Perkraustymas į Vilnių iš Warminster: visas procesas be idealizacijos

Dirbu šioje srityje jau beveik dvidešimt trejus metus, ir galiu pasakyti viena – kiekvienas kartas yra skirtingas, ypač kai kalbame apie tokius specifinius maršrutus. Perkraustymas į Vilnių iš Warminster atrodo paprastai žemėlapyje, bet realybėje tai sudėtingas logistinis mazgas. Warminster nėra didelis miestas, o kelyje į Lietuvą laukia ne tik kilometrai, bet ir muitinės, keltų laukimai, bei srautai Anglijoje. Dažnai klientai galvoja, kad tai tiesiog užsakymas „iš A į B“, tačiau pervežant gyvenimo vieną vietą į kitą, visada iškyla nenumatytų situacijų. Štai iš ko tai iš tikrųjų susideda ir ką reikia žinoti, kad nenuviltumėte.

Pradiniai planavimas ir kainos

Kiek laiko užtrunka toks kelias į Vilnių?

Visada sakau klientams – neskubėkite planuoti atvykimo minutėmis. Įprastai toks perkraustymas į Vilnių iš Warminster užtrunka maždaug keturias ar penkias dienas, jei viskas eina kaip laikrodis. Tačiau dažnai nutinka, kad ant keltų susidaro eilės arba prieš tai užstringame M25 žiede, kur tiesiog stovime po valandą. Vienas kartą mes prarasime dieną todėl, kad vairuotojas per ilgai miegojo poilsio punkte. Taigi, planuokite atsarginę dieną, o geriau dvi, kad nereikėtų nerimauti, kur dėti lovas, kol sunkvežimis dar važinėja per Vokietiją.

O kiek apytiksliai gali kainuoti toks pervežimas?

Kainos šiuo metu šokinėja kaip kiemo šunys už tvoros. Jei kalbame apie standartinį vieno ar dviejų kambarių butą, tai šiais laikais žiūrėkite į 1200–1500 eurų ribą. Bet priklauso nuo to, kiek tikrai daiktų turite. Jei tenka braizyti didesnį biuro stalą ar klaviros instrumentą, kainos auga. Taip pat degalai brango, tad pervežimo kompanijos verčia kelti savo kainas. Geriausia paduoti tikslų daiktų sąrašą, o ne spėlioti, nes paskui gali būti nepageidaujamas siurprizas.

Ar galiu vežti maisto produktus iš JK?

Tai yra gana dažnas klausimas, ypač po to, kai JK išėjo iš ES. Taip, galite vežti, bet yra ribojimai. Mėsą ir pieno produktus geriau nebandyti, nes muitinėje jas gali tiesiog konfiskuoti, ir jūsų laukia skausmas. Kava, arbatos, sausi pieno milteliai – tai puiku. Vieną kartą teko paaiškinti klientui, kad jo dešimt metinių kumpių neįeis į Lietuvą legaliai. Bendrai, asmeniniai kiekiai maisto produktų, kurie nėra gyvūninės kilmės, yra geri, bet geriau pasikonsultuoti iš anksto, kad nereikėtų valgyti viso sūrio prie pat sienos.

Kaip suskaičiuojate tūrį – pagal dėžes ar kubus?

Profesionalai visada skaičiuoja pagal kubinius metrus (m3). Dėžės gali būti skirtingo dydžio, viena pilna knygų sveria daugiau negu tuščia, tad tai nėra tikslus matmuo. Aš asmeniškai visada prašau klientų nufotografuoti kambarius iš kampo, taip ačiau matau bendrą vaizdą. Kartais klientai sako: „aš turiu tik penkias dėžes“, o paskui atvyksta, ir ten dar būna sofa ir du šriftukai. Geriau šiek tiek perdėti, nei neįvertinti.

Ar atvykstate patys į Warminster pažiūrėti?

Jei esate didesnis mieste, pavyzdžiui, Londone, ten dažniau važiuojame. Bet Warminster – tai mažesnė vietovė Wiltshire’o grafystėje. Atvažiuoti tik pažiūrėti mums tiesiog neapsimoka dėl kuro ir laiko sąnaudų. Dabar daug kas darome nuotoliniu būdu – jūs nusifotografuojate arba susirandate daiktų sąrašą „Excel“ lentelėje. Vienintelis atvejis, kai važiuojame, yra tai, jei turite labai brangų meno kūrinių ar ypatingai trapų daiktų, kuriems reikia specialios įrangos.

Kas dėl mažų kelių miesto centre?

Warminster turi savo specifiką – ten yra siaurų gatvelių, ypač senamiestyje. Didelis sunkvežimis su priekaba gali tiesiog neprasukti. Jei gyvenate tokiame kvartale, turime žinoti iš anksto. Kartais tenka iškrauti daiktus į mažesnį sunkvežimį (vadinamąjį „pikapą“) prie miesto ribų ir paskui gabenti jūsų namo link. Tai gali truputį padidinti kainą, tačiau išsaugo jūsų kaimynų tvoras.

Kelionės rūpesčiai ir logistika

Ar vairuotojai kalba lietuviškai ar angliškai?

Dažniausiai mūsų vairuotojai yra lietuviai, kadangi tai lengviau susiderėti su klientais, išsiaiškinti detales. Tačiau jei reikia, galime surasti ir vairuotoją, kalbantį angliškai, bet tokių mažiau, ir tai paprastai kainuoja brangiau. Labiausiai būna įdomu, kai vairuotojas lietuvis, o klientas – anglų kalba kalbantis asmuo, tada aš turiu būti tarpininkas telefonu. Sunku, bet įveikiama.

Kelias eina per kanalą ar tunelį?

Čia labai dažnai kyla painiava. Mes dažniausiai važiuojame keltu, nes tai pigiau ir patogiau, kai turi daug daiktų. Tunelis (Eurotunnel) greitesnis, bet ten yra griežti apribojimai dėl kai kurių krovinių, o taip pat bilietas keliauja brangiau, jei neįsigijome iš anksto. Vienas kartą bandėme važiuoti tuneliu su permisu, bet dėl techninių priežasčių teko grįžti atgal į Dover’į. Dabar geriau nebandyti likimo, ir laikomės keltų.

Ką daryti, jei užstringa sienoje ar muitinėje?

Muitinė – tai visada loterija po Brexito. Jei turite visus dokumentus tvarkingai, paprastai praeiti lengva. Bet jei pamiršote nurodyti, kad vežate alkoholio arba užmiršote deklaruoti naują techniką, gali būti nustatytas papildomas mokestis. Kartais mūsų vairuotojai turi laukti po kelias valandas, kol muitininkai patikrina krovinių sąrašą. Geriausiai visada būti sąžiningas, nes bandymas užslėpti dalykus baigiasi baudomis.

Ar galima sekti savo krovinio būklę?

Žinoma, šiais laikais be beveik neįsivaizduojame. Mes turime GPS sekimo sistemas, kurias galima pasiekti per nuorodą, kurią jums atsiunčiu. Tačiau ne visada signalas yra toks geras, ypač kai važiuojame per Vokietijos miškus arba Lenkijos lygumas. Kartais sistema atsinaujina tik po valandos. Nepanikuokite, jei pamatysite, kad sunkvežimis stovi vietoje valandą – gali būti, kad vairuotojas tiesiog praleidžia privalomą poilsį.

Kas dėl vairuotojo poilsio laiko?

Tai ne tokia jau smulku detalj. Pagal taisykles, vairuotojas turi praleisti poilsį po 4,5 valandos vairavimo. Tai reiškia, kad jis ne tiesiog sustoja pietų, jis privalo išlipti iš mašinos. Kartą klientas skambino ir rūstinosi, kodėl mašina stovi kažkur prie užeigos ir nevažiuoja. Reikėjo suprasti, kad jei jis neilsis, nerasime nieko, kas atvežtų jūsų daiktus saugiai. Saugumas pirmiausia.

O kaip su oro sąlygomis žiemą?

Žiema kelyje iš Anglijos į Lietuvą gali būti tikras košmaras, ypač pravažiavus Vokietiją ir įvažiavus į Lenkiją. Ten sniegas pasitaiko staiga. Mes visada turime grandines su savimi, bet tai vėlina kelionę. Jei oras labai blogas, nebijokite paskambinti ir klausti, kaip sekasi. Kartais teko užtrukti dviem dienoms ilgiau dėl stipraus rūko ant keltų.

Ar saugu palikti raktus vairuotojams iškraunant?

Tai klausimas pasitikėjimo. Esu dirbęs su šiais vairuotojais metus, ir jiems tikiuoti galima. Tačiau jei jums ką nors „nešnipa“, geriau būti vietoje arba palikti raktus artimam giminaičiui. Vieną kartą klientas paliko raktus pašto dėžutėje (ne, čia aš suklydau – paliko po kilimu), vairuotojas negalėjo rasti, buvo didelis stresas. Geriau viską susiderėti asmeniškai.

Specialūs daiktai ir dokumentai

Ar galite vežti mano šunį ar katę?

Taip, gyvūnų pervežimas yra galimas, bet tai nėra įtraukta į standartinę kainą. Reikia specialios kratos (garderos), o turi būti pasiruošę visi veterinariniai dokumentai – pasas, čipas, vakcinacijos. Be to, gyvūnas negali būti užrakintas krove su baldais. Jam reikia vietos kabinos arba specialios dalies. Vieną kartą teko vežti labai didelį dogą, kuris tiesiog netilpo į liftą Vilniuje, teko nešti rankomis penktus aukštus.

Kas dėl pianino pervežimo?

Pianinas – tai atskira istorija. Jis sveria daug, jis trapus, ir jis įeina ne į kiekvieną liftą. Tokiu atveju mes siunčiame specialią komandą su keltuvais. Jei gyvenate be lifto, o pianinas yra antrame aukšte, kaina bus didesnė. Reikia išmatuoti ne tik pianiną, bet ir durų angas koridoriuose. Būna, kad tenka išimti langus, kad prasluostume (kaip sakau, ne idealu, bet būna).

Ar reikia išpakuoti baldus prieš vežimą?

Profesionalai visada padaro tai už jus. Mes atvežame dideles, storas dangas ir užrašome baldus, kad jie nebraižytųsi vieni prie kitų. Nebandykite tai daryti patys, nebent turite profesionalią medžiagą. Paprasta plėvelė dažnai plyšta kelio metu. Vienas klientas bandė padengti sofą seniais patalais, ir atvyko visas purvas, nes patalai nukrito.

Kaip su vertingu elektronika ar tais meno kūriniais?

Jei turite brangų paveikslą ar 65 colų televizorių, tai turi būti užfiksuota sąraše kaip „ypatingai vertinga“. Mes juos užrašome specialiomis dėžėmis su putomis. Nerekomenduoju vežti tokius daiktus tarp kitų dalykų be apsaugos. Ypatingai reikia atsargų su televizoriais – jų ekranai suyla nuo vibracijos, jei stovi įstrižai.

Ar reikia rūpestis dėl draudimo?

Standartinis draudimas dažniausiai dengia tik 10 EUR už 1 kg svorio. Jei vežate auksinius luitus, tai jums nieko nepataisys, jei dingtų. Galioti papildomą draudimą (visavertį draudimą), bet jis kainuoja. Sakyčiau, jei turite kažką, kas verta daugiau nei tūkstantą eurų, apie tai praneškite iš anksto. Geriau dešimt kartų paklausti, negu vėliau gailėtis.

O jei aš turiu daug alkoholio? Ar tai problema?

Jei tai asmeninis kiekis, tai dažniausiai ne, tačiau yra mokesčiai. Jei vežate daugiau nei leidžiama (tarkime, dešimt dėžių vyno), tai jau bus laikoma prekyba arba apklausa. Muitinė gali reikalauti sumokėti akcizą. Nemanau, kad verta rizikuoti dėl keleto butelių, jei tai viršija ribas. Geriau išgerti geriausią dalį Anglijoje prieš išvykstant (juokauju, bet dalis taip ir daro).

Ar galima veži transporto priemonę (automobilį)?

Taip, galime išvežti ir automobilį, bet jis turi būti užkrautas ant platformos sunkvežimio viršuje arba temptas. Jis negali būti pilnas daiktų, kitaip muitinė gali laikyti, kad jis yra krovinys, o ne asmeninis automobilis. Be to, reikia M1 draudimo, kad automobilis būtų apdraustas kelyje. Būna, kad žmonės užpildo bagažinę iki pat stogo, ir tada kyla problemų su technine apžiūra.

Papildomi klausimai ir išvados

Kada geriausiai užsakyti pervežimą?

Kuo anksčiau, tuo geriau. Ypač jei planuojate keltis vasarą (liepa-rugpjūtis) arba prieš šventes. Tais laikais visi kuria namus, o sunkvežimių trūksta. Idealu – bent mėnesį iki, o dar geriau du.