Patarimai sklandžiam transportavimui iš Londono: kaip išvengti chaoso ir nerealausių laukimo laikų

Dirbu šioje srityje jau beveik dvi dešimtmetis, o gal ir daugiau, ir turiu sakytis – kryptis į Jungtinę Karalystę niekada nebuvo lengva, o po „Brexit“ ji tapo dar tikriausiai trikdžiuose. Kiekvieną kartą, kai gaunu užklausą apie krovinių gabenimą, turiu užtrukti trumpai pamokėlę, nes žmonės vis dar galvoja, kad tai tiesiog „įvažiuoji ir išvažiuoji“. Taip nebebebuvo. Sunkvežimiai stovi uostuose, muitinės keliauja rūpesčius, o Londono eismas... na, tas yra atskira tema. Štai mano „nepoliruoti“ patarimai, kaip išgyventi tame reale ir užtikrinti sklandų transportavimą iš Londono be nereikalingų nervų (ar bent jau su mažesniu jų kiekiu).

Dokumentų chaosas ir Brexit realijos (kaip nenukristi iš bėgių jau pradžioje)

Ar tikrai reikalingas muitinės brokeris ar galiu susitvarkyti pats?

Gali bandyti, bet aš asmeniškai neduodu už tai galvos. Sistema yra sudėtinga, ir jei padarysi klaidą EORI numeriuose ar prekių kodose (HS kodai), sunkvežimis gali likti užfiksuotas sienoje. Tai brangiai kainuoja – ne tik pinigais, bet ir laiku. Profesionalas sugebės greitai išspręsti problemas, kurios tau atrodys kaip kinų kalba. Transportavimas iš Londono dabar prasideda ne nuo vairuotojo, o nuo teisingai užpildyto dokumento.

Ką daryti, jei trūksta prekių kodo pirkimo sąskaitoje?

Būna taip, kad klientai siunčia sąskaitą be jokios specifikacijos, tiesiog „detales“. Muitinei to negalima. Turėtum susisiekti su siuntėju ir klausti konkretaus pavadinimo, medžiagos, naudojimo. Nerealu tiesiog „spėti“, nes jei inspekcija užkabins, gausi baudą. Dirbant su krovinių gabenimu iš Londono, tikslumas yra pusė sėkmės, kita pusė – kantrybė.

Ar EORI numeris vienintelis dalykas, kurio reikia?

Jei tik būtų taip paprasta. Be EORI, dar reikia tikslų EXW ar FCA terminą sutartyje, kad žinotum, kas moka už ką. Dažnai klientai mane klausia, kodėl kaina pasikeitė, nes pasirodo, jie numatė, kad mokės tik pristatymą iki uosto, o ne ir krovimo išlaidas. Reikia visada aiškiai sutarti dėl Incoterms, kitu atveju bus milžiniškų nesutarimų dėl papildomų sąskaitų.

Kaip greitai paruošti eksporto deklaraciją?

Geriausia tai padaryti iš anksto, ne tada, kai sunkvežimis jau stovi prie kelto.Brokeriams reikia laiko, ir jei tai daroma paskutinę minutę, gali būti, kad vairuotojas praleis laivybą. Mano praktika rodo, kad dokumentai turi būti pasiruošti bent prieš 24 valandas, o geriau dar anksčiau.

Kas tas T1 dokumentas ir kur jis dingsta?

Tai tranzito dokumentas, kad kroviniui nereikėtų dar kartą muitinėti Lietuvoje ar kitose šalyse. Dažnai vairuotojai jį pameta arba blogai užpildo. Jei dingsta T1, tai tiesiog katastrofa – reikia ieškoti, kur jis buvo paskutinį kartą matytas. Kasdienybė šioje srityje.

Ar galima vežti asmeninius daiktus kartu su prekėmis?

Negalima. Tai yra griežtas draudimas. Jei vairuotojas įsikraus savo drabužių ar buities reikmenų į krovininį sunkvežimį, visa mašina gali būti konfiskuota. Muitinė tai tikrina labai atidžiai, nes tai vertybių išvežimas iš šalies. Nesižaisk su tuo.

Kas vyksta, jei pirkimo sąskaitos data ir siuntos data nesutampa?

Tai gali sukelti sunkumų su VMI. Jos mėgsta tikrinti, ar nėra vėluojančio mokėjmo. Geriausia, kad visos datos atitiktų realybę. Jei sąskaita sena, gali reikėti aiškinimų, o tai vėl laiko netekimas.

Ar galima daryti dalinį krovinių gabenimą iš Londono?

Galima, bet tai brangiau. Lietuviškai sakant – „daliniukai“. Reikia surasti partnerį Anglijoje, kuris suves viską į vieną vietą (konsolidacija). Tai užtrunka ilgiau, nei pilnas sunkvežimis, bet išsispręsi jei neturi tiek daug prekių. Tiesa, rizikuoji, kad tavo krovežą gali sugadinti kieno nors skysčiai išgeltis.

Ar reikia draudimo kroviniui?

Beveik visada taip. Yra standartinis draudimas, bet jis dažnai nedengia visko. Pavyzdžiui, jei veži brangią elektroniką, gali reikėti papildomo. Vieną kartą važiavo klijentas be draudimo, sunkvežimis užsidegė (čia tokia... keista istorija, bet tiesiog trumpojo jungiamo laidai) – viskas prapuolė.

Kas daryti, jei Anglijos pusėje neleidžia įkrauti dėl blogų dokumentų?

Tai būna dažnai. Tada vairuotojas važiuoja tuščias atgal, o klientas moka stovėjimą. Reikia tikrinti dokumentus dar prieš išvykdant vairuotoją iš Lietuvos. Žinoma, kartais įmonės Anglijoje tiesiog būna „nepasiekiamos“ arba jų vadybininkai nieko nebeišmano.

Kiek laiko užtrunka sklandus transportavimas iš Londono į Lietuvą?

Idealiu atveju – 3-4 dienos. Bet idealaus nebūna. Jei užstrigi Dover’e, gali būti ir savaitė. Žiemą uostai užšąla, vasarą yra per daug migrantų, kuriai bando įslipti po sunkvežimiais. Tai nevaizduojamas chaosas, kurio nepagalsite numesti į kalendorių.

Ar galiu siųsti maistą?

Gali, bet turi labai griežtas reikalavimus (sanitarija, veterinariniai pažymėjimai). Nereikia to daryti be konsultacijos su brokeriu, nes krovinius gali tiesiog sunaikinti sienoje. Transportavimas iš Londono su maistu yra aukštesnio lygio užduotis.

Kas tas „Export Accompanying Document“?

Tai dokumentas, kuris lydi krovinį iki išvykimo iš šalies. Be jo neišvažiuosi. Jis rodo, kad prekės yra legalios ir išleistos. Jei vairuotojas pameta šį popierių, didžiulės bėdos laukia.

Ar galima pasitikėti, kai klientas sako „viskas tvarkoj“?

Niekada. Patikrini pats. Klientai dažnai neturi supratimo, ką reiškia „Brexit“ dokumentai. Jie galvojo, kad mes meluojame, kai kėlėm kainas po 2020-ųjų. Dabar jie jau pamatė, bet vis dar kartais būna naivių.

Kas daryti, jei vairuotojas atsisako važiuoti į Londoną?

Dauguma vairuotojų nekenčia važiuoti į Londoną centrą dėl ULEZ zonos ir siaurų gatvių. Kartais reikia mokėti papildomą premiją arba organizuoti pervežimą mažesniu sunkvežimiu (pikapu ar furgonu) iki pagrindinės mašinos už miesto ribų. Tai įprasta praktika dabar.

Ką reiškia „clearing at frontier“?

Tai muitinės išbraižymas ties siena. Anksčiau veždavom į Lietuvą ir ten braižydavom, dabar reikia padaryti dar Anglijoje (išvykstant). Jei nesišvari Anglijoj, Lietuvoje gali pradėti rūpintis tik tada, kai atkeliausi, bet tada gali būti per vėlu.

Londono centras, įkrovimas ir fizinės kančios (kaip neišprotėti mieste)

Ar tikrai taip blogai su ULEZ zona London?

Blogiau negu galvoji. Jei turi seną sunkvežimį, net nebandyk važiuoti. Kameros fiksuoja viską, ir baudos atkeliauja be jokio perspėjimo. Reikia tikrinti mašinos certifikatą ir užsiregistruoti, jei važiuoji. Transportavimas iš Londono be šios žinios gali lengvai padidinti sąskaitą šimtais svarų.

Ką daryti, jei siuntėjas nurodė neteisingą indeksą (post code)?

Tai klasika. GPS veda į siaurą gatvelę, kur sunkvežimiui nepraeisi. Vairuotojas tingi skambinti, stovi ir verčia lauk. Reikia tikslaus adreso, geriau – koordinačių. O jei dar ten yra „Low Emission Zone“... tai pinigai dega.

Ar vairuotojas padės pakrauti?

Jei many, kad jis yra krovikas – klysti. Jis atvažiuoja su krovinine mašina, o ne su rankomis. Reikia, kad sandėlyje būtų vairlotojas (forklift) arba kąsniai. Jei reikia kranktys, tai už papildomą mokestį, jei vairuotojas apie tai sutiko (o dažnai nesutinka).

Kaip sužinoti, ar sunkvežimis pripras į sandėlį?

Prieš išvykstant turiu išsiųsti klausimą – kokios aukščio yra vartai, ar nėra rąstų, ar asfaltas laiko. Buvo atvejis, kai sunkvežimius gręžė į purvą, kai bandė atsukti. Negalima tikėti, kad visur yra „europiniai“ standartai.

Kas daryti, jei užduoties laikas (slot) pabaigtas?

Londono sandėliai yra griežti. Jei atėjai 15 minučių vėlai, gali neįleisti. Reikia derėtis, dažnai tenka mokėti baudas už pavėlavimą. Planuok laiką su atsarga, nes eismas ten nenuspėjamas.

Ar galima išsiimti prekes iš namų Londono centre?

Galima, bet tai bus brangu. Reikės mažesnės mašinos, kurios įveiks „living street“ zonas. Ir reikės pašalinti įleidimo rampos (tail lift) galimybę, jei nėra kur pastatyti. Tai daug darbo.

Ką daryti, jei vairuotojas negali rasti vietos stovėjimui?

Jis stovi „ant šviesoforo“, gauna baudą. Geriau iš anksto susiplanuoti, kur jis galės palikti mašiną, jei ten bus ilgai. Londono stovėjimas viena brangiausių pasaulyje.

Ar saugu palikti prekes nepristatytas Anglijoje?

Geriau ne. Sandėliai turi savo taisykles, dažnai reikalauja išsiuntimo per 3 dienas, kitu atveju pradeda skaičiuoti saugojimo mokestį (storage charges), kuris gali būti šokinėjantis.

Kas jei prekės sugadintos įkrovimo metu?

Tada reikia užpildyti „protokolą“ (damage report) dar vietoje, kol vairuotojas neišvažiavo. Jei jis išvažiuoja be pastabų, vėliau niekas nepasakys, kas tai padarė. Transportavimas iš Londono turi būti dokumentuojamas kiekviena akimirka.

Ar galima derėtis dėl laiko (slot) pakeitimo?

Kartais taip, jei tinklai nėra užpildyti. Tačiau didelio „retailer“ (parduotuvių tinklų) sandėliai tokio dalyko nedaro. Jie tiki, kad pasaulis sukasi apie juos. Ten tiesiog tenka laukti.

Kuo „White Van“ skiriasi nuo sunkvežimio?

Baltas furgonas gali važiuoti daugiau vietų, bet turi mažesnį svorį. Jei turi 2 tonas, jis nebeiškels. Reikia tiksliai žinoti svorį, nes Anglijoje stogai dažnai pasiekia 2 metrus, ir aukštas krovinys neužlips.

Ar reikia mokėti už įvažiavimą į Londono zoną (Congestion Charge)?

Taip, jei važiuoji į centrą. Tai papildoma sąskaita, kurią dažnai pamirštama paskaičiuoti. Patikrink, ar tavo maršrutas įeina į tą zoną, ar galima apeiti.

Kelionė į Lietuvą – keltai, uostai ir kiti naktiniai siaubai

Kurį uostą geriau rinktis – Dover, Harwich ar Immingham?

Dover greičiausias į Kontinentą (Kalė/Dunkerka), bet ten didžiausios eilės. Harwich (į Hoek van Holland) ramiau, bet ilgiau važiuoti. Immingham šiaurėje, tinka jei esi šiaurės Anglijoje. Transportavimas iš Londono paprastai eina per Dover, bet jei ten chaosas, kartais verčia važiuoti per Hullą. Aišku, tai laiko klausimas.

Ar galima nusipirkti bilietą keltui tiesiog prie rampų?

Nebegalima. Reikia rezervacijos. Jei vairuotojas atvažiuoja be bilieto, jo neįmes. Naktinis reisas ypač. Aš visada stengiuosi bilietus turėti prieš dieną, nors kainos gali svyruoti (kaip bitkoinas, tik blogiau).

Kas nutinka, jei vairuotojas prapleška valandą poilsiui taisyklingai?

Jis gali pavėluoti į keltą. Tada reikia keisti bilietą. Tai kainuoja pinigus. Be to, vairuotojai dažnai tingiai naudoja tachografą (tikras dalykas), bet draudžiama. Rizikuoji baudom, jei jų pagauta.

Kaip ilgai reikia laukti patikros uoste?

Jei esi „random“ atrinktas – gali būti ir 4 valandos. Migrantų krizė daro savo – jie tikrina sunkvežimius su rentgeno arba šunimis. Negali nieko nuo to užsisaugoti. Tiesiog laukiam.

Ar keltuose yra maistas vairuotojams?

Yra, bet brangus. Dauguma vairuotojų turi savo užkandžių (duonos, dešros). Kartais uoste nėra netgi vietos pailsėti, todėl keltas – vienintelė vieta ištiesti kojas.

Kas daryti, jei jūra audringa ir keltas nebevažiuoja?

Lauki. Tai kometos atvejis (retas, bet įvyksta). Tada reikia rasti viešbutį arba miegoti kabinete. Klientai pyksta, bet aš negaliu valdyti jūros.

Ar saugu važiuoti naktimis per Angliją?

Saugu, keliai geri, bet ypač daug kamščių naktimis prie aplinkkelių (M25). Be to, yra pavojus, kad gali būti apiplėštas (krovinys), bet tai dažniau būna su brangiais automobiliais ar cigaretėmis. Paprastaiems kroviniams tik pavojus, kad sulaips prieš keltą.

Ar reikia mokėti už privažiavimą prie uosto?

Daugelyje uostų tai nemokama, bet kai kur (pvz., Dublinas ar kiti) yra mokesčiai. Anglijoje paprastai įėjimas į Doverį nemokamas, bet stovėjimas už laiku brangu.

Kas jei vairuotojas susirgo ne kelio metu?

Tai problema. Reikia kvieti greitąją pagalbą (angliškai ambulance). Jis negali važiuoti toliau. Tada reikia rasti kitą vairuotoją arba pervežti prekes į kitą mašiną. Tai trunka dienas.

Kaip pasiruošti vairuotoją kelionei?

Jis turi turėti pasą, vairuotojo pažymėjimą, kortelę. Po Brexit mums reikia vizos arba leidimo, kuris vadinasi „Standard Visitor“ (kaip turistui), nors važiuooji dirbti. Be to, negali dirbti Anglijoje (pakrauti/iškrauti) be leidimo, todėl tenka naudoti britų vairuotojus arba samdyti „haulier“ stebėtoją (tai keistas dalykas, bet taip reikalauja įstatymai).

Kainos, pinigai ir kodėl viskas brangsta (nepatogios tiesos)

Kodėl transportavimas iš Londono taip brangus dabar?

Pirmiausia – degalai. Antra – trūkstamas vairuotojų. Trečia – biurokratija. Angliškai stovėjimai brangūs, ir kiekviena valanda prideda prie sąskaitos. Be to, svaro kursas nebe toks pat patogus. Tiesiog tiek daugiau kaštų.

Ar galima gauti nuolaidą, jei daug vežu?

Tikrai. Jei turi 5-10 krovinių per mėnesį, gali derėtis dėl fiksuotos kainos. Bet su vienu kroviniu sunku kažką gauti, nes maržos čia nėra didelės.

Kas toks „fuel surcharge“?

Tai degalų priedas, kuris svyruoja priklausomai nuo degalų kainos rinkoje. Jei degalai brangsta – priedas didėja. Negalima jo išvengti, visos įmonės taip daro.

Ar galima apsikeisti pinigais su vairuotoju?

Nerekomenduoju. Apsikeitimo kursas bus baisus. Geriau pervesti į sąskaitą arba suteikti grynaisiais, jei tikrai būtina (pvz., maitinimui), bet tik susitarus.

Ką daryti, jei klientas atsisako mokėti pristatymą?

Mes laikom prekes sandėlyje (kol nebus sumokėta). Mokėjimo sąlygos paprastai būna 7-14 dienos išankstinio mokėjimo arba iki išvykimo. Negaliu rizikuoti vežti tą kravinį, jei nėra pinigų.

Ar įeina į kainą draudimas?

Įeiną įprastas, bet ribotas (dažniausiai 10-20 tūkst. eurų). Jei turi brangesnį krovį, privalai pasakyti. Karta klientas nepranešė apie 50 tūkst. vertės įrangą, dingo visas krovinys (nelabai žinau kaip, bet tikrai dingo), ir jam išmokėjo tik mažą dalį.

Kodėl kaina pasikeitė praėjus savaitei?

Kai kurios įmonės paskaičiavo blogai, kai kitoms – atsirado papildomi reikalai su muitine. Arba tiesiog keitėsi kuro kaina. Aš stengiuosi laikyti kainas stablias, bet kartais tenka kelti. Tai verslas.

Ar verta rinktis pigiausią pasiūlymą?

Niekada. Pigu pigiau, bet tuomet gali gaivt tą, kas nebevažiuoja. Jei vienas prašo 1000, o kitas 600, suprask, kad 600 tikrai kažką praleido arba turi seną sunkvežimį, kuris sugirs viduryje kelio.

Kas yra demurrage ir detention?

Demurrage – bauda uoste už vėlavimą. Detention – bauda už konteinerio laikymą per ilgai. Jei tu laikai konteinerį savaitę, o susitarėsi 3 dienas, gausi didžiulę sąskaitą.

Realios problemos ir kaip iš jų išsisukti (kai viskas ne taip)

Kas daryti, jei sunkvežimis sugedo?

Tą patį, kas ir su bet kokiu automobiliu – kviečiam techniną pagalbą. Tik čia sunkvežimiuose ne visi mechanikai gali sutaisyti sunkią mašiną. Kartais reikia vežti dalis. Tai gali užtrukti 2 dienas.

Ar galiu atšaukti siuntą paskutinę minutę?

Gali, bet turi mokėti. Vairuotojas jau gali būti kelyje, arba bilietas nupirktas. Atšaukimo mokestis dengia nuostolius.

Kas jei prekės atkeliauja sužeistos (broken)?

Tada reikia fotografuoti, rašyti pretenziją (claim) draudimo kompanijai. Būtinai išpakuoti patikrinti, kai vairuotojas dar ten yra. Vėliau niekas nepasakys, kad tai atvyko taip.

Ką daryti, jei klientas atiduoda neteisingą adreso detalę (pvz., nėra firmos pavadinimo)?

Siuntėjas turi tai pataisyti. Jei negali, gali reikėti rasti naują gavėją arba gražinti atgal. Negali būti, kad vairuotojas žaidžia detektyvą mieste.

Kaip elgtis su agresyviu apsauga sandėlyje?

Nebandyk juos įnikti. Reikia kalbėti ramiai, jei reikia – skambinti man. Aš pačiam teko kalbėtis su angliškais apsaugininkais, kurie tik mokėjo sakyti „no entry“. Kartą teko palaukti valandą, kol ateis vadybininkas. Tiesiog kantrybė.

Ar turiu būti susitikęs su vairuotoju asmeniškai?

Nebūtina. Dabar viskas vyksta per telefoną. Žinoma, jei esi sandėlyje, gali pažiūrėti ar visai gerai. Bet tai nebūtina sąlyga sėkmingiam transportavimui iš Londono.

Kas daro šią darbą tokią sunkią?

Žmonės. Vienos žino ką daro, kitos ne. O tas, kas sujungia sandėlį Anglijoje ir klientą Lietuvoje, turi būti atsakingas ir kantrus. Be to, Anglija tiesiog toli, tai juk ne Lenkija, kur važiuoji 3 valandas ir grįži.

Trumpai tariant, transportavimas iš Londono nėra tiesiog „nuo A iki B“. Yra daug tarpinių žingsnių, kuriuos reikia užtikrinti. Nėra idealios įmonės, visame kas nors trūksta, bet jei pasiruoši gerai – viskas gerai baigsis. O jei ne – na, tuomet mano telefonas visada veiks ir aš padėsiu išspręst tą bėdą, kiek galiu. Sėkmės kelyje (ar uoste).