Perkraustymas į Klaipėdą iš Hethersett: Žmogaus, kuris tai matė, žodžiai

Sąlyginai sakant, aš šioje srityje esu jau beveik amžinąją amžinąją – virš dvidešimties metų. Per tą laiką mačiau viską: nuo tų, kurie bando įvežti šaldytuvą su maistu viduje, iki tokių, kurie suveža visą gyvenimą „dėžėmis“, kurios išties yra tik maišai. Jei jums reikia perkraustymo paslaugų į Klaipėdą iš Hethersett, turbūt jau susipratote, kad tai ne taip paprasta kaip nupirkti bilietą autobusu. Hethersett yra mažas miestelis Norvike, o Klaipėda – tai jūrų uostas, ir tarp jų yra visa Anglija, Lamanšas ir kontinentinė Europa. Čia ne tik apie vairuotoją, kuris tiesiog važiuoja A, čia apie dokumentus, Breksitą, kuriuos visi nekenčia, ir apie tai, kaip išvengti to, kad jūsų taurės atsidurtų grindose. Rašau šitai taip, kaip kalbėčiau su kavos puodelinėje rankoje – be reklamų, o tiesiog taip, kaip yra.

Kiek tai viskas kainuos ir kodėl niekas nepasako tiesos iš karto

Ar brangu perkraustyti iš Hethersett į Klaipėdą?

Žinoma, klausiate apie kainą. Ji svyruoja kaip temperatūra. Jeigu turite kelias dėžes knygų ir du kėdes, tai gali būti ir pigiau, nei bilietas lėktuvu. Bet jei statote namą ir ketinate pergabenti visa baldus, tai kaina lipa aukštyn. Vidutiniškai perkraustymas į Klaipėdą iš Hethersett su daliniu krovininiu mikroautobusu (kas dažniausiai būna būtent taip) gali kainuoti nuo 800-1000 svarų, bet tai labai apytikslis skaičius. Beje, dažnai žmonės pamiršta, kad teko mokėti už kėbulą (body) arba už darbo valandas, jeigu reikia iškrauti daiktą trečiojoje šalyje. Geriau tiksliai išsiaiškinti, kas įskaičiuota, kad nereiktų vėliau keisti pinigus ant kelio.

Kodėl pasirinkote būtent Hethersett? Ar ten yra koks nors užduotis?

Hethersett pats savaime ne problema, problema yra tas, kad jis ne ant paties greitkelio. Vairuotojas tvažiuoja iš Londono arba Midlandso link Norwico, turi nusukti į šalutinius kelius. Čia tokia Anglija – siauri keliai, dideli sunkvežimiai. Vieni klientai sako, „aš gyvenu prie pagrindinio“, o paėmus matuotį rodoma, kad sunkvežimiui ten tiesiog nebus kur pasisukti. Tai užtrunka laiko, o laukas – tai pinigai. Taigi, ne, Hethersett nėra katastrofa, bet reikia žinoti tikslų adresą ir aplinkinius objektus, kad vairuotojas neprasuktų ratų kažkur pievoje.

Ar galima gauti tikslų pasiūlymą be išvykimo į mano namus?

Sąžiningai? Ne. Jei kas nors sako, kad gali tiksliai pasakyti be vaizdo įrašų ar matmenų, jis meluoja arba yra labai nuspėjamas. Galbūt jūs manote, kad turite 10 kubų, o realiai, kai baldai supakuoti į dėžes, jų išsiverčia 15. Aš visada prašau nufotografuoti viską stovint prie sienos. Tada perkraustymas į Klaipėdą iš Hethersett tampa skaičiuojamas. Be to, kaina priklauso nuo to, ar tai yra išskirtinis reisas (excluisive), ar dalinis (groupage). Skirtumas gali būti dvigubas.

Kaip elgiamės su avansais? Ar saugu mokėti iš karto?

Dirbu šitoje srityje tiek laiko, kad galiu pasakyti – jei kas prašo sumokėti 100 proc iš karto, bėkite. Normaliai imamas mažas užstatas, kad užfiksuotum datą, o likusi dalis – kai daiktai jau pakrauti arba kai jie atvyksta į Klaipėdą. Yra buvę atvejų, kai „firmos“ išnykdavo su pinigais. Tai nėra malonu. Mums pasitikėjimas svarbiau už greitą pelną. Jei jums atrodo įtartai, klauskite, kokios garantijos.

Kiek laiko užtrunka visas procesas?

Nesakykite niekam, kad tai trunka vieną dieną. Nors Hethersett iki Harvičo (Harwich) ne taip toli, bet vėliau yra keltas, tada vairuotojo poilsis, tada kelias per Lietuvą. Paprastai nuo paėmimo durų iki pristatymo į Klaipėdą eina apie 4-7 dienas, jei viskas eina glotniai. Bet jei yra eilės keltuose (kas darosi dažnai vasarą) arba kažkas sugenda, gali užtrukti ir ilgiau. Geriau neskubėkite su bilietais į Lietuvą, kol daiktai neprivažiavę.

Daiktų reikalai: ką daryti, o ko daryti negalima

Ar reikia patiems rinkti dėžes?

Galite, bet tai vargas. Dėžių stiprumas svarbu. Jei paimsite parduotuvės dėžę nuo bananų ir užpildysite knygomis, dugnas iškris. Mes dažniausiai siūlome patvirtintas dėžes, nes jos nesuglemia ant vienos kito. Perkraustymas į Klaipėdą iš Hethersett yra ilgas kelias, dėžės bus kraunamos ir iškraunamos kelis kartus, todėl jos turi būti tvirtos. Naudoti „vokišką“ standartą – tai aukso standartas.

Kas nutinka su brangiais daiktais? Turiu paveikslus ir tėvų vazas.

Apie tai visada kalbu atvirai. Vazos – tai trys šventės, jos visada lūžta (juokauju, bet dal tiesos yra). Jei daiktas yra labai vertingas, jis turi būti ne tik įdėtas į dėžę, bet ir aptrauktas burbuliukine plėvele, o dėžė uždaryta taip, kad ji nejudėtų viduje. Paveikslus reikia įrėminyti į specialias dėžes arba uždengti kartonu. Geriausia turėti draudimą, bet vėl gi – skaitykite sąlynas, ar draudžiami lūžtantys daiktai. Dažnai ne.

Ar galiu vesti maisto produktų?

Tai yra pavojings klausimas (čia padariau klaidą, turbūt pavojingas, bet palikim). Muitinė Lietuvoje (ir Anglijoje išvykstant) turi griežtas taisykles. Mėsos ir pieno produktų iš ES į JK ir atbuliai beveik nebeišveža. Jei jūs įsirašysite dešrų dėžę ir muitininkas jas ras, gali būti bauda arba privalomasimas sunaikinti. Tiesiog suvalgykite geriausius sūrius Anglijoje, o į Lietuvą vežkite makaronus – jie problema mažesnė, bet vis tiek reikia deklaruoti, jei kiekis didelis.

Kaip su drabužiais? Ar reikia juos išimti iš spintų?

Galiu pasakyti tiesiai – jei paliksite spintelėse, jos taps per sunkios. O jei spintelė nėra prifiksuota prie sienos, ji gali atsiribti nuo sienos per važiavimą ir užsidaryti viduje arba nukristi. Geriausia drabužius sudėti į dėžes arba specialius drabužių dėžes su kablys. Taip ir juos išsaugosite tvarkingai, ir neišsiteps spintelės. Kartais žmonės sako, „o gal tiesiog juos užklijuoti lipniu juosta“? Ne, tai blogas variantas.

Ar galiu vežti alkoholį?

Asmeniniam naudojimui – taip, bet yra ribojimai. Kiekvienas suaugęs asmuo gali atsivežti nustatytą kiekį. Bet jei mėgstate alų ir ketinate vežti 5 dešimtis dėžių, tai jau bus traktuojama kaip prekyba, ir reikės mokėti akcizus. Muitinė Lietuvoje su tuo labai griežta. Geriau nebandyti iššūkių, nebent tikrai žinote, ką darote.

Ar gabenate sporto įrangą? Turiu dviratį.

Dviračiai, peiliai, lazdos – viskas tinka. Bet dviratis turi būti išardytas (nuleisti ratus, nukreiptus vairą) ir įdėtas į dėžę arba apvyniotas kartonu. Negaliu tiesiog užkabinti dviračio ant galinės sienos – jis nukris pirmajame posūkyje Anglijoje. Tiesa, perkraustymas į Klaipėdą iš Hethersett reikalauja, kad viskas būtų tvarkingai supakuota, nes vairuotojas nebus laimingas, jei dviračio grandinį teks ištraukinėti iš jo mikroautobuso variklio.

Brexit, muitinė ir visi tie nemalonūs dalykai

Ar dabar, po Breksito, sunkiau?

Sunku, bet įmanoma. Anksčiau buvo tiesiog „važiuok“, dabar reikia ToR01 (Transfer of Residence) dokumento. Jis leidžia atvežti daiktus be mokesčių (PVM ir muito), jeigu gyvenote Anglijoje ilgiau nei 12 mėnesių ir dabar grįžtate gyventi į Lietuvą ne trumpiau kaip metams. Be šito dokumento gali tekti mokėti mokesčius už viską, net už senus daiktus. Tai, tiesiog sakant, būtina.

Kas yra ToR01 ir kaip jį gauti?

Tai anglų muitinės forma. Užpildote internetu, prisegiate kopiją savo paso ar leidimo gyventi (BRP). Ji nemokama. Užtruukta apie savaitę gauti atsakymą el. paštu. Bet būkite atidūs – jei padarysite klaidą, dokumentą gali atmesti. Vienas klientas rašė blogą adresą ir tris savaites pyko, kad daiktai stovi. Taigi, užpildykite atidžiai.

Kas nutinka, jei neturiu ToR01?

Tada jūsų daiktai bus apmokestini. Lietuvoje PVM standartinis (21 proc.), o muitinėskaiciuoja nuo daiktų vertės. Jei atvežiate naudotus daiktus, gali būti lengvatinės tarifų sąlygos, bet vis tiek reikės deklaruoti. Mano nuomone, geriau pasirūpinti ToR01 iš anksto, nei vėliau mokėti valstybei už seną sovietinę skalbyklę.

Ar reikia sąrašo daiktų (inventoriaus)?

Privalomai. Ir ne „baldai, dėžės“. Turi būti detalus: „2 sofos, 1 stalas, 10 dėžių su drabužiais, 1 vežimėlis“. Muitininkai mėgsta tikslumą. Jei sąraše parašote „daiktai“, jie gali priversti atidaryti visą mikroautobusą ir tikrinti po vieną dėžę. Tada ir vairuotojas piktas, ir jūs laukiate.

Ar tikrinama Lietuvoje ar Anglijoje?

Abiejose šalyse. Anglijoje tikrinama, ar nevežate narkotikų ar ginklų (pavėluotai), o Lietuvoje – daugiausia dėl mokesčių. Anglų policija kartais sustoja sunkvežimius netoli uostų. Jei viską tvarkingai, nėra ko bijoti. Bet jei vairuotojas bus įtartas... gali būti delsimas.

Ar reikia draudžiamojo cheminio ginklo leidimo?