Perkraustymas į Vilnių iš Brewood: kaip išgyventi kelionę be šizofrenijos

Dirbu šioje srityje jau beveik dvidešimt tris metus ir galvojau, kad mačiau viską. Bet kai klientas skambina ir sako, kad reikia organizuoti perkraustymas į Vilnių iš Brewood, aš visada prisimenu vieną dalyką – Anglijos kaimai yra paslaptingiausia vieta pasaulyje. Brewood – tai ne Londonas, čia mažas miestelis Staffordshire, kur gatvės tokios siauros, kad sunkvežimis ten įvažiuoti gali būti didelė problema, o žmonės visada tikisi, kad visa jų turta įvežs per dieną. Realybėje, especially dabar, kai Brexit viską supainiojo, tai yra vienas sudėtingiausių maršrutų. Čia ne tik apie krovinių pervežimą, tai apie nervus, dokumentus ir tas begales kilometrų per Lamanšą. Tiesiog noriu, kad žinotumėt, į ką įsijungiate, kol dar spėjat atsisakyti.

Kiek laiko užtrunka perkraustymas į Vilnių iš Brewood ir kiek tai stovės

Kiek laiko trunka kelionė iš Brewood į Vilnių?

Tai vienas populiariausių klausimų, ir atsakymas visada toks pat – „nusprendžia“. Paprastai, jei viskas būtų idealiai (kada taip yra?), tas maršrutas užtrunka maždaug 3-4 dienas. Tačiau reikia prisiminti, kad nuo Brewood reikia nuvažiuoti iki Dover arba Folkestone, pervažiuoti tunelį arba keltu, o tada – visą Belgiją, Vokietiją ir Lenkiją. Pavasario atostogų metu arba jei kelyje įvyksta avarija, gali prailgti iki savaitės. Kartais vairuotojas pavargsta, turi ilgiau ilsėtis, o jei yra dalinis krovinys (kai veži keletą klientų), tai važiuojame ir į kitus miestus. Tai nėra tiesioginis važiavimas, tai logistikos mazgas.

Kiek kainuoja perkraustymas į Vilnių iš Brewood?

Neklausk kainos, jei dar tiksliai nežinai, kiek daiktų turi. Kainos šoktelėjo per pastaruosius metus tiek, kad kartais pats nustembu. Vidutiniškai, jei tai būtų mažas butas (apie 15-20 kubinių metrų), kalbėtume apie 1200–1800 eurų, tačiau tai labai apytikslė suma. Jei turi pianiną ar daug brangių baldų, kaina auksa. Taip pat įtakos turi degalų kaina, kuri, kaip žinom, šokinėja kaip geidulingas triušis. Geriausia – siųsk sąrašą, aš paskaičiuosiu. O tų „nuo 500 eurų“ skelbimų Venipake ar kur nors kitur venkite, ten yra kriminalas, ne verslas.

Ar galima gauti tikslų įkainį be vaizdo įrašų?

Beveik ne. Kiek kartų buvo taip, kad klientas sako „tik viena lova ir du kėdės“, o prieinant įrengti, ten dar stovi milžiniška vitrina ar garso sistema? Aš turiu žinoti tikslius matmenis, ne „apytiksliai“. Jei nesiųsi vaizdo įrašo ar bent nuotraukų, aš dėsiu atsargines sumas, nes nežinau, ar reikės keltą (krautuvą), ar pats vežėjas iškel. Perkraustymas į Vilnių iš Brewood reikalauja tikslumo, todėl niekas neduoda tikslios kainos aklai. Tiesa, yra firmų, kurios tai daro, bet tada pas juos draudimas nebeveikia, kai kažką numuš.

Ar vežiate dalinius krovinius (part load)?

Žinoma, taip darome, bet tai užtrunka ilgiau. Jei turi tik kelis dėžutes ar vieną sofą, aš galiu tai sukombinuoti su kitu klientu, kuris važiuoja iš Londono ar Mančesterio. Tai pigiau, bet laiko tikslo nustatyti negali. Gali būti taip, kad reikės laukti, kol užpils 40 pėdžių sunkvežimis. Kartais klientai nusivyla, kad atėjė ne antradienį, o penktadienį, bet kas gali padaryti, jei kitas klientas vėluoja dėl muitinės? Tokiose kelionėse kantrybė brangiau už auksą.

Kas daro įtaką galutinei kainai?

Degalai, muitinės paslaugos (jei reikia tarpininko), ir, žinoma, prieigos galimybės prie namų Brewoode. Jei ten gyvenate tokioje vietoje, kur sunkvežimis negali užvažiuoti ir reikia naudoti mažesnį mikroautobusą su perkraunimu, tai papildomi 200-300 eurų. Taip pat jei reikia išmontuoti baldus ir vėl surinkti Vilniuje – tai darbo valandos. Dirbame su valandomis, ne su „užtenka“ principu. O dar tas blogas Liuksemburgas, kurią reikia apeiti, jei keliaujame per Vokietiją – tai papildomi 100 km.

Kodėl kainos skiriasi nuo kitų firmų?

Nes kai kurios firmos tiesiog nurodo kainą be PVM, be draudimo, be visko. Aš sakau savo klientams: pažiūrėkite į smulkius rašmenis. Yra daug „garažinių“ vežėjų, kurie turi vieną seną „Scania“ ir važinėja be svarbių licencijų. Jei jums sėdės ratai viduryje A16 autostradoje Prancūzijoje, kas jums padės? Tas vairuotojas, kuris nežino angliškai ir neturi pinigų remontui? Atsakymas aiškus. Mūsų kaina apima saugumą.

Brexit, muitinė ir Anglijos niuansai

Ar po Brexito pasikeitė kažkas dėl perkraustymo į Lietuvą?

O kaip nenepasikeitė... Dabar tai vienas didžiausių galvos skausmų. Anksčiau buvo tiesiog įvažiuojam, dabar reikia deklaruoti kiekvieną daiktą, net jei tai seni batlaižiai. Mums reikia pateikti prekių deklaraciją, o klientui – užpildyti T formą (Transfer of Residence). Kadangi dauguma žmonių to nenori daryti, tai viskas užstringa Kalvarijų pasienio punkte. Aš negaliu būti atsakingas už tai, kad jūs neįvedėte dviračio į sąrašą. Brexit mums pridėjo daug biurokratijos, o klientams – streso.

Ar reikia mokėti muito ar PVM daiktams, kuriuos vežate sau?

Jeigu perkraustote savo asmeninius daiktus ir gyvenote Anglijoje ilgiau nei 12 mėnesių, tuomet dažniausiai PVM ir mokėti nereikia. Bet čia yra vienas „bet“. Turi būti įrodymas, kad daiktai naudoti (t.y. nėra parduodami prekės). Jei bandysi vežti dešimt naujų iphone dėžučių, tai muitininkai labai greitai supras, kad kažką čia ne taip. Tada gausi baudą ir mokesčius. Geriausia turėti Pirkimo-pardavimo sutartis seniems daiktams, nors aš turiu pripažinti, kad retas kas jas laiko.

Ką daryti, jei neturiu T dokumento?

Tada bus problemų. Be T dokumento, kuris patvirtina, kad keičiate gyvenamąją vietą, muitinė gali priskaičiuoti PVM visiems daiktams pagal sąmatinę vertę. O įsivaizduok, koks PVM būtų nuo visų tavo baldų, jei juos įvertintume kaip naujus? Milžiniška suma. Todėl aš visada primygtinai reikalauju, kad klientai tai susitvarkytų iš anksto su „Gov.uk“ puslapiu. Nors, tiesą sakant, kartais pavyksta prašyti ir prašyti muitininko, kad padėtų (bet užtai gerti reikia su juo kavą, o mes ten važiuojame pro važiuojam).

Ar daiktai tikrinami Anglijoje ar Lietuvoje?

Paprastai tikrinimas vyksta išvykimo iš Europos Sąjungos (t.y. įvažiavimo į UK) arba įvažiavimo atgal. Kadangi važiuojame iš UK į LT, tikrinimas vyksta Lietuvoje, Kalvarijose. Kartais sustoja ir Prancūzijoje ar Belgijoje, jei atrodo įtartai, bet dažniausiai tai būna tik paprastas proformos dokumentų patikrinimas. Deja, Kalvarijų muitinė yra viena griežčiausių, ten dažnai iškraunamos visos mašinos, jei deklaracijoje yra klaidų. Girdėjau istorijų, kai ten laikyta po 3 dienas dėl vieno blogai užpildyto laukelio.

Kas nutinka, jei pamiršiu įrašyti daiktą į sąrašą?

Jeigu tai maža vertės daiktas, pvz., kepurė ar šepetys, dažniausiai nieko nėra. Bet jei tai technika ar brangūs daiktai, gali būti pripažinta kontrabanda (tiesiog nesumokėtas mokesčiu). Muitininkas gali pasiūlyti two variants: arba moki mokesčius ir baudą, arba daiktas konfiskuojamas. Vieną kartą buvo situacija, kad klientas „užmiršo“ 500 butelių viskio. Siaubinga buva aiškinti, kad tai ne asmeniniai daiktai, o prekės. Gailėjo to viskio, bet teko mokėti.

Ar reikia draudimo šiai kelionei?

Be abejo. Kai kurie sako, „o, aš vairuoju atsargiai“, kas yra melas, niekas negali vairuoti atsargiai 2000 km be poilsio. Draudimas dėl transporto avarijos ar gaisro yra privalomas. O jeigu staigiai užsibrėžia vairuotojas Lenkijoje (kas ten, pripažinkime, vyksta dažnai) ir viskas sulūžta? Be draudimo liktum su niekuo. Mūsų (tiekimo) sąlybose numatyta, kad draudimas apima ir pakrovimo, ir iškrovimo metą, taigi nerašykite „nereikia“.

Techninės problemos kelyje ir „realus gyvenimas“

Kas, jei sunkvežimis sugenda kelyje?

Tai blogiausia košmarė, bet ji įvyksta. Būna, kad lūžta puspriekabės ašis arba dingsta transmisija. Tada mes kviečiame pagalbą iš artimiausios šalies. Jei tai Vokietija, tai viskas greitai, jei ką nors piečiau – gali užeiti naktis. Klientas visada klausia: „O kas su mano daiktais?“. Jie stovi mašinoje, užrakinti, niekam nerūpi. Mes tada radome kitą vairuotoją arba mašiną, kad pastumtume krovinių (tai vadinamas transhipment). Tai brangu, bet įskaičiuota į riziką.

Ar vairuotojai moka angliškai lietuviškai?

Sakyčiau taip... ir ne. Dauguma mūsų vairuotojų yra lietuviai, latviai arba lenkai. Angliškai kalbame pakankamai, kad susitartų su klientu dėl raktų ir vietos. Jeigu reikia rimtos diskusijos apie baldus, geriau, kad būtų angle arba lietuvis. Buvo atveju, kai lenkas vairuotojas nesuprato, kad reikia vežti ne į Vilnių, o į Kauną, ir važiavo dar 100 km atgal. Dabar viską rašome popieriuose dvikalbiai.

Ar galiu važiuoti kartu su vairuotoju?

Techniškai – ne, dėl draudimo ir įstatymų (keleivių gabenimas krovinių mašinomis draudžiamas be specialių leidimų). Bet realiame gyvenime? Kartais sutinkame, jei tai vyresnio amžiaus žmogus ar šeima, kuriai nera ką veikti. Bet tada tu esi atsakingas už save, ir jei sulaipina policija Prancūzijoje – tai tavo problemos, ne mūsų. Aš visada patariu to nedaryti, ilga kelionė be WC ir patogio sėdėjimo yra kankina.

Kaip elgiatės su baldų išmontavimu?

Mes tai darome. Esame su įrankiais. Bet jeigu turi 30 metų seną vitriną, kurią surinko tėvas ir ji yra „prilipęs“ prie sienos, gali būti, kad ją tiesiog sulaužysime bandydami išmontuoti. Tokiu atveju aš įspėju iš anksto. Geriau palikti tai, kas yra, nei turi taisyti brangų baldą.