Patikimas perkėlimo procesas iš Jungtinės Karalystės: Ką sako 20 metų patirtis

Dirbu šioje srityje jau beveik dvi dešimtis metų, o po „Brexit“ viskas pasikeitė iki nepažinamo. Anksčiau pakrauti ir važiuoti, o dabar tas patikimas perkėlimo procesas iš Jungtinės Karalystės primena mini šachmatų partiją su muitinės taisyklėmis. Dažnai klientai klausia, kodėl taip sudėtinga, o aš turiu paaiškinti, kad nebėra tiesioginio kelio. Visa tai reikalauja kantrybės, gerų dokumentų ir supratimo, kad kainos gali šokti dėl keisto nesuprato vairuotojo arba uosto užkietėjimo. Rašau štai todėl, kad suprastumėte, kas iš tikrųjų vyksta tame krovininiame automobilyje, kai jis kerta Lamanšą.

Bendrai apie tą perkėlimą ir britų realybę

Kiek laiko užtrunka visas tas reikalas su ikrovimu ir atvykimu?

Čia nėra vieno atsakymo, nes viskas priklauso nuo to, kas turi vykti. Jei tai tiesiog baldai iš buto Londono centre, tai ikrova gali trukti visą dieną dėl to, kad ten neįvažiuoja didelis sunkvežimis, tenka vežti daiktus rankomis arba mažesnėmis mašinomis. Pati kelionė į Lietuvą trunka apie 3–4 dienas, jei nieko neūžbaigia. Tačiau dažnai būna taip, kad surenkamos partijos krovos (groupage), tada reikia laukti, kol užpildomas konteineris arba automobilis. Tada tai gali užtrukti ir dvi savaites. Patirtis sako, geriausia neistišti laiko ir suprasti, kad patikimas perkėlimo procesas iš Jungtinės Karalystės yra lankstus dalykas.

Ar galiu būti tikras, kad mano daiktai nebus pavogti arba sugadinti?

Žmogus visada turi nedidelę baimę, tai normalu. Mūsų srityje garbija yra viskas, bet yra ir tokių firmų, kurios dirba „kišenėlyje“. Aš visada pasakau – tikrinkite draudimą. Jei jis rašo tik 10 eurų už kilogramą, tai tai blogai, nes jūsų sofa kainuoja daugiau. Tikrai geriausi ekspeditoriai duoda pilną vertę. Be to, jei vairuotojas atrodo įtartai arba bando kalbėti apie papildomus mokesčius už „greitą iškrovą“, čia reikia įjungti signalizaciją savo galvoje. Dažniausiai viskas vyksta tvarkingai, vairuotojai jau nusivijo, kad stebėjimo kameros yra visur.

O kas jei aš neturiu pakavimo dėžių? Kur tai gauti?

Nerūpinkit, mes arba kiti rimti vežėjai visada turime tai galvoje. Paprastai parduodame arba duodame kartu su paslauga specialias krovimo dėžes, jas dažnai atvežame iš anksto. Kartais klientai bando sutaupyti ir renka vaistines dėžutes iš parduotuvių, bet tada jos suyla, kai užkrauna tą šaldytuvą arba knygų spintą. Geriau investuoti į normalias, dvigubos sienelės dėžes. Tai sutaupys nervų vėliau. Tik pasitikrinkite, ar jums nereikia specialių dėžių lėktuvams, jei vežate kažką labai trapaus, pvz., porceliano.

Ar reikia, kad aš būčiau fiziškai ten ikrovimo metu?

Nebūtina, netgi nerekomenduojama, jeigu tikrai norite padėti. Esu matęs situacijų, kur klientas band�ė padėti ir susižalojo nugarą arba užkliuvo vairuotojui po kojomis. Geriausia, kai yra atsakingas asmuo (vadybininkas), kuris viską užfiksuoja sąraše (inventoriuje). Jūsų darbas – tik pasakyti, kas keliauja, o kas lieka. O tas patikimas perkėlimo procesas iš Jungtinės Karalystės be jūsų buvimimo sandėlyje vyks net greičiau, nes vairuotojas nebus susikoncentravęs į tai, kas jo stovi už nugaros.

Ar įmanoma susiderėti dėl kainos, jei daiktų nėra daug?

Galima bandyti, bet ne visada tai pavyksta. Problema ta, kad mums reikia padengti kuro, kelių mokesčių (tų baisių britų „road tax“) ir darbo laiką. Jei turite tik kelis dėžutes ir kelis baldus, mums brangu siųsti autocioną tik dėl jūsų. Tuomet geriau ieškoti dalinio krovinio (part load) variantų. Kartais gali pavykti gauti nuolaidą, jeigu jūsų data yra lanksti, pvz., galite laukti savaitę-dvi, kol mes surasime kitą klientą tame pačiame maršrute.

Kas nutinka su daiktais, jei aš vėluoju išsikraustyti?

Tai yra klasika. Vairuotojai turi griežtus grafikus, ypač tas patikimas perkėlimo procesas iš Jungtinės Karalystės numato laiko limitus, kadangi užeiti į uostą tenka tam tikru laiku. Jei vėluojate valanda, tai dar pusę valandos vairuotojas gali palaukti, bet tada prasideda baudos už laiko praleidimą. Geriausiai viską aptarti iš anksto. Jei jaučiate, kad neisikrausysit, nedelsdami praneškite, galima bus perkelti ikrovą rytoj, bet tai jau kainuos papildomai.

Biurokratai, muitinė ir tas geras Brexit

Ar tikrai dabar reikia deklaruoti kiekvieną daiktą?

Reguliariai, taip. Po „Brexit“ Jungtinė Karalystė tapo trečiąja šalimi, tad muitinės formalumų padaugėjo kaip grybų po lietaus. Jums turi būti pateiktas T1 dokumentas arba atitikties deklaracija. Seniau važiuodavom ir tą buvom, o dabar jei tą lapą gerai neišpildysi, gali laukti didelių rūpesčių. Jūs turite pateikti sąrašą su daiktų verte, net jei tai seni drabužiai arba šiukšlės. Muitininkai nemėgsta, kai juos stebima, jei viskas aišku.

Kas yra tas Transfer of Residence (ToR) ir ar man jo reikia?

Labai rekomenduoju. Tai dokumentas, kuris leidžia atvežti asmeninius daiktus į ES be PVM ir muito. Jeigu gyvenote Anglijoje ilgiau nei 12 mėnesių ir dabar grįžtate gyventi į Lietuvą galutinai, tai jums privaloma jį gauti. Be jo, patikimas perkėlimo procesas iš Jungtinės Karalystės gali tapti labai brangus pramogas, nes sumokėsite PVM už viską, net už tą seną sovietinę televizoriją, kurią nešiojate iš senelės buto. Užpildykite anketą britų mokesčių sistemoje (HMRC), tai nesunku, tik užtrunka šiek tiek laiko, kol patvirtins.

Ar galiu vežti maistą? Tarkime, dešras ar sūrį?

O čia tenka būti labai atsargiam. Bendrai sakant, gyvūnų kilmės produktai iš JK į ES be specialios licencijos yra beveik uždrausti. Yra nedidelės leidžiamos ribos, pvz., kelių kilogramų kiekis asmeniniam vartojimui, bet taisyklės keičiasi dažniau nei oras. Aš asmeniškai nerekomenduoju vežti kumpio ar sūrio, jei nenorite, kad vairuotojui jas pasiimtų muitinėje uoste. Nerašyčiau, kad neįmanoma, bet rizikuojate prarasti visą krovinią dėl vieno rūkyto kiaulienos gabalo.

Kas daryti, jei turiu alkoholio kiekį? Tai įleidžia?

Alkoholis – tai skamba kaip geras verslas, bet muitinės požiūriu tai rizika. Jei tai asmeninis kiekis, tarkime, kelios degtinės butelius ar vyno dėžutės, tai dažniausiai praeina, jei deklaravote ToR dokumentu. Bet jei bandysite vežti šimtus butelių (kažką matęs esu), tai jau bus traktuojama kaip prekyba. Čia reikia labai gerai susitvarkyti su akcizų dokumentais. Geriausia neapsigauti ir konsultuotis su mūsų brokeriu iš anksto, o ne laukti, kol sulaikys krovininį „Volvo“ prie Lietuvos sienos.

Ar tikrai tikrina viską? Ar gali tiesiog pravažiuoti?

Kartais pasitaiko „šviesulių“, kai tikrina tik kas trečią automobilį, tačiau po 2024-ųjų pakeitimų kontrolės tapo griežtesnės. Yra smart vartai, kurie skenuoja numerius. Jei jūsų patikimas perkėlimo procesas iš Jungtinės Karalystės yra įformintas teisingai, turite visus numerius ant pakuočių (bendra kontrolės numerį MRN), tai nieko nebijokite. Bet jei klausiate „ar galima praslysti“, tai sakau – neverta. Baudos yra didelės, o reputacija firmai sugadinta.

Ką daryti, jei pasidarė klaida dokumentuose ir automobilis jau važiuoja?

Nebūkite panikuje, tai įvyksta. Paskutinį kartą man nutiko, kad klientas parašė neteisingą indeksą arba vardo klaidą. Kartą netgi pamiršau pridėti vienos priedėlės. Esą svarbiausia – informuoti vairuotoją ir brokerį iš karto. Paprastai dokumentus galima pataisyti elektroniniu būdu, kol krovinys dar nepradėtas iškrovti arba kol neprasidėjo fizinė patikra. Muitininkai yra žmonės, jei paaiškinsite, kad tai ne apgavystė, o klaida, dažniausiai supranta.

Kainos, paslėpti mokesčiai ir „nemalonus“ pokalbis

Kiek vidutiniškai kainuoja perkėlimas iš Londono į Vilnių?

Čia kaip su automobilių pardavimu – nuo ir iki. Už mažą butą (1-2 kambariai), su baldais, be pakavimo, galite tekti nuo 1500 iki 2500 eurų. Jei reikia pilno pakavimo (mums viską supakuoti) ir yra daug daiktų, kaina šuolis į 3500–5000 eurų. Taip pat žiūrime, ar reikia įvežti į centrą (Londono congestion zone), ten taip pat mokestis didelis. Geriausia kreiptis dėl apskaičiavimo, nes patikimas perkėlimo procesas iš Jungtinės Karalystės nebegali būti pigus dėl kuro kainų.

Ar yra kokių nors paslėptų mokesčių, apie kuriuos niekas nepasako?

Gėda pradžiuoti, tačiau kai kurios firmos mėgsta užmiršti paminėti „uosto mokesčius“ arba „terminal charges“. Tai mokesčiai, kuriuos moka vairuotojas už tai, kad atvažiuoja į uostą (Dover, Felixstowe ir pan.). Kartais jie įtraukti į sąskaitą, kartais ne. Būtinai klauskite: „Ar įskaičiuota viskas, iki pat mano kiemo Lietuvoje?“. Jei atsakymas miglotas, tikrai bus papildomų reikalavimų gavus krovinį.

Ar reikia mokėti depozitą ir kiek jis būna?

Standartinė praktika yra imti apie 20-30 proc. avansą, kad užfiksuotum datą ir nupirktum bilietus į keltą. Likąčią sumą reikia sumokėti prieš iškrovą arba gavus daiktus. Kartais imama ir 100 proc., jei tai nedidelis siuntinių kiekis (pvz., 5 dėžės), kadangi nėra garantijos, kad klientas atsirabs gavęs pranešimą.

Ką daryti, jei gavau pasiūlymą, kuris yra žymiai pigesnis nei kiti?

Tikrai būkite atsargūs. Jei visi klausia po 3000, o vienas kalba apie 1000 eurų, tai ten kažkas negerai. Gali būti, kad tai nelegali (be mokesčių) firma, arba jie kraus jūsų daiktus su kitų 10 klientų be jokios apsaugos. Žinau istoriją, kai toks „pigus“ variantas baigėsi teisme, nes daiktai buvo uždaryti sandėlyje ir reikalavo išpirkos. Patikimas perkėlimo procesas iš Jungtinės Karalystės turi kainuoti realiai.

Ar įeina į kainą baldų išmontavimas ir surinkimas?

Paprastai ne, nebent tai specialiai suderinta. Vairuotojai yra vairuotojai, jie gali nuleisti sofos ranktis, kad tilptų į duris, bet jie ne meistrailiai. Jeigu reikia išmontuoti kompleksinę sistemą arba surinkti spintą atgal, reikia užsisakyti papildomą komandą Lietuvoje arba Anglijoje. Tai papildoma paslauga, kuri kainuoja, bet sutaupo jūsų nugarai.

Ar priimami kreditinės kortelės ar tik grynaisieji?

Daug kas keičiasi, bet vis dar dauguma mums renkasi bankinius pavedimus. Anglijoje mokėjimai kortele ne visada patogti dėl didelių komisinių. Lietuvoje galima ir apmokėti grynaisiais iškrovos metu, bet tada vairuotojas turi turėti likšnas. Geriausia pasirašyti sutartį ir pervesti į sąskaitą, kad būtų įrodymų, jei kas nors nueina ne taip kaip planavote.

Rizikos, problemos ir kas daryti, jei...

Kas vyksta, jei automobilis sugenda kelio metu?

Tai reali grėsmė, ypač Žiemoje per Vokietiją arba Lenkiją. Jei sugenda, tada patikimas perkėlimo procesas iš Jungtinės Karalystės sustoj. Tačiau geriausios firmos turi draudimą „CASCO“ ir techninę pagalbą. Jūsų daiktai gali būti perkrauti į kitą automobilį, tai gali užtrukti papildomai dienai ar dviem. Nereikia šaukti į telefoną kas valandą, vairuotojas pats nori išspręsti problemą ir važiuoti namo.

Ar saugu vežti vertingus daiktus, pavyzdžiui, paveikslus ar juvelyrinius dirbinius?

Aš visada sakau – vežkite brangiausius daiktus su savimi (jeigu važiuojat su mašina) arba naudokit saugyklos paslaugas. Pavogti sunkvežimį su krovininiu yra sunku, bet įlaužti į neapsaugotą dėžę per persikrovimą galima. Ypač kai yra „mixed load“. Juvelyriką reikia specialiai deklaruoti, o ne rašyti „baldai ir indai“. Draudimas nedengia daiktų, kurie nebuvo deklaruoti kaip vertingi.

Kas daryti, jei atvykus paaiškėjo, kad trūksta dėžės?

Tai baisiausia situacija, kurią girdžiu. Pirmiausia, patikrinkite, gal ji liko priešais namus Anglijoje arba galbūt ji buvo įkrauta į atskirą „paskutinę dėžę“. Jei tikrai dingo, turi kreiptis į draudimo kompaniją. Būtinai darykite nuotraukas ikrovos metu. Be nuotraukų įrodymų bus labai sunku gauti atlyginimą. Žinau, kad tai nervuolingai, bet šaltai galvodami – viskas turi būti užrašyta tame sąraše.

Ar galiu vežti savo automobilį? Ar jis važiuoja toje pačioje mašinoje?

Galima, tačiau ne taip paprasta. Negalima užkelti automobilio į pilną konteinerį su baldais dėl kuro nuotėkio pavojaus ir taisyklių. Automobilis turi būti vežamas atskirai, pvz., autovežiu arba keltu, jei jis neužsileidžia (nesvarbu). Galima sutvarkyti, kad tas pats vairuotojas nuvežtų konteinerį, o jūsų automobilį nuvestų kiti ekspeditoriai. Tai papildomos išlaidos, bet dažnas taip ir daro.

O kaip su augalais? Ar įleidžia į Lietuvą?

Augalai iš JK į ES yra labai problematiški dėl kirmėlių ir ligų. Turi būti fitosanitarinis pažymėjimas (phytosanitary certificate), kurio gavimas Anglijoje kainuoja brangiai ir ilgai trunka. Be to, ne visi augalai yra leidžiami. Ažuolus, klevus ir kt. gali uždrausti. Asmeniškai nepatarčiau vežti mėgstamą fikusą, nes rizikuosite, kad jį sunaikins sienoje. Geriau nusiųsti draugui paštu arba palikti.

Kas daryti, jei turiu vaistus, kuriuos turiu vartoti kasdien?

Vaistai turi būti originalioje pakuotėje su jūsų vardu recepte. Negalima vežti didelių kieknių, tik tiek, kiek užtenka kelionei ir šiek tiek atsargos. Ypač griežtai žiūri į narkotinius vaistus (pavyzdžiui, stiprius skausmo malšintuvius). Juose reikia ypatingo leidimo. Jei turite įprastus vaistus nuo spaudimo, tai nėra problema, tiesiog turėkite juos su savimi ne krovininyje, o rankiniame bagaže (jei važiuojat).

Smulkmenos, kurios sukuria pilną paveikslą

Ar reikia išpakuoti dėžes prieš muitinę?

Retkarčiais taip atsitinka, jei yra įtarimų dėl kontrabandos. Bet tai daroma muitinės teritorijoje, ne jūsų kieme. Jei viskas tvarkingai su dokumentais, dažniausiai tik skenuoja rentgenu. Nereikėtų bijoti, kad jūsų drabužiai bus išbarstyti ant grindinės. Muitininkai taip pat nori dirbti greitai, jiems neįdomos jūsų skraistės ar seni bateliai.

Ar galima sekti, kur dabar yra mano krovinys?

Dabar tai jau beveik standartas. Mes naudojame GPS sekimo sistemas, kurios rodo automobilio vietą realiu laiku. Tačiau būkite kantrūs – kai automobilis uoste jaučia „blakstienę“, signalas pradingsta arba rodo, kad jis jau ten jau 2 dienas. Tai nereiškia, kad jūsų daiktai dingo, tiesiog ten yra eilės. Patikimas perkėlimo procesas iš Jungtinės Karalystės reikalauja suprasti, kad uosto eilės gali trukti ir 24 valandas.

Ar reikia padėti vairuotojui rasti adresą Lietuvoje?

Labai pravartu, ypač jei gyvenate kažkur toli nuo pagrindinių kelių arba kaimo zonoje, kur nėra gatvių pavadinimų. Gps kartais klaidina. Galite siųsti „pin“ vietą telefonu. O jeigu vairuotojas užkliuvo ir negali atvažiuoti dėl didelio sniego (kaip buvo praėjusią žiemą), turite būti pasiruošę susitikti arba pasirūpinti traktorium.

Kas daro tarpusavyje susijusios vietovardžiai ir logistika?

Na, čia jau aš įsijungiu per daug geografo. Svarbu suprasti, kad jei gyvenate ne tiesiogiai Londone, o pvz., Kenterberyje, mums tenka dirbti kitaip. Arba jei važiuojame į Kauną, o ne Vilnių. Kelio apkrovimas skirtingas. Todėl, klausdami kainos, nurodykite ne tik „Anglija – Lietuva“, bet ir konkretų miestą. Kartais atvažiuoti į Šiaulius reiškia ratą apie 200 km daugiau.

Ar galima atšaukti užsakymą ir ar gauname pinigus atgal?

Jei atšaukiate prieš 2 savaites, dažniausiai grąžiname viską, išskyrus galbūt administracinius mokesčius. Jei atšaukiate dieną prieš ikrovą, kai vairuotojas jau išvažiavo iš bazės, tai prarandate avansą. Mums jau buvo sukurta sąskaita, pirkta kuro, rezervuota vieta. Tai verslas, ne labai darželis, tad taisyklės griežtos.

Ar būna nuolaidų grįžtantiesiems?

Kartais. Jeigu matome, kad žmogus važiuoja pirmą kartą ir turi daiktų, stengiamės būti konkurencingi. Bet tenka būti nuoširdus – daugiau kaip 10-15 proc. nuolaidos duoti negalima, nes marža tenka maža. Geriausia derėtis dėl terminų arba papildomų paslaugų, pavyzdžiui, nemokamų dėžių.

Kas daryti, jei sužinojau, kad viena dėžė su plėvele buvo suplėšyta?

Iš karto praneškite vairuotojui ir užfiksuokite nuotrauką prieš pasirašant perdavimo aktą. Jei pasirašysite, kad „viskas tvarkoje“, o paskui rasite sulaužytą vazą, draudimas nieko nebus mokėti. Vairuotojai taip pat žino tai, todėl jie patys stengiasi parodyti, jei kas nukentėjo. Būna, kad dėžė užkrenta nuo kitos dėžės, tai vyksta.

Ar reikia duoti arbatpinigių vairuotojams?

Lietuvoje tai nėra privaloma, Anglijoje – taip pat. Bet jei vairuotojas padėjo neįsivaizduojamai, pavyzdžiui, nešė sofos 5 aukštą be liftos (taip ir buvo viename Londone), tai labai praverčia. Tai nėra taisyklė, bet žmogiškas požiūris visada gerinamas. Jie dirba sunkiai, miega mašinose, taigi mažas dėmesys ne skauda.

Kas tas CMR dokumentas?

Tai tarptautinis vežimo kvitas. Jis svarbiausias dokumentas, jeigu kils ginčų. Be jo negali važiuoti nei vienas sunkvežimis. Jame turi būti nurodyta daiktų kiekis (ne vertė). Jis patvirtina, kad priėmėte krovinį. Pasirašykite jį atsargiai.

Galų gale, kodėl aš turėčiau rinktis jus o ne „Amazon“ ar „Didysis britanijos pervežimas“?

Nes aš atsakau į telefoną ir žinau, kas yra patikimas perkėlimo procesas iš Jungtinės Karalystės ne iš vadovėlio. Didelės firmos dažnai perkliauja jūsų užsakymus po 5 vadybininkus, ir niekas nežino, kur yra jūsų dėžės. Pas mus yra asmeninis požiūris. Aš galiu pajausti iš jūsų balso, kad jūs susirūpinęs, ir paskambinti vairuotojui tiesiai, net jei jis miegoja. Tai pasitikėjimo reikalas.

Išvada

Viskas su tuo perkėlimu atrodo sudėtinga tik tol, kol nepradedi veikti. Pagrindinis dalykas – rasti žmones, kurie ne tik žino kelią, bet ir supranta anglų muitinės keistą logiką. Patikimas perkėlimo procesas iš Jungtinės Karalystės nėra fantastika, tai tiesiog darbas, kurį reikia atlikti kantriai ir su gerais dokumentais. Nebijokite klausti, net jei klausimai atrodo kvaili, geriau klausti štai dabar nei raudoti prie sulaužytos spintos vėliau.