Perkraustymas į Stretford: kas tikrai laukia Jūsų kelionėje į Angliją?

Dirbu šioje srityje jau virš dvidešimties metų ir mačiau viską – pradedant nuo tų, kurie bando įkrauti visą namų ūkį į „Fiat“ Doblo, baigiant milžiniškais firmos krovininiais, kurie užstrigę angliškose gyvenvietėse nei pirmyn, nei atgal. Perkraustymas į Stretford nėra tiesiog „prikelti dėžes ir važiuoti“, ypač dabar, kai pasaulis pasuko į neprognozuojamą pusę. Jei manote, kad tai bus pavargas vos per savaitgalį, greičiausiai klystate. Čia yra apie planavimą, nervus, o dažniausiai ir apie tai, kad kažką teks palikti. Iš tiesų, noras gyventi toliau nuo savo šaknų yra drąsus žingsnis, o Stretfordas, kaip viena iš gyvybingų Mančesterio dalų, turi savo niuansų, apie kuriuos reikia pagalvoti anksčiau, nei išsitepsite drabužius pakrovimo dieną.

Kainos ir biurokratija: nuo ko prasideda galvos skausmas

Kiek vidutiniškai kainuoja perkraustymas į Stretford šiais laikais?

Tai klausimas, kurį girdžiu kiekvieną kartą, kai pakeliu ragelį. Atsakymas niekada nebūna paprastas, nes kainos šiuo metu šokinėja kaip kišenėje po šventinių pietų. Viskas priklauso nuo to, kiek daiktų turite ir ar reikalinga įtraukti pilną pakavimo paslaugą. Jei tai tik vienas ar du kambary be baldų, galima susitvarkyti su keliomis šimtais eurų, tačiau pilnam namų ūkiui reikės skaityti tūkstančiais. Benzinas, darbo jėga Anglijoje ir muitinės procedūros – viską tai reikia sumokėti. Viskas apskaičiuojama pagal tūrio kubinius metrus, todėl nereikėtų meluoti apie tai, kad jūsų sofa yra „mažytė“, kai iš tikrųjų ji užima pusę sunkvežimio.

Ar kaina keičiasi, jei einu iš mažo miesto, o ne iš vilnius?

Ne, tikrai ne (t.y., taip, keičiasi, bet ne tiek daug). Pagrindinę kainos dalį sudaro atstumas nuo jūsų namų iki uosto arba iki Stretfordo. Jei gyvenate kažkur Utenos gilumoje, teks susimokėti už transportavimą iki Vilniaus ar Kauno, bet palyginti su kelių šimtų kilometrų važiavimu per Lamanšą, tas vietinis nuokrypis nėra toks jau baisus. Svarbiau yra tai, kaip sunku bus įkraunti daiktus – ar galėsime varyti sunkvežimį prie pat paties namo vartų, ar teks nešti dėžes per pusę kvartalo. Tai, kad gyvenate ne sostinėje, gali net padėti sutaupyti, jei gatvės yra plačios.

Kokius mokesčius reikia mokėti už muitinę ar pervedimą iš Lietuvos į Jungtinę Karalystę?

Čia prasideda ta „juodoji dėžė“, kurios dažniausiai nepasako nepatikimi brokeriai. Nuo 2021-ųjų sausio, kai pasibaigė transition period (perėjimo laikotarpis), Jungtinė Karalystė nebėra ES dalis, todėl reikia deklaruoti kiekvieną siuntą, net jei ji yra „Transfer of Residence“ – t. y. perkraustymas į gyvenamąją vietą. Jei daiktai buvo naudojami ilgiau nei 6 mėnesius, mokesčių (Import Duty) ir PVM nėra, tačiau už deklaracijos pateikimą ir „clearance“ procedūras brokeris visada užims savo mokestį. Tikėkitės, kad papildomai teks išleisti 150–300 svarų sterlingų už šią popierinę eigą, kitaip krovinius tiesiog neužleis per sieną.

Ar galima gauti aiškų įkainį be vaizdo įrašų ar apžiūros?

Būtų bjauru meluoti, kad įmanoma. Aš galiu jums pasakyti labai apytikslę kainą tik pagal tai, ką pasakysite telefonu, bet jei paskui atvažiuosiu ir pamatysiu, kad turite tris pianinus ir vitriną su mamoms (t.y. tėvams) paliktomis lėlėmis, kaina šoktelės dvigubai. Be tikslių matmenų ir daiktų sąrašo, bet koks įkainis yra tik „spėjimas“. Mes nėra burtininkai, kurie matys per telefoną, kiek tūrio užims jūsų drabužių krūvos. Geriausia nufotografuoti visus baldus iš šonų, tai padės išvengti nemalonumo dienai, kai reikia važiuoti.

Kodėl kai kurios firmos siūlo kur kas pigiau, bet tada dingsta?

Ah, klasika. Pasakysiu kaip yra: rinka pilna „velnių“, kurie pasako „taip“ viskam, o paskui, kai jūsų daiktai jau yra jų sandėlyje, pradedasi reikalavimai dėl papildomų mokesčių už „kelto vietą“, „pavojingus krovinius“ ar tiesiog neaiškias lengvatas. Pigi kaina dažnai reiškia, kad jie nenaudoja savo sunkvežimio, o „perka“ vietą kitų kroviniuose (shared load). Tai gali veikti, bet kartais jūsų sofa gali nukeliauti į Londoną, o tik po savaitės – į Stretfordą. Neklauskite manęs, kodėl žmonės vis pasitikima tokiais „pyragais“, tiesiog nori sutaupyti.

Pakavimas ir pasiruošimas: kur dažniausiai suklystame

Kokias dėžes naudoti, kad visaip nesužlumtų per kelią į Stretfordą?

Neklauskite, kiek kartų mačiau, kaip žmonės bando nešti knygas senose „Lietuviškojo pieno“ dėžėse, kurios plyšta po penkių metrų. Būtina naudoti specialias pervežimo dėžes – dvišlaičius, su storesniais sienelėmis. Mažoms dėžėms tenka knygos ir indai, didelėms – lengvi daiktai, kaip patalynė ar vėduoklės. Jei į didelę dėžę užkrausite sunkių daiktų, viršus nukris, o apačia plyšta, ir paskui stovėsite vidury gatvės su sugriuvusiu stalčiumi rankose. Patikėkite, dešimt eurų už gerą dėžę sutaupys nervus.

Ar verta rūpintis baldų išmontavimu pats ar palikti specialistams?

Žinau, kiekvienas vyras mano, kad jis yra meistras ir atsukti lovos dalis nėra mokslas. Tačiau tą patį galima pasakyti apie tuos, kurie paskui nežino, kaip tą lovą sus surinkti be instrukcijos (kuri, be abejo, dingęs). Esu matęs situacijų, kai klientai išmontuoja complex sistema spintas ir paskui tenka mums brangžiai laikyti vairuotoją, kol jie bandyta suveržti sriegius pagal atmintį. Jei baldas yra senas ir jis nenukris, atsukite, jei tai brangus komplektas – palikite mums, mes turime savo elektrinius atsuktuvus ir žinome, kur kuris varžtas eina.

Kaip saugiai supakuoti indus ir stiklinę servisą?

Nedarykite taip, kaip viena klientė, kuri apvyniojo lėkštes į laikraščius, bet užmiršo uždėti dėžės dangtį. Viskas nukrito. Reikia naudoti popieriaus arba putos plėvelę, o tarp indų dėti kartono plokštes ar putplasčio dėklius. Stiklas negali liestis prie stiklo – tai pagrindinė taisyklė. Ir nenaudokite audinio rankšluosčių, jie nesulaiko smūgių taip, kaip putplasčias. Tiesa, jei turite labai brangų porcelianą, geriau juos tiesiog vežti su savimi rankiniame lagamine, nors ir tai rizikuota.

Ar galima į dėžes deti dažus, chemikalę ar degalus?

O jeigu. Tai vienas pavojingiausių dalykų ne tik jums, bet ir vairuotojui. Muitinė arba policija gali sustabdyti sunkvežimį ir jį visas iškrauti, jei rasti nepaklaustų degiųjų medžiagų. Dažai turi būti hermetiškai uždaryti, geriausia – originalioje pakuotėje, o chemija – tai apskritai geriau palikti čia, nebent tai būtų labai brangios profesinės priemonės. Nenaudinga gąsdinti, bet viena užsidegusi dėžė gali padaryti tiek žalos, kad prarasite visus kitus daiktus. Geriau nusipirkti naujus Stretforde.

Kas daryti su didžiaisiais techniniais prietaisais, pvz., šaldytuvu?

Šaldytuvą reikia išjungti iš anksto, idealiai – paraš prieš keliavimą, kad išdžiūtų visas ledas. Tikrai nerekomenduoju šaldyti maisto produktų, nes per kelionę (kuri trunka 3–4 dienas) viskas taps nuobodu ir pradės blogėti, be to, kvapas gali įsisavinti į visas kitas dėžes. Pats šaldytuvas turi būti užfiksuotas (pritvirtintas) tam, kad durelės neatsidarytų važiuojant po Anglijos kalvotą vietovę prie Stretfordo. Paskui ten baisu valyti tą vidų, jei slystas pienas ar sūris.

Kaip užtikrinti, kad dėžės neatiteks kitiems žmonėms?

Žymekite dėžes! Nerašykite tik „Drabužiai“, rašykite „Drabužia, virtuvė, viršus“ ar „Žaislai, vaikų kambarys“. Mes rašome numerius ant kiekvienos dėžės ir sudarome inventorinį sąrašą, tačiau jei pažymėsite patys, tai bus greičiau iškraunant. O jeigu dėžė be numerio? Tada ji lies į „nežinomų“ krūvą, ir galėsite ieškoti savo kojinių visą dieną. Pasitikėjimas yra gerai, bet organizacija yra geriau.

Kelionės ir techniniai niuansai: ką reikia žinoti vairuotojui

Kiek laiko trunka kelionė į Stretfordą?

Paprastai sakyčiau 3–4 dienas, jei viskas vyktų pagal planą. Bet mes kalbame apie tarptautinius pervežimus, kur tobulumas yra retas svečias. Reikia laiko persikelti per Lamanšą (arba tuneliu), važiuoti per Belgiją ir Prancūziją, o paskui per visą Angliją. Jei įvyks avarija šalia Kento arba uosto darbuotojai streikuos (kas dabar nutinka dažnai), kelionė užtruks ilgiau. Neskubėkite skambinti kiekvieną valandą ir klausti „kur jūs?“, vairuotojas negali vairuoti ir kalbėti telefonu vienu metu.

Ar sunku įvažiuoti į Stretfordą sunkvežimiu?

Stretfordas yra gana urbanizuota vietovė, prie Mančesterio, ten yra siaurų gatvių, ypač senosiuose kvartaluose. Prieš išvykstant mes prašome adresą ir, jei įmanoma, nuotraukų iš vaizdo google maps (kas dabar labai padeda). Kartais tenka statyti mažesnį sunkvežimį (7.5t) arba netgi su dviem vairuotojais, kad vienas lydytų eismą, o kitas manevruotų. Niekada negaliu būti 100 proc. tikras, ar įsilesime tiesiai prie durų, todėl būkite pasiruošę, kad teks nešti dėžes keletą šimtų metrų. Aš vieną kartą matęs, kad sunkvežimis užstrigo po tiltu, kurio aukštis buvo pažymėtas klaidingai – tai buha visai ne linksma.

Ar reikalinga speciali leidimas važiuoti į Londono zoną (ULEZ), keliaujant į Stretfordą?

Stretfordas yra Mančesteryje, ne Londone, taigi ULEZ (Ultra Low Emission Zone) mokesčiai jums neaktualūs (phew). Bet!