Perkraustymas į Angliją: kaip išvengti problemų ir užtikrinti patikimumą

Sveiki, gerbiami skaitytojai. Šią sritį beveik dvidešimt treji metus stebiu iš arčiau nei nemaža dalis jūsų. Matydamas viską – nuo prasiplaukusių indų visur užpurtytame padarge iki dingo kelių tūkstančių eurų vertės krovinių, galiu pasakyti viena: perkraustymas į Angliją iš Lietuvos dabar nebe tas pats ką buvo prieš „Breksitą“, bet principiai, jei žinai kur žiūrėti, viskas tvarkoj. Žmonėms dažnai kyla klausimas, ar jų daiktai nenukels į anonimines aukcionus, todėl štai trumpas vadovas, kaip išlikti ramiam. Nereikia būti ekspertu, tiesiog reikia atsakingai pasiruošti ir nesisufleruoti neaiškių pasiūlymų, kurių gatvėje pilna.

Kaip rasti normalų vežėją ir nesuklysti

Kaip suprasti, ar įmonė tikrai vežia ar tai tik „vėjo malūnai“?

Pradžiai patikrinkite, ar jų svetainėje ar „Facebook“ puslapyje yra ne tik gražių paveikslėlių, bet ir konkretaus adreso bei registracijos duomenų. Jei matote tik mobilųjį telefoną ir „Facebook“ messenger skirtuką – patarkčiau pasidairyti kitur. Realus perkraustymas į Angliją reikalauja infrastruktūros, o ne tik pašto dėžutės. Būtent šie smulkūs detektai dažniausiai ir lemia, ar jūsų baldai pasieks Londoną ar taps liudininkais kažkokio nusikaltimo.

Ar reikia ieškoti tik didelių firmų?

Ne visada. Didelės firmos kartais būna pernelyg biurokratinės ir brangios, o smulkios ar vidutinės gali siūlyti individualų požiūrį. Svarbiausia, kad jie turėtų patirties būtent tarptautiniuose maršrutuose. Esu matęs, kaip didžiulės korporacijos prasižioja dėl lėtumo, o ožys ūkininkas su viena vilkiku dirba kaip laikrodis. Pasitikinkite savo intuicija, jei vadybininkas kalbe kažką neaiškiai apie „ partnerius“, geriau nerašykite sutarties.

Ką reiškia „dalinis krovinys“ (part load) ir ar tai saugu?

Tai yra situacija, kai jūsų daiktai važiuoja tame pačiame vilyke kartu su kitų klientų siuntomis. Tai pigiau, bet atsiranda daugiau rankos prisilietimo taškų – perkraunama iš vienos vietos į kitą sandėlyje. Paprastai tai saugu, jei įmonė gerai sutvarkiusi inventoriaus sąrašus. Tačiau, jei įsisakote vitriną ar labai trapų daiktą, verta pagalvoti apie atskirą reisą, nes daliniai pervežimai į Angliją turi savą riziką pažeidimų atžvilgiu.

Kodėl kaina gali būti žymiai mažesn nei pas kitų?

Nenoriu gąsdinti, bet jei kaina atrodo per gera, kad būtų tiesa, tai tikriausiai taip ir yra. Gali būti, kad jie neinašo mokesčių, neturi draudimo arba planuoja imsiti daiktus ir „pamesti“ kur nors Kelne ar Paryžiuje. Degalai ir keltų bilietai kainuoja vienodai visiems. Jei kas siūlo nuvežti kanapę už pusę kainos – tai arba jo vairuotojas važiuos be miego, arba jisims nelegaliai keliauja svetimais numeriais.

Ar svarbu, kokia būna mašina?

Labai. Perkraustymas į Angliją trunka ne vieną dieną, todėl tarpas turi būti švarus, sausas ir apsaugotas nuo drėgmės. Nematytųjų vabzdžių problema iš Britanijos apylinkių ne kasdien, bet tai tikrai ne dalykas, kurį norite parsivežti namo į butą. Užklausite apie mašinos amžių ir techninę būklę – patyręs vežėjas nedraudžys jums nufotografuoti sandėlio erdvės prieš išvykstant.

Kaip elgtis su vadybininku, kuris nerodo intereso?

Bėkite. Jei jam rūpi tik užsakymo užbaigimas ir jis niekada neperduoda kvito, tai pranašauju problemų virtinę. Perkraustymas yra paslauga, kurai reikalingas bendravimas. Geras brokeras ar dispečerius visada atsakys į tavo keistus klausimus apie baldų išmontavimą ar tųjų dviračių, kuris stovi rūsyje, pritraukimą.

Ar turi būti sutartis ar užtenka žinutės?

Būtina rašytinė sutartis. Žinutė teismo nebus įrodymu, jei dings jūsų brangiausi baldai. Sutartyje turi būti aiškiai nurodyta, ką vežame, iš kur, į kur, kokia kaina ir kas atsitinka, jei kas nors sugenda. Neprašykite popieriaus dėl principo – jis jūsų apsaugo. Esu matęs tuos, kurie tik „sutiko žodžiu“, o paskui girdėti priekaištų nebuvo kam.

Ar verta skaityti atsiliepimus internete?

Taip, bet su kritine akimi. Jei visi atsiliepimai vienodi ir parašyti viena diena, tai tikriausiai nupirkti. Ieškokite realių istorijų, kur vartytojai rašo apie vėlavimus ar tai, kad vairuotojas padėjo pastatyti spintas. Praktika rodo, kad neigiamų atsiliepimų nebuvimas gali reikšti tik gerai dirbančią IT specialistą, kuris juos ištrina.

Kainodara: ką tiksliai mokate ir už ką

Į ką įeina kaina?

Į kainą turi įeisti darbas (pakavimas, įkėlimas, iškėlimas), kelionės išlaidos (degalai, keltų bilietas „Eurotunelis“ arba keltu) ir draudimas. Dažnai žmonės stebisi, kai sužino, kad įkėlimas į trečią aukštą be lifto kaina papildoma. Kiekvienas papildomas darbas – valandos užmokestis vadybininkui meistrui. Užklauskite iškart, ar įskaičiuota taisymo (išmontavimo/montavimo) paslauga.

Ar reikia mokėti avansą?

Dažniausiai taip, tai nėra nieko keisto, bet avansas neturėtų viršyti 20–30 procentų. Jei kas reikalauja mokėti visą sumą iš karto, tai labai įtarinas ženklas. Gali būti, kad jiems tiesiog reikia pinigų šiai savaitei pragyventi, o ne įrangoms ar degalams. Man atrodo logiška, kad dalį sumos apmokate užsakant, likusią – kai daiktai pasiekia šį Lietuvos ar Anglijos adresą.

Kas daro įtakai galutinei kainai?

Atstumas, bendras kiekis (kubatura), prieigos prie namų sąlygos. Perkraustymas į Angliją brangsta, jei gyvenate toli nuo pagrindinių magistralių – tarkime, kažkur Kurše ar Utenos rajono gilumoje. Vilkikui nusukti 50 km į šalutinius keliukus reiškia laiko praradimą. Taip pat, jei išsikraustote sekmadienį, brangiau, nes vairuotojai turi poilsio laiką, o jų darbas tada laikomas virutiniu.

Kodėl už „Eurotunelį“ imama papildoma mokestis?

Tiesiog tai brangesnis greitkelis po La Manšo sąsiauriu, ne keltas. Kai kurios firmos įtraukia tai į bazinę kainą, kitos skaičiuoja atskirai. Nenuostabu, kad kai kurie kešą išgudo ir stengiasi užsidirbti ant šių dalykų. Būtinite klauskite, ar kaina jau su perėjimu. (Kartais aš pats pamirštu tai paminėti užsakyme, tai geriau klauskite).

Ar galima derėtis su kaina?

Galima bandyti, bet neperlenkite lapelio. Geros firmos turi savo fiksuotas kainas, kurios leidžia joms išgyventi ir mokėti vairuotojus. Jei spaudžiate žemyn per daug, gali būti, kad jums priskirs mažiau patyrusį vairuotoją ar prastesnę mašiną. Mano praktika rodo, kad žmonės, kurie derinasi iki paskutinio cento, dažniausiai patiria daugiausia nemalonumų.

Kaip atrodo idealus pasiūlymas?

Jis aiškus, detalus, be jokiškų „priklauso nuo...“ be konteksto. Jūs matote, ką mokate už kiekvieną etapą: pakavimą, patalpą vilyke, ir patį pervežimą. Toks pasiūlymas rodo, kad įmonė žino savo darbą ir neslepia kaštų. Skirkite 5 minutes ir perskaitykite eilutes po brūkšneliu, dažnai ten paslėptos didžiausios dovanojamos akys.

Ar draudimas įskaičiuojamas į kainą?

Turi būti. Jei ne – tai raudonas vėliavos signalas. Krovininiai pervežimai be draudimo yra kaip važinėjimas automobiliu be techninės apžiūros – gal nenukrysi, o jei nukrysi... Draudimo apžvalga turėtų būti pateikiamas dokumentuose. Atkreipkite dėmesį į sumą, ne vien į tai, kad „yra draudimas“.

Ar gali kaina pasikeisti kelionės metu?

Gali, jei pasikeitė jūsų poreikiai – pavyzdžiui, nusprendėte vežti daugiau daiktų nei planavote arba reikalinga papildoma ranka. Bet jei firmos kaltė – pavyzdžiui, jie pamiršo įvertinti sunkios spynos ir dabar reikalauja priemokos – tai jų problema, ne jūsų. Nelikite abejingi tokioms situacijoms.

Pasiruošimas: ką daryti prieš vairuotojo atvykstant

Ar reikia susirūpinti dėžėmis?

Geriau pasirūpinti patys arba pasitikrinti, ar tiekėjas jas duoda. Kai kas padovanos, kiek kas paprašys užmokesčio. Geriausios yra stiprios, storos sienelės dėžės, o ne tie turgaus „knygų“ variantai. Būtent nuo dėžių kokybės priklauso, ar jūsų indai atkeliauja sveiki, ar tampa atliekomis. Neneigkite dėžių kainos – tai pigiau nei pirkti naujas servizes Didžiojoje Britanijoje.

Kas dėl elektronikos brangių daiktų?

Jei vežiate kompiuterius, televizorius ar vaizdo kamerą, viską užfiksuokite (nuotrauką). Jei įrenginys sprogsta įjungtas – užfiksuokite tai ir. Taip padėsite išvengti ginčų dėl kaltės. Vairuotojai gali būti atsargūs, įkraunant tokius daiktus, todėl geriau būkite šalia ir paaiškinkite, kad tai jautrus įrenginys. Niekada nenukraukite į dėžę neapsaugjus ekraną.

Kaip elgtis su baldais, kurie netelpa į duris?

Apie tai praneškite iš anksto. Yra specifiniai perkraustymai į Angliją, kai reikia išmontuoti languotas spintas ar išardyti lovą. Jei apie tai niekas nežino, gali kilti panika prieš pat išvykimą. Kai kada reikia net specialių įrankių, kurioje vairuotojas tiesiog neturi su savimi. Nekelkite rizikos ir nedarokite „paskutinės minutės“ nerašų.

Ar galiu vežti maisto produktų?

Ribotai. Britanijos muitinė labai griežta dėl mėsos ir pieno produktų. Nors asmeninis pervežimas skiriasi nuo komercinio, viliuką dažnai tiria. Geriau nevežti dešrų ir sūrių, jei nenorite, kad juos suregavo pasieniečiai. (O jie turi šunis, kurie uodus randa net per plėvelę). Žemiau kalbėsiu apie draudimus daugiau.

Kaip pažymėti dėžes?

Rašykite ne tik, kas viduje („Indai“), bet ir į kurį kambarį ji turi nukeliauti („Virtuvė“). Tai greitins iškrovimą Anglijoje. Niekada nerašykite „Brangiausia“ – tai tik kviečia vagims. Paprasta numeracija taip pat padeda sekti, ar visos dėžės atvyko. Naudokite spalvotą lipduką – vizualiai labai padeda.

Ar verta daryti inventoriaus sąrašą?

Būtina. Nereikia rašyti kiekvieno sokrato, bet apibendrintai: „3 dėžės virtuvės reikmenų, 1 dėžė knygų, 1 sofa“. Kai kurioms firmoms tai yra privaloma muitinei (pervežimo taisas). Be to, jei dingsta dėžė, turite įrodymą, kad ją buvote įkėlę. Pasirašykite sąrašą dviem kopijomis.

Ką daryti su skysčiais (pudromis, aliejais)?

Viską užsukite ir uždarykite į plastikinius maišus. Spaudimas ore skiriasi, kiti mašina braukia per bangas arba važiuoja greitai, tada indai gali pradėti „šnypšti“. Esu matęs, kaip vyno butelis atsidaro ir pamiršo visus drabužius raudonu spalvos. Nenaudinga rizikuoti dėl butelio alyvuogių aliejaus.

Kaip įvežti augalus?

Tai gana sudėtinga. Turi būti deklaruojami, o kai kurios rūšys uždraustos. Jei turite labai brangų bonsą ar senelytę, geriau sužinokite oficialias reikalavimus, o ne mėginti „praslysti“ per sieną. Gali būti, kad jums nusipirks tą augalą sugrįžtant atgal iš Londyno. (Galų gale, augalai ten pigesni, gyventi ten jie patinks daugiau).

Kelionės eiga ir verytinės situacijos Anglijoje

Kas nutinka, jei mašina sugendo kelyje?

Tai nėra reta situacija. Geros firmos turi pagalbos planą – siunčia kitą viliką arba perkrauna. Gali užtrukti dieną ar dvi. Čia svarbi komunikacija – jei jie netyla ir informuoja, tai pusės reikalo. O jei niekas niekur nebeatsiliepia ir telefonas nebeužsilenkia, tada prasidėjusios tikrosios nerovės. Būkite kantrūs, technika juk yra technika.

Ar vairuotojas padės iškrauti?

Taip, taip numatyta sutartyje (jeigu nenurodyta kitaip). Jis ne tėvas, kad darytų viską už tave, bet sunkius daiktus įnešti privalo. Jei vairuotojas sako „aš tik vairuoju“, o vadybininkas sako „mums nėra komandinio darbo“ – tu pažeidžiamos sutarties nuostatos. Tokiu atvejau ieškokite pagalbos vietinių „removal“ firmų Didžiojoje Britanijoje (jie nebrangi).

Kas daryti, jei Anglijos muitinė sustabdė mašiną?

Tai blogiausias scenarijus. Jūs, kaip gavėjas, turite būti pasiruošęs pateikti dokumentus (PVM kodas, susitarimas dėl perkraustymo). Dažniausiai tikrina, ar nevežate nelegalių daiktų (narkotikai, cigaretai be akcizo). Jei viskas tvarkingai, tik patikrina krovejo knygelę. Nereikia bijoti, jei neturite ką slėpti.

Ar gali atvykti kitą dieną nei planuota?

Gali dėl kelionių spūsčių arba prastų oro sąlygų (pavyzdžiui, audra La Manče). Tokiose situacijose turi būti informuojamas klientas. Nėra nieko blogiau, nei kai stovi prie namų ir laukai, o nėra nieko. Pasirūpinkite, kad jūsų telefono numeris būtų prieinamas. (Kartais siuntinys nukelia į Angliją per Olandiją ar Vokietiją, tai priklauso nuo maršruto).

Kaip elgtis, jei atvykęs radau daužytą daiktą?

Nedarykite scenos vietoje. užfiksuokite žalą nuotraukomis, praneškite vadovybei. Jei turite draudimą, pradėkite procesą. Dažniausiai reikia užpildyti pretenzijos formą per 7 dienas. Nesiųskite sugedusių daiktų į šiukšliadėžę, reikės jų nuotraukų įrodymams.

Ką daryti, jei vairuotojas kalba tik rusiškai ar lietuviškai?

Nebijokite, dauguma tarptautinių vairuotojai kalba lietuviškai. Kalba nebūtina turi būt idealios, svarbu suprasti instrukcijas. Naudokite gestus arba verstuką telefone. Pagrindinis aiškinimas vyksta per vadybininką, kuris turi būti ryšiuje. Esu matęs, kad net kalbos barjeras nebus trukdis, jei abiejų pusės noro tiesiog įnešti spintą.

Ar galiu važiuoti kartu su vairuotoju?

Formaliai – ne, tai keleivių pervežimas, ne krovinių. Tačiau kai kurios firmos, sutarus, gali leisti (nelegaliai bet galima). Tačiau aš patariu to nedaryti. Skambantys telefonai, cigarečių dūmai ir miegas vairuotojo būde – tai ne patogiausia kelionė. Geriau nuskrydėkite lėktuvu ir laukite namie su kavos puodeliu.

Kaip atrode viena labai nepavykusi mano patirtis su pristatymu?

Tai buvo 2018-aisiais (gal buvo 2019), kai vairuotojas pamiršo anglų kalbą ir nesugebėjo rasti adreso Birmingeme. Klientas, senolis, nelabai kalbėjo lietuviškai. Teko išsisaugoti skambučius su dispečeriumi, kuris bandė versti. Galiausiai atvykome po trijų valandų vėlavimo. Vertybės – tai ne vien daiktai, bet ir laikas. Pasirūpinkite, kad adresas būtų aiškus su pašto kodu.

Ar reikia duoti arbatpinigių vairuotojui?

Nebūtina, bet jis tikrai bus dėkingas už Gėrimą ar užkandį, ypač jei dirbo ilgiau nei planuota. Anglijoje kultūra tokia, kad paliekama 10–20 svarų, jei buvo sunkus įkrovimas penktame aukšte be lifto. Tai humaniškas dalykas, kuris pagerina požiūrį į jūsų krovinių saugumą. Niekas neprisivers, bet malonumas daro stebuklus.

Išvada

Na, tą ir turiu pasakyti apie šį verslą. Patikimas perkraustymas į Angliją ne paslaptis, tai tiesiog darbas su rimtais žmonėmis. Nereikia ieškoti stebuklų, tikrai reikia tik dokumentų ir šiek tiek kantrybės. Jei pasirūpinsite nuo pat pradžiųtikrinkite įmonę, pasirašykite sutartį, susirūpinkite dėžėmis – visa kita turėtų eiti sklandžiai. Sėkmės naujuose namuose Anglijoje, tikiuosi, jūsų baldai ten atkeliauja saugiai ir be jokių nepadarytų įbrėžimų. Ir pasidžiaugkite arbata, kai viskas bus baigta.