Perkraustymas į Vilnių iš Corsham: pilnas vadovas, ką tikrai reikia žinoti

Dirbu šioje srityje jau beveik dvidešimt ketverius metus ir, turiu pripažinti, kiekvienas kartas yra unikalus, nors ir atrodo panašus. Perkraustymas į Vilnių iš Corsham – tai ne paprasta kelionė per miestą, o visiškas logistikos iššūkis, kuriam reikia ne tik stiprių rankų, bet ir gerai galvos. Nuo to laiko, kai Didžioji Britanija paliko Europos Sąjungą, viskas pasikeitė – anksčiau buvo paprasčiau, dabar reikia daugiau popierių. Dažnai žmonės galvoja, kad tai tiesiog užsakovas atveža dėžęs ir išveža, tačiau realybėje yra daugiau smulkmenų, kurios gali apsunkinti tą procesą, jeigu iš karto neapsibrėžiame taisyklių. Šiame straipsnyje bandysiu papasakoti, kaip tai vyksta iš vidaus, be jokių gražių frazių, o taip, kaip yra iš tiesų – su kliūtimis ir netikėtumis.

Pagrindiniai dalykai, kurie rūpina daugumą

Kiek laiko užtrunka toks pervežimas iš Corsham į Vilnių?

Tai vienas labiausiai užduodamų klausimų, ir atsakymas nėra toks paprastas kaip atrodo. Viskas priklauso nuo to, kada mes sujungiame krovinius, nes važinėjti tuščiomis mašinais 1500 kilometrų tiesiog neapsimoka. Įprastai, jeigu viskas eina pagal planą, tai nuo pakrovimo dienos iki iškrovimo Vilniuje praeina nuo 5 iki 8 dienų. Kartais, jei sėkmingai surenkame grupinį krovinį (pavyzdžiui, dar keletas klientų iš Bristolio ar Londono srities), tai gali įvykti ir greičiau, bet reikia prisiminti, kad keliaujame pro tris šalis. Taip pat reikėtų atsižvelgti į galimas eismo spūstis, ypač aplink Londoną arba netoli Brailo (Belgija), kur dažnai stovi remonto darbai. Be to, muitinės procedūros dabar trunka ilgiau nei anksčiau, todėl geriau planuoti savaitės atsargą.

Ar brangu tokio tipo perkraustymas į Vilnių iš Corsham?

Kainos klausimas visada yra skausmingas, bet čia reikia žiūrėti į kubinius metrus. Jeigu turite tik keletą dėžių asmeninių daiktų, tai gali būti ganėtinai pigu, nes mes įtraukiame tai į dalinį krovinį. Tačiau jeigu reikia vežti visą butą ar namą, kainos svyruoja labai plačiai – priklauso nu to, ar reikia montavimo darbų, ar pats klientas susiruošia dėžėmis. Vidutiniškai, žiūrėt į 2000–3500 eurų ribą, jeigu kalbame apie standartinį 3 kambarių butą. Nepamirškite, kad dabar yra brangus degalas, o Didžiojoje Britanijoje jie brangesni nei Lietuvoje, tad tai taip pat įeina į kainą. Kartais klientams kainą atrodo per didelė, bet jeigu suskaičiuoti, kiek reikia nuvažiuoti ir kiek laiko praleisti už riedučių (tiksliau, už vairuotojo darbo laiką), tai tai visai ne tiek jau daug.

Kokius dokumentus reikia paruošti muitinei?

Čia prasideda „juodas“ humoras, nes po „Brexit“ dokumentų padaugėjo kaip grybų po lietaus. Būtina tur�ti „Transfer of Residence“ (ToR) numerį, kuris leidžia atvežti daiktus be mokesčių, jeigu gyvenote Anglijoje ilgiau nei 12 mėnesių. Be to, reikalingas tikslus inventorinis sąrašas – jis turi būti ne tiesiog „sofa ir du stalai“, o su aprašymais, pvz., „minkštas kampas su odos apmušalu, nupirkta 2015 metai“. Jeigu sąrašas bus pernelyg bendrinis, muitininkai gali pristabdyti krovinį ir prašyti papildomų patvirtinimų, o tai kainuoja pinigus už laiką uoste. Taip pat reikia kopijų pasų arba ID kortelių visiems šeimos nariams, kurie keliauja (arba kurių daiktai vežami).

Kaip vyksta paieška ir įkėlimas Corsham?

Corsham – tai ganėtinai mažas miestelis Viltšyro (Wiltshire) grafystėje, su siauromis gatvėmis ir senovinėmis architektūros detalėmis. Čia ne visada įvažiuoja didelės 40 pėdų mašinos (troliai), todėl dažnai tenka naudoti mažesnes transporto priemones, kurios paskui perkelia krovinius į pagrindinę mašiną sandėlyje, esančiame netoli Bristolio. Vieną kartą turėjau situaciją, kai vairuotojas nepastebėjo aukščio apribojimo ženklo (arba jo nebuvo) ir privirto ant seno namo lieknos sienos – laimei, nenukrito, bet įtrūkė vamzdis. Taigi, prieš atvykstant reikia tiksliai ištirti vietą, ar yra kur užstoti mašiną. Jeigu gyvenate centre, gali tekti nešti daiktus per 50 metrų rankomis, o tai keičia kainą.

Ar verta rūpintis draudimu?

Absoliučiai taip, ir tai nėra papildomas uždarbis mums, o apsauga jums. Pervežant kelią tūkstančius kilometrų, viskas gali nutikti – nuo stabdžių gedimo iki avarijos autostradoje. Mūsų standartinis draudimas dengia tik 10 eurų už kilogramą, o tai reiškia, kad jeigu sulūžta brangus televizorius, gausite tik nereikšmingą sumą. Rekomenduoju pasirūpinti „All Risk“ draudimu, kuris padengia visą daiktų vertę. Būna atvejų, kai klientai sako „man nereikia, aš tikiu vairuotoju“, bet kai paslysta rankose ir nukrenta servizas, tada pradedasi rūpesčiai ir ieškojimas kas kaltas. Geriau užtikrinti sau ramybę iš karto.

Ar galiu vežti maisto produktus ar alkoholį?

Čia yra griežtos taisyklės, ypač dabar su muitinės kontrolės. Maisto produktus, ypač mėsą ir pieno produktus, vežti iš Britanijos į ES griežtai draudžiama (arba labai ribotai), todėl geriau suvalgyti viską prieš išvykstant. Alkoholį vežti galima, bet tik tam tikrą kiekį asmeniniam poreikiui – jeigu mūsų vairuotojas rūsyje ras 50 butelių viskio, muitinė tai įvertins kaip prekybą ir pridės didžiulius mokesčius. Esu matęs, kaip žmonės bandydavo paslėpti keletą butelių tarp drabužių, bet muitininkai turi šunis ir jie nekvailiai – geriau nedaryti problemų sau ir mums.

Kaip sužinoti, kiek kainos pervežimas be vaizdo?

Labai paprasta – mes visada reikalaujame, kad klientas padarytų vaizdo įrašą (arba nuotraukas) visiems daiktams, kurie nori vežti. Galite tiesiog eiti su telefonu po butą ir rodyti: „štai šis spinta, štai ši dėžė, čia 20 dėžių knygų“. Tada mes galime apskaičiuoti tūrį (kubinius metrus) ir pasakyti orientacinę kainą. Be vaizdo arba sąrašo mes negalime duoti jokios garantijos, nes dažnai žmonėms atrodo, kad daiktų nėra daug, o kai atvažiuoja mašina, jos tiesiog netelpa. Vieną kartą klientas sakė „turime tik keletą baldų“, o galiausiai gavome 3 kambarių namo pilną turinį – teko skubiai ieškoti papildomos mašinos.

Kas dėl automobilių pervežimo?

Tai atskira tema, nes ne visada mūsų krovininės mašinos gali vežti automobilius viduje (jeigu jie nėra specialios). Dažniausiai automobilius vežame autovežiais arba, jeigu mašina sena ir nebrangi, galima ją prikabinti už krovininės (tačiau tai reikalauja papildomų dokumentų). Jeigu planuojate vežti ir automobilį, ir baldus, pasakykite iš karto, nes reikia planuoti vietą. Automobilių importas iš UK taip pat turi savo specifikos dėl mokesčių, jeigu jis neįregistruotas ES ilgiau nei 6 mėnesiai (nors ToR gali išgelbėti ir čia, jeigu tenkina sąlygas).

Ar galite padėti su išpakavimu Vilniuje?

Taip, mes tai darome, bet reikia pasakyti iš anksto. Yra variantas „iškrauname prieš namus“ – tai yra pigiausias, kai mes tiesiog išstumiame dėžes ant grindų. Yra variantas „iškrauname ir atnešame į kambarius“ – tai kainuoja brangiau, bet sutaupo jūsų nugarą. Jeigu reikia, mes galime net surinkti baldus ir išmesti pakuojimo atliekas (tačiau atliekų išvežimas Lietuvoje dabar brangus, tai verta pasidomėti vietinėmis savivaldybės paslaugomis). Žinoma, jei turite bičiulių, kurie padės, galite tik pasakyti mums, kur padėti dėžes, ir mes išvažiuosime.

Kas nutinka, jei susigadina daiktai?

Turiu būti tikras – nutinka. Nors mūsų vairuotojai yra profesionalai, bet kelyje yra duobų, o kai kurios Lietuvos kelionės (ypač kaimo vietovėse) yra prastokos. Jeigu pastebite, kad dėžė sutrūkinėjo ar spinta įgijo įbrėžimą, reikia tai užfiksuoti iš karto pasirašant perdavimo aktuose. Negalima pasakyti „viskas gerai“, o po savaitės skambinti ir sakyti, kad lūžo koja nuo stalo – mes negalime žinoti, ar tai nutiko pervežimo metu, ar jūs pats užsimetė vėliau. Rašykite pastabas akte, tada mes pradedame draudimo procesą.

Ar galima veži augalus?

Tai gana delikatiška klausimas. Oficialiai augalų importas iš trečiųjų šalių (kaip dabar yra UK) yriboj griežtai reglamentuojamas, reikia fitosanitarinių pasų. Tačiau praktikoje, jei tai keletas namų augalų vazonuose, dažnai niekas nepasitikrina, bet tai yra jūsų rizika. Jeigu vairuotoją sustabdys muitinė ir rastu neleistinus augalus, gali tekti juos sunaikinti vietoje. Aš asmeniškai nebūčiau rekomendavęs vežti retus ar brangius augalus, geriau duoti kaimynams ar draugams Anglijoje.

Kaip elgtis su parkavimu Vilniuje?

Vilniaus senamiestyje ar centre su didžiaule mašina užsisti yra košmaras. Jeigu gyvenate vietose, kuriose reikialeidimo (pvz., prieš „Gedimino“ prospectą arba senamiesčio zonose), reikia tai išsiaiškinti iš karto. Mes galime užsakyti vietinę mašiną su „kelnių“ liftu (keliamuoju mechanizmu), jeigu didelė mašina negali privažiuoti, bet tai papildomai kainuoja. Nereikia tikėtis, kad vairuotojas įsileis į „pėsčiųjų“ zoną tik todėl, kad jums patogu – gausite baudą, kurią teks mokėti jums (arba mums, o mes ją perskaičiuosime).

Kokia yra apmokėjimo tvarka?

Standartiškai mes imame 30-50% avansą, kad užtikrintume, kad klientas nepadingtų, o likusią dalį – grynaisiais arba pavedimu prieš iškraunant (arba iš karto po iškrovimo). Be avanso mes nepradedame planuoti grafiko, nes užsakymų daug, o vietų mažai. Pavedimai iš UK į Lietuvą dabar trunka ilgiau (dėl SEPA tarpbankinių sistemų pokyčių po Brexit), todėl kartais lengviau sumokėti tiesiogine kortele per mūsų sistemą, nors ir yra nedidelis mokestis.

Ar dirbate savaitgaliais?

Taip, mes dirbame, bet ne visada. Vairuotojai turi poilsio laiko apribojimus, todėl jeigu reikia, kad jis atvyktų sekmadienį ryte, reikia tai derinti iš anksto. Paprastai, jeigu tai paprastas iškrovimas, tai nėra problema, bet jeigu reikia nešti daiktus į trečią aukštą be lifto, tai vairuotojas gali atsisakyti dirbti poilsio dieną, jeigu jam tai nebuvo suplanuota. Geriau planuoti atvykimą darbo dienomis – mažiau streso ir pigiau.

Ką daryti su daiktais, kurių nereikia?