Perkraustymas iš Fareham: kaip išvengti nervų sugriuvimo ir nerealu kainų

Dirbu šioje srityje jau beveik dvidešimt metų, ir jei kažką išmokau, tai tai, kad perkraustymas, ypač iš Didžiosios Britanijos, niekada nevyksta taip, kaip planuojame žinyne. Dažniausiai klientai sulaiko kvapą, kai sužino, kas juos laukia, ypač dabar, po „Brexit“ sukeliamo chaoso. Farehamas – puikus miestas pietų Anglijoje, bet logistika ten gana sudėtinga dėl siaurų gatvelių ir specifinio susisiekimo. Todėl perkraustymas iš Fareham reikalauja ne tik stiprių rankų, bet ir geros strategijos. Šiame tekste pasakysiu tiesą be gaubtų – kaip tai vyksta iš vidaus, ką tikrai nereikia daryti ir kodėl taip svarbu pasirinkti ne pigiausią, o protingiausią variantą. Sėdžiu, gėriu kavą ir stengiuosią sukaupti mintis, kad jums būtų aišku.

Bendri klausimai ir pasiruošimas

Ar tikrai verta vežti senus baldus iš Fareham?

Žinau, kad tai skaudu girdėti, bet kartais geriau palikti. Turiu omenyje, jei tas sofas jums brangiausias kaip atmintis, o ne kaip baldas, nešioti jį per visą Europą gali brangti daugiau nei nusipirkti naują Anglijoje ir parduoti jį ten už svarų. Matęs esu situacijų, kai klientai vežė kabinetus, kurie vos neiširusi važiuodant keliu „M27“ (o ten šiukšlės būna, eik žinoti). Be to, perkraustymas iš Fareham į Lietuvą ar kitur į žemyninę Europą dabar brangesnis dėl kuro kainų, tad įvertinkite realią vertę.

Kiek laiko užtrunka viskas suplanuoti?

Neplanuokite tai padaryti per savaitę. Idealus laikotarpis – mažiausiai mėnuo, o geriau du. Reikia susitarti dėl datos, gauti pasiūlymus, o tada dar laukti, kol bus patvirtintas muitinės kodas (TIR ar kaip ten jūs vadinate). Vieną kartą turėjau klientą, kuris skambino antradienį ir norėjo, kad jau penktadienį jau būtų paimti daiktai Portsmouth uoste. Na, papasakosiu tiesiai – to neįmanoma padaryti legaliai ir ramiai.

Ar reikia dėžių, ar jas duodate?

Įmonės, kurios dirba taip, kaip mes, visada pasiūlo dėžes. Kartais jas įtraukia į kainą, kartais imama atskirai mokestis už dydį. Nerekomenduoju naudoti parduotuvių dėžių, ypač jei jose buvo bananai ar sūris – vabzdžiai mūsų vežime yra blogiausias siaubas. Geriau pasiimkite tvirtas, pažymėtas dėžes, o jas sugebėsime sudėlioti taip, kad niekas nešoktų mašinoje važiuojant pro Birmingham (ten yra toks žiedas, prajuokina).

Ką daryti su draudimu?

Tai yra tamsi vieta. Daugelis galvoja, kad „viskas apdrausta“, bet skaitykite smulkmenas. Jei pats supakuosite daiktus, o jie sudužs, draudikas nepays. (Aš turiu omenyje, kad sumokės tik tada, jei mus kaltinsite, bet jei dėžė viduje sušlampa ir dužta – čia jūsų rizika). Geriausia pasitarti su brokeriu arba mūsų vadybininku, kuris paaiškins, kas yra „vis rizika“ ir kas yra „paprastas draudimas“.

Ar atvykstate į namus vertinti daiktus?

Taip, jei jūsų krovinys yra didesnis. Jei tai tik keli kelia pinigai ir keli dėžės, galima viską nutarti telefonu arba „WhatsApp“ žinute. Bet jei perkraustote visą namą iš Fareham, tada reikia akies. Esu matęs, kai žmogus sako, „turime tris baldus“, o prieiname – ten visas namų ūkis su garažu. Vadybininkai tada nervingai rūkoma po langu (ne, aš juokauju, mes neriškame, bet emocijos kyla).

Kaip elgtis su daiktais, kurie netilps į liftą?

Ah, klasika. Farehame yra daug senų namų be lifto, o Lietuvoje dažniausiai gyvename butuose aukšttačiuose. Reikia žinoti iš anksto – ar mes turime nešikėjus, ar reikia kelti pro langą. Kartais tenka išmontuoti duris. Vieną kartą teko nešti pianiną trečiau aukštu laiptais, nes klientas „nepamiršo“ pasakyti, kad liftas sugedęs. Buvo smagu... ne.

Logistika ir transportavimo ypatumai

Kokias mašinas naudojate?

Viskas priklauso nuo tūrio. Tai gali būti 3,5 tonos „Fiat Ducato“ (jei mažiau daiktų), o gali būti ir 20 tonų sunkvežimis su prailgintu priekabu. Perkraustymas iš Fareham gali būti sudėtingas dėl miesto centro ribojimų – ten sunkvežimiams negalima važiuoti kai kuriose gatvėse be leidimo. Taigi, mes dažnai iškrauname į mažesnę mašiną prieš uostą, jei negalima privažiuoti tiesiai prie namų.

Kiek laiko trunka kelionė į Lietuvą?

Sava įprasta. Tai reiškia, jei išvykstame pirmadienį ryte, prie Lietuvos ribos esame trečiadienio naktį ar ketvirtadienį. Bet nepamirškite, kad reikia skirti laiko perkrovai uoste (Portsmouth arba Dover). Ir vairuotojui poilsis turi būti. Tas skaičius „7 dienų“, kurį matote internete, dažniausiai yra melagingas, jei kalbame apie pilną namų ūkį.

Ar galima sekti mašiną GPS?

Taip, jei vairuotojas ne priešas. Kartais įrenginiai būna išjungti, kad neužstrigtų, arba vairuotojas tiesiog pamiršta įjungti. Bet dažniausiai mes siunčiame nuorodą „Google Maps“. Tiesa, buvo atvejis, kai GPS rodė, kad vairuotojas važiuoja pro ežerą Vokietijoje... ten buvo tik klaida programoje (arba jis meldėsi, nežinau). Bet paprastai viskas gerai.

Ar vairuotojai kalba lietuviškai?

90% atvejų – taip. Yra ir lenkų, ir ukrainiečių, bet dauguma mūsų komandos yra lietuviai. Tai lengvina susikalbėjimą, nes ne visi mūsų klientai puikiai kalba anglų arba vokiškai. Be to, jei reikia paaiškinti, kur stovi dušo kabina, lietuviškai lengviau parodyti pirštu.

Kas nutinka, jei uosto darbuotojai sugadina daiktą?

Tai retas atvejis, bet įvyksta. Tada prasideda kova su uosto administracija. Jie turi savo kameras ir protokolus. Vieną kartą mūsų priekaba buvo „apšaukta“ krautuvo, dėl to sudaužė šoninę sienelę. Užtrukome mėnesį, kol gaudome kompensaciją. Tiesą sakant, tai nervuojančiausia dalis – kai krovinys ne jūsų rankose.

Ar vežate gyvūnus?

Ne, mes ne esame gyvūnų pervežimo kompanija. Yra specialios firmos, kurios šituo užsiima, jos turi klimatizuotas mašinas ir veterinarinius pasus. Mūsų mašina yra sandėlis, o ne zoo-zonas. Nors kartais užsimegsta katė, kuri pasislėpė dėžėje – o tai jau didelė bėda, kai bandome ją sugauti muitinėje.

Ką daryti, jei vairuotojas užstrigs?

Jei tai techninė bėda, mes siunčiame pagalbą arba keičiame mašiną. Jei tai užstrigimas tiesiai kelio ruože dėl avarijos – tenka laukti. Svarbiausia yra tai, kad vairuotojas mus informuoti. Esu matęs, kai vairuotojas tyčia neatsiliepė į telefonus dvi dienas, nes jam buvo poilsis... tokius nedarbame.

Brexit, muitinė ir dokumentai

Ar „Brexit“ labai pakeitė situaciją?

Visiškai pakeitė. Anksčiau tai buvo tiesiog važiavimas, kaip į kitą miestą. Dabar perkraustymas iš Fareham reiškia tūkstančius puslapių dokumentacijos. Muitinės deklaracijos, garantinės įrašai, TIR knygelės... Jei kas nors neteisingai parašyta, krovinys sustojas. Nebepanikuokit, jei gausite pranešimą „Customs Hold“ – tai dabar įprasta kaip lietus.

Kas yra „Transfer of Residence“ (ToR) kodas?

Tai jūsų gelbėtojas. Jei gyvenote Anglijoje ilgiau nei 12 mėnesių ir grįžtate gyventi į Lietuvą galutinai, galite gauti šį kodą, kuris leidžia atvežti daiktus be mokesčių (PVM ir muito). Be jo, mokėsite 21% PVM ir muito nuo vertės. Gauti jį galima internetinėje sistemoje, tai nemokama, bet reikia laiko (kartais ir savaitę).

Ar jūsų įmonė sutvarko dokumentus už mane?

Taip, darome tai kasdien. Mums reikia jūsų paso kopijos, ToR kodo (jei turite) ir detalaus daiktų sąrašo su apytikslėmis vertėmis. (Na, tiksliau ne apytikslėmis, o tomis, kurios neatrodo per mažos, kitaip muitinė kels abejones). Mes perduodame tai brokeriui, kuris registruoja ICP deklaraciją.

Ką daryti, jei sąraše nėra daikto, kurį nusiunčiate?

Nesidėkite jo paslėptai! Tai yra smuggling (kontrabanda) net jei tai tik jūsų senas dviratis. Muitinė turi kompasus, rodočius svorio skirtumus. Jei mašina sveria daugiau nei deklaravo, prasidės krata. Geriau pridėti eilutę ir mokėti PVM, nei turėti baudą.

Kiek laiko užtrunka muitinės tikrinimas?

Jei dokumentai tvarkingi – 0 valandų. Tik „elektorninis“. Jei trūksta duomenų arba jus „užklijo“ raudonai juostai (tikrinimas), tai gali trukti nuo 2 valandų iki 2 dienų. Vieną kartą teko laukti trečią dieną, nes muitininkas norėjo patikrinti, ar dėžėje su knygomis nėra senų monetų (kolekcijos mokesčiai yra dideli).

Ar reikia eiti į muitinę pačiam?

Nebūtina. Kai kuriose punktose Lietuvoje arba Lenkijoje galima padaryti viską nuotolinai. Bet jei norite būti tikras, kad niekas nedingsta, galite važiuoti. Tiesa, ten daugiau biurokratijos nei jums patiktų – stovėjimo aikštelės, eilės, pasyvumas.

Ar saugu vežti alkoholį ir cigaretes?

Tai pavojinga zona. Asmeninis kiekis – tai maždaug 90 litrų vyno, 110 litrų alaus ir 10 litrų stipriųjų gėrimų (skaičiai gali keistis, patikrinkite oficialiai). Jei daugiau – tai jau komercinis siuntinys, ir reikia mokėti didelius akcizus. Negeriau, kai klientas sako „tai dovana broliui“, o jo yra 200 butelių... tokius dalykus mes tiesiog atsisakome vežti.

Kainos ir mokėjimas

Kodėl kainos skiriasi tiek smarkiai?

Nes kaina priklauso nuo tūrio, distancijos, fuel surcharge (kuro priedas) ir to, ar reikia įrenginio. Pigiausi variantai – tai kai įkelia jūsų daiktus į mašiną su kitų klientų daiktais (daliniu krovininiu). Brangiausi – kai mašina atvyksta tik po jūsų. Perkraustymas iš Fareham nėra pigus, nes tas uosto perėjimas kainuoja.

Koks maždaug svoris turi būti, kad suprastum kainą?

Paprastai vienkam butui tenka 3-4 tūkstančiai kilogramų. Taip, žinoma, skamba daug, bet baldai yra sunkūs. Vienas sofas gali sverti 100 kg. Mes dažniausiai brėžiame ribą – jei mažiau nei 15 kubinių metrų, tuomet einate daliniu. Jei daugiau – gali užsitikrinti mašiną.

Ar imate avansą?

Taip, įprasta praktika yra imti 30-50% avansą. Tai užtikrina, kad mes nevažiuojami tuščiomis ir užsakome uosto bilietus. Likusią dalį mokate gavę daiktus arba prieš iškraunant (jei užtikrintumas didelis). Pinigai gali būti pervesti į sąskaitą arba sutaupyti „PayPal“ (nors jis imia didelius mokestį, todėl geriau banku).

Kas įeina į galutinę kainą?

Į kainą įeina: darbo valandos Anglijoje (pakrovimas), kelionė iki uosto, keltas (kaip „Brittany Ferries“ arba „DFDS“), kuras, vairuotojo atlyginimas, muitinės brokerio mokestis (jei nurodyta) ir iškrovimas Lietuvoje. Patikrinkite, ar nėra „hidden costs“ (paslėptų mokesčių), pavyzdžiui, už vežimą į trečią aukštą be lifto.

Ar galima susitarti dėl mokėjimo gavus daiktus?

Su nuolatiniais klientais – taip, bet su naujais – retai. Ypač jei jūsų perkraustymas iš Fareham kainuoja tūkstančius eurų. Per didelė rizika mums, kad atvyksime, iškraunsime, o klientas pasakys „aš neturiu pinigų dabar“. Turėjau tokią situaciją prieš penkerius metus... daugiau to nedarysiu.