Perkraustymas į Seaton Delaval: kaip nenukristi nuo proto keliaujant į Šiaurės Angliją

Dirbu šioje srityje jau virš dvidešimties metų ir mačiau viską – nuo tada, kai vairuotojai telikusį maišą su drabužiais veždė „Vakarų“ kryptimi, iki dabar, kai reikia organizuoti pilną namų biuro logistiką. Žmonės visada klauso: „Ar sudėtingas perkraustymas į Seaton Delaval?“ Atsakymas paprastas: ne, jeigu žinai, į ką įsileidi. Seaton Delaval ne yra didelis miestas, tai tikrasis kaimiškas Northumberland kampelis, ir ten patekti reikia ne tik žemėlapio, bet ir patirties. Dažnai klientai galvoja, kad tai tiesiog dar vienas kelias į Angliją, bet šiaurėje kelys pasidaro siauresni, o orai – geresnis tik pasakojimams. Čia ne Londonas, čia reikia tikslumo.

Tiesą sakant, perkraustymas į Seaton Delaval turi savų niuansų, kuriuos reikia žinoti iš anksto, kad išvengtum nereikalingo streso. Nors tai atrodytų paprasta, bet kai susiduri su tuo pirmą kartą, gali būti daug nemalonumo. Visgi jeigu viską suplanuoti gerai, tai nėra nieko tokio, ko negalėtume padaryti. Svarbiausia – niekada neitikti tiems, kurie sako, kad viskas vyks „kaip pievelėje“, nes Anglijoje, ypač šiaurinėje dalyje, visada dažniau lyja, ir kelyje dažniau pasitaiko „nepageidaujamų staigmenų“ nei Lietuvoje.

Kokios yra kelionės specifika ir atvykimo detalės?

Kaip atrodo tipinis kelias į Seaton Delaval?

Kelionė paprastai prasideda nuo to, kad susirenkame dėžes Lietuvoje, o užbaigiamas kai kuriam mažame name šalia Seaton Sluice. Tipinis maršrutas eina per Kaliningradą arba Lenkiją, tada vėžia per Vokietiją ir Olandiją, paskui keltu į Angliją. Iš ten važiuojame link Šiaurės Rytų Anglijos. Tai nėra trumpas kelias, užtruksiame apie tris-penkerias dienas, priklausomai nuo to, kaip greitai išeina iš prieplaukos Hull arba Roterdame. Kartais vairuotojai sustoja pailsėti, bet dažniausiai verčia važiuoti, kad laiku atvyktų į paskirties vietą.

Ar sunku rasti konkrečų adresą tame rajone?

Kadangi Seaton Delaval yra labiau kaimiška vietovė, adresai čia gali būti šiek tiek paini. Nėra aukštų pastatų su numeriais, daugiau pavienių namų, kurių numeracija kartais šokinėja. Kartais GPS suveda ne į tą vartų pusę, ir reikia skambinti klientui, kad išeitų priešais. Geriausia, kai gali nurodyti artimiausią barą ar didelį pastatą orientyrui, nes ten vietiniai pažįsta vienas kitą. Be to, kai kuriuose namuose beveik nėra numerių ant sienos, tai dar labiau apsunkia paiešką tamsiu vakaru.

Kiek laiko trunka pati atvykimo procedūra?

Pats iškrovimas, jeigu viskas gerai suplanuota, užtrunka nuo keturių iki šešių valandų. Bet tai priklauso nuo to, ar reikia nešti daiktus į antrą aukštą, ar viskas stovi viename aukšte. Vairuotojai įpratę dirbti greitai, bet jeigu kelyje užstrigo dėl traškinėjimo M25 žiede, tai atvyksta pavargę. Tada reikia truputį kantrybės, nes jie ne robotai. Taip pat reikia prisiminti apie vietinę statybą, jeigu gatvė siaura – sunkvežimis gali užstoti eismą, tad reikia greitai ir efektyviai iškrauti.

Ar ten tinkamos kelti didelės sunkiasvorės mašinos?

Vakarų pusėje Anglijos keliai yra gana geri, bet vietiniai kaimeliai gali būti siauri. Seaton Delaval gatvės dažnai tiesios, bet parkavimas gali būti sudėtingas. Kartais tenka statyti mašiną šiek tiek toliau ir pernešti daiktus rankomis, ypač jeigu kliento namas turi labai staigų privartų posūkį. Didelis „volvo“ su priekaba ne visada sušoks į mažą kiemą, tad šitą reikia įvertinti dar Lietuvoje aptarinėjant detalės.

Ką daryti, jeigu vairuotojas prarado signalą?

Tai nutinka dažniau, nei galvojat. Kai važiuojate per Northumberland žemės, signalas gali iškristi. Geriausia, jeigu turite numestą vairuotojo numerį ir galite susisiekti, kai jis artinasi prie Newcastle. Tiesiog nepamirškite, kad jis gali neatsiliepti iš karto, jeigu vairuoja. Nenusiminkite, jeigu jo girdėti negalite valandą ar dvi – jis tiesiog laikosi tvarkos ir vairuoja saugiai.

Kaip suformuoti kainą ir ką tai reiškia jūsų kišenei?

Ar brangu yra toks perkraustymas į Seaton Delaval?

Kainos šiuo metu šokinėja kaip šuo ant uodegos dėl degalų. Perkraustymas į Seaton Delaval nėra pigus, nes tai ilgas kelias. Kalbant apie standartinį vieno buto turinį, tai gali siekti nuo 1,5 tūkst. iki 3 tūkst. eurų, priklausomai nuo to, kiek daiktų turite ir ar reikia mokėti už pakyros. Taip pat įtakos turi ir metai – vasarą brangiau, nes visi nori važiuoti atostogauti, o keltų bilietai brangsta kaip kiaulės.

Kas daro įtaką galutinei sumai?

Pagrindinis dalykas – tūris. Kuo daugiau daiktų, tuo didesnė mašina reikalinga, o didelės mašinos daugiau valgo degalų. Taip pat svarbu, ar reikia pakuoti dėžėse, ar jūs tai padarote patys. Dar vienas dalykas – pakyros. Jeigu aukštas namas be lifto, tai darbininkai reikalingi papildomiems rankoms, o tai kainuoja. Ir žinoma, data – jeigu norite važiuoti švenčių metu, laukkit padidėjusio tarifų.

Ar galima gauti nuolaidą?

Nebent perkraustumėt vidurnaktį arba žiemos vidury, kai niekas nenori važiuoti. Sunkiai įsivaizduoju, kad kažkas duos nuolaidą šiuo metu, kai kuro kainos tokios aukštos. Kartais galima susitarti dėl lankstumo, jeigu galite laukti su kroviniu iki kitos savaitės, kad vairuotojas galėtų paimti dar kitą užsakymą tame pačiame maršrute. Bet tai retai pasitaiko, todėl geriau nekiti dėl 50 eurų nuolaidos.

Kada reikia mokėti avansą?

Įprastai prašome maždaug 30 proc. avansą, kad užfiksuotume datas ir užsakytime vietą keltuose. Be to, tai garantas, kad klientas nebegalvos paskutinę sekundę. Likusį dalį reikia sumokėti tada, kai daiktai yra pasiekę paskirties vietą arba iš karto po iškrovimo. Niekada nepaimame visų pinigų iš karto, nebent tai būtų labai specifinis ir brangus užsakymas, kurį reikia iš anksto labai detaliau planuoti.

Ar į kainą įeina draudimas?

Standartiškai ne, draudimas yra papildomas dalykas, bet labai rekomenduoju jį įsigyti. Nuvažiuoti tūkstančius kilometrų be draudimo – tai gėda. Viskas gali atsitikti: ir avarija greitkelyje, ir blogas oras jūroje. Draudimas kainuoja nedaug, palyginti su tais baldais, kuriuos vežate. Geriau užsidėkite ramybę.

Baldai, dėžės ir kaip su visais tuo elgtis?

Ar verta vežti senus sofas į Angliją?

Sąžiningai sakant? Ne. Anglijoje baldai pigūs, ir „Gumtree“ ar „Facebook Marketplace“ pilna gerų daiktų už nominalią kainą. Vežti sofas, kuriam jau 20 metų, per visą Europą – tai ekonominis nonsense. (Nebent jis yra antikvarinis ar turi didelę sentimetalinę vertę). Geriau jį palikti čia ir nusipirkti naują ten, taip sutaupysite ir pinigų, ir nervų.

Kaip geriausia supakuoti indus?

Naudojame specialų popierių, o ne laikraščius, nes laikraščiai dažnai palieka spaudos ant indų. Kiekvienas indas turi būti apvyniotas atskirai ir uždėtas į dėžę su putomis. Girdėjau istoriją, kai viena klientė bandė supakuoti porcelianą į rankšluosčius – galite pasivaizduoti, kas atsitiko, kai dėžė nukrito. Turime būti tikri, kad dėžės nešokasi.

Kiek dėžių reikės standartiniam 2 kambarių butui?

Įprastai tai būna apie 30–40 dėžių. Žinoma, jeigu esate kažkoks knygų mėgėjas, tai gali būti ir 50. Knygos yra blogiausia mūsų košmaras, jos sunkios ir dažnai perlenkia dėžės dugną. Geriau jas supakuoti į mažesnes dėžes, kad nešėjai nenusirgtų nugaros. Aš visada sakau – mažesnės dėžės sunkesniems daiktams, didesnės – lengviems (pagalvėms, antklodėms).

Ar jūs pakuodate ar aš turiu pats?

Galime padaryti abu variantus. Jeigu norite sutaupyti, galite pakuti patys, bet tada neatsakome už tai, jeigu kažkas susilūžta viduje (nors mes visada stengiamės krauti atsargiai). Jeigu mums patiksite pakavimą, mes atvežame dėžes, popierių ir viską darome per vieną dieną. Tai labai palengvina gyvenimą, ypač jeigu turite daug smulkių daiktų.

Kaip elgtis su technika?

Šaldytuvai ir šaldikliai turi būti visiškai išjungti ir išblaškyti bent prieš parą. Vieną kartą teko vežti šaldytuvą, kurio viduje dar buvo ledas – važiuojant jis atitirpo ir visa vanda nutekėjo per kito kliento kilimus. Buvo baisu. Taip pat, jeigu turite didelės plazmos televizorių, jis turi būti pakavamas į specialią dėžę arba uždengtas storu putų polietilenu, nes ekranas labai trapus.

Muitinė, Brexit ir popieriaus darbai (Boring stuff)

Ar reikia deklaruoti daiktus, jeigu tai ne prekyba?

Žinoma, net jeigu tai jūsų asmeniniai daiktai, jūs judinate iš vienos šalies į kitą. Po „Brexit“ tai tapo dar sudėtingiau. Reikia pateikti Transfer of Residence (ToR) numerį, kad nemokėtumėte verytinio mokesčio ir PVM. Be to, reikia turėti sąrašą daiktų su apytik verte. Muitinės pareigūnai gali sustabdyti mašiną ir patikrinti, ar sąrašas atitinka realybę. Geriau būti sąžiningas.

Kas tas ToR numeris ir kaip jį gauti?

Tai tokia leidimo forma Jungtinės Karalystės muitinės, kuri leidžia atvežti savo buitinius daiktus be mokesčių. Ją galima užpildyti internetu, tai trunka apie 20 minučių, bet gali užtrukti ir savaitę, kol patvirtins. (Ar gal giliau? Nemanau, tiesiog užpildykite formą HMRC svetainėje ir laukite). Be šio numerio gali tekti mokėti mokesčius už visus daiktus, o tai gali būti labai brangu.

Ar galiu vežti maistą?

Dėl maisto produktų yra griežti apribojai, ypač mėsos ir pieno produktų. Geriau jų nevežti visai. Vieną kartą klientas bandė įslėpti dešrą dėžių dugne – muitinės šuns tai nuodėmė ir viską konfiskavo. Buvo liūdna. Viskas, kas yra uždaryta ir su ilgu galiojimo laiku (pvz., sausi makaronai), gali būti vežama, bet geriau patikrinti oficialų sąrašą, kad nenuviltum.

Ką daryti, jeigu neturiu visų dokumentų?

Tuomet turi problemų. Muitinė nebus linkusi išleisti krovinio be ToR arba paso kopijų. Kartais galima susitarti dėl vėlesnio pateikimo, bet tai retas atvejis ir dažniausiai reikalauja papildomo mokesčio už saugojimą sandėlyje, kol dokumentai bus gauti. Geriausiai viską susirūpinti iš anksto, dar prieš mėnesį.

Ar dažnai tikrina mašinas?

Statistiškai ne taip dažnai, tačiau tikrinimai atsitiktiniai.