Perkraustymas į Vilnių iš Leiston: kas tik laukia ant kelio ir muitinėje

Sunku patikėti, kad šiame versle jau praėjo dvidešimt keletas metų. Vakar suskaičiavau ir net pavydo. Visgi, vienas dalykas visiškai nepasikeitė – žmonių stresas, kai reikia persikelti iš vienos šalies į kitą. Ypač kai kalbame apie tokius specifinius maršrutus, kaip perkraustymas į Vilnių iš Leiston. Atrodo paprasta: pakrauti, nuvažiuoti, iškrauti. Bet realybėje, ypač dabar, po visų tų Brexit pokyčių, tai tikras slalomas taisyklių ir biurokratijos. Tiesiog noriu padėti jums suprasti, kas čia actually vyksta, be jokių gražių reklamų tekstų.

Kainos ir biudžetas: kada ilgėja piniginė

Kiek galima tikėtis kainos už tolimąjį pervežimą?

Tai vienas populiariausių klausimų, bet atsakymas niekada nepatenkina nieko. Jei turite tik kelių dėžių kiekį, tai galčiau sakyti, kad prasidės nuo šimtų svarų, bet jei pilnas namas su sofa ir baldais, tai tai lipa į tūkstančius. Perkraustymas į Vilnių iš Leiston nėra pigus dėl degalų ir kelių mokesčių, o dar ir Anglijos viduje reikia nukeliauti iki jūros. Paskutiniai užsakymai svyruojo nuo 1200 iki 3500 eurų, priklausomai nuo tūrio metro kubiniuose. Verta prisiminti, kad mažiau kainuoja, jei sutinkate laukti, kai mums reikia surinkti partiją, bet tai gali užtrukti savaitę-dvi.

Ar kaina pasikeitė po „Brexit“?

Vakar vienas klientas sakė, kad prieš penkerius metus jam tai kainavo du kartus mažiau. Žinoma, pasikeitė. Dabar darome daugiau paperwork, muitinės deklaracijos kainuoja, ir patys muitininkai yra griežtesni. Mums reikia sumokėti už praleidimą pro Anglijos muitinę, o paskui – pro Lietuvos. Tai nebe tiesiog vairuotojas važiuoja, tai dabar logistinis iššūkis. Taigi, taip, kaina šiek tiek pašoko, bet ne dėl to, kad mes prisigalvojome, o dėl to, kiek laiko praleidžiame pasienio punktose su dokumentais.

Ar galiu sutaupyti, jei pats vairuosiu?

Galima, bet ar verta? Jei turite tik „Ford Transit“ dydžio daiktų, tada žinoma, nuomakite mašiną ir važiuokite. Bet jei reikia vežti pianiną ar didelę spintą, patys neįsivaizduojate, kiek tai nervų suvalgo. Be to, po to, kai prieš porą metų vienas klientas pats nulėkė į dubenį netoli A14 magistralės ir viską sugadino, aš asmeniškai nebepatarčiu. Draudimas jums bus brangesnis nei mums, o jei įvyksta avarija, visa atsakomybė ant jūsų pečių.

Kas yra „kubinis metras“ ir kodėl jis svarbus?

Mes nebekainojame pagal svorį, o pagal tūrį. 1 kubinis metras – tai dėžė, maždaug metro ilgio, pločio ir aukščio. Manykite, kad standartinis spintelės užimamas tūris yra apie 0.5 kubo. Žmonėms dažnai sunkiai įsivaizduoti, kol parodome paveikslėlį. Jeigu sako, kad turi „mažai daiktų“, o atvažiuoja ir užpildo 15 kubų, tai tada kainos ir nenuostatos keičiasi. Geriau tiksliai apmatuoti nei stebėtis, kai vairuotojas sako, kad nebetelpa.

Ar galima mokėti kortele ar grynaisiais?

Anglijoje visi įpratę mokėti „TransferWise“ ar kortelėmis, bet mūsų vairuotojai dažnai nori grynųjų, kai iškrauna. Įmonės, žinoma, priima bankines pervestas, bet ten įeina PVM ir sąskaitos faktūros. Jei norite "pigiau" ir be raštinės galvos skausmo, dažnai susitaria su vairuotoju „ant rankos“, bet tai jūsų rizika. Aš visada patariu daryti oficialiai, kad turėtumėte galimybę reikalauti, jei kas nors nutiktų kelyje.

Dokumentai, muitinė ir Anglijos specifika

Kokius dokumentus būtina turėti išvykstant iš Leiston?

Esminis dalykas – kelionės dokuments (CMR), kuriame turi būti tikslus sąrašas. Be to, jei esate registruotas JK, gali reikėti įrodymo, kad daiktai jūsų ir jūs juos vežate dėl persikėlimo, ne prekybai. Nereikia jokios ypatingos vizos, jei esate ES pilietis, tačiau pasas turi būti pasiruošęs. Vieną kartą teko laukti valandą sandėlyje, nes klientas negalėjo rasti savo sutarties su darbdaviu, kad gyvena Anglijoje legaliai. Gera turėti viską iš anksto susirikiuotą vienoje mapoje.

Kas tas ToR01 (Transfer of Residence) numerys?

Tai angliškas dalykas, labai svarbus. Jeigu gyvenate Anglijoje ilgiau nei 12 mėnesių ir dabar grįžtate į Lietuvą amžinai, turite gauti ToR01 numerį iš HMRC (britų mokesčių tarnybos). Jis leidžia atvežti daiktus be Mokesčio pridėtinės vertės (MOK PVM) ir muito. Be to, daiktai turi būti naudoti ne mažiau 6 mėnesių. Vienas klientas pamiršo šitą numerį, ir mums teko mokėti 20 % PVM už jo visus baldus Lietuvos muitinėje. Labai brangu pamokymas.

Ar galiu vežti maistą ir alkoholį?

Maistas... tai tikras šūksnys. Jei tai dėžė makaronų, tai pavyks, bet jei mėsa, sūris ar vaisiai – už tai gausite didelį baudą. Muitininkai Lietuvoje yra labai griežti dėl gyvūninių produktų atėjus iš Anglijos. Alkoholis įeiną į ribas: asmeniui galima vežti tik tam tikrą kiekį be muito. Geriau neišvis nieko nebandyti dėti į konteinerį, nes jei ras viena sausainį su mėsa, gali priversti iškrauti visą mašiną ir patikrinti. Nenasiliaukite klausinėti, ar sausainiai tai maistas – taip, yra.

Kaip vyksta prekių deklaravimas Lietuvoje?

Mes, kaip vežėjai, privalome pateikti eksporto deklaraciją iš JK ir importo deklaraciją į LT. Jums tereikia mums perduoti duomenis: kas, kiek ir kokia vertė. Aš dažnai sakau – nerašykite „drabužiai 500 eurų“, parašykite „3 dėžės drabužių, maždaug 50 kg, vertė apie 50 eurų“. Muitinė mėgsta tikslumą, bet ne per didelius skaičius, jei tai asmeniniai daiktai, jei tikrai nenorite mokėti mokesčių. Tikrinkite, ar nėra jokių uždraustų daiktų, tipo senų vaistų ar pavojingų chemikalų.

Ką daryti, jei turiu brangų elektronicą?

Kompiuteriai, telefonai – tai brangu. Jeigu juos vežate kaip asmeninius daiktus (po vieną vieneto rūšį), tai paprastai praeina. Jei turite 5 neusedentus „iPhone“ dėžėse, tai jau atrodo kaip prekyba. Tada reikės mokėti muito ir PVM. Patariu paprašyti vairuotojo, kad šie daiktai būtų uždaryti vairuotojo kabinoje, o ne gale su kitais daiktais, taip mažiau tikėtina, kad kas nors pasižiūrės ar pametė.

Logistika: kelias, trukmė ir nepageidaujami netikėtumai

Kiek laiko užtrunka kelionė nuo Leiston iki Vilniaus?

Teoriškai, jei vairuojate be sustojimų, tai apie 24–30 valandų važiavimo. Bet mes ne robotai. Reikia perplaukti Lamanšą (tuneliu ar keltu), užtrukti sienose. Realiai, nuo to momento, kai pakrauname, iki to momento, kai iškrauname Vilniuje, praeina 3–4 dienos. Kartais, jei sėkmingai pataikome į keltą Lamanše, spėjame per 3 dienas, bet jei ten eilės (o jos ten būna), tai gali užtrukti ir penkias.

Ar reikia dalyvauti pakrovime ir iškrovime?

Nebūtina, bet padeda. Jei Leistone esate užimti, mes įduosime vairuotojui pagalbą. Bet tada privalote numatyti, kad Anglijoje darbas brangus, ir tai gali padidinti sąskaitą. Vilniuje dažniau klientai patys padeda, nes taip laukia greičiau. Be to, jeigu jūsų nėra vietose, kas pasirašo CMR, kad daiktai gauti gerai? Galite leisti atstovui, bet geriau būti vietoje.

Kelias eina pro Lamanšą ar pro Šiaurės jūrą?

Daugumas eina pro Kenterberį (Dover) ir perplaukia į Kalė (Calais) arą Dunkerką (Dunkirk). Tai greičiausias būdas. Pro Šiaurės jūrą (iš Harwichą į Hoek van Holland) važiuoti ilgiau, ir ten keltai dažniau atšaukia dėl audrų. Taigi, nors Leistonas gana arti Harwicho, mes vis tiek važiuojame į pietus, nes toliau žemyje (per Belgiją ir Vokietiją) keliai geresni, o vėliau pro Lenkiją. Pro Lenkiją dabar važiuoti daug lengviau nei anksčiau (nors jie ir buvo pradėję reikalauti vizų vairuotojams, tai dabar šiek tiek nurimo).

Kas daro, jei sugedžia mašina kelyje?

Tai blogiausias scenarijus, bet įvyksta. Turiu draugą, kuriam prieš mėnesį sprogo variklis Vokietijoje. Mes tada turime kvieti techninę pagalbą, iškrauti daiktus į kitą mašiną... Tai gali užtrukti dieną. Jeigu tokia situacija įvyksta, mes pranešame klientui. Žinoma, tai ne mūsų kaltė, kad technika sensta, bet atsakomybė už daiktus mūsų. Tokiu atveju pristatymas vėluoja, bet niekur nedings.

Ar galima sekti krovinio buvimo vietą?

Didesnės firmos turi GPS stebėjimą, bet mažesniems (kaip mums dažnai) tai tiesiog vairuotojo telefonas. Galiu parašyti vairuotojui ir klausti, kur jis, bet jis gali neatsakyti valandą, jei vairuoja arba miega. Nedarykite spam’o telefonu, tik pabloginsite nuotaiką. Paprastai pranešame, kai pasiekiame Lenkijos sieną, kad jūsų lauktumėte rytoja.

Pakavimas, baldai ir specifiniai daiktai

Ar galiu pati pakuti dėžes?

Žinoma, taip netgi pigiau. Ir aš labai rekomenduoju tai daryti, jei turite laiko. Bet naudokite stiprias dėžes, ne tas, kurios išlūžta po 10 kilogramų knygų. Matėme, kaip dėžės išsilydo vienoje mašinoje ir visi indai suskilo. Jeigu pakuate patys, uždarykite jas gerai lipnia juosta, o ne virvelėmis (virvelės užsikabina už konvejerių ar kitų dėžių).

Kaip apsaugoti baldus?

Spintelės reikia suvynioti į burbuliukų plėvelę ir kartoną. Vairuotojai dažnai turi blanketus (užvalkalus), bet geriau pasirūpinti patiems, jei turite brangų antikos baldą. Atsimenu vieną atvejį, kai klientas davė rėmą be uždėlės, ir jį užgriozdino kita spintelė. Nuo to laiko aš įrašau nuostatas, kad neatsakome už mechaniškus pažeidimus, jei nepakavota tinkamai.

Ar galima vežti augalus?

Tai Sudėtingas klausimas. Formaliai – ne, jei turi žemę. Muitinė bijo vabzdžių ir ligų. Žmonės sako, kad „aš išplauna šaknis“, bet oficialiai tai neleidžiama. Jei turite vieną mažą kaktusą, vairuotojas gali praleisti kaip asmeninį daiktą, jei tik niekas nepasižiūrės. Bet jei bandysite vežti 20 vasarinių gėlių, jums jas tikriausiai konfiskuos sienoje. Nerašykite sąraše „augalai“, geriau „dekoracijos“ (tai klaidinga, bet sutaupyti galima... tik nerizikuokite per daug).

Kaip su pianinu ar safu?

Pianinus neima kiekvienas. Reikia specios technikos (kranas ar stipri komanda). Safo vežimas reikalauja draudimo poliso, kuris padengia aukštesnę vertę.