Perkraustymas į Vilnių iš Wendover: kaip tai vyksta be reklamų ir nesąmonių

Sveiki, gerbiami skaitytojai. Dirbu šioje srityje jau beveik dvidešimt tris metus, maždaug nuo tada, kai Lietuva atgavo nepriklausomybę, o tarptautiniai pervežimai buvo kaip Vakarų filmas – niekas tiksliai nežinojo, kas bus toliau per sieną. Esu matęs viską: nuo tų pačių vairuotojų, kurie miego su ratu po galva, iki klientų, bandžiusių įsivyti pilną šaldytuvą į „Fiat Doblo“ bagažinę. Dabar dažnai gaunu klausimus apie perkraustymą į Vilnių iš Wendover. Tai gana specifinis maršrutas, ypač jei kalbame apie Wendover Anglijoje (Buckinghamshire), nes ten dauguma mūsų lietuvių dirba ir gyvena. Tiesą sakant, tai ne taip paprasta kaip atrodo iš pirmo žvilgsnio, ypač dabar, po visų tų „Brexit“ ir kitų nelaimių. Štai kas tikrai vyksta už uždarų vartų.

Bendros klausimai ir pasiruošimas

Kaip pradėti galvoti apie perkraustymą į Vilnių iš Wendover?

Gerai, tai pirmas dalykas. Neskubėkite skambinti paskutine minutę. Geras perkraustymas prasideda ne iš vairuotojo atvykimo, o iš jūsų galvos. Pirmiausia, suskaičiuokite, kiek daiktų turite. Jei tai tik kelios krepšys ir dvi lagaminos, geriau važiuokite lėktuvu arba traukiniu, nereikia tiems vaikščioti. Bet jei jau kalbame apie baldus, vaikus, šunį... tada reikia planuoti. Tiesiog paimkite lapą ir užsirašykite, ką norite vežti. (Arba dabar visiems telefonuose yra tokių programėlių, bet aš vis dar laikiausi popieriaus, patikimesnė).

Ar verta rinktis didelę firmą ar mažą?

Tai, žinote, klausimas retorinis. Didelės firmos brangiau, bet dažnai paslėpia įvairius mokesčius, kurie vėliau išlenda kaip kišenėje dingusios monetos. Mažos firmos – geriau bendraujasi, bet kartais trūksta resursų, jei kažkas sukasi per lanką. Aš asmeniškai visada rekomenduooti pasirinkti vidutinio dydžio, kurie turi savo krovininius mikroautobusus, o ne nuomoja iš kaimyno. Ypač kai reikia perkraustymas į Vilnių iš Wendover, maršrutas ilgas, ir reikia patikimos technikos.

Kiek laiko užtrunka visas procesas?

Jei kalbame apie pačią vežimą, tai paprastai trys–keturios dienos. Bet jei kalbame apie visą procesą nuo pasiskambinimo iki iškrautymas Vilniuje gatvėje – tai gali užtrukti ir savaitę. Reikia laiko pasiruošti, suderinti dokumentus, surinkti dėžes. Vieną kartą teko daryti tokią greitąją operaciją per dvi dienas, vairuotojas beveik nemiegojo, tai buvo šiek tiek beviltiška, bet įveikėm. Nebūkite taip skubūs, nervai brangiau kainuoja nei sandėliavimas.

Ar sunku surasti vairuotoją, kuris sutiktų važiuoti?

Veltui nebijokit, dabar vairuotojų trūkumas didelis. Ypaš tokių, kurie nori važiuoti į Angliją ir atgal. Dabar su vizų reikalavimais viskas tapo sudėtingiau. Anksčiau užsimovęs į bilietą ir važiuoji, dabar reikia vizos, kurių laukimas gali užeiti į savaites. Taigi, jei jau planuojate, skambinkite bent mėnesį iki kelionės. Nežinau, kaip bus kitą mėnesį, taisyklės keičiasi kaip oro prognozės.

Kas nutinka, jei aš ne viską suskaičiuosiu?

Tai kasdienybė. Žmonės dažnai pamiršta apie balkono daiktus arba garąžą. Vairuotojai įpratę, bet jei netilps į mikroautobusą, teks ieškoti papildomo vietos arba daryti antrą reisą. Antras reis – tai papildomi pinigai. Geriau pasakykite iš karto, kad turite „nedaug“ daiktų, bet tų daiktų bus tiek, kad užpildytumete gyvenamąjį kambarį. Taip mes suprasime, kad reikia didesnės mašinos.

Ar reikia iš anksto susitarti dėl vietos Vilniuje?

Absoliučiai taip. Negalite tiesiog sustoti raudoname šviesofore ir pradėti iškrauti. Vilniaus senamiestyje yra labai sunku privažiuoti dideliems krovininiams, o jei ten gyvenate, gali būti problemų su policija. Reikia išsiaiškinti, ar galima užimti vietą, ar reikia leidimo, ar galima važiuoti į kiemą. Kartais teka nešti daiktus šimtus metrų pėsčiomis, nes mašina netenka privažiuoti. Tai keblu, bet įmanoma.

Kainos ir pinigai

Kaip susiformuoja kaina?

Kaina – tai ne skaičius iš dangaus. Čia įeina kuro kainos (o jos dabar aukštos), vairuotojo darbas, priežiūra, ir žinoma, keliai mokesčiai Anglijoje (vadinamasis „Ulez“ Londono zonoje, jei ten reikės važiuoti). Taip pat keltų kainos. Taigi, kai kas klauria „kiek kainuoja kilometras“, aš kartais užsimirštu, nes nebeįmanoma taip paprastai skaičiuoti. Perkraustymas į Vilnių iš Wendover kainuos maždaug nuo tūkstančio svarų, bet tai labai apytikslis skaičius, priklausomai nuo tūrio.

Ar galima sutaupyti?

Sutaupyti galima visada, bet kaina? Galite patys surinkti dėžes, tai sutaupysite darbo. Galite patys išnešti daiktus prie mašinos Anglijoje. Bet nerekomenduoju sutaupyti ant pakavimo. Pirkti pigias dėžes iš parduotuvės, kurios buvo sukrautos drėgnose patalpose – tai blogai. Jei dėžė suges, guls viduje, ir sužalaisite brangų televizorių. Geriau duokite šimtą litų daugiau už geras dėžes.

Kada reikia mokėti?

Dauguma firmų prašo užstatą arba dalį sumos iš karto. Tai normalu, nes jie turi užtikrinti, kad jūs nepabėgsite, kai mašina jau bus kelyje. Likusią dalį dažniausiai mokate gavus daiktus Vilniuje. Bet čia būkite atsargūs – jei kas prašo sumokėti 100% iš karto, bėkite. Tai greičiausiai suktybė. Aš pats kažkartą nusivyliau su viena firma (nešiosiu pavardės), tiek pinigų dingę, kad.

Ar kaina pasikeis, jei pasikeis planai?

Jei jūs pranešate paskutinę minutę, tai taip, kaina gali šokti į viršų. Vairuotojas gali būti jau kitame mieste, reikės grįžti arba nusipirkti naujas bilietus į keltą. Mes esame žmonės, mums reikia valandos ar dviejų adaptacijos. Jei planus keičiate savaitę iš anksto – paprastai problemų nėra, visi suprantantys.

Kas dar gali padidinti sąskaitą?

Liftai. Jei Wendover jūsų namuose nėra lifto, o butas yra penktame aukšte, tai darbo mokestis didėja. Tas pats Vilniuje. Taip pat, jei daiktai yra labai neįprasti, pvz., safaris arba didelė akvariumas su vandeniu (taip, tokių atvejų buvo). Tada reikia specialios technikos arba daugiau žmonių.

Kodėl kai kurios firmos pigesnės?

Klausimas iš tūkstančio vieno. Ar jos turi draudimą? Ar jų vairuotojai legaliai dirba? Ar mašina nenukrito prieš metus? Pigu gali būti tik dėl to, kad jie nieko nedraudžia. Jei mašina sudegs prie Kaliningrado, jūs nieko negausite. Geriau pasirinkti vidutinę kainą su aiškia sutartimi.

Kelionė ir techninės smulkmenos

Keliu maršrutas įprastai eina per Angliją?

Paprastai imsime kelią link Haridžo arba Doverio. Jei esate Wendover, tai greičiausiai važiuosime per M25. O jei ten bus spūstys, kas įvyksta kasdien, tai gali prailginti kelionę valanda ar dvi. Vieną kartą stovėjome toje žiedo aplinkkelio spūstyje tiek, kad vairuotojas spėjo suvirti du kartus. Reikia kantrybės kelyje.

Kaip vyksta keltų pervežimas?

Tai viena sudėtingiausių dalių. Reikia iš anksto užsirezervuoti vietą. Negalima tiesiog privažiuoti ir tikėtis, kad paims. Ypatingai vasarą arba atostogų metu. Keltas – tai ne tik pervežimas, tai ir muitinės kontrolė jau ten. Vairuotojas turi turėti visus dokumentus paruošus, kitaš gali likti krantelyje.

Kiek trunka vairavimas per Europą?

Iš Anglijos per Prancūziją, Belgiją, Vokietiją, Lenkiją į Lietuvą. Tai apie 1500–1800 km, priklausomai nuo maršruto. Paprastai tai du pilni vairavimo dienos su poilsio pertraukomis. Taisyklės griežtos – vairuotojas negali vairuoti 4.5 valandas be pertraukos. Tai saugumo reikalavimas, o ne mūsų gudrumas.

Ar mašina stovi kur nors nakvynei?

Taip, vairuotojai turi poilsio vietas. Tai gali būti specialūs stovėjimai vairuotojams, kartuose viešbučiuose arba tiesiog saugioje aikštelėje. Negalima tiesiog sustoti miške ir miegoti, tai pavojinga ir nelegalu (gali nubausti policija). Todėl kelionės trukmėje įtrauktos ir nakvynės.

Kas daro, jei mašina sugenda?

Tai blogiausias scenarijus. Turi draudimą ir pagalbą kelyje. Jei kas nutinka Lenkijoje, techninė pagalba atvyksta, bet tai gali užtrukti. Mes stengiamės sekti mašiną GPS ir palaikyti ryšį. Jei sugenda, mes pranešame jums. Būna, kad kažkas nusileidžia ratą, tai paprastai pataisoma per valandą.

Ar galima sekti savo daiktus kelyje?

Kartais taip, jei vairuotojas sutinka duoti jums GPS sekimo numerį. Bet ne visi tai leidžia, nes yra privatumo klausimas. Taip pat, jei mašina sustoja poilsio zonoje, jums gali atrodyti, kad ji stovi vietoje per ilgai. Nesijaudinkite, vairuotojas tiesiog miega arba valgo.

Muitinė, dokumentai ir „Brexit“

Kokius dokumentus reikia turėti?

Čia dabar svarbiausia. Reikia gero krovinių sąrašo (inventoriaus). Ne tik „kėdės, stalai“, bet geriau būtų „medinės kėdės, 2 vnt., baltos spalvos“. Muitinė mėgsta detales. Taip pat reikia kopijų pasų. Jei daiktai ne jūsų (pvz., dovana), reikia raštiško leidimo iš savininko. (Tikrai reikia, kitaš gali laikyti vagyste).

Kas yra T1 dokumentas ir ar jis reikalingas?

Tai dokumentas, kuris leidžia kroviniui judėti per Europos Sąjungą be muitų mokėjimo, jei jis skirtas asmeniniam naudojimui ir buvo naudojamas mažiau nei 6 mėnesius. Dabar, kai Jungtinė Karalystė nebesąjungininkė, šis dokumentas būtinas. Jį užpildo muitinės brokeris. Be jo, gali būti didelių rūpesčių sienoje.

Ar reikia mokėti muitą ar PVM?

Jeigu daiktai naudoti, asmeniniai ir ne jūsų verslui, tai paprastai mokėti nereikia. Tačiau jei vežate naujus daiktus, su etiketėmis, dar neperplautus indus, muitinė gali laikyti, kad tai prekės, ir reikalauti mokesčių. Žinoma, viskas priklauso nuo pareigūno, kuris tikrina. Vieną kartą privertė sumokėti už dviratį, nes jis buvo per naujas.

Kas nutinka, jei pamiršiu ką nors nurodyti sąraše?

Tada kyla įtarimų. Muitininkas gali pagalvoti, kad bandote slėpti kažką brangaus. Gali būti papildoma patikra. Geriau parašyti per daug, nei per mažai.