Perkraustymas į Vilnių iš Stoke Poges: praktinis vadovas ir patarimai iš vidaus

Dirbu šioje srityje jau beveik dvi dešimtmetis, ir galiu pasakyti viena – kiekvienas perkraustymas į Vilnių iš Stoke Poges arba kokio nors kito Anglijos kampelio turi savo niuansų. Žmonės dažnai galvoja, kad tai tiesiog įkelti dėžes ir važiuoti, tačiau realybė yra šiek tiek sudėtingesnė, ypač dabar, kai „Breksitas“ viską supainiojo. Stoke Poges tai ne kažkoks didelis miestas, o gana ramus rajonas pietryčių Anglijoje, Berkshire grafystėje, netoli Slough. Čia gatvės dažnai siauros, o prie namų prieeiga gali būti problema dideliems sunkvežimiams, todėl viskas turi būti suplanuota iš anksto. Šiame tekste bandysiu papasakoti, kaip tai vyksta be nereikalingų profesionalų žodžių, tiesiog taip, kaip yra.

Kiek laiko trunka organizavimas?

Kiek laiko užtrunka toks kelionės į Vilnių planavimas?

Viskas prasideda ne tada, kai atvažiuoja vairuotojai, o dar prieš keletą savaičių ar net mėnesių. Standartinis perkraustymas į Vilnių iš Stoke Poges reikalauja bent 2–4 savaičių plano, jei norite gauti gerą kainą ir patikimą transportą. Reikia laiko pasirūpinti dokumentais, o ypač muitinės deklaracija Transfer of Residence (ToR), kurios gavimas gali užtrukti ilgiau nei tikisi. Negalima palikti visko paskutinę dieną, nes tuomet kainos šokinėja į dangų, o stresas tampa nepageidaujamas kompanionas.

Ar galite atvykti greitai, jei būna skubus įvykis?

Taip, mes įprasti veikti greitai, bet įspūdis toks, kad žmonės neįsivaizduoja, kas reikalinga tam, kad sunkvežimis legaliai išvažiuotų iš JK. Jei skubate, reikės mums duoti visus duomenis iš karto – paso duomenis, dėžių sąrašą, adreso Anglijoje detalią apkrovą. Kartais įmanoma susitvarkyti per savaitę, bet tikrai ne per dieną, nes pervežimo įmonės turi užsisakyti vietos keltuose, o jos vasarą ir švenčių metu užpildomos labai greitai.

Kiek laiko trunka pats kelionės maršrutas?

Pats vairavimas nuo Stoke Poges iki Vilniaus yra apie 1800–1900 kilometrų viena kryptimi, tačiau su keltu ir poilsio pertraukomis tai užtrunka maždaug 3–4 dienas. Tai nėra toks ir ilgas kelias, jei palyginti su keliavimu į Ispaniją, bet M25 žiedas prie Londono gali sukelti neapykantą, nes ten visada stovi spūstys. Jei viskas nueina sklandžiai, krovinius galime atgabenti jau per ketvirtą dieną nuo išvykimo, tačiau orai ar techninės problemos (kaip kad šaltukas ar pnevmatikos gedimas) gali padaryti savo.

Logistika ir krovinio įkėlimas

Ar žinote, kaip atvažiuoti į Stoke Poges su dideliu sunkvežimiu?

Štai čia yra vienas svarbiausių dalykų. Stoke Poges gatvės dažnai siauros, o parkavimas prie namų yra ribotas. Aš asmeniškai ten buvau ne kartą ir galiu pasakyti – ten reikia labai gerai įvertinti, ar sunkvežimis gali įvažiuoti į privažiavimą be jokio šono posūkio. Kartais tenka daryti taip, kad krovinys įkeliamas mažesniu transportu (pvz., 7.5 tonų sunkvežimiu) ir tik tada perkeliamas į didelį vagoną vėliau, kitaip gali užkliūti už kaimyno tvoros ar medžio šakos.

Kas nutinka, jei sunkvežimis negali užvažiuoti prie pat namų durų?

Tada mes tiesiog naudojame vairuotoju, kurie neša dėžes rankomis. Jei atstumas yra didesnis nei 20 metrų, gali kilti papildoma mokestis už „šunų kinkinį“, kai vairuotojai eilėje perneša daiktus. Vienas kartą mus taip įstrigo viename name, kur prieeigaėjo per stačią kalnelį – teko neštis visus baldus žemyn, tai užtruko visą dieną. Geriau iš karto pasakyti apie tokius dalykus, kad mes pasirūpintume papildoma ranka.

Ar įsivaizduojate, kaip susidėti dėžes, kad nenukristų?

Tai atrodo paprasta, bet yra svarbu. Sunkiausius dalykus, kaip knygas ar indus, reikia dėti į mažesnes dėžes, kad jos nevirštų 20 kg. O didelėse dėžėse reikia dėti lengvesnius daiktus, kaip antklodžius ar vėduokles. Esu matęs, kaip žmonės deda visą biblioteką į vieną milžinišką dėžę, o tada ji plyšta arba ją neįmanoma pakelti be keltuvo. (Galvojau parašyti „kilnojo krano“, bet čia per daug). tiesiog reikia protu naudotis.

Ar tikrai reikia išmontuoti visus baldus?

Didžiąją dalį – taip. Spintos, lovos, dideli stalai tiesiog netilps į kėbūlą arba gali nukristi važiuojant nelygiu keliu Lenkijoje ar Vokietijoje. Mūsų komanda atvyksta su įrankiais ir viską išmontuoja, o Vilniuje vėl surenka. Žinoma, mažus stalčius galima palikti, jei jie užfiksuoti, bet geriau neišdriskti – rizikuosite, kad durys nušoks nuo hingeų.

Muitinė, dokumentai ir „Breksitas“

Kokie dokumentai dabar reikalingi įvežant daiktus į Lietuvą?

O čia prasideda juoko kambarys. Po „Breksito“ viskas tapo daug sudėtingiau. Jums būtina gauti ToR01 numerį iš HMRC (JK mokesčių tarnybos), tai patvirtina, kad jums nereikia mokėti PVM ir importo mokesčio, nes persikeliate gyventi. Be to, reikalingas pilnas krovinių sąrašas (Packing List) su verte ir svoriais, bei paso kopijos. Be šių dokumentų per Lietuvos-Lenkijos ar Latvijos-Lietuvos ribą nepraeisite – muitinė tiesiog neleis.

Kas vyksta, jeigu pamiršiu paminėti kažką dėžės sąraše?

Jeigu pamiršote nurodyti, kad dėžėje yra, tarkime, senas dviratis ar brangūs paveikslai, muitinė gali tai laikyti bandymu slėpti krovinius. Tuomet gresia baudos arba reikalavimas sumokėti mokesčius nuo viso krovinio vertės. Nerekomenduoju meluoti, nes jie turi rentgeno aparatus. Geriau parašyti „vienas naudotas dviratis, 50 GBP vertės“, nei vėliau aiškintis, kodėl neskelbėte.

Ar tikrai reikia Transfer of Residence (ToR) dokumento?

Be abejo, kad taip. Be jo, Lietuvos muitinė apskaičiuos PVM (21 proc.) ir importo mokesčius nuo visų jūsų daiktų, atsižvelgiant į jų rinkos vertę, o ne į tai, kiek jūs juos nupirkot parduotuvėje prieš 10 metų. ToR dokumentas išlaisvina nuo šių mokesčių, jeigu gyvenote Anglijoje ilgiau nei 12 mėnesių ir daiktus naudojote asmeniniam gyvenimui. Gauti jį elektroniniu būdu paprasta, bet tai laiko reikalaujantis procesas.

Kas dėl maisto produktų ar alkoholio pervežimo?

Čia reikia būti labai atsargiam. Mėsą, pieno produktus ir vaisius į ES nevežiame – tai griežtas draudimas dėl gyvūnų ligų. Alkoholio ir tabako gali būti tam tikras kiekis asmeniniam naudojimui (jei neperžengiate ribų), bet jei bandoma vežti prekybai skirtą kiekį, tai bus konfiskuota. Vienas klientas bandė įsisavinti pusę rūsio pilną alaus – teismo užklausimų neteko gauti, bet krovinių pristatymas užtruko dvi savaites.

Kainos ir mokesčiai

Nuo ko priklauso perkraustymo į Vilnių iš Stoke Poges kaina?

Kaina yra kaip mozaika – ją sudaro kuro kainos (kurios dabar aukštos), keltų bilietai (Dover-Calais arba Dunkirk-Calais), vairuotojų darbo valandos JK, ir atstumas nuo jūsų namų iki terminalo. Taip pat svarbu, ar tai yra dalinis krovinys (kai dalijatės vagonu su kitais), ar išskirtinis perkraustymas į Vilnių iš Stoke Poges su visa mašina. Papildomai gali kilti kaina už dėžių pakavimo medžiagas ar baldų išmontavimą.

Ar pigiau nuomotis mašinai ir važiuoti patys?

Teoriškai gal atrodo pigiau, bet praktiškai – ne. Jums reikės tarptautinio draudimo, galiojančio visoje Europoje, pajėgumo leidimo, jei mašina didesnė, ir mokesčio už užterštą orą Londone (ULEZ). Be to, jei nežinote, kaip tvarkingai užfiksuoti krovinius muitinei, galiite prarasti daugiau laiko ir pinigų nei sutaupyta. O po 2000 km vairavimo tiesiog nebus jėgų nieko išpakavoti Vilniuje.

Kokios yra papildomos išlaidos, apie kurias niekas nesako?

Žmonės dažnai pamiršta apie mokesčius už vairuotojo nakvynes viešbučiuose (jei kelias ilgesnis) ar maitinimą. Taip pat gali būti mokestis už vėlavimą tiksliame iškrovos laike Vilniuje – jei vairuotojas laukia valandas, tai papildomai apmokestinama. Dar vienas dalykas, kurį dažnai praleidžia – laiptai. Jei Vilniuje nėra lifto, o butas penktame aukšte, mums reikės dviejų vairuotojų, o tai kainuoja daugiau.

Ar imate užstatą už paslaugas?

Įprasta praktika yra imti 10–20 proc. užstatą užsakymui užtikrinti, kad mes užsakytume vietą keltuose ir neleistume laisvų vietų pradingti. Likusi dalis sumokama kai atgabename daiktus arba prieš išvykimą, priklausomai nuo susitarimo. Kartais, jei klientas atšaukia paslaugą paskutinę minutę, užstatas negrąžinamas, nes mes jau esame patyrę išlaidas.

Ar kainos keičiasi priklausomai nuo sezono?

Taip, tikrai. Vasarą (nuo birželio iki rugsėjo) ir švenčių metu kainos šokinėja, nes visi nori grįžti į Lietuvą ar išvykti iš jos. Tada sunkiau gauti vietą keltuose. Jei galite, stenkitės perkraustytis pavasarį ar rudenį – bus ne tik pigiau, bet ir mažiau streso kelyje. Žiemą taip pat gali būti pigiau, bet ten reikia tikrinti orus, nes kelyje gali būti slidu.

Asmeniniai daiktai ir rizikos

Ar saugu vežti brangius daiktus, kaip paveikslus ar antikvariatą?

Mes visada rekomenduoju apdraudžti krovinius visą kelią. Standartinis draudimas apima paprastus daiktus, bet brangūs daiktai, kaip tapybos darbai, juvelyriniai dirbiniai ar senoviniai kilimai, turi būti įvertinti atskirai. Geriau juos vežti su savimi asmeniniame automobilyje, jei įmanoma, nes sunkvežimiuose, nors jie ir užrakinti, visada yra tam tikra vibracija, kuri gali pakenkti trapiems dalykams.

Kas nutinka, jei kažką sulaužo ar pametą kelyje?

Jeigu įvyko įvykis, t.y., vairuotojas įvažiavo į duobę ar buvo avarija, draudimo kompanija moka žalą atsižvelgiant į daikto vertę sąraše. Bet jeigu jūsų pačių kaltė, pvz., blogai supakavote ir dėžė su indais išsilaipino (nepataisau: išsibrovė), tuomet draudimas negali padėti. Todėl mums patinka, kai mes patys supakuojame dėžes, tada atsakomybė mūsų.

Galima vežti augalus į Lietuvą?

Tai sudėtinga klausimas. Oficialiai augalai gali būti vežami tik su fitosanitariniu pažymėjimu, kuris patvirtina, kad augalas nėra užkrėstas ligomis ar kenkėjais. Lietuvos muitinė dažnai tikrina augalus, ypač jei jie su žeme. Vieną kartą mums konfiskavo visą vazoną su gerberomis, nes klientas nepasakė apie juos. Geriau palikti augalus kaimynams Anglijoje.

Ar leidžiama vežti gyvūnus?

Gyvūnus dažniausiai veža patys savininkai asmeniniais automobiliais arba specialiomis gyvūnų pervežimo kompanijomis, o ne krovinių sunkvežimiais. Sunkvežimyje per šilumą ir triukšmą gyvūnui būtų per daug stresu, be to, tai netenkina gyvūnų gerovės reikalavimų. Mes galime pagalbti suvežti narvelį, bet patį gyvūną reikia vežti kitaip.

Problemos ir nukrypimai

Buvo atvejų, kai perkraustymas į Vilnių iš Stoke Poges nebuvo toks paprastas?

O, kaip ne. Vienas kartą, kai įkėlėme daiktus Stoke Poges, vairuotojas pastebėjo, kad klientas padėjo dėžę su degalais (kurie yra griežtai draudžiami). Teko grįžti atgal ir pašalinti tą dėžę, nes kitaip galėjome sprogti kelyje arba gauti didelę baudą. Kitaip tariant, klientai dažnai nemano, kad dėžėje su „įrankiais“ yra benzino kanistra. Tokios situacijos gausina kraują.

Kas darbiai labiausiai erzina šioje srityje?

Be abejo, tai, kai klientai sako, kad daiktų „nedaug“, o tada atvyksta ir tai užpildo pusę 40 pėdų konteinerio. Mums tada tenka skubiai ieškoti papildomos vietos ar keisti planą. O dar blogiau, kai klientas neatsako į telefonus, kai mes jau esame prie durų su mašina. Tas laukimas atsitaiso sąskaitoje kaip laukimo mokestis.