Perkraustymas į Vilnių iš Tenterden: praktinis vadovas be reklaminių frazių

Dirbu šioje srityje jau beveik dvidešimt trejus metus, perpežiau ne vieną šimtą tonų krovinių, ir galiu pasakyti vieną – perkraustymas į Vilnių iš Tenterden nėra tas pats, kas perkelti sofą iš vieno Vilniaus galo į kitą. Tenterden yra toks gražus, bet... kaip tai pasakyti... „angliškas“ miestelis Kente, su siauromis gatvelėmis ir savo specifika. Ten ne visada įvažiuos didelis sunkvežimis. O kelias į Lietuvą ilgas, ir dabar, po „Brexit“, jis tapo dar sudėtingesnis. Dažnai žmonės galvoja, kad tai tiesiog užsisako „vilką“ ir viskas vyksta stebuklingai, tačiau realybėje yra daugiau smulkiųjų rūpesčių, dokumentų ir paprasto humaniško streso. Štai kaip tai atrodo iš mano, seno voro, perspektyvos.

Bendri klausimai apie organizavimą

Kiek laiko užtrunka perkraustymas į Vilnių iš Tenterden?

Tai labai priklauso nuo to, ką vadiname „laiku“. Patys važiavimai įvyksta daugmaž per 3–4 dienas, jei viskas eina glotniai. Bet reikia įsiskaityti parą pakrovimui, parą iškrovimui ir, žinoma, muitinę. Taip pat, jeigu reikia laukti specifinio kelio laivo (kadangi Tenterden netoli Doverio), tai gali prailgti. Vakar pats skaičiavau – vidutiniškai nuo pasirašymo iki durų atidarymo Vilniuje praeina apie savaitę. Kartais ilgiau, jei vairuotojui reikia poilsio, o jis neįleidžia į Lietuvą be testingo (o dabar jau be pasų kontrolės).

Ar brangu?

Žiūrėk, kainos šiuo metu šokinėja kaip kiškiai. Degus brangsta, o ir tas pats „Brexit“ pridėjo mokesčių už muitinės deklaracijas. Perkraustymas į Vilnių iš Tenterden maždaug 20 kubinių metrų kroviniui gali kainuoti nuo 1,5 iki 2 tūkstančių eurų, gal net daugiau, jei reikia ypatingos apsaugos daiktams. Negaliu pasakyti tikslios sumos, nes nepažiūrėjęs į sąrašą niekas nesakys. Bet nepamirškite, kad pigiausia pasiūlyta kaina dažniausiai baigiasi tuo, kad jums skambina iš Belgijos sienos ir prašo dar 500 eurų „už kuro papildymą“.

Kokius dokumentus reikia turė?

Dabar, kai JK nebe ES, reikalingas T1 dokumentas arba tiksliau – eksporto deklaracija. Be to, būtinas krovinių manifestas (packing list), kurį reikia padaryti labai detaliai. Negalima tiesiog rašyti „daiktiškai“. Reikia išvardyti: „3 stalai, 5 kėdžių, 1 dėžė indų“ ir t.t. Jei rasite kažką, ko nėra sąraše, muitininkai gali labai nusivilti. Ir dar, jeigu esate ne ES pilietis (o dažnai Tenterdene gyvena lietuviai su britų pasais), reikės susitvarkyti vizą ar leidimą gyventi, kitaip neįleis vairuotojo į Lietuvą su jūsų daiktais.

Ar galiu važiuoti su vairuotoju?

Techniškai – ne, jeigu tai yra krovininis transportas, skirtas kroviniui, o ne keleiviams. Draudimas nebegalioja, jei sėdi keleivio vietoje ir įvyksta avarija. Ypač dabar, kai kontrolė griežtesnė. Anksčiau, prieš 10 metų, kartais praleisdavau, bet dabar geriau to nedaryti. Vairuotojui reikia poilsio, jis ne vairuotojas-autobusas. Geriau susitikti Vilniuje, prie pat namų, arba skristi lėktuvu. Nors turiu vieną istoriją... (bet čia ne to straipsnis).

Kas daryti, jei Tenterden gatvės per siauros?

Tai reali problema. Tenterden centre yra gatvių, kur net sunkvežimis su „šluota“ negali važiuoti, arba užkliūna už žibintų. Esu patyręs, kad tenka krauti į mažesnį 3,5 tonų sunkvežimį (pavaduojamąjį) ir vežti iki pagrindinio vilko, kuris stovi kažkur artimiausioje didelioje aikštelėje, galbūt Ashforde. Tai, žinoma, brangiau, nes dvigubas darbas. Bet geriau sumokėti už papildomą krovimą, nei taisyt gatvės žibintą ir kaimynų tvorą.

Kaip suskaičiuoti kubinius metrus?

Nesigilinkite į matematiką per daug. Paprastai taisyklė tokia: vienam asmeniui iš 1–2 kambarių buto tai apie 10–12 kubinių metrų. Šeimai su namais – 20 ir daugiau. Aš visada sakau klientams – užeikite į virtuvę, pažiūrėkite į spintą. Jei spinta pilna, tai jau 2–3 kubai. Geriau padaryti rezervą, nei vėliau stovėti ir dėlioti daiktus ant vairuotojo lovos (o tai draudžiama).

Rūpesčiai dėl daiktų ir dokumentų

Ar reikia mokėti PVM?

Jei persikraustote į Lietuvą gyventi ilgam (keičiate gyvenamąją vietą), tai galioja PVM atleidimas (Transfer of Residence relief). Tai reiškia, kad jums nereikia mokėti PVM importuojant daiktus, jeigu juos naudojote ne mažiau 6 mėnesių. Bet čia gudruoti negalima – jei pirkite naujus daiktus Anglijoje ir vežate juos „ne naudotus“, muitinė tai pamatys pagal pirkimus čekiuose. Tada gausite baudą.

Ką daryti su maistu?

Geriau suvalgyti. Mėsos ir pieno produktų negalima vežti iš JK į ES. Tai griežta taisyklė. Džiovinti makaronai, arbatos, konservai – galima, bet reikia deklaruoti. Esu matęs, kaip muitininkai išmeta visą šaldytuvo turinį ties siena. Nėra nieko gražiau, nei stovėti ir žiūrėti, kaibai išmeta rūkytą lašišą, kurią ką tik nupirkote Tenterden parduotuvėje. Geriau pasidaryti pikniką prieš išvykstant.

Ar saugu vežti brangius daiktus?

Saugu, bet turiu pasakyti – draudimas yra svarbiausia. Mes visada įtraukiame CMR draudimą į sutartį, bet jis dengia tik 8,33 SDR vieną kilogramą (tai apie 10 eurų). Jei vežate brangų paveikslą ar rolexą, tai reikia specialiai apdrausti (All Risk). Ir dar vienas dalykas – niekada neleiskite, kad vairuotojas iškrautų daiktų be jūsų arba jūsų atstovo buvimo. Vienas klientas taip padarė Londoną, o vėliau teismo eigoje negalėjo įrodyti, kad brangus bižuterinis rinkinys dingo būtent tame sunkvežimyje.

Ar galima vežti alkoholį?

Galima, bet yra ribojimai. Asmeniniam naudojimui – nemažai, bet ne prekybai. Jei vežate 200 butelių viskio, tai jau atrodo kaip verslas. Muitinė gali uždėti akcizą. Lietuvoje akcizai aukšti, tai žmonės bando atsivežti iš Anglijos, kur pigiau, bet reikia žinoti ribas. Aš asmeniškai nesiūlau vežti dešimčių dėžių alaus, jei nenorite problemų. Nors pats... (tikiuosi, mano žmona to neskaitys)... kartą atvežiau keletą dėžių „Guinness“ draugams.

Kaip apsaugoti baldus nuo pažeidimų?

Mes visada vyniojame staluotas kojas, uždedame antklodes ant sofų. Bet jeigu turite itališką rokoko stiliaus rėmą, jį reikia uždėti į dėžę (krate). Neklauskite, kodėl kai kurie klientai mano, kad „plėvelė“ užtenka ant 300 metų senumo spintos. Tada atvyksta į Vilnių, o spinta sužeista, ir kaltina vairuotoją. Pasidėkite sau į galvą – kuo trapesnis daiktas, tuo daugiau apsaugos reikia.

Ar reikia išmontuoti baldus?

Didžiąją dalį – taip. Lovos, dideli spintos, stalai – neįsivaizduoju, kaip juos išvežti pro duris išmontuotus. Vairuotojai dažnai turi savo įrankius, bet jie ne baldų meistrai. Geriau pasirūpinkite išmontavimu patys arba pasamdykite vietinę Anglijos komandą, kuri padės. Vieną kartą vairuotojas bandė išmontuoti komplektinę virtuvę ir... na, sakysime taip, virtuvė vėliau nebebuvo komplektinė. (čia juokauju, bet buvo nemalonu).

Kas nutinka su dėžėmis, kurios nėra pažymėtos?

Tai chaosas. Jei ant dėžės parašyta tiesiog „virtuvė“, tai mes ją krausime į vilką paskutiniu momentu. O jei ten yra trapių indų? Galiu pasakyti – jų nebebus. Būtinai pažymėkite: „TRAPIA“, „VIRTUVĖ-INDAI“, „DRABUŽIAI“. Ir dar viena dalyka – užrakinkite dėžes, jeigu įdedate brangesnius daiktus, arba užklijuokite juos gerai. Kelionė trumpos, bet kelią guli angliškas asfaltas, kuris yra labai... judrus.

Finansai ir techninės problemos

Kaip mokėti už paslaugas?

Daugelis dabar nori mokėti kortele, bet tada turiu pridėti PVM ir mokestį kortelėms (apie 3%). Geriausia ir pigiausia yra bankinis pavedimas. Reikia sudaryti sutartį, kad būtų aišku – kada ir kiek. Aš visada sakiu: įmoką 50% reikia padaryti iš karto, likusį 50% – kai daiktai pasiekia Lietuvą arba prieš iškrovimą. Negalima tik laukti, kad vairuotojas stovės prie durų ir lauks, kol klientas suras pinigus „paskolą iš kaimyno“.

Ar kainuoja daugiau, jei reikia laikinai saugoti daiktus?

Taip, sandėliavimas Anglijoje ar Lietuvoje kainuoja. Jeigu perkraustymas į Vilnių iš Tenterden vyksta etapais (pavyzdžiui, išsirengiate iš namų, o dar neturite kur gyventi Vilniuje), tai reikia sandėlio. Mūsų sandėliai stovi prie Vilniaus, kainos priklauso nuo to, kiek laiko ten padėsite. Ilgalaikis saugojimas gali būti brangus, todėl geriau viską suplanuoti taip, kad iš karto patektų į naujus namus.

Kas daryti, jei lūžo sunkvežimis?

Tai blogiausias scenarijus, bet jis nutinka. Esu matęs, kaip degus variklis Vokietijoje, ties A9 greitkeliu. Tuomet mes turime organizuoti perkrautą į kitą sunkvežimį. Tai paprastai užtrunka dieną-dvi. Draudimas turėtų padengti daiktų pažeidimus (jei jie buvo uždėti prastai), bet laiko nuostolių ne. Jeigu skubiate, tai gali būti stresas. Bet per 20 metų tai nutiko tik 3 kartus, tai tikimybė nedidelė.

Ar galima sekti krovinių vietą realiu laiku?

Dauguma šiuolaikinių kompanijų turi GPS trackerius. Aš pats dažnai siunčiu nuorodą klientams – žiūrėk, čia jūsų daiktai važiuoja pro Briuselį. Bet ne visada tikslu, kartais signalas pranyksta tuneliuose arba, jei vairuotojas užmiršta įjungti terminalą. Geriau tiesiog susitarti dėl skambučio vairuotojui, kai jis artėja prie Vilniaus.

Ką daryti, jei prarandu raktus nuo dėžių?

Nebūkite stresuoti, tai nutinka. Mes tiesiog nupjauname spynas. Bet jeigu spyna yra ant brangios lagaminoidės ar seifo, tai gali tekti kvieti meistrą. Geriau raktus pasidėti į vieną mažą maišelį ir nešti su savimi rankinėje bagažo, o ne mesti į vieną iš tų 50 dėžių. Vienas klientas taip padarė ir mes vėliau ieškojome raktų visą dieną tarp tūkstančio kilogramų drabužių.

Ar keičiasi kaina dėl kuro?