Perkraustymas į West Hallam: kas tikrai laukia kelyje ir ką niekas nesako

Sveiki, štai vėl susirinkome pašnekėti apie tą patį – kelia, dulkes ir nervus, kurie lydi kiekvieną, ketinantį persikelti gyventi į užsienį. Dirbu šioje srityje virš dvidešimt metų, mačiau viską: nuo baldų, nukritusių iš sunkvežimio ant greitkelio, iki klientų, kurie bandė pervežti savo senelio automobilį be dokumentų. Šiandien kalbėsime apie konkrečų tašką – perkraustymą į West Hallam. Tai nedidelis, bet jaukus miestelis Derbyshire’o grafystėje, Anglijoje. Dažnai žmonės galvoja, kad tai kažkas labai sudėtingo, bet iš tiesų, viskas priklauso nuo to, kaip gerai pasiruošiate ir nuo to, ką tiksliai sakiate savo brokeriui. Ne visada tai eina lygiai taip, kaip piešia mūsų galvos, bet su šiek tiek žinių pavyks išvengti didžiausių bėdų.

Pagrindiniai klausimai apie kainas ir pasirinkimą

Kiek maždažiai gali kainuoti toks perkraustymas į West Hallam su butu turinčiu daiktų?

Čia viskas labai individualu, bet žiūrėkime tiesiai į akis. Paprastas vieno ar dviejų kambarių buto pervežimas į Angliją, į tokią vietą kaip West Hallam, svyruoja nuo tūkstančio iki dviejų tūkstančių eurų, priklausomai nuo tūrio. Jei turite daug baldų, kainos gali šokti ir aukščiau. Verta prisiminti, kad perkraustymas į West Hallam neapsiriboja tik važiavimu – ten įeina krovimas, iškrovimas, draudimas ir kuras, kuris, turiu pripažinti, pastaruoju metu brango kaip niekada.

Ar verta rinktis brangesnę bendrovę, ar geriau taupyti?

Gerai, aš čia nebusu objektyvus, nes pats esu iš tos srities, bet galiu pasakyti vieną – pigiau dažnai būna brangiau. Yra nemažai firmų, kurios siūlo "stebuklingas" kainas, o paskui atsiranda papildomi mokesčiai už liftą, už laiptus, už tai, kad vairuotojas per ilgai miegojo. Pasirinkę patikimą partnerį, nors ir uždidinę biudžetą šimtu ar dviem, užtikrinsite, kad jūsų indai netyčia nevirš antinkelio į asfaltą.

Kaip tiksliai apskaičiuojamas kiekis? Aš nežinau, kiek tai kubinių metrų.

Nesijaudinkite, dažniausiai mes gauname nuotraukas arba sąrašą. Bet jei norite būti tikslūs, užtenka pamatuoti didžiausius daiktus (sofos, spintos) ir pridėti apytikslį kiekį dėžių. Vienas standartinis vokietiškas „Euro“ palečės sunkvežimis telpa apie 33 kubinius metrus. Jei turi mažiau – galima rinktis dalinį krovinį (t.y. dalimis), kuris yra pigesnis, bet ilgiau trunka, nes reikia surinkti kitų klientų siuntas.

Ar galima kažką pasiderėti dėl kainos grynaisiais?

(Atsiprašau, jei skamba keistai), bet praktika rodo, kad taip. Dauguma vadybininkų turi ribotas galias, bet jei pasakysite, kad esate pasiruošę sumokėti iš karto be PVM arba atvežti krovinį į jų sandėlį patys, gali pavykti nukristi 5-10 procentų. Nebegalvokite, kad tai neįmanoma – versle viskas aptariama, ypač jei rinkos situacija nėra labiausiai karšta.

Kokius mokesčius dar gali būti "užsidėti" be mano žinios?

O čia yra mėsė. Žiūrėkite į sutartį dėlmes. Dažniausiai tai yra mokestis už užtikrinimą (angliškai "VAT guarantee" ar panašiai), mokestis už sunkvežimio patekimą į miesto centrą (nors West Hallam ne centras, bet gatvės gali būti siauros), arba mokestis už ilgesnį nešimą, jei sunkvežimis negali privažiuoti prie pat durų. Kartais užtenka paprašyti paaiškinti, kas yra "admin charge".

Ar reikia mokėti už sandėliavimą Anglijoje, jei aš dar neįsikūriu?

Taip, jei atvykstate anksčiau nei daiktai, arba jei perkraustymas į West Hallam įvyksta greičiau nei spėjate pasirašyti nuomos sutartį. Angliški sandėliai nėra pigūs, ypač Derbyshire regione, todėl geriausia derinti laiką taip, kad sunkvežimis atvyktų tada, kai jau turite raktus. Kitu atveju gulėsite po 50-100 svarų per dieną už papildomą vietą.

Ką daryti, jei man pasiūlo kainą be PVM?

Tai gali būti signalas, kad įmonė veikia "pilka" zona arba yra užregistruota kaip mažoji pajamų gavėja. Jei jums reikalingas sąskaita-faktūra savo verslui ar darbdaviui, tikrinkite ar įmonė yra PVM mokėtoja. Jei ne – jums gali tekti mokėti PVM papildomai vėliau, arba gauti nelegalias paslaugas, o tai rizikuota.

Ar yra sezoniniai svyravimai?

Žinoma, vasarą ir rugsėjo mėnesį (kai vaikai važiuoja į mokyklas) kainos šoka aukštyn. Jei galite, bandykite planuoti perkraustymą į West Hallam pavasarį arba vėlai rudenį. Žiemos atvežimai taip pat gali brangti dėl blogo oro, bet reikalavimas mažesnis, todėl galima gauti geresnį pasiūlymą.

Dokumentai, muitinė ir Anglijos niuansai po „Brexit“

Ar reikia kažką daryti su muitine, jei tai ne verslas, o asmeniniai daiktai?

Štai čia dauguma žmonių suklysta. Nors jūs nepervežiate prekių pardavimui, Anglijos muitinė (HMRC) vis tiek nori žinoti, kas įvežama į šalį. Reikia pateikti "Transfer of Residence" (ToR) numerį. Be jo, gali tekti mokėti muito mokestį ir PVM, o tai gali būti labai skaudu, ypač jei vežate naują automobilį.

Kaip gauti tą ToR numerį? Ar tai sudėtinga?

Iš tikrųjų tai vienas paprasčiausių dalykų, gal net per paprastas. Užpildote internetinę formą HMRC svetainėje, nurodote savo buvimo adresą Lietuvoje (jei ten gyvenote ne mažiau 12 mėnesių) ir adresą Anglijoje. Viskas nemokama. Jei turite problemų su angliškais terminais, pasiskambinkite brokeriui – jie tai daro kasdien.

Ką daryti su mašina? Aš noriu vežti savo BMW.

Automobilių įvežimas po „Brexit“ tapo šiek tiek sudėtingesnis. Jei mašina senesnė nei 6 mėnesiai nuo pirmosios registracijos, dažniausiai mokesčių nėra (ToR numeris padeda). Jei naujesnė – gali tekti mokėti PVM ir veryti privalomąjį mokestį (NOVA). Be to, West Hallam vietovėje reikės ją greitai perregistruoti britiškais numeriais, kitaip gali būti baudos.

Ar galiu vežti maistą? Turiu mėgstamų konservų.

Gali vežti, bet yra ribojimai, ypač jei tai mėsos ar pieno produktai. Britai labai griežti dėl gyvūnų ligų. Asmeninis kiekis (pvz., kelių kilogramų dešros dėžutė) paprastai praeina, jei nėra uždaryta vakuumu su šaknimi (juokauju, bet turi būti originalioje pakuotėje). Gėrimai ir tabakas – čia griežti rėžiai, viršijus kuriuos gali konfiskuoti visą krovinį.

Kas vyksta, jei pamiršiu ką nors paminėti deklaracijoje?

Muitininkai nėra piktadariai, jei tai įvyko atsitiktinai. Jei trūksta kelios dėžės su drabužiais, paprastai nieko nelabai įtakoja. Bet jei randa brangų elektroniką ar ginklus, kurių nėra sąraše, gali pradėti išsamų patikrinimą. Geriau parašyti per daug, nei per mažai – pasirašius deklaraciją, jūs atsakote už teisingumą.

Ar tikrai reikalingas tarpininkas (brokeris)?

Galima ir be jo, jei esate tikri savo jėgose ir turite laiko. Bet man atrodo, kad perkraustymas į West Hallam be brokerio yra kaip važiuoti be žemėlapio. Jie užpildo formos, susitvarko su mokesčiais ir bendrauja su muitinės pareigūnais. Vieną kartą mačiau, kaip klientas bandė tai padaryti pats ir jo daiktai stovėjo sandėlyje tris savaites, kol išsiaiškino klaidą.

Ar yra kokių nors draudžiamų daiktų, apie kuriuos aš nežinočiau?

Žinoma, ginklai (net šautuvai be leidimo), narkotikai, kažkiek augalai (kai kurių rūšių svogūnai), ir visi ką tikrinti daiktai be sertifikatų (pvz., vaistai, kuriuose yra narkotinių medžiagų). Taip pat, nenaudingai elgetauja – jei bandysite vežti seną sofą, kurią tikriausiai reikėtų išmesti, gali būti nubausti už šiukšlių importą.

Kaip su tuo viso susitvarko vairuotojas? Jis turi dokumentus?

Vairuotojas turi visą dokumentaciją – CMR sąskaitas, pakavimo sąrašus (packing list) ir ToR numerio kopiją. Jis yra tas, kuris praeina per sieną. Jums tiesiog reikia užtikrinti, kad jis turi visus jūsų duomenis teisingai. Kartais vairuotojai būna pavargę, todėl geriau, jei dokumentus sutvarko vadybininkas iš Lietuvos.

Pakavimas, logistika ir patirties istorijos

Ar aš turiu pats susirinkti dėžes?

Galite, bet nerekomenduoju. Profesionalios dėžės (ypač didelės "wardrobe" dėžės su strypais drabužiams) atlaiko daugiau. Jei naudosite „Maximos“ dėžes nuo bananų, neabejokite – apačia išlūštant. O vėliau stebitės, kodėl jūsų indai suskilo. Perkraustymas į West Hallam trunka daugiau nei parą, vibracija užima savo.

Kokias dėžes geriausia naudoti?

Stiprios, dvigubos sienelės dėžės. Mažoms daiktams (knygoms, indams) – mažesnės, kad neperdegtų svorio. Dideliems daiktams (pagalvėms, žaislams) – didesnės. Ir svarbiausia – viską užklijuokite stipria juosta. Kartais peržiūriu vaizdo įrašus iš klientų, kurie juokiasi, kad dėžės atsivėrė kelyje – man tai nejuokinga.

Ar reikia išardyti baldus?

Visada, jei įmanoma. Lovos, spintos, didžiuliai staliukai – viskas turi būti išardyta. Ne tik dėl vietos sunkvežimyje, bet ir dėl to, kad įvežti didelę spintą į anglišką namą West Hallam’e gali būti neįmanoma per duris. Vieną kartą teko išardyti pianiną (ne, aš juokauju, pianino neardome, bet didelę sekciją teko).

Kaip su tais "aiskiais" daiktais? Turiu paveikslų.

Paveikslai, veidrodžiai, stiklo lentynės turi būti uždengti specialia pūkline arba kartonu. Geriausia tai padaryti "knygine" technika – tarp stiklo ir kartono uždėti standų kartoną. Jei tiesiog apvyniosite šiaudais – 90 proc., kad atvyks su įtrūkimu.

Ką daryti su vertingais daiktais? Turiu senelio laikrodį.