Saugumo taisyklės ir niuansai gabenant krovinius į Angliją: Eksperto vadovas

Įvadas

Per pastaruosius dvidešimt metų tarptautinių pervežimų pasaulis pasikeitė nepripažįstamai, tačiau vienas maršrutas visada išlieka ypatingas ir reikalauja ypatingo dėmesio – maršrutas į Jungtinę Karalystę. Nors geografiškai Anglija netoli, logistiškai ji dažnai atrodi kaip kitas planetos kontinentas, ypač po „Brexit“. Ilgą laiką dirbdamas šioje srityje, esu matęs, kaip smulkios detalės, neatsižvelgiant į saugumo nuostatus, gali pavirsta dideliais nuostoliais arba ilgalaikeis muitinės gaištais.

Krovinių gabenimas į Angliją – tai ne tik fizinis prekių pervežimas per Lamanšą. Tai sudėtingas procesas, apimantis kruopštų dokumentų parengimą, krovinio fiksavimą, kuris atlaikytų ne tik vingius, bet ir jūrų bangas keltuose, bei gilaus žinojimo apie specifinius JK reikalavimus. Daugelis klientų mano, kad saugumas – tai tai, kas vyksta ant kelio, tačiau mūsų požiūriu saugumas prasideda dar sandėlyje, parenkant tinkamą pakuotę, ir baigiasi tik tada, kai gavęs pasirašo pristatymo dokumentus be prierašų.

Šiame straipsnyje pasidalinsiu savo patirtimi ir paaiškinsiu, kas tikiai svarbu, norint, kad Jūsų krovinys saugiai ir laiku pasiektų Britų salas. Kalbėsime ne tik apie tai, kaip užsegti juostas, bet ir apie tai, kaip išvengti pavojų, kylančių dėl neteisingai suprastų taisyklių ir dokumentinių nesuderinamumų. Anglija yra rinka, kurioje gerbama tikrumas ir kokybė, todėl mūsų tikslas – užtikrinti, kad Jūsų versnas atrodytų patikimu partneriu.

DUK (Dažniausiai užduodami klausimai)

1. Kuo skiriasi krovinio saugumo reikalavimai gabenant į Angliją lyginant su kitomis ES šalimis?

Pagrindinis skirtumas slypi tame, kad kelionė į Angliją beveik visada apima jūrų pervežimą keltu arba tuneliu. Nors „Eurotunnelas“ yra geležinkelis, ten taip pat veikia specifiniai dinamikos dėsniai. Gabenant krovinius į Angliją, negalime vadovautis tik standartinėmis kelių eismo taisyklėmis. Krovinys turi būti užfiksuotas taip, kad atlaikytų staigius svorio centro poslinkius, kuriuos sukelia keltuose bangos. Be to, po „Brexit“ Jungtinė Karalystė priėmė savo, nors ir panašias į ES, bet vis tiek savarankiškas techninius reglamentus. Tai reiškia, kad sunkvežimio techninė būklė ir krovinio užtvirtinimo priemonės turi atitikti ne tik EUR.1 standartus, bet ir griežtus JK pareigūnų reikalavimus, kurie yra ypatingai kruopštūs tikrinant įvažiuojančius transporto priemones.

2. Kokios yra pagrindinės krovinio fiksavimo (užtvirtinimo) taisyklės?

Profesionalioje logistikoje egzistuoja aukso standartas – EN 12195-1. Tai Europos standartas, kuris reglamentuoja krovinio užtvirtinimą, tačiau Anglijoje jis laikomas absoliučiu reikalavimu. Pagrindinė taisyklė – krovinys negali judėti net milimetru. Tai pasiekiamama naudojant aukštos kokybės užsegimo juostas (ratchet straps), apsauginius tinklus, blokavimo antžeminius lęšius ir gofruotąsias plokštes. Svarbu ne tik užsegti krovinį viršuje, bet ir užblokuoti jį šonuose bei priekyje/gale, kad jis nesuslėgtų staigiai stabdant. Mano patirtis rodo, kad dažniausia incidentų priežastis yra ne juostų trūkimas, o neteisingas jų išdėstymas – juostos turi būti statmenos judėjimo krypčiai ir sukryžiuotos tam, kad sukurtų maksimalų trintės momentą.

3. Ar „Brexit“ įtakojo saugumo procedūras?

Be abejo, „Brexit“ sukėlė revoliuciją ne tik muitinėje, bet ir saugumo srityje. Anksčiau buvo pakanka turėti TIR knygelę ar CMR sąskaitą, ir siena buvo formalumu. Dabar saugumas prasideda nuo dokumentų tikrumo. Jei dokumentuose yra klaidų, krovinys gali būti sulaikytas britų uostuose (pvz., Felixstowe ar Dover) ilgam laikui. Tokio sulaikymo metu kyla pavojus, kad krovinys gali būti pažeistas, parduodamas arba sunaikintas, jei tai yra griežtai reglamentuojamos prekės (maisto produktai, gyvūnai). Todėl šiuolaikinis saugumas – tai ir 100 proc. tiksli eksporto deklaracijos, prekių kodai (HS kodai) ir saugumo deklaracijos, kurios užtikrina, kad krovinys nebus užstrigęs kaip įkaitas biurokratinėje mašinoje.

4. Kokius dokumentus būtina tur�ti, kad Krovinys būtų laikomas saugiu ir legaliu?

Sąrašas yra ilgas, bet be šių dokumentų neįmanoma įveikti sienos. Pirma, tai tarptautinė vežimo sąskaita CMR, kurioje turi būti tiksliai nurodytas siuntos turinys ir svoris. Antra, prekių faktūra (Commercial Invoice) – ji būtina muitinės deklaravimui. Trečia, jei reikalinga, transporto licencija (pvz., CEMT arba bendrosios licencijos). Ketvirta, visi leidimai specialiems kroviniams (pvz., ADR sertifikatai pavojingiems kroviniams). Penkta, galiausiai, tiekėjo deklaracija atitikties (Declaration of Conformity), jei gabenate techninę įrangą. Be šių dokumentų krovinys Anglijoje laikomas nelegaliu ir gali būti konfiskuotas, o nelegalus krovinys visada yra saugumo pažeidimas.

5. Kaip užtikrinamas saugumas plukdant krovinius keltu per Lamanšą?

Keltų pervežimas – ypatingas iššūkis. Vairuotojams dažnai tenka palikti sunkvežimį keltuose ir pakilti į kajutą, o krovinys lieka ne prižiūrėtas. Todėl būtina užtikrinti, kad sunkvežimis būtų užfiksuotas keltuje: užstatytas „stop“ blokavimo pagalvėmis arba užsegtas specialiais grandinėmis. Taip pat būtina išjungti degalus, užrakinti kabina ir įsitikinti, kad jokios degiosios medžiagos nėra pasiekiamos. Pavojingi kroviniai (ADR) keltuose turi griežtai apibrėžtas vietovės, todėl jų saugumas yra dvigubai tikrinamas. Vienas svarbiausių dalykų – užtikrinti, kad krovinio aukštis neatitinka keltuose esančių apribojimų, nes toks susidūrimas gali smarkiai sugadinti prekes ir keltą.

6. Ar yra ypatingų vairavimo saugumo taisyklių pačioje Anglijoje?

Anglija yra šalis, kurioje važiuojama kairėje pusėje. Tai ne tik formalumas, bet ir didelis saugumo iššūkis vairuotojams, įveikiantiems sankryžas, žiedus ir važiuojantiems siaurais kaimo keliais. Anglijoje yra daug siaurų tiltų ir „low bridges“ (žemų tiltų), kurių aukštis dažnai būna mažesnis nei standartinis (4 metrai). Tai viena dažniausių avarijų priežasčių – sunkvežimiai užkliūva po tiltu. Todėl saugumas čia reiškia ir gilaus maršruto planavimo: vairuotojas turi turėti GPS, skirtą sunkiasvoriam transportui, kuris išvengs tokių vietovių. Taip pat griežtai stebimos valandos, kurias vairuotojas gali praleisti vairuodamas (tačografai), nes JK pareigūnai tai tikrina labai atidžiai.

7. Kokios yra pavojingų krovinių (ADR) gabenimo ypatybės į šią šalį?

Gabenant pavojingus krovinius (degalus, chemines medžiagas, sprogmenis) į Angliją, reikalavimai yra vieni griežčiausių Europoje. Visi ADR reikalavimai turi būti įvykdyti 100 proc.: nuo specialiųjų užrašų ant sunkvežimio (apelsino spalvos lapai) iki vairuotojo apsaugos įrangos. Svarbu prisiminti, kad Anglijoje yra savitarpinio pripažinimo, tačiau vietiniai pareigūnai turi teisę sustabdyti ir patikrinti visą įrangą, įskaitant gesintuvus ir nutekėjimo surinkimo indus. Be to, kroviniams, kuriems reikalingas temperatūros režimas (pvz., šaldomi produktai), reikia specialių leidimų ir FRC (Food Regulation Compliance) atitikties, nes Anglijoj maisto saugumas yra prioritetinis.

8. Kaip apdrausti krovinius nuo pavojų šiame maršrute?

Daugelis klientų mano, kad transporto priemonės draudimas apima ir krovinius, tačiau tai nėra tiesa. Gabenant į Angliją būtinas „Cargo“ draudimas. Jis apima rizikas nuo vagysčių, avarijų, gaisro net keltuose arba krovinio sugadinimo dėl blogo fiksavimo. Mano patirtis rodo, kad verta pasirūpinti draudimu, kuris apima ir „General Average“ – tai specifinė jūrinės teisės sąvoka, kai keltas patiria nuostolius (pvz., gaisrą), ir visi krovinių savininkai turi prisidėti prie šių nuostolių padengimo proporcingai savo kroviniui. Be šio draudimo, savininkas gali likti be prekių ir be kompensacijos.

9. Ką daryti, jei įvyksta avarija ar techninis gedimas Anglijoje?

Pirmasis dalykas – niekada nebraižyti iš įvykio vietos, jei tai kelių eismo įvykis. Anglijoje veikia griežtos „Hit and Run“ taisyklės. Reikia iškviesti policiją ir užpildyti avarinio pranešimo formą. Būtina nedelsiant susisiekti su savo logistikos partneriu arba dispečeriu. Esame susitarę su pagalbos tarnybomis visoje Anglijoje, todėl galime išsiųsti techninę pagalbą arba perkrauti krovinį į kitą sunkvežimį. Svarbiausia – užtikrinti, kad krovinys nebūtų paliktas be priežiūros, nes Anglijoje vagysčių rizika, ypač didžiuosiuose uostuose, yra didelė. Greitas reagavimas sumažina nuostolius.

10. Kaip pasirinkti patikimą pervežėją, užtikrinantį saugumą?

Pasirinkimas turėtų remtis ne tik kaina. Atsižvelkite į pervežėjo patirtį būtent maršrutuose į Angliją. Paklauskite apie jų draudimo polisus, ar jie turi savo atstovybių ar partnerių Anglijoje, kaip jie tvarko muitinės procedūras. Patikimas pervežėjas visada pasiūlys vizitą į Jūsų sandėlį įvertinti krovinio paruošimą (loading supervision). Jis neklausys „ar krovinys paruoštas“, o saks „kada galiu atvykti jį patikrinti“. Tai požymis, kad jam rūpi Jūsų prekių saugumas tiek Lietuvoje, tiek ir kelyje į Londoną, Mančesterį ar Birmingamą.

Išvada

Saugumas gabenant krovinius į Angliją nėra vienas kartas atliktas veiksmas – tai nuolatinis procesas, reikalaujantis žinių, patirties ir dėmesio smulkmenoms. Nuo to, kaip bus užsegtos pirmos juostos Vilniuje, iki to, kaip bus užpildyti dokumentai Doverio uoste, kiekvienas žingsnis lemia sėkmę. Po „Brexit“ šis procesas tapo dar sudėtingesnis, tačiau su tuo susidoroti galima, jei turite patikimą partnerį šioje srityje.

Mano daugiametė patirtis moko, kad geriausia priemonė nuo problemų yra jų išankstinis prevencija. Investicija į kokybišką pakavimą, tikslius dokumentus ir profesionalų pervežėją visada grąžinamas per ramų miegą ir laiku pristatytas prekes. Anglija išlieka viena pagrindinių Lietuvos prekybos partnerių, ir nors kelias į ją gali būti vingiuotas, su tinkama pasiruošimu jis tampa saugiu ir prognozuojamu. Pasitikėkite ekspertais, ir Jūsų krovinys visada pasieks paskirties tašką tokios pat kokybės, kokios jis buvo išsiųstas.