Patikimas namų perksraustymas į Angliją be streso – ar tai įmanoma išvis?

Dirbu šioje srityje jau beveik dvi dešimtis metų, ir galiu pasakyti viena – tas „be streso“ dažniausiai yra reklamos šūkis, o ne realybė. Žinoma, patikimas namų perksraustymas į Angliją be streso yra mūsų tikslas, tačiau kelyje visada pasitaiko smulkių ar ne taip smulkių neparšukimų. Viskas prasidėjo nuo to, kai Britanija iš�jojo iš ES, tai pasidarė dar daugiau popieriaus ir mažiau to paprasto „užsikrauk ir važiuok“. Bet neviskas baisu. Jeigu pasiruošiate tinkamai, ieškote ne pigiausio, o sąžiningo vežėjo, tai viskas gali susikaupti ramiai. Šiandien kalbėsim tiesiškai, be apdailos, apie tai, kaip tai atrodo iš vidaus, ko laukti ir kodėl kartais reikia nerti į kišenę giliau negu planavote.

Pasiruošimas ir dokumentai (angliškas siaubas, tik raštu)

Kokie dokumentai tikrai reikalingi išvykstant iš Lietuvos?

Daugiausia klaidų daroma būtent čia – žmonės galvoja, kad jei jau į Jungtinę Karalystę važiuoja, tai pasas užtenka. Nė čia. Dabar reikia deklaruoti daiktus tame pačiame Britange prieš važiuojant (tuomet kai vairuotojas važiuoja keltu arba per tunelį). Jums reikės surinkti inventoriaus sąrašą, t. y., pakrauto sąrašą kuriame būtų nurodyta kas keliauja, vertė, gal svoris. Be to, jei persikraustote ilgam, reikia TOV (Transfer of Residence) formos, kad nemokėtumėte PVM ir muito. Nėra šitos formos – gausite sąskaitą mokesčių inspekcijai. Ir pasidarykite kopijas visko, dokeriai Doverio uoste mėgsta dingstanti dokumentus.

Ar tikrai reikalingas TOV sertifikatas persikraustant?

Be abejo, jei norite patikimo namų perksraustymo į Angliją be streso ir piniginių nuostolių. Tai dokumentas, kuris leidžia atvežti asmeninius daiktus be mokesčių, jei gyvenote už Lietuvos ribų bent 12 mėnesių ir daiktus naudojote mažiausiai 6 mėnesius. Buvau atvejų, kai žmonės tai ignoravo, o paskui britų muitinės pareigūnai juos lauk�sią uoste. Gaila, kad dažnai sužinoti apie tai būna tada, kai sunkvežimis jau stovi ties pasieniečiu. Užpildykite jį iš anksto, tai nėra taip sunku, kaip atrodo, tik reikės kelių įrodymų, pvz., banko sąskaitos ištraukos iš britų banko ar darbo sutarties. Tikrai vertas dėmesio.

Kaip teisingai sudaryti inventoriaus sąrašą, kad muitinė neprisistatytų?

Nerašykite tiesiog „dėžė su drabužiais“ ar „keletas dėžių su virtuvės reikmenimis“. Muitininkai to nemėgsta, turi būti konkretu. Rašykite: „3 dėžės: vyriški drabužiai, indai, knygos“. Nereikia išvardyti kiekvieno kojinės poros (nors kai kurie per daug kruopštūs klientai taip ir daro), bet bendras supratimas turi būti. Vakar kalbėjau su vairuotoju, sakė, kad vienas klientas parašė „viskas ko reikia namams“ – dėl to jie strigo valandas. Kuo tiksliau parašysite, tuo greičiau praeisite patikrą. Ir svarbiausia – sąrašas turi būti anglų kalba, lietuvišką niekas ten neskaitys.

Ar galima vežti maistą ir vaistus su savimi?

Maistas... tai yra pavojinga teritorija. Žinoma, sausas makaronus ar cukrų nekas, bet mėsą, pieno produktus, vaisius ir daržoves geriau palikti čia. Britų taisyklės dėl maisto produktų iš ES yra griežtos. Ką tik buvu atvejis, kai vairuotojui atėmė visą krovinią dėl vieno dešros rinkelio, kuris buvo mirkytas lagamine. Vaistus galima, bet tik su recepto kopija ir originaliu įpakavimu, jei tai receptiniai vaistai. Nerekomenduoju vežti pusmetį atsargų virtuvei, patikimas namų perksraustymas į Angliją be streso neapsiriboja tuo, kad nusipirksite pigesnį cukrų Maximoje, geriau nupirktite ten.

Kas nutinka jeigu dokumentai neteisingi arba jų nėra?

Tada prasideda pasaka, apie kurią nenorite girdėti. Sunkvežimis gali būti užtvertas uoste arba „French Control“ ties Kalė. Tada reikia skubiai tvarkyti dokumentus dirbant per tarpininkus, kurie kas valandą užkrauna brangią sąskaitą. Kartais reikia iškrauti visą sunkvežimį patikrai. Girdėjau istoriją, kai viena šeifa neteko savo dingo daiktų, nes nepateikė TOV ir buvo nuspręsta, jog tai prekinis siuntinys. Žemiau užrašiau (nors tai nėra taisyklė, bet praktikoje taip būna), kad geriau pasidėkoti 50 svarų baudą už vėlavimą uoste nei keletą šimtų už muitinės tarpininką.

Kainos ir paslėpti mokesčiai (kur pinigai dingsta?)

Nuo ko priklauso pervežimo kaina ir kiek vidutiniškai kainuoja?

Vidutiniškai... sunku pasakyti, nes kas kitaip supranta „vidutiniškai“. Esant partijos pervežimui (kai keli klientai viename sunkvežimyje), kaina svyruoja nuo 15 iki 30 eurų už kubinį metrą (arba £300-£600 už mažą krovininį mikroautobusą). Jei užsakote atskirą sunkvežimį (ekskliuzyvą), tai tai kainuos nuo £1200 iki £2500 priklausomai nuo distancijos (pvz., į Londoną brangiau nei į Mančesterį). Kaina priklauso nuo tūrio, svorio, priedangos (jei reikia), ir aukščio. Dabar kainos šoktelėjo dėl degalų, tad patikimas namų perksraustymas į Angliją be streso kainuoja brangiau nei prieš penkerius metus.

Kodėl vienos firmos kainuoja pigiau už kitas?

Klausimas, kurį girdžiu kasdien. Pigiau paprastai tas, kuris renka kuo daugiau klientų į vieną sunkvežimį. Jis važiuoja tik tada, kai pilnas – tai gali užtrukti savaitę ar dvi. O brangiau yra tie, kurie turi savą techniką arba garantuoja išvažiavimą konkrečiu laiku. Taip pat žiūrėkite, ar į kainą įskaičiuota iškrovimas. Kartos pigi kaina yra tik už pristatymą iki durų pirmame aukšte su liftu, o jūs gyvenate penktaaukštčiame be lifto. Tada papildomai reikės mokėti nešikams porą šimtų svarų. Neklauskite kodėl, tiesiog tokių yra. Ir būkite atidūs dėl „depozito“ – kai kurie jį pasiima ir paskui dingsta. (Nebent esame pas mus, mes gerbiame klientus).

Ar yra kokių nors paslėptų mokesčių kurių aš nežinau?

Beveik visada yra. Pirmiausia tai „London Congestion Charge“ (jei važiuojate į centro zoną) arba „ULEZ“ mokestis, jei sunkvežimis neatsitinka standartų. Tai gali būti 100-200 svarų dienai. Taip pat gali būti mokestis už laukimą, jei vairuotojas atvyksta ir negali pradėti iškrovimo, nes nėra raktų ar nesiruošėte. Dar vienas dalykas – mokestis už sunkvežimio užstojimą gatvėje, jei negalima statyti prie pat namų. Anglijoje su tai griežta, policija atvyksta greitai. Vienas klientas turėjo sumokėti 250 svarų už tai, kad vairuotojas stovėjo ant dviračio takos 10 minučių (buvo įkyrus prievaizdis).

Ar reikia mokėti už dėžes ir įpakavimo medžiagas?

Dažniausia taip, nebent tai įeina į sudėtingesnį paketą. Geriausios firmos siūlo juos nuomoti arba parduoti. Nekrokite parduotuvėse senų dėžių – jos dažniausiai būna per silpnos knygoms ar indams. Jei norite išvengti suirusių lėkščių, pirkite naujas, dvigubos sienelės dėžes. Standartinė kaina virš 5-10 eurų už dėžę, priklausomai nuo dydžio. Kartos įkainioja ir lipdukus bei buroklinį popierių. Tai nėra didelė suma lyginant su viso pervežimo kaina, bet tai tas dalykas, apį kurį dažnai pamirštama ir iškrenta iš biudžeto.

Kas atsitinka jeigu aš nebeužsakau pervežimo arba atšaukiu？

Tai priklauso nuo to, kada atšaukiate. Jei jau paruošėte dokumentus arba išsiuntėte vairuotoją (t.y. jis jau važiuoja link jūsų), tai pinigų negrąžinsime. Mums tai išlaidos – degalai, vairuotojo laikas, dokumentų mokestis. Jei atšaukiate savaitę prieš, dažniausia grąžinama dalis sumos, tačiau atimama „administracinių išlaidų“ mokestis. Pirmiausia viską aptarkite telefonu, ne rašykite tiesiog „nebereikia“. Mes esame žmonės (beveik visada), galima susitarti. Bet jei jau keltų bilietas nupirktas... tai tenka prarasti.

Ar priima kreditines korteles ar tik grynaisiais?

Viskas mažiau ir mažiau mokama grynaisiais. Didelės firmos priima kortelę, banko pavedimą, kartos GPAY. Žinoma, mokėjimas kortele gali būti brangesnis dėl banko komisinių (ypač jei mokate svarais, o sąskaita euru). Geriausia mokėti pavedimu iš banko, turiu įrodymą, kad mokėjote. Vienas klientas bandė mokėti vairuotojai grynaisiais tiesiog į rankas kelyje – nebesiskaitykite. Viskas turi būti fiksuota, kad vėliau būtų galima įrodyti, kad pervežimas apmokėtas, jei kiltų ginčų dėl sugadintų daiktų.

Logistika ir laikas (kodėl visada vėluoja?)

Kiek laiko trunka kelionė nuo durų iki durų?

Teoriškai, jei viskas idealu, tai 3-4 dienos. Praktiškai? Planuokite savaitę. Sunkvežimis turi susirinkti kitus klientus (jei tai dalinis krovinys), važiuoti iki Lietuvos, pakrauti, pervažiuoti Baltiją, Lenkiją, Vokietiją, patekti į Calais arba Dunkirką, perplaukti Kanalą, o tai gali trukti valandą arba dvijas (jei eilės). Ir tai dar ne viskas. Anglijoje keliai dažnai užšertas, ypač aplink Londoną ar Birmingham’ą. Taigi, patikimas namų perksraustymas į Angliją be streso reiškia turėti kantrybės. Geriau susitarti dėl datai su atsarga, negu stovėti tuščiuose butuose su lova rankose.

Ar galiu važiuoti kartu su vairuotoju sunkvežimyje?

Legaliai – ne. Draudžiama vežti keleivių kroviniiniuose sunkvežimiuose be specialios licencijos. Nors kai kurie vairuotojai pasako „už papildomą mokestį galima“, rizikuojate būti įkalinti ties pat sienos – net jei pavyks patekti į keltą (o ten tikrina kruopščiai), tai vėliau Anglijoje policija gali sustabdyti. Ir tada ir bauda ir kelionė atšaukiama. Geriau skristi lėktuvu arba mikroautobusu. Nėra verta taip rizikuoti dėl 100-200 svarų ekonomijos.

Ar įmanoma pristatyti konkretiu laiku, pvz., 9:00 ryte?

Mes stengiamės, bet negalime garantuoti exact time. Galime pasakyti dieną, arba pirmąją antrąją dienos pusę. Sunku numatyti kamščius M25 žiedinėje keliate ar sprogimas netoli Doverio (o tai nutinka dažniau nei galvojate). Jeigu jūsų darbas arba vaikų mokykla priklauso nuo tikslių valandų, geriau planuokite atostogas arba imkitis dienos atleidimo. Vienintelis dalykas, kurį g garantuoti, tai kad mes neatvyksime vakare (nors ir taip kartais nutinka, jei lėktuve vėluoja). Gaila, bet taip yra.

Ar vežiate į šalutines miestus, pvz., į Velsą ar Škotiją?

Vežame visur, kur yra keliai (beje, Škotija yra labai graži, bet toli). Bet žinokite, kad kainos gali būti didesnės. Į Londoną ar pietus daug maršrutų, o į Šiaurės Airiją (tai jau reikia kelti per Airiją) ar į gilų Velsą važiuoja retai. Ten reikia arba surinkti didelį dalinį krovinį, arba mokėti už ekskliuzyvą. Jei gyvenate kur Tobermory, tai pasiruoškite laukti, kol susirinksime kitus užsakymus iš to regiono. Arba pasiruoškite pinigus.

Kas daroma su daiktais jei aš dar neatsikėlėu o sunkvežimis jau čia?

Tai gana dažna situacija. Galime laikyti daiktus savo sandėliuke kelias dienas, tai paprastai kainuoja 10-20 svarų už dėžę per dieną. Jei lauksite ilgiau, gali būti pigiau išsinuomoti mažą sandėlį vienai savaitei lokalioje saugykloje („Self storage“). Nerekomenduojame palikti daiktų sunkvežimyje ir mokėti už vairuotojo laukimą – tai kainuoja milžiniškus pinigus, nes vairuotojui tenka stovėt negalėdamas dirbti. Būkite realūs, geriau suraskite laikiną vietą.

Ar galiu siųsti papildomų daiktų jei jau pasirašiau sutartį?

Galima, bet tai gali pakeisti kainą. Jei prieš tai sakėte 10 kubinių metrų, o paskui pridėjote dar 2 dėžes su knygomis, tai tūris pasikeičia. Jei sunkvežimyje dar yra vietos, vairuotojas paprastai nepyksta ir įmeta, jei ne – reikės organizuoti antrą kelionę. Geriau iš karto pasakyti tiesą. Vienas klientas paslėpė motociklą garaže ir pasakė apie jį tik tada, kai vairuotojas atvyko. Motociklas netelpo į tą patį sunkvežimį su sofa... teko skubiai ieškoti treilerio. Nekelkite mūsų į tokias situacijas.

Specifiniai daiktai ir problemos (kas dažniausiai sulūžta)

Ar galima vežti pianiną ar safą?

Žinoma, mes neherkulių. Pianinas, ypatingai staginis, reikalauja specialios technikos – ne paprasto nešimo. Toks dalykas kainuoja, reikia keturių vyrų, o kartais net specialių keltuvų. Seifai? Jei tuščias – lengva, jeigu pilnas – gali reikėti keltuvo. Būtinai pasakykite apie tai iš anksto, kad atvyktume su tinkama įranga. Negalima tiesiog „užmesti“ į sunkvežimį gale, pianino mechanizmai yra jautrūs vibracijai ir smūgiams. Ir atminkite, jei namuose laiptai siauri, tai gali būti problema išnešti.

Kaip saugiai vežti brangų techniką (televizorius, kompiuteriai)?

Geriausia originalioje pakuotėje. Jei jos nebėra, reikia uždėti storą putų plėvelę ir stiprių dėžių. Televizorius statome ant stataus krašto, ne ant gulimo, kad nepritrūktų ekranas. Kompiuterius geriau išimti vidinius kietuosius diskus arba juos užšifruoti (nors aš ne technikas, bet girdėjau, kad duomenys verti daugiau nei kompas). Mes atsakome už mechaninę žalą, bet už duomenų praradimą – ne. Taip pat nufotografuokite būklę prieš kraunant, jei dings ar sulūžtinės.

Ar draudžiama vežti alkoholį ar tabaką?

Asmeniniam vartojimui – ne. Bet yra ribojimai. Kadangi Lietuja jau ne ES (Britanijos akimis) prekybos požiūriu, tai alkoholis apribotas. Geriau nebandyti vežti 10 degtinių butelių, gali būti pripažinta prekyba. Vyno butelė? Praeis. Dėžutė sigarečių? Taip. Bet tai turi būti aiškiai nurodyta inventoriaus sąraše ir įvertinta. Muitinė turi teisę apskaičiuoti mokesčius, jei viršijate leistiną limitą (nors persikraustant su TOV daiktai mokesčių neturi, bet alkoholis/česnákai yra specifinė kategorija, patikrinkite dabartines taisykles, jos keičiasi kas pusmetį). Aš asmeniškai nesiųčiau daug.

Kas daryti jeigu sulūžta kažkas brangaus pervežimo metu?

Viską užfiksuokite! Negalima pasirašyti dokumento „Gauta be nuomonių“, o paskui rašyti, kad buvo sulūžęs kilimas. Tiesiog pažymėkite ant dokumento „Sulūžęs X“ ir nufotografuokite. Jei sutartyje yra draudimas, turime padengti žalą. Esu matęs, kaip vairuotojai neteigdami (žinoma, ne mūsų), bet jeigu turite įrodymų, padėsime. Nebijokite būti erzinti tas akimirkas. Uždraudimas įeina į kainą, dažniausiai apie 3-5% viso krovinio vertės. Jei turite „Faberge“ kiaušinį, geriau jį vežti rankinėmis lagamine.

Ar galima vežti augalus ar gyvūnus?

Augalus galima, bet tik jei jie nėra įtraukti į pavojingų rūšių sąrašą (žemės lapas turi būti nuplautas, kad nebūtų kenkėjų). Britai labai bijo kirmėlių ir ligų, todėl augalus tikrina griežčiau nei drabužius. Gyvūnus? Šunis ir kates reikia vežti atskirai, ne kroviniame sunkvežimyje (dėl temperatūros ir streso). Jums reikės gyvūno paso ir mikroschemos. Yra specialios firmos, kurios vežia tik gyvūnus, mes nesiūlome to, nes nėra sąžininga šuns laikyti tarp sofos ir šaldytuvo. Nekankinkite gyvūnų.

Rinktis partnerį ir patirtis (kaip nesukti ant ragų)

Kaip atpažinti blogą pervežimo firmą?

Jie kainuoja per pigiai ir jie nekalba apie dokumentus. Jei jie sako „mums rūpi viskas, jums nereikia nieko daryti“ – bėkite. Taip pat, jei neturi fizinio adreso arba registruotos buveinės kur nors kaimo garaže. Dar vienas signalas – nepalankios atsiliepimos „Google“ ar „Facebook“ grupėse (pažiūrėkite ne tik 5 žvaigždutes, bet ir komentarus po jomis). Mes, seni vilkai, žinome, kad reputacija brangiau nei viena sutartis. Jei jums atrodo keista, kad jie neduoda sutarties raštu – tai keista, neimkite.

Kodėl verta rinktis firmą su ilga patirtimi (kaip jūsų)?

Nes mes matėm viską. Mes žinome, ką daryti, jei užstrigs sienoje, jei sulūžta sunkvežimio stabdžiai Vokietijoje, jei dingsta raktai. Mums nereikia skambinti savo šefui kiekvieną kartą užklausus „ar galiu vežti dviratį“. Patirtis leidžia numatyti problemas dar prieš jos atsirandant. Žinoma, tai kainuoja šiek tiek daugiau, bet jūs mokate už ramybę. Patikimas namų perksraustymas į Angliją be streso neįmanomas be žmonių, kurie žino ką daro, o ne tik tų, kurie turi vairuotojo pažymėjimą. (Nors ir patirtis ne visada apsaugo nuo kvailų vairuotojų, bet stengiamės juos filtruoti).

Ar reikia duoti arbatpinigių vairuotojui?

Nėra privaloma, bet jei vairuotojas padėjo nešti sunkų spintą į penktą aukštą be lifto arba buvo mandagus ir kantrus, tai 10-20 svarų (ar euras) nebus nereikalingas. Anglijoje tai yra įprasta. Lietuvoje – taip pat. Vairuotojai dirba sunkų darbą ir dažnai uždirba ne taip daug kaip atrodo. Tas arbatpinigiai gali pagerinti jų nuotaiką, kas gali atsispindėti kaip jie elgsiasi su jūsų daiktais. Nebūna taip, kad sugadintų dėl to, kad nedavote arbatpinigių, bet mandagumas visada padeda.

Kas daryti jei vairuotojas nekalba lietuviškai ar angliškai?

Tai problema. Dauguma mūsų vairuotojai kalba lietuviškai ir angliškai bent truputį, bet jei ateina subrangovas iš kitos šalies (pvz., iš Lenkijos ar Rumunijos), gali būt nesupratimo. Tokiu atveju mes (dispečeriai) esame ryšio grandis. Skambinkite mums, mes išversime. Bet geriau iš karto klausti, ar vairuotojas kalbės anglų kalba, jei jūs jos nemokate lietuviškai. Niekam nenoriu būt verčiamas gestais rodyti, kur dėti šaldytuvą.

Ar galima pasitikėti firmomis kurios reklamuojasi tik socialiniuose tinkluose?

Būkite atsargūs. Instagram profilis su nuotraukomis nereiškia, kad firma egzistuoja legaliai. Reikalingi juridiniai duomenys, įmonės kodas, adresas. Jei jie pasako „mes pervežame pigiausia rinkoje“ arba „mes garantuojame 100% be streso“ – tai melas. 100% garantuoti negali niekas, kas susiję su logistika. Pasidomėkite, kiek laiko jie egzistuoja. Naujos firmos gali būti greitos ir aktyvios, bet neturi patirties spręsti neplanuotų situacijų.

Kokia pati keisčiausia istoria per šiuos 20 metų?

O, jų buvo... Vienas kartą klientas norėjo pervežti didelį akvariumą su vandeniu ir žuvytėmis. Sakė, kad tai „gyvas krovinys“ ir niekas nešoks. Teko aiškinti, kad vanduo išsipils visame krove, o žuvys nuskels. Dar kartą teko nešti beveik 2 tonų svarmenų rinkinį (kas tai per hobis, nebesužinau). Bet visgi keisčiausia buvo ta, kai vairuotojai atvyko vienam klientui į Angliją, o šis jų neleido į namus, nes jis buvo užmiršęs apie susitikimą ir buvo išvykęs į kelionę į Ispaniją. Teko laukti savaitę... (Aš vis dar neįsivaizduoju, kaip galima pamiršti savo visa turtą važiuojant atostogauti).

Išvada

Taigi, trumpai tariant – patikimas namų perksraustymas į Angliją be streso yra įmanomas tik tuo atveju, jei nebijojite klausti klausimų, ruošiatės kruopščiai ir pasitikite savo logistikos partneriu. Nėra būdo išvengti visų problemų, nes kelias ilgas, o taisyklės kintančios, bet galima sumažinti riziką iki minimumo. Pagrindas – nebeklauskite kaimyno, kuris važiavo prieš 5 metus, situacija pasikeitė. Gerai pasiruošęs klientas mums yra geriausias klientas, nors kartais ir būna reikalaujantis. Sėkmės jūsų naujuose namuose Anglijoje ir pasistenkite nepernešti tos lietuviškos nuotaikos su savimi – ten lietus dažniau lyja.