Perkraustymas į Vilnių iš Newton Aycliffe: tiesioginė ir be gailesčio tiesa

Sveiki, gerbiami skaitytojai. Šiame straipsnyje nėra jokių gražių paveikslėlių ar tuščių pažadų, tik gryji faktai ir patirtis, susikaupta per beveik dvidešimt penkerius metus praleistus keliuose. Esu matęs viską – nuo tai, kad klientai bando susidėti į vieną dėžę visą butą, iki tokių situacijų, kai sunkvežimis užstrigsta kažkur Anglijos giraitėje be ryšio. Perkraustymas į Vilnių iš Newton Aycliffe yra specifinis dalykas, nes tai nėra Londonas ar Mančesteris, kur reisai vyksta kas dieną. Čia reikia planavimo, kantrybės ir supratimo, kad kainos gali šokti ne dėl to, kad mes apgavėjai, o dėl degalų kainos arba muitinės eilių prie Kalvarijų. Rašau taip, kaip kalbėčiau prie kavos puodelio, be jokio „marketinginio“ šlifuotojo.

Ką reikia žinoti prieš pradedant

Kada geriausia pradėti planuoti perkraustymą į Vilnių iš Newton Aycliffe?

Niekada neper vėlu, o iš tiesų – per vėlu, jei jums reikia važiuoti rytoj. Optimaliai būtų pradėti galvoti apie mažiausiai mėnesį prieš planuojamą išvykimą, o geriau du. Ypač jei jums reikia specifinių datų, pavyzdžiui, prieš mokslo metus arba šventes. Anglijoje, o ypač tokiose vietose kaip Durhamo apylinkės, kur yra Newton Aycliffe, ne visada lengva iš karto gauti tinkamą sunkvežimį. Taip pat nepamirškite, kad dokumentų tvarkymas dabar trunka ilgiau negu anksčiau, dėl visų tų Brexit pokyčių.

Ar tikrai brangu perkraustymas į Vilnių iš Newton Aycliffe?

Brangu ar ne – tai sąvoka reliatyvi. Žinoma, pigiau būtų nusipirkti bilietą autobusu ir vežti rankinėje lagaminą, jei tik turėtumėte tokį dydį lagaminą. Degalai kainuoja, ferių bilietai per Lamanšą taip pat nėra pigūs, o dar pridėkite vairuotojo darbo užmokestį ir mokesčius. Taigi, kaina susidaro iš realių išlaidų. Kartais gali pasitaikyti pigesnių pasiūlymų, kai kuris vežėjas grįžta tuščias ir nori uždirbt bent kažką, bet ant to labai sunku susikaupti. Nustatyta kaina dažnai būna fiksi, bet jei kils degalai, gali tekti papildomai susiderėti.

Kiek laiko trunka toks kelias?

Realiai kalbant, jei viskas būtų idealiai – tai dvi, tris dienos viena kryptimi. Bet idealu pasaulyje beveik nebėra (kažką čia pridirbau su sintakse, bet praeikime). Reikia įsivaizduoti, kad vairuotojas turi nuvažiuoti iki Newcastle arba Hull uosto, patekti į keltą, nuvykti į Europą, turi pervežti Angliją, Belgiją arba Olandiją, Vokietiją, Lenkiją, ir tik tada Lietuvą. O jei kelyje užstrigs siena dėl migracijos patikros arba tekės techniniai gedimai? Tada gali būti ir penkerios dienos. Geriau skaitykite savaites, ne dienas, kad nervai neišsilygtų.

Ar reikia mokėti už daiktų pakavimą?

Galite patys susikrauti viską į maišus ir dėžes, tik tada nedirbkite, kai dėžės išsilies kraustyme su vairuotoju. Mūsų patirtis rodo, kad žmonės dažnai pervertina savo sugebėjimą supakuoti taip, kad niekas nenukristų. Profesionalus pakavimas – tai ne tik popierius, tai ir burbuliukai, lipnia juosta, stiprios dėžės. Jei turite brangų porceliano arba didelių paveikslų, geriau palikite tai mums. Kitu atveju, atsakomybė už sukrūtą stalą gali tekti jums, o ne pervežėjui.

Ką daryti, jei netilpu į standartinį krovininį mikroautobusą?

Tai dažna problema. Žmonės sako: „Oh, aš turiu tik keletą dėžių ir vieną lovą“, o paskui atvažiuoja į aikštelę ir ten stovi dviračiai, žiemos ratus, sodininko inventorius, darbas, kurį planavo atlikti vasarą. Jei daiktų yra daugiau negu telpa į 20 kubinių metrų mikroautobusą, reikės didesnio sunkvežimio. O toks sunkvežimis į Newton Aycliffe mažiauvažiuoja dėl siaurų gatvių, todėl tenka daryti papildomus manevrus arba ikelti viską į mažesnę mašiną tiesiogiai vietoje (tai vadinamas „transloadas“).

Ar saugu duoti raktus pašaliniams žmonėms?

Sąžiningai? 99 proc. atvejų – taip, nes mes dirbame šioje srityje dešimtmetį ir nenorime prarasti licencijos dėl kokių nors kvailų įvykių. Bet visada yra tas vienas procentas. Būtinai pasidomėkite įmonės reputacija, ar jie turi realių atsiliepimų, o ne ne taip senai parašytų feikų. Aš asmeniškai visada siūlau klientams, jei jie turi galimybę, būti kartu, kai uždaroma mašina, arba naudoti savo užraktus ant pakrovimo durų (jei techninė galimybė leidžia). Pasitikėjimas – tai gerai, bet apsidraugimas – dar geriau.

Finansai ir biudžeto planavimas

Kiek vidutiniškai kainuoja toks reisas?

Noriu pasakyti skaičių, bet paskui gausu skundų, kad kainuoja kitaip. Labai priklauso nuo to, kiek tiksliai turite kubo. Žiūrėkime, jei kalbame apie standartinį 3.5 tonų mikroautobusą pilną daiktų, tai reikėtų skaičiuoti nuo 1-1.5 tūkstančio svarų sterlingų (arba eurų, priklauso nuo kurso). Bet tai labai apytikslis skaičius. Jei dar reikia vežti automobilį užpakalinėje vilkike (trasporteriu), kaina šuoliais kyla aukštyn. Geriausia kreiptis į kompaniją su detaeliu sąrašu, tada gausite tikslų įvertinimą.

Ar į kainą įeina draudimas?

Standartiškai – įeina, bet jis yra ribotas. Dažniausiai tai yra kažkokia suma, pavyzdžiui, 10 tūkstančių eurų. Jei jūs vežate brangius paveikslus, ar kažką ką nusipirkote už šimtą tūkstančių, būtinai pasakykite iš karto. Papildomų draudimų įsigyti galima, bet tai papildomai kainuoja. Kartais žmonės mano, kad jei susprogo jų lėkštė, kurią nusipirko parduotuvėje už 5 svarus, ji bus atstatyta į naują. Ne, draudimas neleidžia apsikeisti senų daiktų į naujus, jis atlygina rinkos vertę.

Kokios yra mokėjimo sąlygos?

Dažniausiai taikoma 50 proc. avanso taisyklė. Viskas aišku – mes taip pat turime apmokėti degalus ir keltus iš savo kišenės. Likę 50 proc. sumokami tuomet, kai krovinys yra pristatytas į paskirties vietą. Yra klientų, kurie bando derėtis dėl mokėjimo tik po to, kai viskas bus iškrauta ir patikrinta. Tai yra logiška iš jų pusės, bet iš mūsų pusės – rizikinga, jei jūs staiga paspruodate arba pradedate ginčytis dėl neatsiradusio įbrėžimo. Geriausia visada pasirašyti paprastą sutartį.

Ar galima atsisakyti ir gauti pinigus atgal?

Jei atsisakote savo kaltėm prieš pamatę (pavyzdžiui, rasti kitą variantą), avansas dažniausiai lieka mums, nes mes jau galėjome atmesti kitus užsakymus. Jei atsisakome mes (pavyzdžiui, sugedo technika), grąžiname viską. Vienas kartas buvo toks keistas atvejis, kad klientas tiesiog „dingo“ ir nebeėsiliepė. Tokiu atveju, pinigų negrąžinome, nes buvome atvykę į adresą Newton Aycliffe laiku. Paprastas žmogiškumas ir sąžiningumas – čia pagrindas.

Ar yra papildomų mokesčių, apie kuriuos nesužinojau iš karto?

Gali būti. Pavyzdžiui, jei jūsų name arba bloke yra specifiniai taisyklės dėl sunkvežimių stovėjimo (mums teko mokėti vietinę „licenciją“ Londone, bet Newton Ayclffe šiek tiek lengviau), arba jei reikia naudoti specialią techniką (keltuvas) daiktams iškelti pro langą. Taip pat, britų pusėje gali būti mokestis už užterštąją aplinką (Ulez zonose ir panašiai), nors Durhamo srityje to kol kas nėra. Visada klauskite apie „hidden costs“.

Ar verta rinktis pigiausią pasiūlymą?

Žinau, ką sakysiu – ne. Pigiausias pasiūlymas dažnai baigiasi tuo, kad ateina senas, trūkiningas mikroautobusas, kuriam važiuoti gali būti net draudžiama. O jei tas mikroautobusas sugers Kalvarijų pasienio punkte? Jums teks mokėti už gelbėjimo darbus ir ieškoti kitos mašinos. Nusipirkę du kartus pigiau, galite galiausiai sumokėti tris kartus brangiau. Rinkitės vidutinę kainos klasę – ten, kur žmogus nieko nedaro be sutarties ir kur yra aiškus kontaktinis telefonas, ne tik „whatsapp“.

Kelionės ir techninės detalės

Kuriuo maršrutu dažniausiai važiuojate?

Standartinis maršrutas yra per Northumberlandą link Niuklslo (Newcastle upon Tyne), tada keltas (pvz., iš Newcastle į Amsterdamą arba iš Hull į Roterdamą), o toliau – per Vokietiją (A1 greitkelis) ir Lenkiją į Lietuvą. Kartais, jei kainuoja pigiau, važiuojame per Doverą ir Kalė, bet tai ilgesnis variantas ir ten eilės gali būti siaubingos, ypač po „Brexit“. (Aš beveik užmiršau paminėti, kad keliaujant per Hull reikia gerai įsverti laiką, nes tas keltas ilgiau trunka).

Kas dėl „Brexit“ dokumentų?

Dabar be T1 dokumento arba TIR knygelės niekur neprasimušsi. Tai reiškia, kad prieš išvykdami iš JK, mums reikia gauti eksporto deklaraciją iš jūsų arba mūsų custom brokerio. Jei jūs esate fizinis asmuo, grįžtantys į Lietuvą, daiktai gali būti laikomi „Transfer of Residence“ (perkeliant gyvenamąją vietą), tai išlaisvina nuo muito, bet dokumentus vis tiek reikia užpildyti. Būna, kad klientai neprisimsta, ką ir kada nusipirko, o muitininkai to mėgsta klausti. Pasiruoškite sąrašą.

Ar vairuotojai kalba lietuviškai ar angliškai?

Dauguma mūsų vairuotojų yra lietuviai, tačiau jie dirba Anglijoje jau daug metų, todėl kalba angliškai kaip savęs. Jei jums reikia susitarti su jais vietoje (pavyzdžiui, nurodyti adresą, kuri GPS neranda), tai nebus problema. Kartais tik girdisi tas įdomus „angliškai lietuvių“ akcentas, kai jie rūkstanti pamiršta žodžius, bet susitarti įmanoma visada.

Kaip su el. prekėmis? Ar jas galima vežti?

Tai yra pavojinga zona. Jei atvežite naują neatsidarytą „iPhone“ dėžutę, muitinėje gali tekti mokėti PVM ir muito mokestį, kaip už prekybą. Perkeliant gyvenamąją vietą, taisyklės šiek tiek kitokios, bet jei prekių yra per daug arba jos atrodo kaip prekybinis partijos likutis, gali kilti problemų. Geriau nedaryti įspūdžio, kad atvežate prekes „parduoti“. Vienas kartas teko iškrauti tris dešimtis naujų kavos viryklų – sunkiai įrodėme, kad tai dovana visai giminei, ne parduotuvė.

Ar galima sekti savo daiktus realiu laiku?

Dauguma šiuolaikinių firmų siūlo GPS stebėjimą. Mes taip pat bandome įrenginio naudoti, bet kartais signalas pradingsta Vokietijos miškuose arba tiesiog vairuotojas nusuka užpilti degalų ir pamiršta įjungti programą. Taigi, sekti galima, bet ne visada 100 proc. tiksliai. Geriau tiesiog turėti vairuotojo numerį ir galimybę jam paskambinti, jei jau nebesinervaite.

Kas vyksta, jei sugenda mašina kelyje?

Tai blogiausias scenarijus, bet jis įvyksta. Mes turime pagalbos partnerius visame kelyje. Jei sugenda mikroautobusas, skambiname techninei pagalbai. Tuo metu jūsų daiktai gali šiek tiek „parādyti“ mašinėje, kol keičiame ratą arba vilkiką. Stengiamės, kad tai netruktų ilgiau kaip 4-6 valandas, bet jei reikia towti mašiną iki serviso Tai gali užtrukti ir para. Tokiu atveju mes pranešame ir atiduodame nuolaidą arba apmokame miegoti viešbutyje, jei jūs jau laukiate Vilniuje.

Ar saugu vežti vaikiškus kėdes?