Patarimai taupymui kraustantis į Angliją: kaip neišleisti visko kelyje

Sutaupyti pinigų kraustantis į Angliją šiais laikais yra tikras menas, ypač kai kuro kainos dingo į kosmosą, o olandų muitinės darbuotojai tampa vis išrankesni. Dirbu šioje srityje jau beveik dvi dešimtis metų ir mačiau viską – nuo klijuotės dėžių, išsiskirsčiusių ant Londono žiedo, iki klientų, kurie bandydami sutaupyti, nusipirko pervežimą „vagonu“, o paskui mokėjo dvigubai už dėžių paiešką sandėlyje. Geriausi patarimai taupymui kraustantis į Angliją nėra apie tai, kaip nupirkti pigiausias dėžes iš parduotuvės, bet kaip išvengti tų „piktųjų“ eurų, kuriuos prarandate dėl blogai suplanuoto laiko ar nerealių pažadų. Pasikalbėkime tiesiai, be jokių „turinio kūrėjų“ gėlybių, kaip tai veikia iš vidaus.

Bendrai apie kainas ir planavimą

Kada geriausia kraustytis į Angliją, kad būtų pigiau?

Visi sako, kad žiemą, bet tai ne visada tiesa. Žinoma, sausį ar vasarį reisų mažiau, ir vairuotojai gali pasiūlyti nuolaidą, nes nori užpildyti mašinas. Tada taip pat pigiau išsinuomoti butą Anglijoje, nes nuoma nukrenta. Bet pasidairykite orų prognozėje – jei ten sniego audra, jūsų dalykas gali užstringti kažkur Vokietijoje triejų dienų, ir tas „taupymas“ išgaruos ant viešbučių. Optimalus laikas yra pavasaris arba ruduo, kai dar nėra tos karštosios pervežimų vasaros sezono aistros.

Ar tikrai taupiau pervežti dalykus daliniu kroviniu?

Dalinis krovinys (arba „part load“) yra geras variantas, jei turite mažai daiktų, pvz., tik 10–15 dėžių. Jums nereikia mokėti už visą furgoną. Tačiau čia yra vienas didelis „bet“. Jūsų daiktai gali važiuoti lankyti dar penkių ar šešių klientų, kol pasieks Londoną ar Mančesterį. Vienam klientui reikėjo iškrauti Birmingeme, kitam – netoli Liverpulio, o paskui vairuotojas turėjo laukti, kol tas antrasis atvyks iš darbo. Taupykite pinigus, bet ne laiką, jei jums būtina gauti dalykus rytoj.

Kaip sumažinti kuro priedlį, kurį dažnai įtraukia į sąskaitą?

Kuro priedlė dabar yra standartinė praktika, nes niekas negali numatyti, kiek benzinas kainos kitą savaitę. Tačiau jei sutariate fiksuotą kainą, kuri nėra susietos su kuro kursu, jūsų atstovas turi rizikuoti, o ne jūs. Dažnai mažos firmos, būdamos išsigandusios kainų šuolio, deda didelius procentus. Paklauskite tiesiogiai: „Ar ši kaina galutinė?“. Jei jie pradedą vartyti akis ir kalbėti apie rinkos tendencijas, ieškokite kitų patarimų taupymui kraustantis į Angliją pas konkurentus.

Ar verta laukti paskutinės minutės pasiūlymų?

Niekada. Tai yra didžiausia klaida. Kai kas kviečia laukti „paskutinės vietos“, kuri bus pigiau. Paprastai tai reiškia, kad jie neturi užsakymų ir desperatiškai ieško kliento, kad tik padengti degalų sąskaitą. Tokioms firmoms dažnai trūksta draudimo, o vairuotojas gali būti tas pats, kuris prieš savaitę vežė bulves Lenkijoje. Geriau užsisakyti porą savaičių anksčiau ir gauti normalią garantiją, nei nežinoti, kur tą naktį miegos jūsų sofa.

Kiek iš tiesų užtrunka viskas nuo A iki Z?

Tai priklauso nuo to, ką vadiname „viskuo“. Jei tai tiesiog važiavimas, tai 2–3 dienos kelionė į vieną pusę su pilnu kroviniu. Bet jei įtraukiame surinkimą, iškrovimą, galbūt laukimą uoste ( Doveris gali būti tikras košmaras, jei ten kažkas susidūrė), tai užtruukia ilgiau. Neskubėkite skirti tik dviejų dienų visam procesui – taip sukelsite stresą sau ir vairuotojui, kuris tiesiog negali fiziškai važiuoti 24 valandas be pertraukos (nors kai ką būtų).

Dėžės, daiktai ir baldai

Ką daryti su baldais: vežti ar pirkti naujus Anglijoje?

Tai vienas dažniausių klausimų. Žiūrėkite, jei turiate seną, sovietinę ar tiesiog jau suplyšusį sofą, kodėl jums reikia mokėti už kubinius metrus jos vežti? Anglijoje, ypač Londono apylinkėse, yra daug „gumtree“ skelbimų, kur žmonės išvežia baldus vos ne už duobės duoną. Patarimai taupymui kraustantis į Angliją dažnai skamba taip: palikite senąjį špintą nupirkti „IKEA“ parduotuvėje atvykę. Naujas, pigus, ir nereikia gabenti per visą Europą.

Kur gauti dėžių nemokamai?

Nereikia eiti į parduotuvę ir juos pirkti, tai absurdas. Eikite į didelį supermarktą arba prekybos centrą (pvz., prie „Maxima“ ar „Rimi“ sandėlių). Ten yra tūkstančiai dėžių po vaisius ir daržoves. Tiesiog paklauskite viršininko, ar galite pasiimti. Dažniausiai jie patys džiaugiasi, kad nereikės jų mesti. Vienintelis dalykas – jas reikia išdžiovinti, kad nenukristų ant jūsų drabužių (buvo tokių atvejų, apie kuriuos geriau neužsiminti).

Ar verta rinktis „pakavimo paslaugą“?

Jei esate šiek tiek pinigų, tai taip. Profesionalai tai padarys 3 kartus greičiau. Bet jei taikotės griežtą taupymą, darykite patys. Tiesa, nepamirškite užpildyti tuščių vietų. Jei dėžėje yra tuščios vietos, ją spaudžiant ji suspaudžia, o dalykai viduje gali sužaloti vienas kitą. Užpildykite viską senais laikraščiais arba drabužiais – taip sutaupysite ne tik vietos, bet ir popieriaus.

Kaip neprarasti daiktų ir nenukentėti?

Pažymėkite kiekvieną dėžę. Ne rašykite „virtuvė“, rašykite „indai, keptuvės, šaukštai“. Taip, išvykęs į Angliją, nebusite ieškoti puodų tukstanties kibiro dėžės su užrašu „baldai“. Buvo atvejų, kai žmonės atvykdavo ir negalėjo rasti net makaronų, nes visą savo turtą įmetė į vieną didelę Juodąją Skyrę. Tvarka taupo nervus, o nervai – pinigus.

Ar galima vežti maistą?

Taip, bet ne viską. Muitinė (tiek Lietuvoje, tiek Olandijoje arba UK pusėje) gribia mėsos ir pieno produktus. Žinoma, jei turite dvi dešreles sau užkandžiai kelyje, niekas neieškos. Tačiau jei bandysite vežti dešrelių rąstą „Kalėdiniam stalui“, jūsų daiktai gali būti nuspręsti išmesti arba bauda bus didesnė už tos dešrelės kainą. Geriau pasilikti su džemais, makaronais (ne kiaušininių miltų – ten kiaušiniai, tai draudžiama) ir konservais.

Ką daryti su elektronika?

Elektronika turi būti įjungta. Jei nešinate seną televizorių, įsitikinkite, kad jis veikia, nes jei jis suirusiu atrodo, gali tekti mokėti elektroninės atliekų surinkimo mokestį arba aiškinti, kodėl vežiate „šiukšles“. Be to, Anglijoje skirtingos elektros rožės, taigi pasiruoškite adapteriams, kitaip pirmąją naktį be kavos virimo aparato liksite.

Pasirinkimas ir rizikos (Kas negerai)

Kaip atpažinti blogą pervežimo firmą?

Jei jie nekalba jūsų kalba, jei jie neturi tinklalapio arba jis atrodo, kad jį darydavo prieš 10 metų Word‘e. Jei jie prašo 100 proc. išankstinio mokėjjo į privatų sąskaitą. Aš savo karjeroje mačiau firmas, kurios atsirasdavo ryte ir išnykdavo vakare su visais kliento daiktais. Patarimai taupymui kraustantis į Angliją negali praleisti šio punkto: geriau sumokėkite brangiau patikimam žmogui, nei prarasite viską.

Ar privaloma apdrausti daiktus?

Techniškai ne, bet jei jums rūpi turtas – tai taip. Yra „privalomasis“ draudimas, kuris dengia labai mažą sumą (kažkiek eurų kilogramui), o yra „visa vertės“. Vienas mano klientas taupojo ant draudimo, vairuotojas užlipo į apylinkių pylimą, dėžės nuskrido, vyno buteliai suskilo. Draudimas neapėmė, nes jis pasirinko minimalųjį. Nuo tada visiems sakau – nedarykite to.

Kas daryti, jei pasiūlymas per pigus?

Būkite budrūs. Jei vidutinė rinkos kaina yra 1000, o jums siūlo 300, tai reiškia, kad kažkur trūksta. Gal jie neims mokėti mokesčius, gal vairuotojas važiuos be poilsio, gal jie tiesiog nuspirs jūsų dalykus pirmame prekybos centre prieš Londoną. Tokios kainos yra gudrybė privilioti naivius.

Ar reikia sutarties?

Būtinai. Jei jums sako, „mes sutarties nerašome, mes žodžiu pažadame“, bėkite. Sutartyje turi būti aiškiai užrašyta, kas daryti, jei atsiranda atidėjimo mokestis (angliškai demurrage) uoste arba jei jūs negalite išsikrauti nustatytu laiku. Be popieriaus jūs esate bejėgis.

Ką daryti, jei vairuotojas atvyksta su nuskilusiu furgonu?

Tai gali atsitikti. Nereikia panikuoti. Pirmiausia pasirašykite defektų aktą (būtinai su nuotraukomis!). Jei dėžės drėgnos arba sutrupdytos, nerašykite, kad viskas gerai, tik kad jums skubia. Vėliau įrodyti, kad drabužiai buvo sausi, bus neįmanoma. (Čia buvau vienas kartas nusipelnęs, kad nepasirašiau gerai, ir teko mokėti už kliento drabužių cheminį valymą).

Ar galima pasitikėti atsiliepimais internete?

Dalis atsiliepimų yra realūs, dalis – pirkta. Jei matote 100 teigiamų atsiliepimų, parašytų per vieną dieną, tai aišku – melas. Ieškokite normalių, detalių istorijų, kur žmonės rašo apie konkretų vairuotoją ar problemų sprendimą. O jei matote, kad įmonės vadovas atsako į kiekvieną neigiamą atsiliepimą agresyviai, tai ir jums taip bus.

Dokumentai, muitinė ir „Brexit“ nerealumai

Ar dabar reikia pasą visiems?

Po „Brexit“ situacija pasikeitė. Taip, jums reikalingas pasas arba tapatybės kortelė (jei ES pilietis galioja). Vairuotojų reikalavimai dar griežtesni – jiems reikia specialių leidimų važiuoti į UK. Taigi, jei jūsų vairuotojas sako, kad „užsirinks vizą uoste“, tai jis meluoja. Jis turi turėti viską paruošta iš anksto, kitaip jūsų daiktai nepraeis kontrolės.

Kaip dabar veikia muitinės deklaravimas?

Anksčiau buvo paprasta – važiuojam. Dabar reikia pateikti „Transfer of Residence“ (ToR) dokumentą, kad nemokėtumėte PVM ir muito. Jeigu šito nepadarysite, gali būti, kad mokėsite 20 % PVM nuo savo naudotų daiktų vertės (kas yra beprotiška). Užpildykite ToR01 formą ant HMRC svetainės, tai užtrunka 10 minučių, bet sutaupo šimtus.

Ar galiu vežti savo automobilį?

Galite, bet po 6 mėnesių jį privalote užregistruoti UK. Jei ne, gausite baudą. Be to, jei automobilis yra brangus, gali tekti mokėti veryti mokesčius (muitą ir PVM), nebent jis buvo jūsų nuosavybėje ilgiau nei 6 mėnesius prieš išvykdami. Patikrinkite VIN kodą ir istoriją, kad nebūtų jokių nemalonumų su „DVLA“.

Ką daryti, jei daiktų per daug?

Tada jums reikės didesnio furgono. O didesnis furgonas reiškia brangesnį bilietą į keltą (pvz., „P&O“ ar „DFDS“). Kartais pigiau išmesti senus daiktus Lietuvoje nei mokėti už papildomus metrus Anglijoje. Sunkiausia atsisakyti prisirišusių daiktų, bet praktiškumą čia lemia piniginė.

Ar galiu veži savo augintinį?

Taip, bet taisyklės griežtos. Reikia mikrosių (chipo), pasų ir vakcinos nuo pasiutligės. Be to, reikia laukti 21 dieną po vakcinos prieš išvykstant. Nepamirškite, kad kai kurios keltų kompanijos neleido keliauti su šunimis, jei vairuotojas neturėjo specialaus leidimo (nors dabar daug kas pasikeitė, geriau patikrinti).

Ar tikrai tikriną kiekvieną furgoną?

Ne. Dažnai tiesiog praleidžia. Kartais tikrina kas dešimtą. Kartais sustato visus ir lieka stovėti 5 valandas. Yra toks dalykas kaip „Smart Freight“, kur reikia registruoti kiekvieną įvažiavimą į UK. Jei vairuotojas to nebuvo padaręs, gaus baudą, kurią... na, jis bandys nustumti ant jūsų, jei sutartyje nėra apie tai parašyta.

Praktiniai dalykai iš jūsų pusės

Ar reikia padėti vairuotojui krauti?

Jūsų pareiga yra paruošti dalykus. Vairuotojo pareiga – pakrauti. Tačiau jei matote, kad jis vienas nebesuspėja arba dėl kažko stringa, padėkite. Tai greičiau užbaigs procesą, o vairuotojas bus labiau linkęs padėti jums paskui iškrauti, jei bus sunku sužings į trečią aukštą be liftą. Santykiai svarbiau nei instrukcijos.

Ką daryti, jei paskutinę minutę nusprendžiate nekrauti?

Jei atšaukiate 2 dienas prieš išvykstant, jums tikrai turės mokėti baudą. Furgonas jau yra užsakytas, kuras įpilta, vairuotojas suplanuotas. Nemanau, kad kas nors dirba tik iš geros valios. Patarimai taupymui kraustantis į Angliją čia skambėtų taip: nekelkite sau ir kitiems galvos su staigiais atsisakymais.

Ar galiu siųsti dalykus be savęs (kaip krovinių siuntą)?

Taip, tai vadinasi „unaccompanied baggage“. Tai pigiau, bet labai nepatogu, jei reikia gauti dalykus nedelsiant. Jūsų dėžės gali gulėti sandėlyje savaitę, kol bus surinktas pilnas konteineris. Be to, jei kažką susuko blogai, niekas ten nepataisys.

Kaip sumokėti? Grynaisiais ar pavedimu?

Pavedimu į sąskaitą. Tik taip turite įrodymą, kad mokėjote. Grynaisiais mokėti už tokias paslaugas yra nebe šimtmečio, o pavojinga. Vairuotojai gali prarasti pinigus, o jūsų sutartis gali būti laikoma nelegalia (jei tai didelė suma).

Ar verta kreiptis į brokerius?

Brokeriai yra tarpininkai. Jie užima už tai, kad suranda pervežėją. Jei turite laiko paieškoti patys, sutaupysite brokerio mokestį (10–20 proc.). Bet jei jums svarbu, kad viską užtvirtinti vienas žmogus ir jis atsakyti už viską, brokeris gali būti vertas.

Kas daryti, jei užkliuvom ant kalno Anglijoje?

Tai jau ne mano kompetencija (juokauju), bet seržantai ten griežti. Jeigu furgonas perpildytas ir važiuoja lėtai, gali sustabdyti. Patikrinkite, ar vairuotojas turi „tacho“ kortelę, ar nėra pasiekęs valandų limito. Jei jų sustabdė, jūsų atvykimas bus atidėtas, ir tai gali kainuoti.

Išvada

Galiausiai, geri patarimai taupymui kraustantis į Angliją susideda ne iš to, kaip kiekvieną centą sutaupyti ant dėžių, o iš protingo planavimo ir pasitikėjimo savo pasirinkta komanda. Nenoriu skambėti kaip tėvas, bet aš mačiau per daug tų, kurie taupėjo 50 eurų ir prarado tūkstantį. Pasiruoškite dokumentus, išmestykite nereikalingus daiktus ir bendraukite tiesiai su vadybininkais. Sėkmės kelyje, ir vengkite to „pigiausio“ pasiūlymo, kuris atrodo per geras būti tiesa – jis paprastai toks ir yra.