Patikimas daiktų transportavimas garantuoja ramybę į Angliją: kas iš tikrųjų vyksta kelyje?

Dirbu šioje srityje jau beveik dvidešimt penkerius metus, ir galiu pasakyti viena – daiktų siuntimas į užsienį visada sukelia stresą, net jei esi patyręs vairuotojas. Anglija, dėl savo geografinės padėties ir po „Brexit“ įvykusių pasikeitimų, tapo dar sudėtingesnė misija. Dažnai klientai klauso, kiek tai kainuoja ar kiek užtrunka, bet pamiršta klausti apie svarbiausią dalyką – kaip išvengti nereikalingų nerimų ir problemų. Tiesą sakant, patikimas daiktų transportavimas garantuoja ramybę į Angliją tik tada, kai žinai, kas vyksta „už scenos“. Čia nėra tik apie vairuotoją, kuris važiuoja A, tikrai ne. Tai apie dokumentus, muitinę, galiojančius pasus ir tą jausmą, kai sužinai, kad tavo dėžė su pasaulio vata pasiekė Londoną dar sausa.

Dokumentai ir britų cenzai (ar kodėl taip daug rašoma)

Ar tikrai taip sunkiau su dokumentais dabar?

Vargu ar. Anksčiau užtekdavo CMR ir vairuotojo parašo, o dabar? Dabar be jokio humoro reikia tikslumo. Jei turi nuosavų daiktų, turi pildyti specialų prašymą (Transfer of Residence – TOR), kitaip muitinė iškars prie tavo akivaidzo su sąskaita. Vieną kartą teko matyti, kaip žmogus nenuėjo į paskutiniajame etape, nes ta TOR paraiška buvo padaryta tris dienas per vėlai. Taigi, dokumentų ruošimasis dabar yra pusė darbo, ir be to patikimas daiktų transportavimas garantuoja ramybę į Angliją tik tada, kai viskas supopieriuota dar prieš krovinį įsikraunant į furgoną. Neįsivaizduoju, kaip kas nors drįsta važiuoti su „mes kažką įsirašysime“ mintimi.

Ką daryti, jei nebežinau savo prekių kodų?

Sakyk tiesiai. Niekas nežino visų tų HS kodų iš galvos, net aš, nors ir dirbu čia amžinai. Jei veži asmeninius daiktus, dažniausiai tai kodai, susiję su baldais, drabužiais ar buitine technika, bet jei kažką užmiršai įrašyti? Muitininkai gali uždelsti visą reikalą. Geriausia susisiekti su logistika ir paaiškinti, kas lygiai yra dėžėje. Kartais nukrypstu nuo temos, bet prisimenu vieną klientą, kuris bandė vežti seną žoliapjovę kaip „antikvarinę kolekciją“. Nepasisekė. Tikrink kodus arba klausk ekspertų, kitaip tau gali tekti mokėti mokesčius už netinkamą klasifikavimą, o tai tikrai nepriduoda ramybės.

Ar tikrai reikalingas EORI numeris?

Be abejo. Be šio numerio niekas nepraeis pro britų muitinę. Jis nemokamas, jo gavimas trunka kelias minutes, tačiau žmonės visada pamiršta jį užsiregistruoti. Be to, jei prekes siunti ne kaip asmeninį daiktą, o prekybai, EORI yra privalomas. Vieniems atrodo, kad tai koks nors didelis biurokratinis velnias, bet tiesą sakant, tai vienas paprastų žingsnių, kuris užtikrina, kad patikimas daiktų transportavimas garantuoja ramybę į Angliją be staigių sustojimų pasienyje. Nerekomenduoju rizikuoti čia, nes bandymas prasibrauti be jų baigsis tuo, kad krovinys bus grąžintas atgal į Lietuvą.

Kas nutinka, jei vairuotojas padaro klaidą konosamente?

O tai jau klasika. Vairuotojai – žmonės, jie tingi rašyti arba užrašo viską „iš ausies“. Jei konosamente (Bill of Lading) paras Blogas adresas arba pavardės klaida, britų brokeris (tą tą, kuris dirba ten, ne čia) pradeds šauktis. Pataisy tai ten reiškia laiko ir pinigų nuostolį. Esu matęs atvejus, kai dėl vienos raidės krovinys stovėjo sandėlyje penkias dienas, kol visus dokumentus perleido. Ypač jei važiuoji į toliau esančias vietas, pvz., į šiaurę, ten viskas brangiau. Geriausia du kartus patikrinti, ką vairuotojas parašė, kol jis dar Lietuvoje.

Ar galima vežti maistą ir gėrimus?

Tai yra pavojinga teritorija. Po „Brexit“ taisyklės pasikeitė drastiškai. Negali vežti mėsos, pieno produktų ir daugumos vaisių bei daržovių (jei tai ne sausi). Dar neseniai girdėjau istoriją, kaip seniutė bandė vežti dešrų rinkinį anūkui Londone, ir visa tai buvo sunaikinta pasienyje. Vienintelė išeitis – tai džiovinti gėrimai, riešutai, chocolate (tikrai ne tokio su pieno priemaišais, jei tai yra kokių specifinių tipų). Patikimas daiktų transportavimas garantuoja ramybę į Angliją tik tada, kai neišdrįsti padėti į dėžę keptos vištos su česnaku, nors ir gyventojams labai norisi atvežti „ką nors lietuviško“.

Ar verta rizikuoti su deklaravimu?

Niekada. Vieniems atrodo, kad jei daiktų mažai, niekas nebesižiūrės. Bet britų sistemos dirba automatiškai – jei deklaracija neatitinka realaus svorio ar rūšies, suveikia „raudonas šviesos“ signalas. Muitinės tikrinimas gali kainuoti šimtus svarų vien tik už laiką, praleistą terminale. O jei rys surastų kažką, kas nebuvo deklaravota? Tuomet ne tik baudos, bet ir galimas krovinio konfiskavimas. Nėra verta tiems pinigams. Geriau deklaruoti viską, net tą duobę po akimi (šiaip juokauju), bet esmė aiški – geras sąžinės pasitikėjimas čia svarbiau už taupymą.

Kainų labyrinthas ir paslėpti mokesčiai

Kiek kainuoja patikimas daiktų transportavimas į Angliją?

Klausimas, į kurį negaliu atsakyti vienu sakiniu. Viskas priklauso nuo to, kiek daiktų turi, ar tai pilnas furgonas, ar tik kelios dėžės (kai mes tai vadime „daliniu krovininiu“), ir kur tiksliai Anglijoje reikia nugabenti. Jei į Londoną ar pietus, brangiau dėl užstatų ir važiavimo. Vidutiniškai, kalbant apie kelias dėžes, tai gali būti nuo 150–200 eurų, o jei furgonas – tai jau pusantro tūkstančio ar daugiau. Tačiau patikimas daiktų transportavimas garantuoja ramybę į Angliją ne tuo, kad pigu, bet tuo, kad kaina galutinė, be jokių staigmenų vėliau. Už kiekvieną papildomą kilogramą ar sustojimą gali tekti mokėti papildomai, jei iš karto nesusitarėte.

Kodėl kainos tokios skirtingos pas skirtingas firmas?

Nes kai kurios firmos tiesiog nori užgrobti rinką „sultingo“ kainos, o paskui už tai atsiskaito klientas papildomais mokestisia už „palangą“ ar „terminale laukimą“. Geriau pasidomėti, kas įeina į kainą. Ar įskaičiuota iškrovimas? Ar įskaičiuota britų brokerio paslaugą? Dažnai žmonės susiduria su situacija, kai krovinys atvyksta, o turi sumokėti dar 300 svarų už importo deklaravimą, apie kurį niekas nebuvo minėjęs. Aš visada saku: pigu yra tik toks, kuris kainuoja vieną kartą ir viskas aišku. Kitu atveju ta kainos skirtumas gali viršyti 50 proc.

Ar gali kaina pakisti važiuojant?

Teoriškai – negali, jeigu turite sutartį. Tačiau praktikoje, jei pats klientas pakeičia planus – padidina kiekį, nori pridėti dar vieną adresą, arba (ką pasitaiko dažnai) vairuotojas negali įvažiuoti į siaurą gatvelę Londone dėl ULEZ zonos reikalavimų, kaina gali šokti. Pavyzdžiui, jei reikalingas mažesnis furgonas arba rankinė perkėlimo paslauga paskutiniai 100 metrų. Tai ne firmos kaltė, tai miesto specifika. Todėl visada reikia tiksliai aprašyti, ką ir kur reikia vežti.

Kas yra „terminalo mokestis“ ir kodėl jis būna?

Kai važiuoja dalinis krovinys (t.y., tavo dėbės važiuoja su kitų žmonių daiktais), viskas susirenka dideliame sandėlyje Anglijoje, pavyzdžiui, Tilbury arba Felixstowe. Ten reikia iškrauti, surūšiuoti, padaryti dokumentus. Už tai imamas mokestis. Kai kurios įmonės jį įtraukia į savo kainą, kitos – ne. Tai viena dažniausių pykčių priežasčių. Klientas sako: „Aš jums sumokėjau už vežimą!“, o ten laukia dar sąskaita iš sandėlio. Patikimas daiktų transportavimas garantuoja ramybę į Angliją tik tada, kai šis mokestis aiškiai įskaičiuotas arba apie jį perspėjama iš anksto. Savo patirties galiu pasakyti, kad geriausia sutarti dėl „all inclusive“ varianto.

Ar verta laukti, kol susirinks pilnas furgonas?

Jei pinigai svarbiau už laiką – gal ir verta. Mes tai vadiname konsolidacija. Tau gali pavykti sutaupyti 30–40 proc., bet gali tekti laukti savaitę-dvi, kol rinksime kitus keleivius (t.y., krovinius) to pašio maršruto. Jei turi skubų reikalą, pvz., prasideda darbai ar gyveno vietoje, geriau mokėti už tiesioginį važiavimą. Be to, rizikuoji tuo, kad tavo daiktai bus pakrauti ir iškraunami kelis kartus, o kuo daugiau kartų juos liečia, tuo didesnė rizika nuplėšti kampą ar nulūžti koją (kalbu apie baldus).

Ką daryti, jei mano daiktų mažiau, nei numiau?

Žinai, aš kartais neesu 100% tikras, kaip skaičiuojamas tūris, bet jei užsirašei 2 kubinius metrus, o pats susikrovei tik 1.5, gali gauti nuolaidą. Tačiau jei pasirodo, kad tų daiktų yra daugiau, nebandyk viską įstumti į dėžę ir pasakyti, kad „taip ir buvo“. Fizikos dėsniai negeria. Tuomet vairuotojas gali atsisakyti vežti arba paprašyti papildomo mokesčio vietai. Sąžiningumas čia apmokamas greitesniu ir sklandesniu procesu.

Logistika, vairuotojai ir kelyje įvykstantys dalykai

Kiek laiko užtrunka kelionė į Angliją?

Pats kelionės laikas nuo Vilniaus iki Londono yra apie 30–36 valandas, jei vairuotojas važiuoja be sustojimų (kas nelegalu, bet vyksta). Tačiau realus laikas klientui – tai 3–5 dienos. Kodėl? Nes turi surinkti furgoną, nueiti į muitinę, laukti keltų arba eurotunelio. Dar ten eilės Pas de Calais. Kartą teko matyti, kaip dėl migrantų problemų ten sustabdė visą eismą kelioms valandoms. Taigi, jei tau sako, kad atveš rytoj, tikėkis po poryt. Patikimas daiktų transportavimas garantuoja ramybę į Angliją tuo, kad tave informuos apie vėlavimus, o ne sės tyliai.

Kas daryti, jei vairuotojo numeris neatsiliepia?

Tai yra siaubingas jausmas, ypač kai jis jau turi būti pas tave. Pirmiausia – nepanikuok. Vairuotojai dažnai vairuoja ir negali atsiliepti (tikrai, draudžiama). Gali būti ir taip, kad jis tiesiog užmiglo poilsio vietoje. Reikia laukti valandą-dvi. Jei neatsiliepia ir po to – skambink į savo logistikos firmą Lietuvoje. Jos turi sugebėti susisiekti su dispatcheriu arba pats furgonu įrengtu GPS. Kartais nutinka, kad dingsta ryšys Šiaurės Prancūzijoje ten, kur signalas silpnas, bet ne bijok – krovinys neišnyksta.

Ar vairuotojas padės manesti daiktus?

Jei sutarta dėl „patalpinimo“ (t.y., įvežimo į butą), taip. Jei sutarta tik „iškrovimas prie kiemo vartų“, tuomet vairuotojas gali tik nuleisti duris ir nuleisti liftą (jei toks yra). Dažnai klientaimanyje, kad už tas už kokius 200 eurų vairuotojas nešios sofos į penktą aukštą be lifto. Ne, tai nėra įtraukta. Tiesą sakant, aš tokių situacijų mačiau daug – vairuotojas atsisako, o klientas pyksta. Reikia aiškiai pasidaryti sąskaitą, ar reikalingos „rankos“ (t.y., padėjėjai) iš Lietuvos arba rasti juos Anglijoje (kas yra daug brangiau).

Ar saugu palikti daiktus furgone per naktį?

Jei furgonas stovi saugomoje aikštelėje, pavyzdžiui, mūsų partneryje Anglijoje, tai viskas gerai. Jei jis stovi pačiame miesto centre, prieš tavo namus, tai... na, yra rizika. Anglijoje vagystės iš furgonų (tokios „cat“ vagystės) yra gana dažnos, ypač prie parduotuvių ar sandėlių. Geriausia, jei galima, iškrauti viską tą pačią dieną. Jei ne, reikia užtikrinti, kad vairuotojas patalpina mašiną saugioje vietoje. Nėra nieko blogiau nei rytą rasti tuščią furgoną su atidarytomis durimis.

Ką daryti, jei kelyje sugenda furgonas?

Tai technika, tai genda. Nors ir draudžiame kasdien technines apžiūras, bet variklio gedimas arba padangų plyšimas gali įvykti bet kada. Jei taip nutinka, vairuotojas skambina dispečeriui, ir siunčiamas pagalbos automobilis. Tai gali užtrukti pusę dienos. Tokiu atveju, patikimas daiktų transportavimas garantuoja ramybę į Angliją tuo, kad tu neturi rūpintis šiuo gedimu – jis mūsų (kaip įmonės) problema. Klientui tiesiog pranešame, kad bus vėlavimas dėl techninių priežasčių. Dėl to ir turime draudimą.

Ar galiu sekti savo krovinį realiu laiku?

Dauguma įmonių siūlo GPS stebėjimą. Tačiau ne visada taip paprasta parodyti tikslią vietą dėl duomenų apsaugos arba blogo signalo. Aš asmeniškai visada sakau – geriau skambininkis man, aš pažiūrėsiu sistemoje ir pasakysiu, kur jis yra. Kartais GPS rodo, kad mašina važiuoja per laukus, nes signalas „nukrito“. Taigi, nepasitikėk programa aklu – jei reikia tikslaus atsakymo, parašyk arba paskambink manėjums.

Specifiniai dalykai, apie kuriuos niekas nekalba

Ar galiu vežti vaikus ar gyvūnus?

Gyvūnus – taip, bet tik su visais pasais ir skiepų pažymėjimais. Antanos (šunys) turi būti su mikročipu ir rabies pasu. Žinoma, aš ne esu veterinarijos specialistas, geriausia pasitarti su daktaru prieš važiuojant. Vaikus – ne. Vežėjai negali vežti keleivių be specialių licencijų (tai jau ne krovinių, bet keleivių pervežimas). Taip, yra buvę atvejų, kai tėvai mėgino „prasismukti“ važiuodami su tą patį furgonu, bet muitinėje tai baigiasi labai liūdnai – griežtas draudimas ir baudos.

Kokias rizikas turiu su baldais ir elektronika?

Baldai dažnai pažeidžiami ne kelyje, o kai juos stumia. O elektronika... gi, jei dėžė su televizoriumi nukrito iš furgono (o tai nutiko vienam mano klientui Londono Docklands rajone), tuomet nebelieka ramybės. Visada tikrink, ar daiktai gerai supakuoti. Aš nesu pakavimo ekspertas, bet galiu pasakyti – plėvelės (bubble wrap) niekada per daug. Ir pririšti prie sienos būtina. Jei furgone tuščia vieta, daiktai pradeda šokinėti.

Ar reikia draudimo?

Klausimas iš serijos „ar man reikia skrybėlės žiemą“. Aišku, kad reikia. Nors aš dirbu jau 20 metų ir mūsų vairuotojai vairuoja saugiai (tarkim, 95% atveju), bet yra ir tos 5%, kai įvyksta avarija arba gaisras. Ypatingai pavojingos yra kabinos gaisrai, kurių pasitaiko retai, bet jie priverčia viską sudegti. Turi draudimo polisą, kuris apima ne tik transportą, bet ir atsakomybę už turtą. Patikimas daiktų transportavimas garantuoja ramybę į Angliją tik su galiojančiu draudimu.

Kas nutinka su daiktais, jei aš jo nepriimu (arba nėra namuose)?

Tuomet prasideda nemalonumai. Vairuotojas negali laukti amžinai – jo laikas yra pinigai. Jei tavęs nėra, jis gali būti priverstas vežti daiktus atgal į sandėlį Anglijoje. Ir tada prasideda saugojimo mokesčiai (storage charges), kurie gali būti dideli (pvz., 20-30 svarų per dieną už vieną dėžę). Būtinai susiderk dėl datos ir laiko, ir būk ten. Arba palik ką nors, kas gali priimti.

Ar galiu siųsti daiktus į Škotiją ar Velsą taip pat, kaip į Angliją?

Šiandien diena, taip, technologiškai taip, bet yra kelios subtilybės. Jei tai yra pietinė Anglija, tai viena, o jei Glazgas ar Edinburgas – tai jau keli šimtai kilometrų daugiau ir brangiau. Be to, Škotija turi savo specifiką su muitine (nors bendros JK sistemos, bet vietiniai reikalavimai gali šiek tiek skirtis). Nenoriu kalbėti kaip politikas, bet po „Brexit“ buvo baiminamasi, kad Škotija gali nustatyti savo taisykles, bet kol kas viskas vyksta per JK sistemą.

Ką daryti, radusą pažeidimą atvykus?

Nesirašyk tą minutą, kai tik pamatei. Pirmiausia, pasižymėkite konosamente (CMR) apie pažeidimus kartu su vairuotoju (jei jis dar yra vietoje). Be vairuotojo parašo ant pažeidimo, draudimo kompanija gali atmesti ieškinį. Padaryk nuotraukas. Tada skambink mums. Nesigirk vėliau, kad „tai vairuotojas buvo nepaslaugus“. Svarbiausia – dokumentai. Aš kartą mačiau, kaip klientas atėjo po savaitės ir sakė, kad lėkštės buvo suskaldytos, bet nieko nerašė. Ką mes galime padaryti tada? Nieko.

Kodėl kai kurios firmos atsisako vežti didelius daiktus?

Nes tai būna nepigiau organizuoti. Jei turi, sakykim, pianiną ar labai ilgą sofos, reikia specialios technikos arba dviejų vairuotojų, kad vienas padėtų kitam. Dauguma mūsų furgonų yra standartinio tipo. Jei turi kažką neįprasto, privalai tai pasakyti iš karto. Klientai dažnai sako: „o, tiesiug sofa, ką čia ypatingo“, o tą sofa yra 2,5 metro ilgio ir sveria 200 kg. Ne, to negaliu įdėti į standartinį furgoną su kitais daiktais.

Ar galima susitarti dėl mokėjimo gavus daiktus?

Dauguma įmonių reikalauja išankstinio mokėjimo arba bent 50 proc. avanso. Kodėl? Nes buvo atvejų, kai klientas atsisako priimti krovinį (pavyzdžiui, rado pigiau arba pakeitė planus) ir mums teko vežti jį atgal į Lietuvą savo lėšomis. Patikimas daiktų transportavimas garantuoja ramybę į Angliją mums (pervežėjams), kai žinome, kad apmokėta. Jei esi solidus klientas, galima susitarti, bet pradedantiesiems visada imama iš anksto.

Ką daryti su šiukšlėmis (pakavimo medžiagomis) iškrovus?

Vairuotojas nori išvykti toliau, jis ne šiukšliavežys. Jei turite daug pakuotės, reikia susitarti dėl jos išvežimo arba patys susitvarkykite. Anglijoje už šiukšlių ivežimą taip pat imami mokesčiai (council charges), tiesiog taip negalima mesti į gatvės konteinerius. Nerekomenduoju palikti dėžių kieme – kaimynai gali paskųsti.

Ar yra kažkokių uždraustų dienų važiuoti?

Ne Lietuvos ar Anglijos požiūriu, bet yra reikalavimai vairuotojo poilsio. Vairuotojas negali vairuoti 10 valandų be pertraukos. Jei jis atvyksta prie tavo namų penktadienį vakare ir jo poilsio laikas baigiasi, jis privalo sustoti, net jei nori nuvežti daiktus į vidurį naktį. Tai yra įstatymas. Todėl privalu derinti laiką.

Kas tikrai, iš tiesų, apsimoka vežti?

Tik tada, kai turi vertingų daiktų, kurių nepirksi naujų Anglijoje (nors ten parduotuvės taip pat geros), arba kai turi siuntinų, kurias reikia greitai perduoti. Ekonomiškai, jei pats veži kelias dėžes mažą automobilį (per keltą), gali tau brangiau išeiti dėl kuro ir kainų, nei mums (mes turime sutartas kaines). Skaiciuok savo laiką – keltų laukimas, vairavimas, rūpesčiai. Kartais patikimas daiktų transportavimas garantuoja ramybę į Angliją ne dėl pinigų, o dėl to, kad tu nereikęs nieko daryti, tik pasirašy dokumentus.

Vertinu, kad dabar jau turi aiškesnę vaizdę, kas vyksta už uždarų durų. Nėra taip, kad įmeti dėžę į furgoną ir ji stebuklingai pasirodo Londono bute. Tai sudėtingas mechanizmas, kurio kiekviena detalė turi sueiti vietoje – nuo to, ar vairuotojas gerai išmanojo anglų kalbą (arba turėjo vertėją), iki to, ar britų muitininkas buvo geros nuotaikos. Tačiau jei pasirinksi profesionalus, kurie nebijo papasakoti tiesos apie galimas bėdas, tavo kelionė bus daug lengvesnė. Galiausiai, patikimas daiktų transportavimas garantuoja ramybę į Angliją tik tada, kai žinai, kad tarkime net jei kas nors nueina ne taip, yra kas kas už tai atsakingas.