Perkraustymas į Lowestoft: Praktinis vadovas tiems, kurie nori išlikti protingi

Sekdami šitą kelią jau beveik dvidešimt metų, mačiau viską – nuo idealiai suskaičiuotų krovinių iki visiškai chaotiškų situacijų, kai vairuotojas net nežinojo, kur yra Jungtinė Karalystė. Perkraustymas į Lowestoft nėra tas pats kas važiavimas į Londoną ar Manchesterį. Čia tas žingsnis, kai Jūsų pakrovei tenka kirsti visą Europą ir dar šiek tiek plaukti (bent jau jausmingai). East Anglia yra toli, ir geografiškai, ir biurokratiškai, ypač po „Brexit“. Žemiau išdėstysiu tai, kas tikrai svarbu, be reklaminių frazių, tiesiog kaip kalbėčiau su draugu prie alaus.

Apie kelią ir patį miestelį (ir kodėl ten toli)

Kiek laiko trunka važiavimas iki pat Lowestoft?

Įprastai tai trunka apie 24–30 valandų nuo Lietuvos, priklausomai nuo to, ką reikia vežti ir kaip susidaro eilės. Jei tik daiktų, be mašinos, tai galima ir spėti greičiau, bet neskubėkite – vairuotojai turi poilsio režimus. Dažniausiai važiuojama per Kalę (Calais), tada per Londoną (o ten – gyvas pragare dėl eismo) ir link rytų. Tai ilgas maršrutas, todėl neskubėkite skambinti vairuotojui kas valandą, kai jis tiesiog miega.

Ar ten yra koks nors uostas ar tenka važiuoti per visą Angliją?

Lowestoft yra labiausiai į rytus nutolęs Jungtinės Karalystės miestas, taigi, tiesioginio keltos iš kontinento ten nėra (nors seniau buvo kadaise keltų iš Belgijos į netoliese esantį Ipswichą, bet dabar tai nebėra aktualu). Turėsite važiuoti keliu A12 arba A14, tai reiškia, jog krovinys pravažiuos pro visą šalį. Tai svarbu žinoti, nes nuo to priklauso galutinė kaina ir laikas.

Ar sunku ten rasti adresą, jei gatvės siauros?

Gali būti šiūdinė bėda. Lowestoft turi senamiesčio dalį, kur gatvės yra siauros, o parkavimas – iš tiesų siaubingas. Kartais atsitinka, kad sunkvežimis tiesiog negali privažiuoti prie pat namo. Tada reikia organizuoti perkrovą į mažesnę transporto priemonę (t.y. „last mile“ paslauga). Geriau iš karto pasakykite apie tai, kad neštume milžinišką sunkvežimį į taką, kur jis net netilps.

Ar oras tenka į kainą ar tai Jūsų problema?

Oras čia – vėjuotas. Žinau, skamba keista, bet perkraustymas į Lowestoft gali pavėluoti dėl audros Šiaurės jūroje, jei statome laivą, arba dėl rūko. Tačiau, jei kalbame apie kainą, oras tiesiogiai neįeina, bet jei dėl jo sustoja keltas ar užsikerta tiltas (kaip antai Queen Elizabeth II tiltas, jei stiprus vėjas), tai laiko nuostoliai gali būti reikalingi. Tai vienas tokių dalykų, kurio niekas negali užtikrinti 100%.

Ką daryti, jei aš dar neturiu buto, o daiktai jau važiuoja?

Tai klasika. Žmonės visada tikisi, kad parduos čia ir nupirks ten per savaitę. Realiai – nupirks per mėnesį. Jei krovinys jau artėja, o Jūs be namų, reikės sandėlio. Dėl „Brexit“ tai nėra taip paprasta kaip anksčiau – negalima tiesiog užvežti į Angliją ir padėti pirmame geriausiame sandėlyje be muitinės procedūrų (arba bent jau formalumų). Geriau susitarti dėl laikino saugojimo pas mūsų partnerius arba paimti daiktus atgal į Lietuvą (tai bus brangiau).

Ar verta važiuoti patys su vairuotoju?

Sakyčiau, ne. 20 valandų sėdėti sunkvežimyje be dirbtuvės ir tik su geriausiu draugu vairuotoju... Tai išbandymas nervams. Be to, po „Brexit“ keleiviai sunkvežimiuose (kaip keleiviai, ne kompanija) – tai pilnas galvos skausmas su pasų kontrolėmis. Geriau leiskite profesionalams dirbti, o patys skridkite lėktuvu į Londoną ir traukite traukiniu.

Pinigai, kainos ir kodėl visada brangiau nei tikėjotės

Kiek maždaug gali kainuoti toks perkraustymas į Lowestoft?

Žiūrėkime, ką Jūs vežiate. Jei tai tik kelių dėžių asmeniniai daiktai be baldų, gali siekti tūkstantį eurų (arba svarų, priklauso nuo kurso). Jei pilnas namas su baldais, pianinu ir dviračiais – žiūrėkite link 3–4 tūkstančių. Kainą formuoja tūris kubiniais metrais (m³), o ne svoris (išskyrus labai sunkius daiktus). Todėl nedžiūkite ant sofos, jei jos nenešite.

Kas įeina į tą kainą, o ką moku papildomai?

Įprastai kainoje yra pakavimas (jei užsakykite), patalpų iškrėtimas abiejuose galuose, keltų bilietai ir degalai. Bet! Papildomai mokate už liftą (jei nėra), už sunkių daiktų nešimą (pvz., seifas), už uždarą sandėlį Anglijoje (jei reikia laikinai padėti) ir, žinoma, už muitinės brokerio paslaugas, kurios dabar yra privalomos. Niekada nebijokite klausti „o kas dar papildomai?“.

Ar galiu sumokėti tik tada, kai daiktai atvyksta?

Su užsieniu (ir JK dabar yra užsienis) taip nebeveikia. Paprastai reikia sumokėti avansą (depozitą), kad užtikrintum, kad klientas nepadingtų. Likusią dalį sumokate prieš išvežimą arba tada, kai krovinys pasiekia paskirties vietą. Mums, pervežėjams, reikia mokėti už keltą ir degalus iš anksto, o ne iš savo kišenės viltim.

Kokia valiuta geriausia susitarti?

Daugelis dirba eurais, bet kadangi galutinis gavėjas yra Anglijoje, gali būti, kad Jums patogiau apmokėti svarais. Svarbiausia – susitarti iš anksto, kad nesusidurtumėte su dvigubu keitimo kursu tarp bankų. Kartais imamas ir procentas nuo sumos, jei mokate kortele, todėl geresnis pavedimas.

Ar kainuoja brangiau nei perkraustymas į Vokietiją?

Taip, tikrai. Anglija yra sala, ir tas „Brexit“ suformavo papildomus biurokratinius siūlus. Muitinės deklaravimas, brokeris, galimas importo mokestis (nors asmeniniams daiktams jis netaikomas, jei turite 6 mėn. nuolaidą) – visa tai kainuoja laiko ir pinigų. Vokietija – tai tiesiog važiavimas keliu, o čia dar reikia perbristi vandenį.

Kas daryti, jei man pasiūlo per pigiai?

Bėkite. Jei kaina atrodo per gerą, kad būtų tiesa, tai greičiausiai bus. Gali būti, kad važiuos senas „grybautuvas“ su vairuotoju be kalbos žinių, kuris pasikels rankas prieš pirmąją sunkumą. O Lowestofte ne visi kalba lietuviškai, todėl problemų spręsti bus keblu. Geriau sumokėti šimtą eurų daugiau, bet gauti garantiją.

Dokumentai, muitinė ir tas blogas „Brexit“

Kokius dokumentus būtinai reikia turėti?

Jums reikės asmens dokumento (pasas ar ID), kurį vairuotojas parodys pasienyje. Be to, būtinas „Transfer of Residence“ (ToR) dokumentas iš JK vyriausybės – jis leidžia atvežti daiktus be mokesčių. Be jo, muitinė gali uždėti PVM ir muito mokestį nuo visų Jūsų daiktų, o tai bus skaudi.

Kas tas ToR01 ir kodėl visi apie jį kalba?

Tai tokia deklaracija, įrodanti, kad Jūs persikeliate gyventi į JK ne trumpam, o ilgam. Jei jo nėra, muitininkas gali manyti, kad Jūs tiesiog parduodate daiktus Anglijoje (prekyba). Užpildyti ją galima internete, tai nemokama, bet reikia laiko (iki 2–3 savaičių). Naudinga tai padaryti dar Lietuvoje.

Ar turiu deklaruoti kiekvieną dėžę?

Ne kiekvieną dėžę, bet turi turėti detalių inventoriaus sąrašą (packing list). Jis turi būti anglų kalba. „Dėžė su drabužiais“ neužteks – reikia nurodyti maždaug, kas ten yra (pvz., „dailylentės, indai, 5 porų batų“). Kartais tai atrodo kvaila, bet Anglijos muitinė labai griežta dėl kontrabandos (maisto, alkoholio), todėl turi būti tiksliai.

Ar galiu atvežti maisto produktų?

Dėl „Brexit“ nebegalite atvežti mėsos, pieno produktų ir vaisių iš ES į JK (asmeniniu būdu be specialių leidimų). Jei vairuotojas rado šaldytuve dešrą ar sūrį, ji bus konfiskuota, o gali būti ir bauda. Geriau suvalgykite visą keptą mėsą Lietuvoje ir neneškite batono lagamine.

Kas nutinka, jei pamiršau ką nors nurodyti sąraše?

Jei tai nedidelis dalykas (pvz., viena knyga), paprastai nieko, bet jei tai brangus dalykas, kurio nėra sąraše, gali kilti įtarimų dėl mokesčių vengimo. Muitinė turi teisę sustabdyti krovinį ir tikrinti. Geriau parašyti „vario rūbys“ nei nieko.

Ar mums reikalingas tarpininkas (brokeris)?

Beveik visada taip. Muitinės procedūros dabar yra sudėtingos, ir lietuviškas vairuotojas su sunkvežimiu nebus leidžiamas į šalį be išankstinio deklaravimo. Mes paprastai tai darome per savo brokerius, bet kaina įskaitoma į sąskaitą. Tai nebe taip, kad važiuoji ir rodo pasą – dabar viskas elektroniniu būdu.

Kas daryti, jei turiu vaikus ir jų daiktus?

Vaikų daiktai (žaislai, lovytės) taip pat įeina į ToR nuolaidą. Tiesiog juos taip pat reikia užrašyti sąraše. Nėra jokių specialių apribojimų, tik nepamirškite, kad vaikiška kėdutė mašinai gali būti naudojama važiuojant (jei važiuojate savo mašina), o tai turi savo taisyklių.

Daiktai, kuriuos reikia vežti (ir kuriuos geriau palikti)

Ar verta vežti baldus ar geriau nusipirkti naujus?

Žiūrėkite, kokie Jūsų baldai. Jei tai senoji „sovetmečio“ spinta, kuri yra labai gera ir sunki – vežkite. Anglijooje mediena daugiau „drobės“ (drobės, laminatas). Jei tai pigus IKEA komplektas, kuris išsisklaidė per perkraustymą – palikite. Transportuojant tūrį sumokėsite tiek pat, ar tai brangus rūbas, ar senas stalas, taigi vertinkite prasmę.

Kaip su technika? Ar veikia lietuviški prietaisai?

Įtampa Anglijoje yra 230V, kaip ir pas mus, taigi dauguma dalykų veiks. Bet ilgalaikiai prietaisai (šaldytuvai, skalbimo mašinos) gali neveikti taip efektyviai (dažnis 50Hz čia tas pats, bet skirtingų modelių priežiūra gali būti sudėtinga). Televizorius? Veiks, bet Jums gali reikėti licencijos (BBC licencija), jei turite tinklą. Taip pat, skirtingi kištukai – reikės adapterių.

Ar galiu vežti savo dviratį?

Žinoma, dviračiai Anglijoje labai populiarūs, ypač tokiuose pietryčių miestuose kaip Lowestoft (nors reljefas lygus, bet vėjas gali stumdyti). Tiesiog uždėkite ant rėmų arba įdėkite į dėžę (jei nenorite, kad nukristų pedalas).