Siuntos kaina nuo 35€/35£ (tašė, krepšys, lagaminas, dėžė, laiškas). Kaina priklauso nuo siuntos dydžio, svorio, paėmimo ir pristatymo vietos.
Krovinių kaina kaina nuo 35€/35£. Kaina priklauso nuo krovinio dydžio, svorio, paėmimo ir pristatymo vietos. Tarptautinio perkraustymo paslaugos.
Perkraustymas iš Anglijos su patirtimi ir be streso: kaip tai atrodo iš tikrųjų
Įvadas
Perkraustymas iš Anglijos su patirtimi ir be streso nėra magija – tai planas, sąrašai, geri žmonės ir šiek tiek kantrybės. Dirbu tarptautinių pervežimų srityje jau daugiau nei 20 metų ir mačiau visko: nuo tvarkingų Londono butų iki Mančesterio garažų, kurie atrodo kaip maža archeologijos paroda. Po Brexito kelias į Lietuvą nebėra toks paprastas kaip anksčiau, nes atsiranda muitinės klausimai, dokumentai ir realūs vėlavimai. Bet geras pasiruošimas sumažina chaosą. Perkraustymas iš Anglijos su patirtimi ir be streso įmanomas, kai žinote, kas vyksta prieš jums atidarant duris.
DUK: kada planuoti „Perkraustymas iš Anglijos su patirtimi ir be streso“
Kada pradėti planuoti perkraustymą iš Anglijos į Lietuvą?
Jei perkraustote iš Londono, Birmingamo ar Mančesterio, pradėčiau ne prieš savaitę, o bent prieš 6–8 savaites. Geriausias variantas – pirmiausia susirašyti daiktų apimtį, tada gauti 2–3 pasiūlymus, tada rezervuoti datą. Po Brexito dokumentai kartais sulėtina procesą, todėl inventorinis sąrašas ir adreso patvirtinimas turėtų būti paruošti anksti. Situacija paprasta: kai klientas palieka viską paskutinei dienai, kaina dažnai pakyla, nes reikia ieškoti laisvo furgono. Tai viena tų vietų, kur skubėjimas brangiai kainuoja. Tikrai.
Kiek kainuoja perkraustymas iš Anglijos su patirtimi ir be streso?
Trumpai – orientuokitės į 1 500–3 500 eurų mažam daliniam perkraustymui, 3 500–6 000 eurų atskiram furgonui Londonas–Vilnius/Kaunas, o didesniam konteineriui gali būti daugiau. Kaina priklauso nuo kubatūros, miesto, lifto, pakrovėjų, muitinės tvarkos ir to, ar vežate tik baldus, ar dar automobilį. Mančesteris ar Liverpulis dažnai brangesni už pietryčių Angliją dėl papildomų mylių. Pasiūlymas „viskas įskaičiuota“ be detalių mane visada šiek tiek neramina. Klausykitės, kas tikrai įskaičiuota. Ir pasižiūrėkite, kas neįskaičiuota. Tai dažniausiai parodo realybę.
Kodėl kaina šokinėja nuo 1 500 iki 6 000 eurų?
Kaina šokinėja todėl, kad vienas pasiūlymas gali būti daliniam kroviniui, kitas – atskiram 3,5 t furgonui, trečias – su pilnu pakrovimu ir iškrovimu. Dar pridėkite keltą, tunelį, degalus, vairuotojų darbo laiką, draudimą ir galimą muitinės patikrą. Kartais klientas sako „turim tik kelias dėžes“, o realybėje – sofa, lova, dviračiai, įrankiai ir trys dėžės knygų. Knygos, beje, yra baisus krovinys svoriui. Tai ne pokštas.
Ar pigiau vežti senus baldus iš Anglijos ar pirkti naujus Lietuvoje?
Jeigu baldai seni, bet jums mieli, vežti verta. Jeigu IKEA stalas kainavo 80 svarų, o jo vežimas kainuos 200–400 eurų, skaičiuokite šaltai. Lietuvoje nauji čiužiniai, sofos ir virtuvės technika kartais pigesni nei jų gabenimas per Europą. Tuo tarpu medinis stalas, vaikiška lovytė ar kokybiška kėdė dažnai atlaiko kelionę ir džiugina ilgiau. Aš visada sakau – vežame tai, kas turi emocinę ar realią vertę.
Ar galima derėtis dėl tarptautinio perkraustymo kainos?
Derėtis galima, bet ne taip, kad žmogus prarastų sveiką protą. Jei turite tikslius duomenis – kiek dėžių, ar yra liftas, adresas, data – galima rasti normalią kainą. Jei sakote „na, gal kažkaip tilps“, tada pervežėjas privalo dėti rizikos marginą. Geras būdas derėtis: paklausti, ar kaina mažesnė iškraunant darbo dieną arba renkantis dalinį krovinį. Bet už tikrai gerą darbą reikia mokėti.
DUK: daiktai, pakuotė ir pakrovimas
Kiek daiktų telpa į 3,5 t furgoną?
Į standartinį 3,5 t furgoną dažniausiai telpa apie 12–15 m³, bet realiai geriau galvoti apie 10–12 m³, nes daiktai neturi būti suspausti kaip sardinės. Vieno kambario butui dažnai užtenka, ypač jei nėra didelių baldų. Dviejų–trijų kambarių butui jau reikia žiūrėti atidžiau: sofa, stalas, čiužinys ir spintos greitai suvalgo vietą. Svorio limitas taip pat svarbus – knygos, įrankiai ir plytelės greitai padaro 800–1 000 kg. Tai dažna klaida.
Kada reikia konteinerio, o kada užtenka dalinio krovinio?
Konteinerio (tiksliau – konteinerizuoto arba dalinio krovinio) reikia tada, kai daiktų daug arba jie netelpa į vieną furgoną. Pvz., didelis namas su buitine technika, dviračiais, įrankiais, sodo baldais ir keliomis spintomis. Dalinis krovinys tinka, kai turite 3–8 m³ ir galite palaukti, kol susidės tvarkingas maršrutas. Atskiras furgonas brangesnis, bet greitesnis ir paprastesnis. Perkraustymas iš Anglijos su patirtimi ir be streso dažniausiai prasideda nuo teisingo tūrio įvertinimo.
Ar galima vežti šaldytuvą, skalbimo mašiną ar televizorių?
Šaldytuvą, skalbimo mašiną ir televizorių vežti galima, bet ne visada aš tai rekomenduoju. Šaldytuvą reikia išjungti bent 24 valandoms prieš pakrovimą, išdžiovinti ir gerai pritvirtinti. Skalbimo mašinai būtini transportavimo varžtai – be jų būgnas gali pasigadinti kelyje per Lenkiją. Televizorių geriau vežti originalioje dėžėje arba specialioje dėžėje, ne apvyniotą pledu. Jei technika sena, kartais pigiau parduoti Anglijoje.
Kaip supakuoti indus, kad jie nepabėgtų per Lenkiją?
Indus pakuojame dėžutėmis, popieriumi arba burbuline plėvele, o sunkias lėkštes statome vertikaliai, ne krūva. Tarp kiekvienos lėkštės dedame popierių, tada dėžę lipdome taip, kad ji neatsidarytų. Viršuje rašome „INDAI – TRAPŪ“, nors vairuotojai mato viską, kai kas nors paskuba. Dėžės svoris neturėtų viršyti 15–18 kg, kitaip ji plyšta arba kas nors pasitempia nugarą. Čia nėra magijos, tik kantrybė.
Ką daryti, kai klientas iki paskutinės minutės krauna garažą?
Tai yra klasikinis vakaras, kai visi sako „dar valanda ir baigsim“, o po trijų valandų garaže stovi trys dviračiai, senas kaloriferis ir dėžė „nezinau kas čia“. Tada aš prašau sustoti, atskirti būtinus daiktus nuo šiukšlių ir parašyti, kas važiuoja į Lietuvą. Dažnai klientai daiktus išnešiojom į garažą ir pamiršta, kas ten. Jei pakrovėjai atvyko 8 val., o jūs dar rūšiuojate iki 11 val., kas nors mokės už laukimą. Ir taip, kartais net kavos nebelieka. Geriau būti sąžiningam nuo pradžių.
DUK: dokumentai, muitinė ir perkraustymas iš Anglijos su patirtimi ir be streso
Kokie dokumentai reikalingi vežant asmeninius daiktus iš Anglijos į Lietuvą?
Paprastai reikia paso arba asmens dokumento, adreso Anglijoje patvirtinimo, naujo adreso Lietuvoje, inventorinio sąrašo ir, jei prašote muito lengvatų, įrodymų, kad išsikėlėte gyventi. Tai gali būti darbo sutarties pabaiga, nuomos nutraukimas, mokyklos pažyma vaikams arba kitas dokumentas. Pervežėjas dažniausiai ruošia transporto dokumentus, CMR ir muitinės deklaracijos duomenis. Jums svarbiausia – neslėpti, kas važiuoja, net jei tai atrodo kvaila. Muitinė nemėgsta staigmenų. Ypač kai vežate įrankius, elektroniką ar didesnius kiekius. Geriau pervarginti sąrašu negu aiškintis vėliau.
Ar reikia mokėti muitą už senus baldus ir drabužius?
Asmeninius naudotus daiktus, kuriuos turėjote prieš persikeliant, dažniausiai galima importuoti be muito, jei keičiate nuolatinę gyvenamąją vietą. Bet „dažniausiai“ nėra garantija – reikia parodyti sąrašą, vertę, pirkimo laiką ir persikėlimo aplinkybes. Jei vežate naują televizorių, pirktą prieš savaitę, klausimų bus daugiau. Alkoholis, cigaretės, ginklai, augalai ar tam tikri maisto produktai turi atskiras taisykles. Geriau pasitikrinti su pervežėju ar muitinės brokeriu, nes taisyklės keičiasi.
Kas yra inventorinis sąrašas ir kodėl jis gelbsti?
Inventorinis sąrašas yra daiktų sąrašas su aprašymu, kiekiu, apytiksle verte ir kartais nuotraukomis. Skamba kaip biurokratija, bet tai yra jūsų apsauga. Turėjau situaciją, kai Doverio pusėje buvo prašoma parodyti, kas yra dėžėse, ir tvarkingas sąrašas sutaupė porą valandų. Be sąrašo prasideda spėlionės, o spėlionės kelyje nieko gero neduoda. Sąraše rašykite paprastai: sofa, 12 dėžių drabužių, virtuvės indai, knygos.
Ar muitinė tikrai atidaro dėžes?
Taip, gali atidaryti, nors tai nėra kasdienybė kiekvienam furgonui. Patikra gali būti Anglijoje prieš išvykstant, Prancūzijoje, Vokietijoje, Lenkijoje arba Lietuvoje. Jei dėžės uždarytos tvarkingai, sąrašas aiškus, o vertės nurodytos realiai, procesas eina ramiau. Jei parašyta „personal goods“ ant visko, bet viduje nauji telefonai ir įrankiai, prasideda klausimai. Aš nemėgstu gražių frazių, kai reikia konkrečių faktų.
Ar perkraustymas iš Anglijos su patirtimi ir be streso įmanomas be konteinerio?
Taip, perkraustymas iš Anglijos su patirtimi ir be streso įmanomas be konteinerio, ypač jei kraustomasi iš buto ar nedidelio namo. Dauguma klientų važiuoja keliu: furgonas, keltas arba tunelis, tada Prancūzija/Belgija/Vokietija/Lenkija ir Lietuva. Konteineris dažniau tinka dideliems kroviniams, automobiliams, statybinėms medžiagoms arba kai reikia ilgesnio sandėliavimo. Svarbu ne transporto tipas, o ar pervežėjas moka sutvarkyti dokumentus ir realiai suplanuoti laiką. Kitaip net konteineris nepadės.
DUK: maršrutas, terminai ir krovinio stebėjimas
Kiek trunka kelionė iš Anglijos į Vilnių, Kauną ar Klaipėdą?
Iš pietryčių Anglijos iki Vilniaus ar Kauno realiai planuočiau 2–4 dienas, priklausomai nuo maršruto ir eismo. Iš Mančesterio ar Škotijos pridėkite dar dieną Anglijoje. Klaipėda gali būti greitesnė, jei maršrutas gerai sudėliotas, Šiauliai ir Panevėžys dažniausiai nekliudo. Bet neskaičiuokite valandų kaip siuntinio iš internetinės parduotuvės. Čia dirba žmonės, vairuotojai turi poilsio režimą, o Doverio eilės kartais sugadina visą grafiką.
Kodėl data gali pasikeisti dėl eismo Doverio uoste?
Data keičiasi dėl kelto, tunelio, muitinės, vairuotojo darbo laiko, avarijos automagistralėje Vokietijoje ar tiesiog blogo oro. Kartais viskas gražu popieriuje, o realybėje Doveris stovi, Calais pūsto vėjas, o Lenkijoje remontuojamas tiltas. Nesu visada 100% tikras dėl tikslios valandos, ir sąžiningas pervežėjas taip pat neturėtų jos pažadėti. Perkraustymas iš Anglijos su patirtimi ir be streso neleidžia pažadėti to, ko kontroliuoti negalima. Geresnis klausimas – koks laikas realiai įmanomas. Jei kas nors sako „tiksliai rytoj 10 val.“ be rizikos, būčiau atsargesnis.
Ar geriau važiuoti keltu, tuneliu ar per Zeebrugge?
Keltas ar tunelis dažniausiai greitesni iš pietų Anglijos, o šiaurės Anglijai kartais patogiau važiuoti per Zeebrugge, nors tai ne visada pigiau. Tunelis mažiau priklauso nuo oro, bet kaina svyruoja. Keltas leidžia vairuotojams pailsėti, tačiau vėlavimai dėl vėjo nėra retenybė. Zeebrugge gali sumažinti spaudimą Doverio–Calais ruože, bet pridėti kilometrų. Ne visada žinau, kuris variantas bus geriausias konkrečią dieną, todėl gerą pervežėją matau iš gebėjimo paaiškinti planą B.
Ar galima stebėti krovinį kelyje?
Stebėti galima, bet ne taip kaip picos pristatymą. Rimtas pervežėjas gali duoti vairuotojo kontaktą, numatomą sustojimą arba atnaujinimą, kai krovinys kerta Prancūziją, Vokietiją ar Lenkiją. GPS sekimas visam furgonui kartais būna, bet ne visada dėl kainos ar privatumo. Jei jums reikia tikslumo dėl iškrovimo Kaune ar Vilniuje, suderinkite ryšio kanalą prieš išvykstant. Mano patirtis: vienas skambutis vakare dažnai ramina labiau nei nuolatinis žemėlapis.
Koks draudimas tikrai reikalingas tarptautiniam perkraustymui?
Draudimas būtinas, ypač kai krovinys kerta kelias šalis ir kelis kartus kraunamas bei iškraunamas. Klauskite ne „ar yra draudimas“, o kokios rizikos dengiamos: apiplėšimas, eismo įvykis, vanduo, apkrovos klaida, dingimas. Kai kurie pasiūlymai turi tik CMR atsakomybę, kuri nėra tas pats, kas pilnas perkraustymo draudimas. Peržiūrėkite krovinių draudimas tipo informaciją arba paprašykite sąlygų raštu. Jei niekas nerodo dokumento, tai ne draudimas, o gražus žodis.
DUK: rizika, draudimas, automobilis ir augintiniai
Kodėl kai kurios įmonės atrodo pigios, bet paskui brangios?
Pigios įmonės kartais atrodo pigios todėl, kad pasiūlyme nėra pakrovėjų, draudimo, muitinės tvarkymo, saugojimo ar laukimo mokesčio. Vėliau prie durų paaiškėja, kad keltu reikia mokėti atskirai, o iškrovimas „tik iki pirmo aukšto“. Esu matęs, kaip klientas sutaupė 400 eurų, o paskui mokėjo dvigubai už papildomą dieną ir nervus. Tai nėra visų mažų pervežėjų kaltė, bet rinkoje tikrai yra tokių, kurie žaidžia nešvariai. Pasiūlymas turi būti skaidrus.
Ką daryti, jei atvykus trūksta vienos dėžės?
Jei trūksta vienos dėžės, pirmiausia sustabdykite paniką ir tikrinkame numeraciją. Kiekviena dėžė turėtų turėti numerį, pvz., 12/38, ir tą patį numerį inventoriniame sąraše. Tada žiūrime, ar ji nepaliko sandėlio, ar nebuvo perkrauta į kitą furgoną, ar neiškrauta neteisingame aukšte. Realioje situacijoje kartais dėžė būna po pledais arba paliekama garaže. Jei po paieškos jos nėra, fiksuojame raštu, darome pretenziją ir tik tada kalbamės apie kompensaciją.
Ar galima gauti kompensaciją už įbrėžtą stalą?
Galima, jei turite nuotrauką prieš perkraustymą, sąrašą, pretenziją ir aiškiai matomą žalą priėmimo metu. Jei stalas buvo įbrėžtas, bet pasirašėte, kad viskas priimta be pastabų, bus sunkiau. Todėl iškrovimo dieną nešokite iš džiaugsmo per greitai – apžiūrėkite didelius baldus, techniką ir dėžes. Smulkūs įbrėžimai ne visada kompensuojami, ypač jei baldas senas. Bet jeigu žala akivaizdi ir dokumentai tvarkingi, normalus draudimas turi ką pasakyti.
Ar verta vežtis automobilį iš Anglijos į Lietuvą?
Automobilį vežti verta tada, kai jis turi jums emocinę vertę, yra geros būklės arba Anglijoje jo neįmanoma normaliai parduoti. Reikės registracijos VRT, techninės apžiūros, draudimo, galimo muito/mokesčių klausimo ir dokumentų apie pirkimą. Senam automobiliui su dideliu CO2 mokesčiu matematika gali būti negraži. Kartais klientas sako, kad veža dėl kainos, o paskui paaiškėja, kad remontas, registracija ir laiko sugaišimas kainuoja daugiau. Prieš sprendžiant, pasidarykite skaičiavimą ant popieriaus.
Kokie dokumentai reikalingi šuniui ar katei?
Šuniui ar katei reikia mikročipo, galiojančios pasiutligės vakcinos ir veterinarijos dokumentų, atitinkančių ES reikalavimus. Šunims dažnai reikia ir kaspinuočio procedūros prieš įvežimą, laikas priklauso nuo šalies reikalavimų, todėl čia tikrai verta pasitikrinti iš anksto. DEFRA, veterinarijos gydytojas ir vežėjas turi sutapti dėl datos. Jei augintinis keliauja atskirai, reikalavimai gali skirtis. Neskubėkite su gyvūnu – tai ne dėžė su indais, čia gyva būtybė ir stresas jai realus.
Ką tikrinti prieš pasirašant sutartį?
Prieš pasirašant sutartį patikrinkite, kas įeina į kainą: pakrovimas, iškrovimas, pakuotės medžiagos, keltas/tunelis, draudimas, muitinės dokumentai ir laukimo laikas. Paprašykite įmonės duomenų, atsakomybės sąlygų ir kontakto, kuris atsakys savaitgalį. Jei sutartis yra perkraustymo paslaugos puslapio stiliaus gražus tekstas be konkrečių punktų, klauskite toliau. Geras pervežėjas nepyksta nuo klausimų. Blogas pradeda spausti: „reikia dabar pervesti visą sumą“.
Išvada
Perkraustymas iš Anglijos su patirtimi ir be streso baigiasi ne tada, kai furgonas uždaromas, o tada, kai viskas atvyksta, susirašoma ir galite normaliai gyventi toliau. Daugiausiai problemų ateina ne iš kelio, o iš netikslių sąrašų, per mažo planavimo ir pasiūlymų, kurie skamba per gražiai. Paimkite laiką, užduokite nepatogius klausimus, tikrinkite draudimą ir nebijokite pasakyti: „aš dar nežinau“. Tai normalu. Geriau nežinoti anksti nei mokėti vėliau.