Perkraustymas į Vilnių iš Chesterfield: Kaip išvengti nervų išsidėliojimo po 2000 kilometrų

Dirbu šioje srityje jau beveik dvidešimt ketverius metus ir galiu pasakyti vieną – kartais viskas vyksta lyt gaidys, o kartais... na, yra dienų. Perkraustymas į Vilnių iš Chesterfield yra vienas tų maršrutų, kuris atrodo paprastas žemėlapyje, bet praktikoje susiduri su būrią smulkių, erzinančių kliūčių. Nuo Brexito viskas pasikeitė, anksčiau tiesiog įsodindavome vairuotoją ir jis važiuodavo, o dabra reikia galvoti apie deklaracijas, muitines ir visokias biurokratines nesąmones, kurios gali užeiti į šoną. Žemiau išdėliosiu tai, ką paprastai sakau klientams per telefoną, kai jie jau beviltiškai ieško kvadratinių metrų savo daiktams.

Kainos ir biurokratinis peškantis

Kiek maždaug kainuoja toks kelionė į Lietuvą?

Čia viskas labai priklauso nuo to, kiek daiktų turite. Jei tai tik kelios dėžės ir kelių baldų rinkinys, tai galima siekti kokių 1200–1500 svarų, jei spėjate surasti vietą kitiems kroviniams. Tačiau jei darote pilną perkraustymą į Vilnių iš Chesterfield su namų apyvokos daiktais, tada žiūrėkite į 2500–3000 svarų ribą. Benzinas nebe toks pigus, o Londono aplinkkeliai (M25) – tai tikras pinigų prarykimas laiko prasme, o ne pinigų (nors ir pinigų). Be to, visada pridedu 10 proc. rezervą neprognozuojamoms išlaidoms, kaip kad kelių mokesčiai Prancūzijoje.

Ar galima kažkaip užsisakyti pigiau?

Žinoma, galima. Štai ir atsiranda tos „užsakomųjų reisų“ firmos, kurios siūlo pusę kainos. Bet tada gali gauti vairuotoją, kuris nekalba nei lietuviškai, nei angliškai, o tik keletą keiksmažodžių. Aš asmeniškai nebūčia labai optimistiškas dėl pigių variantų, nes jei kas nors nutrūks pusiaukelėje, jums niekas niekur nebevažiuos. Geresniu atveju jūsų daiktai pravės Vilniuje savaitę vėliau. Tai ne verta tiems 200 svarų, kuriuos sutaupysite pradžioje.

Kokius mokesčius reikia mokėti už muitinę?

Čia dažniausiai kliūtis būna ne tame, kad reikia mokėti, o tame, kad žmonės nemoka pateikti teisingų dokumentų. Jei perkraustote savo asmeninius daiktus ir gyvenote Anglijoje ilgiau nei 12 mėnesių, turite teisę į „Transfer of Residence“ reliefą. Tai reiškia, kad mokesčių neturėtumėte būti. Bet jei neužpildysite formos C104A (tikslaus pavadinimo dabar prisimenu tik apytiksliai, bet kažkas panašaus), muitininkai Vilniuje apmokekins viską kaip naują importą. Tada gausite sąskaitą už PVM ir akcizus, o tai bus skausminga.

Ar reikia mokėti depozitą?

Daugelis firmų dabar reikalauja depozito, ypač kai dirbate su klientais, kuriuos dar nepažįstate. Tai įprasta praktika – paprastai 20–30 proc. nuo bendros sumos. Nes gali būti taip, kad vairuotojas atvažiuoja į Chesterfieldą, o jūsų nėra namuose arba pasikeitė planai. Kas turėtų tuomet sumokėti vairuotojui už sugaištą laiką? Tas depozitas apsaugo mus, kad mes nebegautume minuso savo sąskaitose.

Kuo geriau mokėti – kreditine kortele ar banko pavedimu?

Mokiaukite banko pavedimu, turiu omeny tiesioginį pavedimą. Kortelėse yra visokių „cash advance“ mokesčių ir limitų, o be to, jei kils ginčų dėl pažeidimų, bankas gali pradėti tirpti operaciją, ir tuomet visi laukia, kol tai išsiaškins. Pavedimas aiškus – pinigai atėjo, sutartis galioja. Dar esu matęs atvejų, kai bankai blokuoja didelius mokėjimus į užsienio įmones dėl safety, tai viena dėžių gali likti sandėliuke, kol jūs susisieksite su banku.

Ar į kainą įskaičiuota draudimas?

Tai klausimas, kurį visada reikia klausti tiksliai. Standartinis draudimas dažnai dengia tik 10 svarų už kilogramą arba kažką tokio. Jei jūsų sofa kainuoja tūkstantį, tai tokia apsauga neveikia. Prieš pasirašant sutartį, prašykite pamatyti draudimo sąlygas. Aš visada stumiu savo klientus pirkti „all risk“ draudimą, jis kiek brangesnis, bet jei vairuotoja užplėš piktadarylis Slovakijoje arba vairuotojas užkirs ant grindų, bent jūs gausite realią kompensaciją, o ne 50 svarų.

Kas daryti, jei neturiu visų daiktų sąrašo?

Nebūkite nervinasi, mes tai matome kasdien. Dar kartą surašykite, ką turite, net jei beveik nieko nepamiršote (tikriausia pamiršite). Mums svarbiausia žinoti apie brangius daiktus – paveikslus, elektroniką, juvelyrinius dirbinius. Jei sąrašas bus labai apibendrintas, pavyzdžiui, „dešimt dėžių su suvenyrais“, ir dingsta, draudimo kompanija nieko nebus mokėti, nes nieko neįmanoma įrodyti. Taip pat, jei sąrašą pateikiate paskutinę minutę, gali kilti problemų su muitinės deklaracija (CDS).

Kelionės eiga, vairuotojai ir keliai

Kiek dienų trunka tas kelias?

Esant idealiais sąlygomis – tai 3–4 dienos. Bet idealios sąlygos yra retai. Paprastai vairuotojas išvyksta iš Chesterfield, naktį praleidžia kažkur prie Londono arba Folkestone, paskui kelta į Europą. Toliau eina pro Belgiją, Vokietiją, Lenkiją. Jei yra didelių spūdzių Vokietijoje (kas yra beveik kasdien), tai gali užtrukti penkias dienas. Geriausia susitarti dėl pristatymo lango, o ne fiksuotos valandos, kad išvengtumėte nerealistiškų lūkesčių.

Ar galima susiplanuoti, kad vairuotojas atvyktų Penktadienį?

Galite susiplanuoti, bet ar tai bus įvykdyta – tai kita klausimas. Jei vairuotojas užstrigs Anglijoje dėl techninių problemų arba policijos patikros (o jių dažnai būna prie keltų), tai jūsų penktadienis tampa sekmadieniu. Aš visada sakau klientams – jei jums reikia dalykų būtinai paskutinę savaitės dieną, geriau imkitės juos savaitę anksčiau. Nemanau, kad norite laukti sunkvežimio prie namų, kai visi jau ilsisi.

Kuriuo keliu jie važiuoja?

Dažniausiai būna M1, po to A14 ar M link Felixstowe, arba tiesiai į Dover. Tas maršrutas priklauso nuo to, ką kita kurį krovinį vairuotojas turi. Kartais eina per Roterdamą, kartais pro Zebriugę arba Kylą. Vienintelė garantija yra ta, kad jie nevažiuos pro Vilnių (pažiūrėkite į žemėlapį). Įdomu, kad paskutiniais metais daug vairuotojų vengia Calais, nes ten yra didelės migrantų problemos, ir renkasi keltus iš Northumberlando arba Norfolk – ilgiau, tačiau ramiau.

Kas nutinka, jei vairuotojas sugenda?

Tai blogiausias scenarijus, bet jis įvyksta. Prieš metus turėjome atvejį, kai sunkvežimui sužudo dyzelinas kažkur prie Hanoverio. Mes turime pagalbinį transportą, bet tai užima laiko. Jei jums labai skubama, gali tekti pasamdyti vietinį pervežėją Lietuvoje, kad jie nuvežtų dalį daiktų, o likusią dalį parveš pagrindinis sunkvežimis vėliau. Tai daugiau kaip nemalonu, bet kartais tiesiog neišvengiama.

Ar galiu važiuoti kartu su vairuotoju?

Daugu firmų to neleidžia dėl draudimo. Mūsų draudimas neleidžia keleivių, nebent tai yra oficialiai įregistruoti darbuotojai. Be to, važiuoti 3-4 dienas sunkvežimiu nėra pramoga. Jūs turėtumėte miegoti kabine, kurioje nėra patogumų, o vairuotojas – dirbdamas. Čia ne ekskursija po Europą, o darbas. Geriausia susitikti Vilniuje arba paskutinioje stotelėje Lietuvoje.

Ar jie sustoja nakvynei viešbučiuose?

Sunkvežimiai turi miegamąsias kabinas, todėl vairuotojai dažniausiai miega truck stop'uose arba specialiuose stovėjimo aikštelėse. Viešbučiai juos labai retai lanko, nes ten reikia mokėti už stovėjimą ir patį viešbutį, o tai sumažina jų uždarbį. Kartais sustoja prie kavinių, kurioje galima nusipirkti dušą, bet tai ne taip paprasta kaip atrodo. Rytinis dušas vairuotojui kartais yra prabangus dalykas.

Ar saugu duoti raktus nuo namų Chesterfielde?

Kadangi aš dirbu šitoje srityje tiek ilgai, galiu pasakyti – dauguma vairuotojų yra normalūs žmonės. Bet visada yra išimčių. Jei galite, būkite namuose, kai atkeliauja krovinys. Jei negalite, palikkite raktus saugumo prižiūėtojui arba kaimynui, kurį pažįstate. Aš asmeniškai niekada neleistinau vairuotojui lipti į namus bežiūrint, jei tai neįmanoma susiderėjimo keliu. Ypač jei ten yra kažkas brangaus, kas nėra įtraukta į įkrovinį.

Pakavimas, krovinys ir „nelioti daiktai“

Ar reikia patiems dėti į dėžes?

Galite dėti patys, tai sumažins kainą. Bet jei norite, kad tai būtų padaryta greitai ir saugiai, mes turime komandą. Problema ta, kad žmonės dažnai deda per daug sunkių daiktų į vieną dėžę. Tada vairuotojas nebevežia, o pusto juosmenę. Jei dėžės plyšta – gaila turinio. Mums patinka tvarkingos, užlakuotos dėžės su numeriais. Taip geriau sekti, kas kur dingsta (nors tikimės, kad nedings).

Ką daryti su baldais, jie juos išmontuoja?

Taip, tai mūsų darbas. Lovos, spintos, stalai – viskas išmontuojama. Tiesa, kažkada vienas vairuotojas išmontavo spintą Chesterfielde, o atvežė į Vilnių ir pamiršo, kaip ją surinkti (čia pavargo, akivaizdu). Tai buvo juokinga situacija, bet klientui ne taip. Dabar visada prašome, kad detalės būtų supakuotos į atskirus maišus arba uždarytos su viela, kad visi varžtai būtų vienoje vietoje. Ir nepamirškite nufotografuoti, kaip atrodė prieš išardymą.

Ką daryti su šaldytuvu?

Ah, šaldytuvai... Tai nuolatinė bėda. Jūs negalite tiesiog atjungti ir uždaryti. Viduje susidaro kondensatas, pelėsia, o kvapas...