Patikimas krovinių gabenimas iš Anglijos su sekimo sistema: kas tikrai vyksta kelyje?

Sveiki, gerbiami skaitytojai. Dirbu logistikoje jau beveik dvidešimt penkerius metus ir per tą laiką mačiau viską – nuo degančių sunkvežimių kelyje iki dingo dingusių konteinerių, kurie pasirodydavo po mėnesio visai kitoje šalyje. Dažniausiai klientai ieško ne pigiausio, o patikimo krovinių gabenimo iš Anglijos su sekimo sistema, nes nervai šiandien kainuoja brangiau nei kuras. Verslas po „Brexit‘o“ pasikeitė, bet esmis liko ta pati – reikia gabenti greitai, saugiai ir, svarbiausia, aiškiai parodyti klientui, kur jo prekės yra šiuo momentu. Šiandien noriu papasakoti, kaip tai vyksta iš vidaus, be jokių marketingo apvadų, tiesiog taip, kaip būtų kalbėdamas prie kavos stalo.

Apie laikus ir maršrutus

Kiek laiko realiai užtrunka gabenimas iš Anglijos iki Lietuvos?

Standartiškai, jei kalbame apie dalinį krovininį (tą pačią „pėsčiąją“), tai tai trunka maždaug 3–5 darbo dienas, priklausomai nuo to, ar vairuotojas sėda į keltą Dover‘e arba Tunelyje. Tačiau realybėje dažnai būna taip, kad paskutinis krovinys įsikrauna 10 valandą vakaro, o vairuotojas turi poilsio laiką, taigi jis pradeda važiuoti tik ryte. Geriausiu atveju, jei jūsų prekės jau sandėlyje Anglijoj (taip, rašau taip, kaip kalbame), jas galime tur�ti Lietuvoje jau po 48 valandų, bet tai yra retas išskirtinis atvejis.

Ar galite atvežti mano kroviniį rytoj?

Jei jūs šiandien klauskote, tai beveik neįmanoma, nebent jūsų prekės jau laukia mūsų terminalo prie Londono ir mes turim vairuotoją, kuris ruošiasi išvykti. Logistika nėra stebuklas, čia eina reikalavimai apie vairuotojų poilsį – jie negali važiuoti 24 valandas iš eilės, nors kai kurie bandytų. Taigi, planuokite bent savaitę iš anksto, o jei skubate, tai teks ieškoti ekspresinio transporto, kuris kainuos du kartus brangiau.

Kodėl kainos šokuoja kas savaitę?

Tai viena dažniausių priežasčių, dėl kurių kilstelėja antausis. Kainos priklauso nuo kuro, kurio kaina Europoje nėra pastovi, taip pat nuo svaro kurso ir, žinoma, paklausos. Jei yra šventės Anglijoje, pavyzdžiui, Kalėdos ar Bank Holidays, tai kainos šuoliais aukštyn, nes visi nori parvežti prekes prieš atostogas. Dar vienas dalykas – tuščias važiavimas atgal, jei neturime užsakymų iš Lietuvos į Angliją, tenka kainą padidinti, kad nešoktume nuo pinigų.

Ar vairuotojai važiuoja per dieną ar naktį?

Sunkvežimiai važiuoja kai kada ir naktį, ypač jei yra skubus užsakymas arba jei vairuotojas nori išvengti spūsčių prie Calais. Tačiau dažniausiai jie stengiasi važiuoti dieną dėl saugumo ir tam, kad galėtų iškrauti sandėliuose, kurie dirba iki 17 valandos. Naktį kelyje Anglijoje yra daug mažiau kamionų, bet ir kelio darbai vyksta, kas gali uždelsti, todėl patikimas krovinių gabenimas iš Anglijos su sekimo sistema padeda sekti, ar vairuotojas tiesiog stovi spūstyje, ar jau miego.

Kas nutinka, jei sunkvežimis sugedo kelyje?

Tai blogiausias scenarijus, bet jis įvyksta. Prieš metus turėjome atvejį, kai mūsų vairuotojo sunkvežimis užgijo netoli Birminghamo, variklis užsidegė. Tokiu atveju mes iš karto skambiname pagalbai tarnybai, bet reikia laukti, kol atvažiuos mechanikas. Klientui tai reiškia vėlavimą, todėl stengiamės rasti kitą vairuotoją, kuris galėtų pervesti krovinį (tai vadinama „pervežimu“), bet tai ne visada įmanoma tiesioginėje kelionėje.

Kainos ir mokesčiai

Kokia vidutinė kaina už vieną pėsčiąją paletę?

Vidutiniškai galima sakyti, kad tai svyruoja nuo 120 iki 200 eurų, priklausomai nuo to, ar tai 1 paletė ar 5, ir ar jos labai sunkios. Taip pat į kainą įeina ir kuro priedėlis, ir „Brexit“ mokestis už dokumentų pateikimą. Tikslios kainos negaliu pasakyti, kol neparašysiu man prekių svorio ir matmenų, nes 1 paletė su 100 kg ir 1 paletė su 1000 kg – tai du skirtingi pasauliai.

Ar brangiau vežti pilną sunkvežimį (FTL)?

Apriori taip, brangiau bendrai suma, bet jei suskaičiuoti už kilogramą ar vienetą, tai pilnas sunkvežimis (Full Truck Load) dažnai išeiga pigiau. Užpildę visą sunkvežimį jūs sumokėsite fiksuotą kainą, kuri gali būti 1500–2500 eurų, bet jei tą patį kiekij vežtumėte daliniais krovinais, sumokėtumėte daugiau, dėl to, kad mums reikia surinkti keletą klientų viename kelyje.

Kas yra Ad Valorem mokestis ir kodėl jis taip vadinasi?

Ad Valorem – tai tai, kas kyla iš prekių vertės, tiesiog muitinės mokestis pagal procentus. Jei vežate brangius daiktus, pavyzdžiui, elektroniką ar alkoholį, šis mokestis gali būti gana didelis. Mane visada juokina, kai klientai sužino, kad už 10 000 eurų vertės prekes turi sumokėti dar procentą valstybei, tačiau tai įstatymas, ir nuo jo niekur nepabėgsi, net jei gaili pinigų.

Ar galima apmokėti už pervežimą gavėjui Lietuvoje?

Žinoma, tai daroma labai dažnai. Galime išrašyti sąskaitą faktūrą Lietuvos įmonei, kuri gauna prekes, arba atvirkščiai – Anglijos siuntėjui. Svarbiausia sutarti dėl mokėjimo sąlygų prieš išvykdami, kadangi kai kurios firmos neleis išleisti krovinio, jei nėra pranešimo apie apmokėjimą. Aš asmeniškai visada patariu mokėti tą, kas užsako, kad nebūtų „kaltinimų žaidimo“ vėliau.

Kodėl kainuoja „laukimo valanda“ sandėlyje?

Anglijoje sandėlininkai yra labai griežti dėl laiko. Jei vairuotojas atvyksta be išankstinio pranešimo arba vėluoja daugiau nei valandą, jie pradeda skaičiuoti baudas. Mums tai kainuoja pinigus, todėl mes perkeliame šias išlaidas klientui, jei kaltė yra jo pusėje, pavyzdžiui, jei prekės nebuvo paruoštos išvežti laiku. Patikimas krovinių gabenimas iš Anglijos su sekimo sistema neapsaugo jus nuo to, kad vairuotojas tiesiog paliks sandėlį, jei jo lauks tris valandas.

Dokumentų chaosas ir muitinė

Ar tiesa, kad po „Brexit‘o“ reikia daugiau popierių?

Taip, ir tai yra didžiausia painiava. Anksčiau tiesiog užvažiuodavome ir važiuodavome, o dabad reikia turėti TIR knygelę, EX1 deklaracijas, prekių kodus (HS codes), komercines sąskaitas. Jei trūksta vienos parašo ar neteisingai nurodytas svoris, krovinys gali būti užstrigęs sienoje dienomis. Aš pats kartais susipainioju su tais kodais, todėl visada patariu kreiptis į profesionalius muitinės brokerius.

Ar reikia EORI kodas?

Be abejo, jis būtinas beveik kiekvienam importui ar eksportui. Jei jo neturite, muitinė neleis registruoti deklaracijos, ir jūsų prekės stovės Lietuvos-Anglijos pasienyje (arba Belgijos-Anglijos). Gaunamas jis labai greitai internetu, bet dažnai klientai apie jį visai pamiršta, o tada tenka skubiai reaguoti, kad vairuotojas neišprotėtų laukdamas.

Kas daryti, jei dokumentai neteisingi?

Tada prasideda „laukimo žaidimas“. Jei klaida maža, pavyzdžiui, neteisingas svoris, kartais pavyksta ištaisyti telefonu su brokeriu, bet jei nurodytas neteisingas prekių tipas (pavyzdžiui, „mediena“ vietoj „plastiko“), gali tekti grąžinti krovinį atgal į Angliją. Tai labai brangu ir skaudu. Vieną kartą dėl blogo skaičiaus klientas prarado savaitę laiko, o prekės buvo tik svarbios dalys gamybai.

Ar labai sudėtinga muitinė?

Sudėtinga todėl, kad ji yra biurokratinė. Pati esmė paprasta – sumokėti mokesčius už prekes, bet procesas užtrunka. Muitininkai tikrina viską labai kruopščiai dabad, ypač jei prekės keliauja iš trečiųjų šalių per Angliją. Aš neesu 100% tikras, kodėl taip daug patikrinimų, bet manau, tai dėl to, kad visi bijo kontrabandos ir nelegalios migracijos.

Ar galima veži maistą ir gyvūnus?

Galima, bet tai yra visiškai kita istorija. Maistui reikia sanitario pažymėjimų, veterinarinių sertifikatų, o gyvūnams – visiškai specialių sąlygų. Paprastas krovinių gabenimas iš Anglijos su sekimo sistema netaikomas šioms siuntoms, jose reikalingas šaldymas arba specialios dėžės. Geriau to nedaryti savarankiškai, jei nežinote taisyklių, nes gausite didelę baudą.

Ką daryti su EX1 dokumentais?

EX1 – tai eksporto deklaracija, kuri reikalinga, kad išvežti prekes iš Europos Sąjungos (jei jos ten buvo) į Angliją, o tada importuoti atgal. Dažnai klientai mano, kad mes, vežėjai, viską uždarome, bet ne – mes tik gabename. Dokumentus turi tvarkyti jūsų muitinės brokeris. Be to, šie dokumentai turi būti pateikti elektroniniu būdu prieš pat išvykimą.

Ar vairuotojas moka muitus?

Ne, vairuotojas niekada nemoka jūsų mokesčių. Jis tik perduoda prekes. Mokesčius moka importuotojas per savo brokerį arba mūsų tarpininką (jei mes sutarėme atlikti šią paslaugą). Vairuotojas tiesiog gali atsisakyti priimti krovinį, jei jis nebuvo apmokėtas iš anksto (tas pats „cash on delivery“ principas), todėl visada tikrinkite sąskaitas.

Sekimo sistema ir technologijos

Ar aš realiai matysiu, kur yra mano prekės?

Dauguma firmų siūlo GPS sekimą, tačiau dažnai ten būna delsa. GPS gali rodyti vietą tik kas valandą arba net rečiau, jei vairuotojas važiuoja per miestus, kur signalas silpnas. Mes stengiamės naudoti geriausias sistemas, bet kartais žiūrime į žemėlapį ir matame, kad sunkvežimis stovi vietoje jau 3 valandas – ar tai spūstis, ar pietus? Ne visada galime pasakyti tiksliai.

Kas nutinka, jei GPS neveikia?

Tai nutinka dažniau, negu galvojate. Kartais vairuotojas tiesiog išjungia įrenginį, kad nebutų trikdžiamas, arba sugenda technika. Tada lieka tik mobilusis ryšys. Jei GPS neveikia, skambiname vairuotojui tiesiogiai ir klausiamas, kur jis yra. Senieji metodai kartais veikia geriau nei naujieji, ypač kai internetas prastas Vokietijos miškuose.

Kiek kartų per dieną atnaujinama informacija?

Idealiu atveju – kas 2 valandas. Bet jei vairuotojas važiuoja naktį ir miega, informacija nebus atnaujinama. Taip pat, jei jis kerta sieną, gali būti signalo praradimas. Nereikėtų panikuoti, jei pamatėte, kad paskutinis signalas buvo prieš 5 valandų – tikriausiai jis tiesiog ilsėjasi arba vairuoja zonoje be interneto.

Kodėl vairuotojas neatsiliepia į skambučius?

Nes jis vairuoja! Arba miega. Daugelis šalių draudžia vairuotojams kalbėtis telefonu be „hands-free“ įrangos, o kai kurie tiesiog neatsako į nežinomus numerius, kad nebūtų trikdžiami. Aš visada sakau klientams – jei būna kritinė situacija, skambinkite mums, man pažangiems, o mes jau susisieksime su vairuotoju per radiją arba specialią programą.

Ar galima sekti kelią savo telefonu?

Taip, jei turite prieigą prie mūsų klientų portalo, galite matyti tą pačią informaciją kaip ir mes. Tačiau ten nėra kažkokių ypatingų funkcijų, paprasčiausiai žemėlapis su tašku. Kai kurios didelės firmos siūlo net SMS pranešimus, kai krovinys pasiekia tikslą, bet man asmeniškai atrodo, kad tai per daug „užgulta“ informacija, nebent jūs laukiate labai svarbios siuntos.

Pavojus ir realus gyvenimas

Kas nutinka, jei krovinys pasidaro drėgnas?

Tai blogiausias košmaras, ypač jei tai tekstilė ar baldai. Nors mes naudojame uždarus priekabas (vadinamuosius „tents“), lietus gali patekti pro pažeistą stogą, jei vairuotojas neįsidėmė. Jei taip nutinka, reikia tuoj pat sukti nuotraukas ir rašyti defektos aktą (CMR pažeidimą). Be to, jei dėl to atsakingas vairuotojas (nepadarė tento), draudimas padengs nuostolius.

Ar dažnai vogiami krovinių dalys?

Laisvuose priekabose (kurios neturi tvirtos sienos, tik audeklą) vagystės įvyksta. Ypač pavojinga važiuoti per Italiją arba stovėti neapsaugotuose aikšteleliuose prie kelių. Aš visada patariu klientams sudaryti krovinio draudimą, nes jei dingsta 10 tūkstančių vertės prekių, o vairuotojas vos uždirba tūkstantį, iš jo nieko neimsite. Patikimas krovinių gabenimas iš Anglijos su sekimo sistema turi apimti ir šią apsaugą.

Kas daryti, jei įmonė bankrutuoja?

Tada jūsų prekės gali būti užšaldytos arba parduotos siekiant padengti skolas. Todėl labai svarbu pasirinkti patikimą partnerį, kuris vežia ne pirmą dieną. Nenoriu vardinti firmų, bet yra tokių, kurios atsiranda vasarą, o žiemą dingna kartu su klientų krovinais. Patikrinkite įmonės patirtį ir, svarbiausia, ar ji turi realų turtą (turtinius įsipareigojimus).

Kas atsitinka, jei aš neįleidžiu vairuotojo, nes jis vėluoja?

Jūs turite teisę ne priimti krovinio, jei jis atvyksta vėlai, tačiau tuomet turėsite sumokėti už vairuotojo laukimą ir grįžimą tuščiomis. Tai vadinama „detention“ mokestis. Geriau susitarti dėl laiko iš anksto. Kartais vėlavimas ne dėl vairuotojo kaltės, o dėl tos pačios Anglijos muitinės, kuri užfiksavo visą eilę.

Ar apdraudžiate krovinius?

Taip, mes turime atsakingojo pervežėjo draudimą pagal CMR konvenciją, tačiau jo ribos yra nedidelės – paprastai apie 8,33 SDR už kilogramą (tai maždaug 10 eurų). Jei vežate brangius daiktus, reikalingas papildomas draudimas. Niekada nesitikėkite, kad standartinis draudimas padengs 50 000 eurų nuostolį, jei sudegs pilna priekaba.

Kodėl kai kurios įmonės yra pigesnės?

Nes taupo ant visko – jie neturi gerų vairuotojų, naudoja senus sunkvežimus, kuriai metauja, arba tiesiog nesudaro draudimo. Kartais tai yra firmos, kurios dirba „pilna juoda“, be mokesčių. Žinote, tokių yra gana daug, ir jie gali pasiūlyti kainą, per kurią negalime konkuruoti. Bet ar jums verta rizikuoti savo prekėmis dėl 50 eurų skirtumo? Manau, kad ne. (Čia turiu omenyje tas firmas, kurios vežia be sutarčių).

Išvados

Viskas apie tai, ką aš jums papasakojau, yra viena didelė tikrovė, su kuria susiduriame kasdien. Patikimas krovinių gabenimas iš Anglijos su sekimo sistema nėra tikrai paprastas dalykas, jis reikalauja kantrybės, gerų dokumentų ir pasitikėjimo savo vežėju. Nėra jokių stebuklų – jei norite, kad viskas vyktų sklandžiai, reikia ruoštis iš anksto ir nebijoti klausti nepatogių klausimų. Tikiuosi, kad ši informacija padės jums išvengti nepykimo ir praradimų, o jūsų prekės visada pasieks tikslą laiku.