Patarimai apie butų kraustymo procesą į Angliją

Kraustymas į Angliją su butu, baldais, dėžėmis ir dokumentais nėra tas dalykas, kurį galima „kažkaip susitvarkyti per savaitgalį“. Iš patirties matau, kad žmonės dažniausiai pamiršta ne daiktus, o laiką, popierius, muitinės taisykles ir savo pačių nuovargį. Patarimai apie butų kraustymo procesą į Angliją čia yra ne iš teorijos, o iš realių reisų, vėlavimų, klientų skambučių naktį ir situacijų, kai konteineris jau kelyje, o adresas Londone vis dar neaiškus. Jei viską darote pirmą kartą, geriau lėčiau ir tvarkingiau.

Patarimai apie butų kraustymo procesą į Angliją prieš renkantis vežėjus

Kiek kainuoja buto kraustymas į Angliją 2025 metais?

Kaina labai skiriasi, nes vienas žmogus veža tris dėžes ir dviratį, o kitas perkelia visą butą su lova, spinta, virtuvės stalais ir keliomis dėžėmis indų. Mažesniam siuntimui, tarkime, iki 2–3 kubinių metrų, galima matyti kainas nuo 400 iki 900 svarų, bet pilnas buto perkėlimas su pakavimu, kėlimu, muitine ir pristatymu dažnai siekia 1500–3500 svarų. Jei keliaujate į Londoną, Mančesterį ar Birmingamą, kaina nebūtinai bus didesnė, bet laikas gali būti ilgesnis dėl eismo, parkavimo ir pastato apribojimų. Aš visada prašau kliento sąrašo, net grubaus, nes be sąrašo kaina yra tik spėjimas.

Ar pigesnis vežėjas visada reiškia blogesnį variantą?

Ne visada, nors ir čia reikia žiūrėti į akis realybei. Kartais mažesnė įmonė tiesiog turi laisvą vietą konteineryje ir gali pasiūlyti normalią kainą, bet kartais pigumas atsiranda todėl, kad draudimas „kažkur ten“, adresas painiojamas su sandėliu Latvijoje, o atsakymas į skambutį ateina po trijų dienų. Blogų įmonių buvo, yra ir bus, ypač kai žmonės perka tik pagal mažiausią skaičių internete. Patarimas paprastas: prašykite sutarties, draudimo sąlygų, kontaktų ir bent vieno realaus kliento atsiliepimo, ne to, kuris atrodo parašytas per penkias minutes.

Ką reiškia „door to door“ kraustymas į Angliją?

„Door to door“ reiškia, kad vežėjas paima daiktus iš vieno adreso ir pristato į kitą, bet žmonės dažnai galvoja, kad tai automatiškai reiškia „įneš į butą, pastatys spintą ir išsiveš dėžes“. Ne visada. Kai kuriuose pasiūlymuose tai yra tik nuo durų iki durų kieme, ypač jei Anglijoje reikia laukti leidimo, mokėti congestion charge arba pastate nėra lifto. Todėl prieš pasirašant klauskite tiesiai: ar įneša į butą, ar tik iki laiptinės, ar reikia jūsų pagalbos, ar už papildomą mokestį viską galima sutvarkyti.

Kokius dokumentus reikia ruošti kraustantis iš Lietuvos į Angliją?

Po „Brexit“ viskas kiek pasikeitė, ir čia aš pats visada pasitikrinu, nes taisyklės gali pasisukti. Dažniausiai reikės paso arba asmens tapatybės kortelės, naujo adreso Anglijoje, daiktų sąrašo, kartais darbo sutarties, registracijos adreso įrodymo arba nuomos sutarties. Jei vežate asmeninius daiktus dėl persikėlimo gyventi, muitinės procedūros dažniausiai tvarkomos paprasčiau, bet sąrašas vis tiek turi būti tvarkingas. Blogiausia, kai klientas sako: „Na, ten visko pilna“, nes muitinė nemėgsta miglos.

Kodėl verta rinktis vežėją, kuris specializuojasi būtent Lietuva–Anglija?

Nes maršrutas atrodo paprastas tik žemėlapyje. Iš Lietuvos į Angliją reikia kirsti kelias sienas, perplaukti keltu arba naudotis tuneliu, susidurti su muitinės formalumais, vairuotojų grafikais ir sandėlių eilėmis. Vežėjas, kuris kas savaitę važinėja šia kryptimi, jau žino, kur gali užstrigti, kiek laiko reikia Doverio uostui, kaip elgtis su kroviniu į Londoną ar Liverpulį. Naujokas gali važiuoti pigiau, bet rizika, kad jis „mokysis ant jūsų daiktų“, yra ne pati maloniausia.

Pakavimas ir daiktų sąrašas kaip pagrindiniai Patarimai apie butų kraustymo procesą į Angliją

Kaip susidaryti tikrą buto daiktų sąrašą?

Sąrašas neturi būti gražus, jis turi būti naudingas. Rašykite kambariais: svetainė, miegamasis, virtuvė, vonia, balkonas, sandėliukas, net jei ten tik senas taburetė ir du laidai. Prie kiekvieno didesnio daikto užrašykite būklę, pavyzdžiui, „sofa – įbrėžimas dešinėje pusėje“. Tai apsaugo jus, jei krovinys bus apgadintas arba kažkas pasiklys. Aš matau, kad žmonės dažnai sąrašą daro paskutinę naktį, tada po savaitės Anglijoje ieško kavos aparato ir nežino, kurioje dėžėje jis.

Kokios dėžės geriausiai tinka buto kraustymui į Angliją?

Geriausios yra standartinės kraustymo dėžės, ne tos senos, minkštos parduotuvės kartoninės, kurios subyra po dviejų indų. Imkite mažesnes dėžes sunkiems daiktams, knygoms, įrankiams, o didesnes – patalynei, pagalvėms, drabužiams. Dėžė neturi būti „iki ausų“, nes tada ji plyšta, darbuotojas ją kelia per jėgą ir kažkas vis tiek sudužta. Jei vežate per kelto terminalą arba sandėlį, dėžės važinėja ne kaip kiaušiniai vatoje, o kaip krovinys. Tvirtumas svarbiau už grožį.

Ar verta viską supakuoti pačiam?

Jei turite laiko, kantrybės ir normalių medžiagų, tikrai galite daug ką supakuoti patys. Drabužius, knygas, virtuvės smulkmenas, vaikų žaislus, dokumentus ir asmeninius daiktus dažniausiai lengva sutvarkyti savarankiškai. Bet stiklą, televizorių, didelius veidrodžius, pianiną ar labai brangius baldus geriau palikti profesionalams arba bent jau pirkti tinkamą pakavimo medžiagą. Esu matęs, kaip žmogus apvyniojo televizorių pledais ir viskas atrodė gerai, kol dėžė pasisuko sandėlyje. Pledas ne visada gelbsti.

Kaip pažymėti dėžes, kad Anglijoje nekiltų chaosas?

Žymėkite dviem būdais: numeriu ir turiniu. Pavyzdžiui, „12 – virtuvė – indai, puodai, kavos aparatas“. Ant viršaus rašykite dideliais raidėmis, nes dėžės stovi viena ant kitos ir šono ne visada matyti. Jei turite svarbių dėžių, darykite raudoną žymę arba rašykite „ATIDARYTI PIRMAS“. Ir nedėkite to paties užrašo ant dešimties dėžių, nes po trijų dienų niekas nebežinos, kuri „svarbi“. Patikėkite, kai esate pavargęs po skrydžio ir nakties be miego, detalės dingsta iš galvos.

Ką daryti su daiktais, kurių negalima vežti į Angliją?

Negalima arba labai rizikinga vežti degių skysčių, dujų balionų, šaudmenų, kai kurių chemikalų, greitai gendančio maisto, augalų be reikiamų dokumentų, naminio maisto su mėsa ar pienu. Žmonės kartais įmeta buteliuką kvepalų, purškalą ar balionėlį ir galvoja, kad niekas nepastebės. Pastebi. Gali sustabdyti, atidaryti, o blogiausiu atveju krovinys vėluoja. Prieš kraunant į konteinerį geriau išmesti ar palikti Lietuvoje tai, kas kelia abejonių, negu po to aiškintis, kodėl „tik vienas mažas balionėlis“.

Patarimai apie butų kraustymo procesą į Angliją kelionės ir muitinės etapuose

Kiek trunka kraustymas į Angliją nuo Lietuvos?

Jei krovinys važiuoja tiesiogiai ir viskas sutampa, galima tikėtis maždaug 5–10 dienų. Bet realybėje būna ir 2 savaičių, ypač kai laukiama pilno konteinerio, muitinės patikros, kelto vietos arba gavėjo laiko Anglijoje. Grupiniai kroviniai dažniausiai kainuoja pigiau, nes vežėjas renka kelis klientus į vieną reisą, tačiau jie reikalauja kantrybės. Jei žadate atvykti į Londoną penktadienį, o baldai turi atvažiuoti pirmadienį, aš tokio plano nedaryčiau. Per daug dalykų gali pasisukti.

Ar muitinė tikrai tikrina asmeninius daiktus?

Tikrina ne visus, bet tikimybė yra. Asmeniniai naudoti daiktai paprastai nėra apmokestinami, jei persikeliate gyventi ir galite tai pagrįsti, tačiau popieriai vis tiek turi būti tvarkingi. Didelė klaida – manyti, kad „aš gi ne prekės vežu“. Muitinei svarbu, kas vežama, kam priklauso, kur keliauja ir ar sąrašas atitinka faktinį krovinį. Kartais užtenka dokumentų patikros, kartais reikia atidaryti dėžes. Todėl sąrašas turi būti ne kūrybinis romanas, o konkretus daiktų sąrašas.

Ką daryti, jei Anglijoje keičiasi adresas?

Pirmiausia nedaryti taip, kaip daro daugelis: tylėti ir tikėtis, kad „kažkaip pavyks“. Kuo anksčiau praneškite vežėjui, nes maršrutas, sandėlis, vairuotojas ir pristatymo langas gali būti jau suplanuoti. Jei adresas keičiasi tame pačiame mieste, dažniausiai tai išsprendžiama su papildomu mokesčiu arba laiko perskyrimu. Jei keičiasi iš Londono į Bristolį, tada jau gali tekti perplanuoti visą maršrutą. Kartais geriau pristatyti į draugo garažą ar saugyklą, negu bandyti pasivyti vairuotoją, kuris jau kerta Velsą.

Ar galima derinti skrydį ir baldų atvykimą?

Galima, bet geriau palikti atsargą. Daug žmonių skrenda pirmi, susiranda butą, o daiktai atvyksta vėliau, ir tai yra sveikiausias variantas. Jei planuojate atvykti su lagaminais ir tą pačią dieną laukti baldų, rizikuojate. Vėlavimas uoste, dokumentų klaida, eismas prie Mančesterio ar tiesiog vairuotojo grafitas gali viską pastumti. Mano paprastas patarimas: pasiimkite miegui, valgymui ir higienai minimumą bent 5–7 dienoms. Be skalbimo mašinos ir keptuvės išgyvensite, be lovos jau sunkiau.

Kodėl draudimas kraustymui į Angliją nėra tik formalumas?

Nes krovinys keliauja ilgą kelią, jį krauna, iškrauna, sukioja, laiko sandėlyje ir kartais tiesiog niekas neseka kiekvienos dėžės kaip brangakmenio. Draudimas ne visada dengia viską, ypač jei daiktai blogai supakuoti arba sąraše nebuvo nurodyta vertė. Bet jis vis tiek yra labai svarbus, kai nutinka realūs dalykai: įlūžta stalo plokštė, pramušama dėžė, dingsta dalis baldų. Prieš pasirašant perskaitykite ne tik kainą, bet ir išimtis. Jei niekas negali paaiškinti, kas nutinka gedimo atveju, tai blogas ženklas.

Praktiniai Patarimai apie butų kraustymo procesą į Angliją gavėjui

Ar reikia būti namuose, kai atvyksta krovinys?

Dažniausiai taip, bent jau pirmam pristatymui ir priėmimui. Reikia parodyti, kur nešti dėžes, patikrinti, ar viskas atvažiavo, pasirašyti dokumentus ir pastebėti akivaizdžius pažeidimus. Jei jūsų nėra, vežėjas gali palikti krovinį prie durų arba atidėti pristatymą, o tai Anglijoje kartais kainuoja papildomai. Geriau suderinti 2–4 valandų langą, nes tiksliai iki minutės retai kas atvažiuoja. Tiesą sakant, kartais net gerai, jei neatvažiuoja tiksliai, nes eismas Londone yra atskira istorija.

Kaip priimti baldus Anglijoje ir ką tikrinti?

Pirmiausia nešaukite ant vairuotojų, net jei nervai ant ribos. Patikrinkite, ar dėžių skaičius sutampa su sąrašu, ar nėra akivaizdžių įplėšimų, ar baldai nėra sulaužyti, ar drėgmė neįlindo į kartoną. Jei matote problemą, fiksuokite nuotraukomis iškart, ne po dviejų dienų. Pasirašant dokumentus galite pažymėti pastabas, pavyzdžiui, „dėžė 17 suplėšyta, matomas pažeidimas“. Tai nėra kerštas, tai normalus procesas, kad vėliau būtų kur remtis.

Ką daryti, jei dalis daiktų dingo?

Pirmiausia ramiai susidėliokite faktus: sąrašas, dėžių numeriai, nuotraukos, susirašinėjimas, pristatymo dokumentai. Tada rašykite vežėjui ne emociškai, o konkrečiai: „Trūksta dėžės 8, kurioje buvo...“ Jei krovinys buvo sandėliuojamas arba perkraunamas, dingimas kartais paaiškėja po 24–48 valandų, kai viskas išrūšiuojama. Bet jei nieko nedarėte sąrašo, bus sunku įrodyti, kad kažko iš viso buvo. Tai nepatogu pasakyti, bet popieriai čia svarbesni už prisiminimą.

Ar verta užsisakyti laikiną saugyklą Anglijoje?

Kartais tai yra geriausias sprendimas, ypač jei butas dar nerastas arba remontas vėluoja. Saugykla Anglijoje gali kainuoti nuo 25–60 svarų per savaitę mažam kiekiui, o didesniam tūriui – gerokai daugiau. Bet ji leidžia neimti pirmo pasitaikiusio buto tik todėl, kad baldai „jau čia“. Esu matęs klientų, kurie iš nuostatos išsinuomoja per mažą butą, tada puse daiktų nebeturi kur dėti. Kartais saugykla sutaupo ne tik vietos, bet ir nervų.

Kaip susitvarkyti su parkavimu Londone ar kituose didmiesčiuose?

Anglijoje parkavimas nėra smulkmena, ypač Londono centre, Birmingamo centre ar Mančesterio tankiose vietose. Reikia žinoti, ar leidžiama stovėti sunkvežimiui, ar reikia leidimo iš savivaldybės, ar yra laiko apribojimų. Jei pastatas turi kiemą, puiku, bet jei ne, vežėjas gali prašyti jūsų pasirūpinti leidimu arba mokėti už papildomą laukimą. Paprastas patarimas: nufotografuokite gatvę, ženklus ir prieigą prie pastato, tada siųskite vežėjui prieš kelionę. Vėliau ginčytis dėl „aš maniau“ nėra prasmės.

Patarimai apie butų kraustymo procesą į Angliją po atvykimo

Kada geriausia kraustytis į Angliją?

Geriausia tada, kai turite adresą, dokumentus, pinigų rezervą ir bent minimalų planą pirmoms dienoms. Vasarą daugelis kraunasi, todėl vežėjai užimtesni, o žiemą gali būti drėgmės ir vėlavimų dėl oro. Bet sezonas nėra vienintelis dalykas. Jei persikeliate su vaikais, mokyklų terminai gali būti svarbesni už krovinio grafiką. Jei pradedate darbą pirmadienį, neplanuokite baldų atvykimo tą pačią dieną. Bent kartą gyvenime leiskite sau turėti buferį, nes Anglija jo nepasiūlys už jus.

Kiek daiktų iš buto tikrai verta vežti?

Ne viską verta vežti, net jei „pirkta brangiai“. Paskaičiuokite: sena lova, pigus stalas, didelis spintelių komplektas gali kainuoti daugiau pervežimu nei naujas nusipirkimas Anglijoje. Ypač jei daiktai neturi emocinės vertės. Kita vertus, lietuviški baldai kartais būna tvirtesni nei tas lengvas IKEA stilius, kurį žmonės perka ir po metų vėl keičia. Aš visada sakau: vežkite tai, ko tikrai naudosite, kas jums svarbu arba ką sunku pakeisti. Visa kita reikia vertinti šaltai.

Ar galima vežti automobilį kartu su buto daiktais?

Galima, bet tai jau kita operacija, ne paprastas buto kraustymas. Reikia registracijos dokumentų, nuosavybės įrodymų, draudimo, techninės būklės, kartais muitinės formalumų. Jei automobilis važiuoja savo eiga, viskas paprasčiau, bet jei vežamas atskiru transportu, kaina ir popieriai auga. Nereikėtų manyti, kad vežėjas, kuris veža dėžes, automatiškai sutvarkys ir automobilį. Kai kurie tai daro, kiti ne. Čia reikia klausti atskirai ir labai aiškiai.

Ką daryti, jei baldai neatitinka naujo buto išmatavimų?

Pirmiausia išsimatuoti naują butą dar prieš kraunant, ypač duris, laiptines, liftą ir koridorius. Anglijoje senesniuose pastatuose laiptinės būna siauros, o naujuose butuose kartais liftas atrodo didelis, bet su sofa vis tiek nepasisuka. Jei suprantate, kad baldas netelpa, geriau jį parduoti Lietuvoje arba palikti sandėlyje, negu tikėtis stebuklo. Esu matęs, kaip žmonės mokėdavo už papildomą kėlimą pro langą, o paskui dar mokėdavo už remontą. Nebūkite tas žmogus.

Ar verta samdyti pagalbininkus Anglijoje?

Dažnai verta, ypač jei butas yra aukštame aukšte, nėra lifto arba turite sunkių baldų. Vietiniai pagalbininkai žino pastatų taisykles, gali greičiau iškrauti, o jums nereikės tempti sunkių dėžių po darbo. Kaina gali būti nuo 15–35 svarų per valandą vienam žmogui, priklausomai nuo miesto ir paslaugos. Bet reikia rezervuoti iš anksto ir patikrinti, ar jie tikrai atvyks. Yra ir čia tokių, kurie parašo „yes mate“ ir dingsta.

Ką palikti lagamine, kad pirmos dienos Anglijoje nebūtų košmaras?

Palikite atskirai dokumentus, pinigines, vaistus, krroviklius, higienos reikmenis, porą drabužių, užkandžių, vandenį ir bent vieną rinkinį patalynei. Jei turite vaikų, pridėkite jų mėgstamą žaislą arba pledą, nes tai nėra smulkmena, kai vaikas pavargęs ir viskas aplinkui svetima. Nedėkite šių daiktų į didelę dėžę su užrašu „būtina“, nes ji vis tiek gali būti paskutinė. Geriausia – kuprinė arba lagaminas, kuris keliauja su jumis, ne su konteineriu.

Kaip susitvarkyti, jei kraustymas į Angliją vėluoja?

Pirmiausia paprašykite konkretaus paaiškinimo, ne tik „netrukus bus“. Klauskite, kur krovinys yra, ar jis uoste, sandėlyje, muitinėje ar kelyje. Paprašykite atnaujinto pristatymo lango ir kontakto žmogaus, kuris atsako už maršrutą. Tuo pačiu metu turėkite planą B: miego vieta, maistas, drabužiai, galimas pirkimas iš vietinės parduotuvės. Vėlavimas erzina, bet dažniausiai jį galima ištverti, jei nesate visiškai be nieko. Planas B čia ne šiaip frazė, o nervų taupymo įrankis.

Ar galima derinti buto kraustymą į Angliją su remontu?

Galima, bet tik jei labai gerai koordinuojate datas. Remontas dažnai vėluoja, o krovinys turi grafiką, todėl idealiai šie du pasauliai nesusitinka. Jei įmanoma, venkite planuoti baldų atvykimą tą pačią dieną, kai baigiamas grindų klojimas arba dažymas. Drėgmė, dulkės ir nepilnai išdžiūvę paviršiai gali sugadinti daiktus. Geriau leisti remontui turėti bent kelias dienas rezervą. Žinau, kad norisi greitai, bet skubėjimas čia dažniausiai baigiasi brangiau.

Kodėl bendravimas su vežėju turi būti raštu?

Nes žodžiai skambučio metu greitai išgaruoja, ypač kai vienas kalba lietuviškai, kitas angliškai, trečias bando suprasti adresą. Raštu lieka data, kaina, sąlygos, papildomi mokesčiai, draudimas, pristatymo langas ir atsakomybės. Tai nereiškia, kad reikia visiems siuntinėti agresyvius laiškus. Tiesiog po pokalbio parašykite trumpą patvirtinimą: „Taigi, sutarėme, kad...“ Tai dažnai išgelbsti nuo nesusipratimų. O nesusipratimai kraustymuose yra beveik neišvengiami.

Trumpi, bet svarbūs Patarimai apie butų kraustymo procesą į Angliją

Ar reikalinga viza kraustantis į Angliją?

Tai jau ne kraustymo, o migracijos klausimas, todėl čia reikia būti atsargiam. Po „Brexit“ gyvenimui ir darbui Anglijoje dažniausiai reikia teisėto pagrindo, pavyzdžiui, vizos, darbo leidimo, studijų ar šeimos situacijos. Vežėjas negali jūsų „įforminti“ vietoj oficialių institucijų. Daiktus galima organizuoti, bet jūsų teisė gyventi Anglijoje turi būti sutvarkyta atskirai. Jei nesate tikras dėl vizos, kreipkitės į oficialius šaltinius arba migracijos specialistą, ne į draugo pažįstamą, kuris „kažkada kažką darė“.

Ką daryti su elektros prietaisais iš Lietuvos?

Dauguma buitinių prietaisų Europoje veikia 230 V, tad techniškai dažniausiai problema ne įtampa, o kištukai ir adapteriai. Anglijoje naudojami Type G kištukai, todėl reikės adapterių arba naujų laidų, jei prietaisas tai leidžia. Skalbimo mašiną, šaldytuvą ar viryklę vežti verta tik tada, jei jie tikrai geri ir pervežimas nepersvers kainos. Senas televizorius su netinkamu laidu nėra tragedija, bet brangus kompiuteris ar muzikos įranga verta atsargaus pakavimo. Čia geriau permokėti už dėžę negu vėliau gailėtis.

Ar reikia iš anksto pirkti baldus Anglijoje?

Jei žinote, kad kai kurie daiktai neatvažiuos laiku arba nebus verta jų vežti, taip, galima pirkti iš anksto. Daugelis žmonių pirmoms savaitėms nusiperka čiužinį, stalą, kelias kėdes ir paprasčiausius indus. Tai atrodo kaip papildomos išlaidos, bet kartais tai leidžia normaliai gyventi, kol atvyksta pagrindinis krovinys. Tik nepamirškite, kad dideli baldai Anglijoje dažnai pristatomi ne kitą dieną, o po kelių savaičių. Todėl planuokite ne optimistiškai, o realiai.

Kaip apsaugoti dokumentus kraustymosi metu?

Dokumentus vežkite su savimi, ne dėžėse. Pasas, tapatybės kortelė, vairuotojo pažymėjimas, nuomos sutartis, darbo dokumentai, mokyklų popieriai, sveikatos draudimo informacija – viskas turi būti viename aplanke arba segtuve. Gerai turėti ir skenuotas kopijas telefone bei el. pašte. Skamba paprastai, bet kai prasideda pakavimas, žmonės įmeta svarbiausius popierius į dėžę „vėliau sutvarkysiu“. Vėliau ateina tada, kai reikia skubiai parodyti adresą arba įsidarbinti.

Ką daryti, jei krovinys atvyko su žala?

Neslėpkite žalos ir nelaukite, kol „gal pati susitvarkys“. Fotografuokite, fiksuokite dėžių numerius, saugokite pakavimo medžiagas, rašykite vežėjui tą pačią dieną. Jei žala didelė, prašykite nurodymų dėl pretenzijos ir draudimo. Kai kurie žmonės gėdijasi skųstis arba mano, kad „nieko nebus“, o paskui terminai praeina. Tai neteisingas požiūris. Jei mokėjote už pervežimą ir draudimą, turite teisę reikalauti normalaus aiškinimosi.

Išvada

Patarimai apie butų kraustymo procesą į Angliją galiausiai susiveda į paprastus dalykus: tvarkingas sąrašas, realistiškas laikas, aiški kaina, geras pakavimas ir nuolatinis bendravimas su vežėju. Nereikia manyti, kad viskas vyks kaip pagal filmą, nes kartais uostas vėluoja, adresas pasikeičia, o dėžė su puodeliais atsiduria ne ten. Bet kai pasiruošiate prieš kelionę, dauguma problemų tampa ne katastrofa, o tiesiog nemalonus darbas. Kraustymasis į Angliją įmanomas, tik reikia žiūrėti į daiktus, popierius ir datas be iliuzijų.