Perkraustymas į Kauną iš Whickham: praktinis vadovas ir krovinių pervežimo niuansai

Dirbu šioje srityje jau beveik dvidešimt trejus metus, ir galiu pasakyti viena – kiekvienas kartas yra unikalus, nors maršrutas tas pats. Perkraustymas į Kauną iš Whickham arba bet kurio kito JK miesto yra sudėtingas procesas, kuris reikalauja ne tik fizinio jėgos, bet ir kantrybės su dokumentais. Žmonės dažnai galvoja, kad tai tik padėti dėžes į sunkvežimį ir važiuoti, tačiau realybėje, ypač po „Brexit“, tai galvos skausmas su muitinės deklaracijomis ir brangiu kuruu. Esu matęs viską – nuo puikių, sklandžių kelionių iki tokių, kai krovinys užstrigdavo Tilbury uoste dėl vienos trūkstančios deklaracijos. Štai kaip tai iš tikrųjų atrodo iš vidaus, be jokių gražių brošiūrų.

Kaip viskas prasideda ir kiek laiko užtrunka

Kiek laiko trunka tas kelias iš Whickham į Kauną?

Tai labai priklauso nuo to, ką vairuotojas gali sau leisti pagal darbo laiko normas. Jei viskas idealiai – tai apie 3–4 dienas, jei vaziuoja be sustojimų ir nėra eismo įvykių. Bet realistiškai? Dažniausiai tai trunka apie penkias dienas, nes reikia pailsėti, laukti keltų arba prasukti tunelį. Vieną kartą mums teko laukti net dvi dienas Anglijoje, nes klientas vėlai paruošė dokumentus, tai dėl to ir užtruko. Perkraustymas į Kauną iš Whickham nėra tik važiavimas, tai ir laukimas.

Ar galima numatyti tikslią atvykimo dieną?

Galima bandyti, bet aš niekada nesuprantu tų vadybininkų, kurie žada „antradienį 10:00 val“. Tai tiesiog neįmanoma garantuoti 100 %. Užtenka vieno avarijos M1 greitkelyje arba ilgų eilių prie keltų Doveriuje, kad grafikas išsiristų. Visada sakau savo klientams – planuokite savaitę atsargą. Jei atvykstate anksčiau, puiku, bet jei vėluojame – būkite kantrūs. Ypatingai jei vykstate šiltuoju metu, kai greitkeliai užkimšti.

Kur geriau keltis – per Lamanšo tunelį ar keltu?

Asmeniškai aš visada rinkčiausi tunelį, jei kaina panaši. Ten nereikia išlipti iš mašinos, viskas vyksta greičiau, o vairuotojai netaško laiko laukiant, kol įlipa kiti keleiviai. Keltuose patogiau, jei reikia ilgiau pailsėti ir pavalgyti karštą maistą, bet orai gali sugadinti planus. Praėjusį kartą buvo tokia audra, kad keltas nebuvo išvykęs valandą, tai mūsų grafikas virto šiukšlėmis. Taigi, tunelis yra saugesnis variantas, jeigu jums svarbus laikas.

Ar sunku važiuoti iš Whickham iki uosto?

Whickham yra netoli Gateshead, tai ten patogiai, bet kelias iki Folkestone arba Doverio gali būti varginantis. Angliškai keliai yra siauresni, o sunkvežimis juose telpa ankščiai. Be to, ten dažnai vyksta remonto darbai, todėl reikia nukrypti į šaligatvius. Vairuotojai dažnai verčia naudotis GPS, kuris juos vedžia per kaimų keliukus, kur telpa tik vienas automobilis. Tai visada stresas, nes sunkvežimį ten užstringa.

Ką daryti, jei turiu labai daik daikta?

Tuomet turbūt teks skambinti dėl didesnės mašinos arba daryti kelis reisus. Perkraustymas į Kauną iš Whickham su dideliu kiekiu daiktų gali tapti brangus malonumas, jei reikės nuomoti papildomą sunkvežimį. Kartais klientai mano, kad jei viską stipriai suspaus, tai telps, tačiau tada rizikuojame sulaužyti baldus arba sugadinti mašiną pakrovos metu. Geriau iš karto pasakyti tiesą apie tūrį.

Dokumentai, muitinė ir biurokratija

Ar tikrai reikia tokia daug dokumentų dabar?

Regis, po „Brexit“ situacija tik pablogėjo. Anksčiau buvo paprasčiau, o dabar reikia pildyti deklaracijas, mokėti PVM (jei reikia) ir tikrinti, ar daiktai nėra pavojingi. Man atrodo, kas mėnesį keičiasi kažkokia taisyklė, todėl tenka nuolatos sekti naujienas. Jei neturite tinkamo T2L dokumento arba sienojimo pažymos, gali tekti sumokėti muito mokesčius, nors tai jūsų asmeniniai daiktai. Tai tikrai nėra taip paprasta kaip anksčiau.

Kas tas T2L dokumentas ir kodėl jis svarbus?

Tai dokumentas, kuris patvirtina, kad prekės (arba jūsų baldai) yra ES prekių ir joms netaikomi mokesčiai. Jei pirkote baldą Anglijoje prieš daugiau nei 6 mėnesių, jį galima įvežti be mokesčių, bet reikia įrodymų. Be šio popieriaus muitininkas gali uždelsti krovinį. Viena kartą teko laukti tris dienas, kol klientas surado seną čekį iš IKEA, kad įrodytų, kad sofa nėra nauja. Būkite atsargūs ir viską išsirūpinkite iš anksto.

Ar galiu vežti maistą ir alkoholį?

Maistą vežti galima, bet yra ribojimai, ypač mėsą ir pieno produktus – juos dažniausiai draudžiama. Alkoholio rūkymą ir kitus gėrimus galima, bet tam yra mokesčiai, jei viršijate leistiną kiekį. Nerekomenduoju vežti pusantro šimto butelių alaus, nes muitinėje tai kels klausimų. Geriau išgerti ten arba nusipirkti čia, Lietuvoje – pigiau ir nervų taupiau.

Kas nutinka, jei pamiršau ką nors paskelbti deklaracijoje?

Tada gausite baudą arba privalėsite sumokėti mokesčius nuo to daikto vertės. Muitinės sistemos dabar labai automatizuotos, jos viską mato. Negalima slėpti, kad vežiate naują televizorių, nors sakote, kad jis senas. Jiems galvos apgauti nesiseka, jie matė viską. Geriau deklaruoti viską, kaip yra, net jei tai kainuos šiek tiek daugiau laiko.

Ar reikia brokero arba galima susitvarkyti pats?

Jei nesate specialistas, nerekomenduoju. Muitinės brokeris žino visus tuos kodus ir niuansus, kurie manems atrodo kaip kinų kalba. Pats bandžiau kartą padaryti klientui nuolaidą ir padėti, tai vos nesužlugdžiau visą reikalą. Brokeris pasiima tam tikrą mokestį, bet jis užtikrina, kad krovinys neužstrigtu sienoje. Perkraustymas į Kauną iš Whickham be brokerio yra kaip lošti rulete – gali pavykti, o gali ir labai nuskusti.

Ką daryti, jei daiktai man nėra, o aš juos pervežu kitiems?

Tada tai jau ne asmeninis perkraustymas, o komercinė veikla. Reikės visiškai kitų dokumentų, importo mokesčių ir galbūt net atstovo ES šalyje. Tai visai kita istorija ir brangiau. Aš tokius dalykus stengiuosi vengti, nebent klientas viską supranta ir turi paruoštus popierius.

Kainos ir pinigai

Iš viso kiek tai gali kainuoti?

Kainos svyruoja kaip vėjas lauke. Priklauso nuo kuro kainos, kurios dabar aukštos, ir nuo to, kiek daiktų turite. Mažam krovininiui mikroautobusu gali tekti mokėti nuo 800–1000 svarų, o dideliam sunkvežimiui – ir kelis tūkstančius. Tiksliai pasakyti sunku, kol nepažiūrėsiu į sąrašą. Bet būkite pasiruošę, kad nebus pigu, ypač dabar.

Ką darbiai apima kaina?

Įprastai kaina įeina vairuotojo darbas, kuras, keltų bilietai ir draudimas. Bet visada reikia klausti, ar įeina pakavimo medžiagos, ar reikia papildomai mokėti už įkrovimą/iškrovimą aukštame. Kartos įmonės rašo „visa įskaičiuota“, o paskui atsiranda mokesčiai už „ilgą nešiojimą“ arba už pakabinamų baldų išmontavimą. Skaitykite sutartį labai atidžiai, ypač smulkius rašmenis.

Ar galima susiderėti dėl kainos?

Visada galima pabandyti. Jei jums nėra skubu ir galite laukti, kai mes turime tuščią mašiną grįžtant iš Anglijos, galiu pasiūlyti pigiau. Tai vadinama „krovinio dalijimu“. Tačiau jei jums reikia konkreti laiku, tada kaina bus fiksuota ir mažiau derybų. Negaliu dirbti nuostoliu, tačiau nenoriu ir per daug užpulti klientų.

Kokia mokėjimo tvarka paprastai būna?

Dažniausiai prašome avansą, kad užtikrintume, kad klientas neatsisaks paskutinę minutę (nes mes jau perkame keltų bilietus). Likusią dalį sumokate atvykus arba prieš išvykstant. Geriau mokėti banko pavedimu, kad būtų įrodymas. Pinigus rankose vengiu imti, tai pasenęs metodas ir nesaugu.

Ar kainuoja brangiau, jei reikia nešti daiktus į aukštą be lifto?

Žinoma, tai fizinis darbas. Jei trečias aukštas be lifto ir neįrengtos keltuvų platformos, tai vairuotojai tiesiog atsisako daryti arba reikalauja papildomo. Aš pats jau seniai nebebešiu sofos į penktą aukštą – nugaros nebe ta. Tas mokestis vadinamas „manual handling“ ir jį geriau iš karto aptarti.

Ar gali kaina pasikeisti kelio metu?

Gali, jei įvyksta kažkas neprognozuojamo, pvz., užsidaro uostas arba reikia keisti maršrutą dėl savaitgalio draudimų. Bet paprastai stengiamės laikytis sutartos kainos. Jei aš pats suklystu su skaičiavimais, tai aš prisiimu riziką, o ne klientas. Tai mano profesinis garbės klausimas (nors ne visos įmonės taip elgiasi).

Pakavimas ir daiktai

Ar geriau pakuoti pats ar pasitikėti jumis?

Jei turite laiko ir kantrybės, pakavimas pats taupo pinigus. Bet jei norite, kad viskas atvyktų sveika, geriau palikite mums. Mes žinome, kaip uždėti šaukštelus į dėžę, kad jie nesitrenktų. Vakar vienas klientas pats pakavo indus į senas dėžes be putų, tai atvyko tik pusė jų. Naudokite kokybiškas medžiagas, o ne tas, kurias surandite parduotuvėje už centus.

Kokias dėžutes reikia naudoti?

Stiprias, dvigubos sienelės dėžes. Nenaudokite senų prekybos centro dėžių, jos sugenda po keliasdešimt kilogramų apkrovos. Ypač knygoms reikia mažesnių dėžučių, nes jei įdėsite knygų į didelę dėžę, niekas jos nepakels. Aš vieną kartą nusiaubiau nugarą nešdamas vieną kliento knygų dėžę – tai buvo pavojinga.

Kaip elgtis su baldais, netilpančiais į duris?

Tai klasikinė problema. Reikia išmontuoti, o kartais net ir pjauti. Turiu savo „meistrą“, kuris gali išimti sparnus arba nupjauti kojas, o vėliau viską suremontuoja Kaune. Nepabandykite daryti to paties su paprastu peiliu – sugadinsite furnitūrą. Geriau iš karto pasakyti, kad baldai dideli, kad mes turėtume su savimi įrankių.

Ar saugu vežti elektroniką?

Ji saugu, jei ji gerai supakuota. Originalios dėžės yra geriausios, bet jei jų nėra, reikia daug putų ir burbuliukų. Kompiuterius, televizorius reikia apkrauti ant viršaus, kad ant jų niekas nekrėstų. Aš visada liepiu klientams pažymėti dėžes su elektronika „lūžiama“, kad vairuotojas žinotų. Niekada nekelkite monitoriaus be apsaugos.

Ką daryti su pavojingais daiktais (dažai, benzinas)?

Negalima jų vežti bendrame konteineryje. Tai draudžiama ir pavojinga. Dažus galima uždaryti į hermetiškus indeles, bet jei jie atsivers, gali sugadinti visus kitus daiktus. Geriau atsisakyti tokių dalykų arba juos išvežti atskirai. Benzino kanistrai su viskuo – ne, aš to nedarysiu.

Ar reikia ištuštinti spintas ir lentynas?

Būtina.