Perkraustymas į Vilnių iš Barrowford: kaip išgyventi tą kelionę be nervų išsisėjimo

Dirbu šioje srityje jau beveik dvidešimt penkerius metus ir mačiau viską – nuo tų, kurie vežia tik vieną krepšį drabužių, iki tų, kurie bando nustumti visą namų ūkį į „Fiat“ dovaną. Žinoma, kalbu apie tai ne iš akrobatų pusės, o iš logistikos. O jei kalbame apie tokią specifinę vietovę kaip Barrowford, tai čia visada yra savitas ritmas. Tai mažas miestelis Lankašyre, ne Birminghamas ar Londonas, ten kelios yra siauresnės, o uosto aikštelės ne visada pritaikytos dideliems sunkvežimiams. Perkraustymas į Vilnių iš Barrowford yra tas uždavinys, kuris reikalauja ne tiek jėgos, kiek tikslumo ir supratimo, kokie barjerai laukia kelyje per Šiaurės Angliją, vandenyną ir, žinoma, Lietuvos ribojimus. Daugeliu atvejų viskas vyksta sklandžiai, bet kartais turi tapti psichologu, ne šoferiu.

Kaip prasideda viskas ir ką reikia žinoti iš anksto

Kiek laiko užtrunka toks pervežimas iš Barrowford?

Tai, žinoma, ne šašlykai degti, bet ir ne paros reikalas. Įprastai, planuojant perkraustymą į Vilnių iš Barrowford, reikia skirti maždaug penkias iki septynių dienų nuo to momento, kai vairuotojas užvažiuoja pas jūsų kiemą, iki atiduodame paskutinę dėžę jums Vilniuje. Tai priklauso nuo to, kiek uostas šiuo metu užsimovęs. Jei greitaeigis keltas iš Hull arba iš Liverpulio (priklausomai nuo maršruto varianto) vėluoja dėl audros, pridedamos dar dvi paras. Taip pat reikia atsižvelgti į tai, kad Anglijoje kelią geriau planuoti išvengiant piko valandų M6 greitkelyje, nes ten ties Blackpool šonuose susidaro didžiuliai spąstai, kurie gali pridėti ne vieną valandą.

Ar reikia dėti daiktus į dėžes, ar užtenka tik susidėti į mašiną?

Atsiprašau, jei skambės banaliai, bet dėžės – tai tiesiog privalomas dalykas. Būna situacijų, kai žmonės sako: „O mes viską padėsime ant sofos ir uždengsime pledu“. Gerai, kvailei tariant, tai veikia tik tada, kai važinėjate tris kilometrus su tėvu seniu „Volga“. Kai keliątunkia tonų mašina ir užlenda į posūkį prieš Barrowford bažnyčios, visa tai nukrenta ir susmulkinama. Perkraustymas į Vilnių iš Barrowford reiškia, kad kely bus ir banguotas asfaltas Irish Sea ruože, tad dėžės turi būti suklijuotos, o vidus užpiltas popieriumi, kad dalykai nešoktų. Nenaudokite tos senos mažmeninės parduotuvės dėžės, kuri sugedo vos ją paėmus – jos neišlaikys 1500 kilometrų kelionės.

Ką daryti su baldais, kurie neina per duris?

Čia dažnai pasitaiko situacijų, ypač su senais angliškais spintomis, kurios yra tikrai milžiniškos. Aš asmeniškai mačiau, kaip vienas vairuotojas teko išmontuoti anglišką „Chesterfield“ sofą, kuri neįėjo net į garažą išorėje prieš užkraunant. Turime su savimi įrankius, todėl galime atsukti kojas, nuimti duris (nuo baldų, o ne namų, nors kartais ir namų jei nepavyksta pravažiuoti). Žinoma, jei kalbame apie perkraustymą į Vilnių iš Barrowford, tuose namuose dažnai yra laiptai su posūkiais, kurie nėra pritaikyti šiuolaikiniems matams. Mes tai išmokome spręsti darbo metu – arba išardome, arba (kaip tikriausiai) naudojame kėlimo mechanizmus per langą, jei leidžia aukštis.

Ar tikrai reikia inventoriaus sąrašo tokiame atveju?

Tikrai, ir dar kažką. Jūs, galbūt, manote, kad „aš žinu, ką turiu“, bet muitinėje Vilniaus pakraštyje arba jau prieš išvykdami iš Angleterės gali būti nemalonumų. Be sąrašo, perkraustymas į Vilnių iš Barrowford gali užstringti tie patys „muitininkai“, kuriems reikia įrodymų, kad tai ne prekės prekybai, o asmeniniai daiktai. Surašykite viską ant popieriaus arba Excelio lentelėje – „knygos, 3 dėžės“, „indai, 5 dėžių“. Nereikia rašyti „knyga: Haris Poteris, puslapis 123“, bet apibendrintai būtina. Be to, jei kažkas dingsta (o mūsų statistika tokia, kad dingo tik vienas kartas per 20 metų, ir tai buvo vairuotojo suvalgytas obuolys), turite dokumentą.

Ar jums patinka dirbti su tokiomis mažomis vietovėmis kaip Barrowford?

Saugučiau klaustelėti, ar man patinka važiuoti ten su 18 metrų vilkiku. Sakyčiau taip – lyg ir ramiu, bet žmonės ten gyvena ramiau, todėl gali būti nemandagu, kai užvažiuoja didelė mašina ir blokuoja visą gatvę prieš „The Pendle Witch“ pubą. Bet dažniausiai klientai yra malonūs, padeda nukreipti transportą. Nors kartais, prisipažinsiu, įvažiuoju į tas siauras gatveles (panašiai kaip kai kuris rajonas Vilniuje, Naujamiestyje pavyzdžiui) ir šaukti: „Kur aš čia važiuosiu?“ Tada visi kaimynai išeina žiūrėti spektaklio. Bet darbą atliekame, tai ne problema.

Kainos, pinigai ir biurokratinės bėdos

Kiek maždaug kainuoja toks pervežimas?

Kadangi ne aš valdoju kuro kainas, negaliu pasakyti iki cento. Bet vidutiniškai, jei kalbame apie vientisą 20 pėdžių konteinerį arba sunkvežimį pusiau pilną, tai svyruoja nuo 1500 iki 2500 eurų. Perkraustymas į Vilnių iš Barrowford brangiau nei iš Londono ne todėl, kad toliau, bet todėl, kad reikia surinkti krovinią vienoje vietoje, o ne gabenti iš penkių skirtingų adresų Kentsame. Taip pat į kainą įeina keltas (tikrai ne pigus dabar po „Brexit“) ir draudimas. Jei kainos atrodo per mažos, žiūrėkite į kompaniją įtariai – ten gali būti paslėpta „muitinės išlaidos“ arba jūsų baldai gali nukeliauti į kitą klientą garažą kaip laikinas sandėlys.

Ar mokate už muitinės išlaidas ar aš?

Standartinė perkraustymo į Vilnių iš Barrowford praktika yra tokia, kad mums sumokate už transportą, o įforminimą (TIR knygelės, krovininės deklaracijos ir t.t.) dažniausiai tvarkome per suteiktus tarpininkus, tačiau galutinis mokesčiu gali būti sąskaita jums. Esu matęs, kaip žmonės sužiaugė, kad kaina „visa įskaičiuota“, o paskui pasirodo, kad neįskaičiuota „handling fee“ uoste. Geriau pasikalbėkime iš anksto. Aš iškart pasakysiu – mokesčiai ant Lietuvos ribos yra jūsų skola valstybei, mums darbo už tai imti neverta, mes tiesiog padedame dokumentuoti. (Galiu klaidingai čia pasakyti, bet dauguma įmonių taip ir daro).

Kokios mokėjimo galimybės?

Įprastai imame 30-40 procentų avansą, kad užfiksuotume datą ir padengtume išlaidas degalams, kurias vairuotojas suloš tam uoste, ir likutį – atiduodant daiktus Vilniuje. Nebijokite, nebėgšime su pinigais, esame įmonė, ne vienas vairuotojų su „kebabu“. Galima mokėti banko pavedimu, o pastaruoju metu ir kortelėmis, nors tai kelia mums papildomus rūpesčius su buhalterija, taigi geriau pavedimas. Jei kažkas negerai – pinigus grąžiname, bet dar niekas negrąžino, todėl tikriausiai viskas gerai.

Ar reikia mokėti už kėlimą kranu?

Jei tūris didelis ir yra 20 ar 40 pėdžių konteineris, taip, jis užkeliamas ant ratų pagrindo. Jei tai atskiras sunkvežimis, tuomet nėra. O jeigu jūsų namas Barrowforde yra aukštai ir neįmanoma priartti arti, gali prireikti „Hymac“ (toks didelis keltuvas) Anglijoje. Tuomet tai kainuoja papildomai, kaip ir Vilniuje, jei reikia kelti į 5-ą aukštą be lifts. Kalbant apie perkraustymą į Vilnių iš Barrowford, stengiuos priversti vairuotoją važiuoti kuo arčiau, kad užtektų paprasto vyniojimo juostų kambario.

Kas nutinka, jei aš atsisakau paskutinę minutę?

Tai nėra malonu, kadangi mes jau esame užsisakę vietą keltui, o vairuotojas jau gali būti pakeliui. Turime taisykles – jei atsisakote mažiau nei 7 dienas iki išvykimo, avansas negrąžinamas (arba grąžinamas tik dalimis, jei sugebame užpildyti vietą kitu kroviniumi, kas su Barrowfordu yra sudėtinga, nes ne kasdien kas ten važiuoja). Aš suprantu, gyvenimas – keistas dalykas, bet ir mums reikia valgyti.

Kelionės specifika: nuo Anglijos kalvos iki Lietuvos lygumos

Kokiu maršrutu važiuojate?

Prasideda nuo Barrowford, turbūt per M65, paskui M62 link Liverpulio arba Hull (priklauso nuo to, kur keltas uošvis geriau). Įprastai perkraustymas į Vilnių iš Barrowford vykdomas pro Hull-Zeebrugge arba Rotterdam, nes tai greičiau ir mažiau trikdžių vairuotojam. Tada toliau per Belgiją, Vokietiją (A1, tikrai grožis, bet vokiškai greitis reikalauja atidumo), Lenkiją ir Lietuvą. Kartais jei orai blogi, paskutinės stotelės gali pasikeisti, bet maršrutas yra ganStandartinis.

Ar vairuotojai moka angliškai?

Vokiškai moka geriau, bet angliškai – būtinai. Kitaip kaip jie užsirašys savaitę laukti uoste? (Čia šiaip juokauju, bet laukimas uoste yra realus dalykas). Taigi, su Barrowford uošviu ar savininku galėsime susikalbėti, nors jūsų vietos tarmė gali būti sunkiai suprantama net man, tad tenka klausinėti pakartotinai. Bet dėl krovinio – viskas aišku.

Ar sauguvežiojant per šią trasą?

Saugiau nei pats važiuotum su „Toyota“ Corolla prieš vairuotoją, kuris negali miegoti trečias paras. Tūkstančiai kartų nuvažiavę. Sunkvežimiai turi GPS stebėjimą, vairuotojai turi tachograus kortelę (negali vairuoti daugiau kaip 4,5 valandas be ilsėjimosi). Vienintelė bėda – Barrowford apylinkėse kai kurios keltuvės yra žemos (prieš geležinkelio perėjas ten kur yra tas didelis fabrikas), ten reikia būti labai atsargiam. Aš asmeniškai visą mėnesį buvau ten prieš kokius penkerius metus, kai vienas vairuotojas „nusiplėšė“ ant viršaus anglų malkų krosnelės – žiaurus vaizdas, bet kroviniui nieko.

Kas dėl kelių mokesčių?

Jie įskaičiuoti į kainą. Anglijoje (M6 toll) retai kada naudojame, nebent vengiame spūsties. Vokietijoje mokama už greitkelius (vignette), Lenkijoje taip pat. Nereikia jums sidabruoti kišenės prie vairuotojo ar stovėti prie mokamosios brastos skaičiuodami eurų. Visa tai jau įtraukta.