Perkraustymas į Vilnių iš Dereham: praktiniai patarimai ir kas vyksta užkulisiuose

Dirbu šioje srityje jau beveik dvidešimt penkerius metus ir regiu viską – nuo idealiai suplanuotų pervežimų iki tokių, kai nori nuleisti rankas ir eiti dirbti sodininku. Jei planuojate perkraustymą į Vilnių iš Dereham, turbūt jau pajutote, kad tai nėra paprasta užduotis. Anglija yra sala, o Dereham yra giliau Norfolke, tai reiškia, kad kelias bus ilgas. Dažnai žmonės galvoja, kad tai tik įkėlimas į sunkvežimį ir važiavimas, tačiau realybėje susiduriame su muitinės procedūromis, keltų grafikais (kuris dažnai keičiasi be perspėjimo) ir paprastu žmogiškuoju faktoriumi. Šiame straipsnyje bandysiu papasakoti taip, kaip yra, be pašlapių ir be „marketininkų“ šypsenų, kad žinotum, į ką įsitrauki.

Kainos, laikas ir bendras chaosas

Kiek kainuoja toks kelionės maršrutas?

Tai visada pirmasis klausimas, ir, tiesą sakant, atsakyti tiesiogiai neįmanoma. Perkraustymas į Vilnių iš Dereham kainuoja labai skirtingai priklausomai nuo to, kiek daiktų turite. Ar tai tik kelių dėžių siunta, ar pilnas namas su baldais? Jei reikia specialios technikos, pavyzdžiui, keltuvo, kaina šoktels. Be to, degalai kainuoja daugiau nei prieš metus, o keltų bilietai iš Doverio arba Hull'o bręsta kaip mielės. Paprastai sakau klientams: „parašykite man sąrašą, o aš pasakysiu“. Jei kas nors pasako kainą nežiūrėjęs, ko jums reikia pervežti – bėkite nuo jo.

Kiek laiko užtrunka visa ši istorija?

Vidutiniškai nuo to momento, kai užsakote, iki atvykimo į Vilnių praeina maždaug savaitė ar dvi, bet tai tik jei viskas eina pagal planą. Patys vairavimai iš Dereham iki uosto užtrunka kelias valandas, paskui keltas, vėl vairavimas per Belgiją arba Olandiją, Vokietiją, Lenkiją... Kartais įvyksta nenukrypimai. Pavyzdžiui, praėjusį mėnesį vairuotoją užlaikė techninė apžiūra Kalė, ir viskas pavėlavo dviem dienom. Taigi, jei jums reikia daiktų būtent rytoj, geriau pradėkite galvoti apie bent savaitę iš anksto, o dar geriau – dvi.

Ar galima sutaupyti dėlį ir nešti dėžes pats į sunkvežimį?

Žinoma, galite, bet tada turite žinoti, kad jei palūžta jūsų nupakuota dėžė, draudimas to nedengia. Mes tai matome dažnai – žmonės nori sutaupyti, patys užkrauna, o kai atvyksta į Vilnių, pasirodo, kad indai suskaldyti. Perkraustymas į Vilnių iš Dereham yra toks ilgas kelias, kad kelyje būna duobų, posūkių, staigių stabdžių. Mūsų komanda žino, kaip uždėti antklodus tarp dėžių, kad niekas nejudėtų. Jei darbate patys – rizikuojate. Tiesa, jei turite tik drabužius ir knygas, pats nešimas gali padėti sutaupyti šimtą ar du eurų.

Kada geriausia užsakyti pervežimą?

Kuo anksčiau, tuo geriau, ypač jei planuojate važiuoti vasarą arba prieš šventes. Tada keltų vietos išseksta akimirksniu. Aš asmeniškai rekomenduočiau susitarti bent mėnesiu prieš planuojamą išvykimą. Tada galime tiksliau suplanuoti maršrutą ir nebėgioti paskutinę minutę ieškant brangių bilietų. Dar dažnai žmonės laukia, kol išsprendžia dokumentus, o tada paaiškėja, kad laisvų datų nėra. Geriau užsakyti su rezervacija, o datas pataisyti vėliau, jei reikia.

Dokumentai, muitinė ir „Breksito“ pavojai

Kokius dokumentuos reikia tur�ti pasiruošę?

Čia prasideda juodasis humoras. Po „Breksito“ viskas tapo sudėtingiau. Jums būtinai reikės T1 dokumento, tai yra transporto deklaracija, leidžianti prekėms keliauti per ES sieną muitinės kontroliuojamais maršrutais. Be to, reikalingas išsamus inventoriaus sąrašas su verte (ne per daug didelė, o reali). Ir, žinoma, asmens dokumentai. Jei trūksta bent vieno lapo, sienoje su muitininkais gali praleisti pusę dienos. Vieną kartą teko laukti, kol klientas siuntė pasirašytą pavedimą elektroniniu būdu, nes jis pamiršo jį namuose Dereham.

Ar turiu mokėti veryti ar PVM?

Jei perkeliate savo asmeninius daiktus, kuriuos naudojote ne mažiau kaip šešis mėnesius, dažniausiai PVM mokėti nereikia. Tai vadinama „Transfer of Residence“ procedūra. Tačiau reikia užpildyti specialią formą (paprastai darome tai už klientus) ir gauti patvirtinimą. Jei įsigijote kažką naujo prieš pat išvykimą ir tai atrodo kaip prekybinis siuntimas – gali tekti sumokėti mokesčius. Muitinės žmonės tikrai moka savo darbą ir pastebi tokius dalykus.

Kas daryti, jei turiu automobilį, kurį noriu vežti?

Automobilių pervežimas iš Dereham į Vilnių yra gana populiari paslauga, bet čia yra savas niuansas. Automobilis turi būti užregistruotas jūsų vardu mažiausiai kaip šešis mėnesius. Taip pat reikės techninės apžiūros (nors Anglioj jos gali ir nebūti, čia ją tikrina kitaip). Ir svarbiausia – automobilis negali būti parduodamas arba skirtas pardavimui iš karto po atvykimo. Tai yra viena dažniausių problemų, kai žmonės bando sutaupyti ir „užsirašyti“ automobilį kaip dovaną, o muitinė tai iškart kerta.

Ar galiu vežti maistą ir gėrimus?

Gali, bet su sąlygomis. Mėsos ir pieno produktai iš Britanijos į ES oficialiai draudžiami, tačiau nedideliai kiekiai asmeniniam vartojui dažnai praleidžiami (nors tai oficialiai rizika). Geriau neišgerti to pusės butelio sūrio prieš pat keltą. Alkoholis ir tabakas leidžiami ribotais kiekiais. Turiu atvejį, kai klientas bandė vežti dešimt butelių viskio „dovanoms draugams“ – teko jo atsisakyti arba mokėti didžiulius muito mokesčius. Geriau negerbti likvidžių daiktų, jei nesate tikri.

Kas tas T1 dokumentas ir kodėl jis svarbus?

T1 tai tokia „leidimo“ forma prekėms judėti tarp šalių, kol muitinė dar nepriėmė galutinio sprendimo. Be jo, sunkvežimis tiesiog neišvažiuotų iš JK arba neįvažiuotų į Lietuvą legaliai. Jį reikia pateikti muitinės postuose. Dažnai klientai klausia, ar mes tai darome. Taip, darome, tai įskaičiuota į kainą, bet be jūsų duomenų (asmens kodo, adreso) mes jo negalime susitvarkyti. Vieną kartą teko laukti 12 valandų pasienyje, nes buvo padaryta klaida lauke „prekių gavėjas“.

Pakavimas, dėžės ir brangūs daiktai

Kaip geriausia supakuoti indus?

Naudokite daug popieriaus. O ne to laikraščio, kuris palieka rašalus, o specialios buroklinės popieriaus (tai tas, kas krakšto). Indus reikia dėti statmenai, o ne gultyn, tarpukščius užpildyti. Jei neturite pakavimo medžiagos, mes galime ją atvežti. Perkraustymas į Vilnių iš Dereham yra ilgas, o kelias yra grubus. Jei indas stovi ant kito indo ir tik šiek tiek guli – jis suskils. Tai garantuota. Geriau užimti daugiau dėžių, bet dėti mažiau į vieną.

Ar galite pervežti pianiną arba didelį seifą?

Galime, bet tai neįeina į standartinę kainą. Pianinai yra sunkūs ir jautrūs. Reikia specialių juostų, o kartais net keltuvo. Dereham miestelyse dažnai yra siauri arba statūs takai, todėl reikia įvertinti, ar išvis galima išnešti tą daiktą pro duris. Seifai dar blogiau – jei jis pilnas, neįmanoma jij pakelti. Turiu mintyje istoriją, kai teko iššifruoti seifą vietoje savininko, nes jis užmiršo kodą, o mums neleido jo vežti užrakintą (saugumo sumetimais).

Ar draudimas apima viską?

Draudimas apima viską, kas buvo supakuota mūsų komandos. Jei pačią supakuojate kažką blogai, ir tai sugenda – mokėsite patys. Taip pat nėra draudžiami pinigai, brangūs juvelyriniai dirbiniai, dokumentai. Tokius daiktus reikia vežti su savimi. Nereikia dėti tūkstančio vertės žiedo į dėžę su drabžiais ir tikėtis, kad kas nors atsakinga už tai. Mes ne atsakingi už jūsų neapsižiūrėjimą.

Ar dėžės grąžinamos?

Taip, jei sutartame, kad mes supakuojame. Atvykome į Vilnių, iškrauname, vairuotojas suskleidžia tuščias dėžes ir veža atgal (arba į kitą užsakymą). Jei pats supakavote ir dėžės jums nereikalingos – mes jas paimame nemokamai, nes mums vis tiek reikia medžiagos. Tai puikus būdas atsikratyti šiukšlių. Bet jei dėžės yra „Lidl“ tipo ir prastos kokybės – mes jas tiesiog išmetame, nes neverta jų vežti atgal (angiškai sakant – waste of time).

Kaip elgtis su baldais, kurie neinaisirenkami?

Kai kurie baldai yra baisūs. Tarkime, senas „ Ikea“ spinta, kurią surinkote prieš dešimt metų ir ji nebeina išskirstyti. Tokius daiktus tenka nešti kaip yra, o tai užima daug vietos sunkvežimyje. Kartais netgi tenka išmontuoti langą arba duris, kad prasitrauktume pro patalpą. Dereham namuose dažnai yra siauri koridoriai. Jei žinote, kad kažkas nepraeis – pasakykite iš anksto, galime sugalvoti planą B, pvz., per balkoną (jei saugu).

Kelionės rūpesčiai: keltas, vairuotojai ir nuokrypiai

Kuria kryptimi dažniausiai važiuojate?

Standartiškai – nuo Dereham link Harwich arba Hull uosto, ten keltas į Europą (Roterdamas arba Zebriugė). Tada per Belgiją, Vokietiją (Aukštutinės Frankonijos automagistralė – visada statymai), Lenkiją ir Lietuvą. Kartais, jei laikas spaudžia, važiuojame per Doverį-Kalę, bet ten eilės gali būti baisios. Nėra vieno geriausio maršruto, viskas priklauso nuo to, kas ten vyksta kelyje tame momente. Aš asmeniškai mėgstu Hull maršrutą, nes mažiau vairuotojų miego trūkumo (nuoširdžiai kalbant, jie ten ilsisi).

Ar vairuotojas gali važiuoti be sustojimų?

Techniškai ne, yra taisyklės. Reikia poilsio. Tačiau jei reikia skubiai, keičiasi vairuotojai (jei vairuojame su dviejų vairuotojų komanda). Dažniausiai važiuojame vienas, tai reiškia, kad jis privalo sustoti po 4,5 valandų vairavimo. Tai gali prailginti kelionę. Žmonės dažnai klausia: „Galėtum pavažiuoti naktį ir neustoti?“. Negaliu, tachografas viską fiksuoja, o policija Vokietijoje tikrai tikrina. Geriau pavėluoti dieną, nei gauti baudą ir uždraustimą vairuoti.