iki Lietuvos?

Tai visada priklauso nuo to, ką vairuotojas numato sau pusryčiams. Vidutiniškai, jei viskas būtų idealiai, tai truktų tris arba keturias dienas. Tačiau idealiai būna retai, todėl geriau skaičiuok penkias. Turiu omenyje, kad reikia nuvažiuoti iki Harvicho arba Ditono, užlipti į keltą, nuplaukti, tada vėl vairuoti per Belgiją ar Olandiją. Jei įsivažiuosi į spūstį ant M25 žiedauto kelio (o į ją įvažiuosi garantuota), tai pridėk dar valandą, dvi, o gal net ir visą naktį.

Ar brangu yra perkraustyti iš šio krašto?

Nebūtinai brangiau nei iš Londono, bet čia yra vienas „gudrus“ dalykas – atstumas. Great Yarmouth yra kažkur ant pakrantės, giliai Norfolk’e, tai vairuotojui ten važiuoti specialiai net neišsimoka be didelio užmokesčio. Jei tu turi mažą kiekį daiktų, gali būti, kad tau bus pigiau išsiųsti dėžes kurjeriu, o ne kvietti pilną furoną. Tačiau jei kalbame apie pilną namų ūkį, kainos bus panašios kaip ir kitur, tik pridės kelių šimtų svarų priemoka už tuos papildomus kilometrus viena ir kita link jūros.

Kuo tai skiriasi nuo perkraustymo iš Londono?

Londonas yra chaosas, bet ten yra daug maršrutų, o Great Yarmouth – tai galas. Ten važinėti su dideliu sunkvežimiu yra tiesiog siaubingai nepatogu dėl tų visų siaurų gatvelių ir senovinių tiltų. Vieną kartą mūsų vairuotojas užstrigo vienoje vietovėje tiesiog dėl to, kad tiltas buvo per žemas, ir teko trauktis atgal kilometrus. Taip pat, jei reikia kažką papildomai pakrauti ar iškrauti tokiose vietovėse, tai tenka laukti, nes nieko ten netoliese nėra, tik pievos ir avys.

Ar reikia mokėti kažką iš karto?

Daugelis firmų dabar reikalauja depozito, kadangi kuro kainos šokinėja kaip pasiutęs. Aš visada sakau klientams – jei kas kas sakys „mums užtenka gero žodžio“, tai arba jis yra šventasis, arba melagis. Normalu, jei prašo 30-50 proc. iš karto, o likusią dalį – kai daiktai jau pas tave Lietuvoje iškraunami. Taip apsidrausti ir tu, ir jie, nes nėra nieko blogiau nei gauti pranešimą, kad fura stovi sulaikyta muitinėje be pinigų.

Kaip tiksliai suskaičiuoti, kiek daiktų aš turiu?

Nieko tiksliau nei akių matu nebus. Aš dažnai sakau – nufotografuok visus savo daiktus iš šono, arba tiesiog pasakyk man: „aš turiu dvivietę lovą, vieną didelę spintą ir dvidešimt dėžių“. Tuomet aš jau žinau, kad tai maždaug 15 kubinių metrų. Nenaudok jokių internetinių skaičiuoklių, jos meluoja, nes jos nežino, kad tavo spinta yra tokia didelė, kad joje tilptų pats švedas.

Ar į kainą įeina ir iškrovimas Lietuvoje?

Įprastai taip, į kainą įeina ir pakrovimas, ir iškrovimas, bet visada patikrink punkte „tėvynės“. Yra firmų, kurios įrašo „iškrovimas į grindis“, o paskui klausia: „o jūsų butas yra antrame aukšte su liftu?“. Jei be lifto – kainos gali šokti į viršų. Geriau iškart parašyk, kad gyveni penktame aukšte be lifto, kad vairuotojas nešoktų iš širdies pamatęs tavo laiptus.

Ar galima nuvežti daiktą į sandėlį Anglijoje prieš išvykstant?

Žinoma, tai dažnas variantas, ypatingai jei parduodi namą ir turi išsikrauti per dieną. Mes dažnai vežame į mūsų sandėlį pietryčiuose, laikome ten savaitę-dvi, o tada suruošiam didelį furoną į Lietuvą. Tai išeiga pigiau nei kreiptis į brangius „self-storage“ sandėlius Great Yarmouth apylinkėse, kurie dažnai uždirba tiesiog iš to, kad žmonės neturi kur padėti baldų.

Pinigai, dokumentai ir tas nemalonus Brexit

Ką daryti su muitinės deklaracija dabar, kai JK nebe ES?

O čia prasideda tikras cirkas. Anksčiau užtekdavo nurodyti „asmeniniai daiktai“, ir viskas. Dabar reikia pildyti importo deklaraciją, jei vertė viršija 450 eurų (nors asmeniniams daiktams yra išimčių). Geriausia, jei turi pirkimo čekius brangiems daiktams, pavyzdžiui, televizoriui ar biuro kėdei. Be dokumentų gali būti, kad mokesčius skaičiuos pagal jų katalogą, o ten kainos dažnai būna iš kosmoso.

Ar reikia mokėti PVM ar muito?

Jeigu tesiškiai perkraustai savo gyvenamąją vietą ir gyveni Anglijoje ilgiau nei 12 mėnesių, daiktai gali būti atleisti nuo mokesčių. Bet turi tai įrodyti – parodyti sutartis, mokesčių sąskaitas. Jei tu nusipirkai naują sofą prieš savaitę ir nusprendei ją vežti į Lietuvą pardavimui (arba dovanooti broliui), tai muitinės pareigūnai tau nelinks. Jie turi akis kaip sakalai ir mato naujus daiktus iš kilometro.

Kas tas T2L dokumentas ir ar jis būtinas?

Tai dokumentas, patvirtinantis, kad prekės buvo pagamintos ES arba jau buvo sumokėti mokesčiai (prieš Brexit). Naujoms daiktams jis gali praversti, bet seniems daiktams dažniausiai užtenka deklaracijos „Transfer of Residence“. Sąžiningai sakant, dauguma klientų apie tai nežino ir neskaito, o mes, kaip tarpininkai, turime tai sužinoti už juos. Jei firma, kurią samdai, nieko neklausia apie dokumentus – bėk.

Kiek stovi vienas kubinis metras?

Kainos svyruoja, bet šiuo metu galima sakyti, kad vienas kubinis metras kainuoja maždaug 150–200 svarų. Tiesiog suprask, kad jei turi tik vieną dėžę, nemokėsi už kubą, o už minimalų užmokestį, kuris gali būti, tarkime, 300 svarų. Didelėms siuntoms (virš 15 kubų) kainos žymiai kristų, nes ten pildomi visi fūros tarpai.

Ar galima apmokėti įmonę Lietuvoje, o ne Anglijoje?

Daugelis lietuvių firmų, dirbančių Anglijoje, turi padalinius Lietuvoje, todėl gali gauti sąskaitą-faktūrą Lietuvoje ir pervesti pinigus į SEPA paskyrą. Tai labai patogu, nes nereikia rūpintis britiškais bankais ir jų mokesčiais. Be to, jei esi lietuvis, tau lengviau reikalauti garantijų iš įmonės, kuri yra registruota tavo tėvynei.

Ar draudimas įeina į kainą?

Įprastai įstandartinę kainą įeima bazinis draudimas, kuris padengia labai mažą sumą, pavyzdžiui, 10 svarų už kilogramą. Jei turi brangų techniką, reikia įsigyti papildomą draudimą. Vieną kartą klientas numetė „MacBook“ ant betono, ir labai džiaugėsi, kad pasidarbėme draudimu, kitaip jo vaizdas būtų buvęs labai liūdnas.

Kas nutinka, jei fura sulūžta kelias?

Tuomet turiu blogas naujienas – lauksi. Mes tada stengiamės perkrauti daiktus į kitą furoną, bet tai užtrunka. Yra dalykas vadinamas „asmens atsakomybė“, bet jei dėl blogo oro kelyje užstrigo šimtai furgonų, niekas nieko negaus. Geriausia turėti šiek tiek atsargės laiko ir neplanuoti atvykimo tą pačią dieną, kai turiu vestuves.

Pakavimas, baldai ir keisteni dalykai

Ar turite patys supakuoti dėžes?

Gali pats, gali mes. Jei pats – duodame dėžes nemokamai (arba už mažą mokestį). Jei mes – tai tas pats kaip mokėti už papildomą rankas. Tiesa, jei pats supakuosi lūžnančius daiktus į dėžę be putų, o paskui tai visai išsirinks, draudimas nieko nekompensuos. (Čia turiu omenyje, kad nebandyk dėti šampano butelių greta indų, nors kai kuriems tai atrodo logiška).

Ar galima vežti maistą ir gėrimus?

Galima, bet yra ribojimai. Mėsą, pieno produktus ir vaisius į ES vežti draudžiama (arba labai apribota) dėl gyvulininkystės ligų. Alkoholio galima vežti tam tikrą kiekį rūkosiems. Vieną kartą mums teismo tvarka teismo išmesti dešimtą kilogramą lietuviško kumpio, kurį senelis bandė įsmugti per sieną, tai buvo liūdna.

Kas dėl augalų? Aš turiu daug gėlių.

Augalus vežti galima, bet turi turėti fitosanitarinį pažymėjimą (pas mus vadinamas „pasas“). Be jo, jei muitinėje pastebės žalias lapus su vabzdžiais, viską išmes į šiukšliadėžę. Tai brangu ir sudėtinga, todėl dažniausiai patariu palikti augalus kaimynams arba iš jų atsisveikinti. Nėra verta gaišti nervų dėl vieno fikuso.