Krovinių gabenimas iš Anglijos su moderniais sprendimais

Krovinių gabenimas iš Anglijos su moderniais sprendimais nėra tik „pasiimame Londone, atvežame Vilnių“ – nors kartais taip ir būna. Per 20+ metų mačiau, kaip viena trūkstama prekės rūšis arba blogas HS kodas gali sustabdyti visą mašiną prie Calais, o geras maršruto planas sutaupo dieną. Čia kalbu be blizgesio: GPS, e-CMR, TMS, konsolidacija ir realus žmogus telefone. Jei ieškote [krovinių gabenimas iš Anglijos] ar [tarptautiniai pervežimai Europoje], pradėkite nuo faktų, ne nuo gražiausios reklamos.

DUK: krovinių gabenimas iš Anglijos su moderniais sprendimais ir kaina

Kiek kainuoja krovinių gabenimas iš Anglijos su moderniais sprendimais?

Nėra vienos kainos, ir kas sakė priešingai, greičiausiai arba nesusigaudė, arba labai norėjo parduoti. Mažam kroviniai, tarkime 1–3 paletės, kaina gali svyruoti apie 120–350 Eur už paletę. Pilnas krovinys, 20–24 europalečių, dažniausiai bus apie 900–1800 Eur, priklausomai nuo miesto ir svorio. Dar įtakos turi keltas, Eurotunnel, laukimo laikas, muitinės procedūros. Jeigu krovinys stovi Londono sandėlyje be pakrovimo lango, kaina irgi šoka. Tai tas atvejis, kai „nuo durų iki durų“ reiškia ne tik kelio ilgį.

Kaip greitai gaunasi kaina pervežimui iš Anglijos į Lietuvą?

Kainą dažniausiai galima sudėlioti per 15–60 minučių, jeigu duomenys tvarkingi. Paprastai man reikia žinot išvykimo pašto kodą, pristatymo adresą, kiek palečių, svorį, aukštį, ar krovinys komercinis, ar asmeninis. Kartais užtenka nuotraukos iš sandėlio, kad suprastum, kas ten per „maža siuntėlė“. Jeigu prekės brangios arba specifinės, reikia patikrinti dokumentus prieš skambinant vežėjui. Per telefoną viskas atrodo paprasčiau, o popieriai kartais pasako kitą istoriją. Taip, ir pašto kodas tikrai svarbus – ne tik „London“ ant popieriaus.

Kodėl krovinių gabenimas iš Anglijos su moderniais sprendimais ne visada pigiausias?

Pigiausia kaina dažnai ateina su rizika, kurią pamatai tik tada, kai krovinys jau stovi muitinėje. Modernus pervežimas reiškia maršruto planavimą, GPS stebėjimą, e-CMR, dokumentų tikrinimą, kartais ir konsolidaciją. Jei vežėjas tiesiog meta mašiną į maršrutą be rezervacijos, viskas gali atrodyti pigiau iki pirmo trikdžio. Blogas variantas: krovinys atvyksta, bet be tinkamų importo duomenų. Kartais už „brangesnį“ pasiūlymą mokate ne už oro pūtimą, o už tai, kad žmogus prieš reisą pagalvojo. Man taip ramiau, tiesiog.

Ar galima gabenti tik vieną paletę iš Anglijos į Lietuvą?

Vieną paletę gabenti galima, tik ekonomika ne visada graži. Tada dažniausiai ieškomas dalinis krovinys, vadinamas LTL, kai jūsų paletė važiuoja kartu su kitais kroviniais. Kaina gali būti nuo 120 Eur iki 250 Eur, jei tai standartinė 80x120 cm paletė iki 300–700 kg. Jeigu paletė aukšta, nestandartinė arba reikalauja temperatūrinio režimo, skaičiai keičiasi. Jei turite tik vieną dėžę, dažniau apsimoka kurjeris arba grupavimo paslauga. Tai tas atvejis, kai verta klausti ne „ar galima“, o „ar prasminga“.

Koks realus terminas Londonas–Vilnius?

Jeigu krovinys pakrautas laiku ir dokumentai tvarkingi, Londonas–Vilnius realiai gali būti 3–5 dienos. Su pilnu kroviniais dažnai būna greičiau, nes vairuotojas važiuoja tiesiai, be papildomų iškrovimų. Su daliniu kroviniu gali būti 4–7 dienos, nes reikia sudėlioti kitas paletes maršrute. Realistiškai reikia įskaityti keltą arba Eurotunnel, muitinės patikrinimus, sandėlių darbo valandas. Kartais viską sugadina penktadienio popietė Anglijoje ir pirmadienio ryto chaosas Lietuvoje. Yra ir greitesnių variantų, tik jie kainuoja kitaip.

Ar kaina skiriasi, jei važiuojama iš Mančesterio, Birmingham ar Leeds?

Skiriasi, ir kartais labiau, nei klientas tikisi. Londonas dažniausiai turi daugiausia reisų, todėl rasti vietą lengviau. Mančesteris, Leeds ar Liverpool gali būti patogūs, bet reikia žiūrėti, ar vežėjas turi grįžtamąjį srautą. Birmingham ir Coventry yra logistiškai neblogi, ypač kai kalba apie automobilių dalis ar pramoninius krovinius. Southampton gali būti aktualus uosto kroviniams, o Bristol – baldams ar mažesniems sandėliams. Dar įtakos turi, ar sandėlis dirba naktį, ar tik 8–16 val. Todėl kaina ne visada yra tik kilometrai.

DUK: krovinių gabenimas iš Anglijos su moderniais sprendimais ir dokumentai

Kokie dokumentai reikia po Brexit?

Po Brexit dokumentai tapo ta dalis, kurią žmonės pamiršta iki paskutinės minutės. Reikia komercinės sąskaitos faktūros, packing list, CMR, prekės kodo, eksporto ir importo deklaracijų, kai taikoma. Komerciniam kroviniui būtina aiškiai žinoti siuntėją, gavėją, prekės aprašymą, vertę ir kilmę. Be popierizmo krovinys gali stovėti Dover, Calais arba ES pusėje, ir niekas jo „kažkaip“ nepraleis. Kartais trūksta vienos eilutės sąskaitoje, o sustoja visa mašina. Tai skamba banalu, bet taip vyksta kasdien.

Kas yra EORI ir ar jis visada būtinas?

EORI yra numeris, kurio reikia muitinės komunikacijai su valstybės sistema. ES importuotojui dažniausiai reikia ES EORI, o JK eksportuojančiai įmonei – GB EORI. Jei vežate asmeninį daiktą, situacija kitokia, bet komerciniam kroviniui be EORI pradėti net neverta. Nežinau 100%, ar kiekvienas smulkus atvejis reikalauja to paties proceso, nes praktikoje būna išimčių. Jeigu klientas sako „mes jau siuntėme be nieko“, aš vis tiek prašau parodyti dokumentus. Trumpai: EORI nėra dekoracija, tai darbo įrankis.

Ar komercinei siuntai reikia CMR?

CMR reikia, kai krovinys važiuoja tarptautiniu kelių transportu. Jis patvirtina, kas, ką, iš kur ir kam veža, o taip pat fiksuoja krovinio perdavimą. e-CMR dabar vis dažniau ateina į pagalbą, bet ne visi sandėliai ir ne visos sistemos su juo draugauja. Be CMR gali būti sunkiau ginčytis, jei krovinys dingsta, vėluoja arba atvyksta pažeistas. Kartais klientai painioja CMR su sąskaita faktūra, o tai nėra tas pats. Man CMR yra tas popierius, kurį norisi turėti, net kai viskas einasi gražiai.

Kaip elgtis, jei klientas neturi HS code?

HS code, arba prekės kodas, yra vienas tų dalykų, kuris atrodo nuobodus, kol nepradeda degti terminai. Jei klientas jo neturi, reikia ieškoti pagal prekės aprašymą, sudėtį, paskirtį ir kartais nuotrauką. Blogiausia, kai įrašoma „parts“ arba „goods“ – muitinė tokio džiaugsmo nemėgsta. Gerai, jei eksportuotojas turi ankstesnes deklaracijas, tada bent jau yra nuo ko pradėti. Jeigu prekė specifinė, pavyzdžiui, cheminė medžiaga ar maisto papildas, geriau pasikonsultuoti su brokeriu. Klaida čia gali kainuoti ne tik pinigus, bet ir savaitę laiko.

Ar krovinių gabenimas iš Anglijos su moderniais sprendimais tinka mažoms siuntoms?

Tinka, bet ne visada tai bus geriausias kelias. Viena paletė, kelios dėžės ar atsarginės dalys gali puikiai tilpti į dalinį krovinį. Jei siunta maža, bet brangi, verta žiūrėti į draudimą, sekimą ir aiškų pristatymo langą. Modernūs sprendimai čia padeda stebėti maršrutą, gauti POD ir greičiau spręsti problemas. Bet jei siunčiate vieną mažą dėžutę draugui į Kauną, tarptautinis pervežėjas nebūtinai bus racionalus pasirinkimas. Trumpai: mažam kroviniui tinka, tik reikia nesusipainioti tarp paletės ir siuntinuko.

Ką daryti, kai muitinė sustabdo krovinius Dover/Calais?

Jeigu krovinys sustabdytas, pirmiausia reikia ne panikuoti, o išsiaiškinti, ko tiksliai trūksta. Reikia susisiekti su muitinės brokeriu, vežėju ir gavėju, nes vienas be kito dažniausiai nieko nepajudins. Praktiškai reikia patikrinti deklaraciją, HS kodus, vertę, EORI duomenis ir sąskaitos aprašymus. Yra atvejų, kai problema išsprendžiama per valandą, o yra ir tokių, kur reikia laukti papildomo patikrinimo. Kartais kalta ne Anglijos pusė, o ES importuotojas (pataisau – ne visada Calais, dažniau tikrinama jau ES pusėje). Todėl dokumentus geriau tikrinti prieš pakrovimą.

DUK: krovinių gabenimas iš Anglijos su moderniais sprendimais, saugumas bei realūs nesklandumai

Kaip paruošti krovinius pervežimui iš Anglijos į Lietuvą?

Pakrovimas prasideda ne tada, kai vairuotojas atvažiavo, o gerokai anksčiau. Paletės turi būti stabilios, plėvelė tvarkinga, kampai apsaugoti, o svoris paskirstytas normaliai. Jeigu baldai ar mašinos dalys kabinami kampuose, reikia papildomai fiksuoti, kitaip kelias per Europą juos greitai „sutvarkys“. Nuotraukos prieš pakrovimą labai padeda, ypač kai vėliau kažkas sako, kad taip ir buvo. Dokumentuose aprašymas turi sutapti su tuo, kas realiai važiuoja. Tai paprasta, bet būtent čia dažnai prasideda bėdos.

Ar reikia draudimo, jei vežama regulariai?

Draudimas reikia tada, kai nuostolis būtų skausmingas. Reguliariems vežimams dažnai daromas metinis krovinio draudimas arba kiekvienam reisui taikomas atskiras draudimas. CMR atsakomybė egzistuoja, bet ji nėra tas pats, kas pilnas krovinio draudimas. Jeigu vežate elektroniką, brangias detales ar jautrius baldus, geriau netaupyti kelių dešimčių eurų. Yra vežėjų, kurie sako „visada viskas būna gerai“, kol vieną dieną nebūna. Man draudimas yra ne biurokratija, o ramus miegas. Ir taip, kartais popieriai atrodo nuobodžiai, bet tikrai ne tada, kai reikia pretenzijos.

Ką reiškia dalinis krovinys LTL?

LTL reiškia dalinį krovinį, kai jūsų paletės ar dėžės važiuoja kartu su kitų klientų kroviniu. Tai kaip bendras autobusas, tik vietoj bilietų turite CMR, palečių etiketes ir kartais nemažai nervų. Pavyzdžiui, viena paletė iš Birmingham gali važiuoti per sandėlį, susitikti su kita iš Leeds, o tada kartu į Lietuvą. Krovinys gali būti pigesnis nei pilnas, bet terminas dažniau svyruoja. Kaina skaičiuojama pagal vietą, svorį, matmenis ir riziką. Trūkumas tas, kad jūsų paletė nėra vienintelė karalienė mašinoje.

Ar galima vežti automobilių detales, baldus, maisto produktus?

Automobilių detales, baldus ir daugelį maisto produktų vežti galima, tik sąlygos skiriasi. Automobilių dalys dažnai važiuoja iš Midlands, nes ten daug tiekėjų ir sandėlių. Maistas gali reikalauti temperatūrinio režimo, sanitarinių dokumentų arba specialaus pakavimo. Baldai yra paprastesni, bet jie mėgsta braižytis, lūžti kampuose ir „staiga“ tapti sunkesni. Pavojingi kroviniai, alkoholis, tabakas ar tam tikri skysčiai jau reikalauja papildomo tikrinimo. Jeigu prekė skleidžia kvapą, tepa arba trinka, apie tai reikia sakyti iš anksto. Tai nėra smulkmena, kai paskui kvepia visa mašina.

Kada krovinių gabenimas iš Anglijos su moderniais sprendimais yra geriausias pasirinkimas?

Geriausias pasirinkimas jis būna tada, kai reikia ne tik „atvežti“, bet ir valdyti procesą. Ypač jei turite dalinį krovinį, kelias siuntas skirtinguose miestuose arba klientus Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje. Modernūs sprendimai padeda matyti, kur mašina yra, kada bus pakrovimas ir ar dokumentai sutvarkyti. Bet jeigu viską darote per vieną sąskaitą ir vieną paletę, kartais paprastesnis variantas gali būti pigesnis. Svarbiausia, kad vežėjas nekalbėtų tik gražiais žodžiais apie technologijas. Tai turi veikti tada, kai reikia greitai atsakyti klientui.

Ar modernūs sprendimai reiškia tik programą ir GPS?

Ne, ir labai gerai, kad ne. GPS parodo, kur mašina yra, bet nepasakys, kodėl sandėlis nedavė krovinio arba kodėl brokeris laukia papildomo dokumento. e-CMR, TMS, automatiniai pranešimai, maršruto optimizavimas ir elektroninis POD tikrai pagreitina darbą. Dar padeda temperatūros registratoriai, jei vežate jautrų krovinį. Bet vis tiek reikia žmogaus, kuris paskambins, pasakys nemalonų dalyką laiku ir neslėps problemos. Technologija be normalaus valdymo yra tik brangus žaislas. O kelyje žaislai greitai atsibosta.

Ką daryti, jei sandėlis neduoda krovinio laiku?

Pirmiausia reikia fiksuoti laiką, pokalbį ir tai, kas konkrečiai vėluoja. Reikia skambinti ne tik vairuotojui, bet ir sandėlio atsakingam asmeniui, nes vairuotojas kartais pats nieko negali pakeisti. Jei pakrovimo langas buvo 8–10 val., o krovinys ruošiamas 14 val., tai jau yra problema. Kartais sandėlis tiesiog neturi etiketės, kartais darbuotojas „pamiršo“, o kartais sistema neatiduoda užsakymo. Esu matęs, kaip visa diena dingsta dėl vienos trūkstamos paletės. Kava, aišku, irgi svarbi, bet ne vietoj darbo.

Kodėl vairuotojas gali laukti 4 valandas?

Vairuotojas gali laukti, nes sandėlis nepakrovė, dokumentai nesutampa, rampa užimta arba krovinys neatitinka užsakymo. Vienas realus atvejis: mašina atvažiavo į Birmingham, o sandėlis sakė, kad krovinys skirtas kitai dienai. Jeigu laukimas nebuvo numatytas sutartyje, atsiranda papildomi kaštai. Tokiu atveju reikia aiškaus kontakto, kuris gali patvirtinti, kas vyksta. Tai nepatogu, bet geriau tai išsiaiškinti telefonu nei po savaitės ginčytis sąskaitoje. Geruose pervežimuose laukimas fiksuojamas, o ne spėjamas iš lubų.

Ar pigus vežėjas visada blogai veža?

Ne visada, tik nereikia painioti pigaus su neatsakingu. Yra mažų vežėjų, kurie dirba sąžiningai ir puikiai, tik neturi blizgios svetainės. Blogas variantas prasideda tada, kai kaina tokia maža, jog sunku patikėti, kas ją dengs. Yra įmonių, kurios paima užstatą, o paskui „derina mašiną“ kelias dienas. Kartais klientas pats pasirenka riziką, nes nori sutaupyti 30 Eur. Man tai suprantama, kol neatsiranda dingęs krovinys. Tada pigumas staiga tampa labai brangus.

Kaip atpažinti, kad pasiūlymas per geras, kad būtų tiesa?

Per geras pasiūlymas dažniausiai kvepia tada, kai nėra aišku, kas jame įskaičiuota. Jei jums žada pilną krovinį iš Londono į Vilnių už neįtikėtinai mažą sumą, klauskite apie keltą, draudimą, muitinės pagalbą ir laukimą. Krovinys iš Anglijos turi jūrų perėją arba tunelį, o tai kainuoja pinigus. Blogas pasiūlymas dažnai slepia papildomus mokesčius, kurie atsiranda vėliau. Normalus pervežėjas paaiškins, kodėl kaina tokia, kokia yra. Jeigu viskas „labai paprasta“, aš jau pradedu tikrinti du kartus.

Ką daryti, kai paletė atvyksta įbrėžta?

Fotografuoti, fiksuoti CMR pastabą ir nedaryti teatro be faktų. Jei priėmėte krovinį be pastabų, vėliau bus sunkiau kažką įrodyti. Jeigu žala matoma, reikia ją pažymėti priėmimo dokumentuose, nufotografuoti pakuotę, paletę ir patį krovinį. Tada siunčiate pretenziją vežėjui, draudimui arba atsakingai pusei. Kartais įbrėžimas yra tik kosmetinis, o kartais viduje sugadinta brangi dalis. Todėl geriau išpakuoti atsargiai ir su liudininku. Tai nėra paranoja, tiesiog praktika.

Ar galima pakeisti pristatymo adresą pakeliui?

Keisti adresą galima, bet ne visada tai bus paprasta. Jeigu krovinys dar neįvažiavo į galutinę zoną ir dokumentai leidžia pakeitimą, dažniausiai pavyksta. Jeigu muitinės deklaracijoje jau nurodytas konkretus gavėjas, reikės tikrinti, ar galima keisti be papildomų veiksmų. Adresas Vilniuje vietoj Kauno gali kainuoti papildomai, o adresas kitoje šalyje – tai jau visai kita istorija. Kartais klientas pamano, kad GPS reiškia „nukreipk kaip taksi“. Ne visai taip, ypač kai yra CMR ir muitinė. Todėl adresus reikia tikrinti prieš reisą.

Ar verta derinti Anglija–Lietuva su kitais maršrutais Europoje?

Verta, jeigu turite kelis krovinius ir norite geresnio kainos bei termino balanso. Pavyzdžiui, krovinys iš Anglijos gali važiuoti per Dover–Calais, tada per Belgiją, Vokietiją ar Lenkiją. Kartais maršrutas per Rotterdam arba Antwerp turi prasmę, jei kalba apie uosto logistiką. Taip galima geriau sudėlioti dalinius krovinius ir sumažinti tuščius kilometrus. Bet jei viskas turi būti „vakar“, derinimas gali pridėti laiko. Man svarbiausia, kad klientas suprastų skirtumą tarp pigiau ir greičiau. Tie du žodžiai ne visada eina kartu.

Išvada

Krovinių gabenimas iš Anglijos su moderniais sprendimais veikia tada, kai technologija nepamiršta paprasto darbo: paskambinti, patikrinti dokumentus, pasakyti klientui, kad vėluojama, ir nepadaryti kvailos klaidos su muitine. Pigiau ne visada reiškia geriau, greičiau ne visada reiškia saugiau. Jei turite paletę, dalinį krovinį ar pilną 24 europalečių užsakymą, rinkitės pervežėją, kuris mato visą kelią, o ne tik kainą.