Vežame 24 metus
+370 606 04300

+4456 0156 4237

Skambink kasdien 8-22 val.

Kiekvieną dieną vežam į Angliją ir iš Anglijos krovinius, perkraustymo paslauga

Patarimai siuntinių gabenimui iš Jungtinės Karalystės: ką žinoti prieš siunčiant į Lietuvą

Vežame kiekvieną dieną

Patarimai siuntinių gabenimui iš Jungtinės Karalystės: ką žinoti prieš siunčiant į Lietuvą,  vežam kiekvieną dieną

Vežame nuo durų iki durų

Patarimai siuntinių gabenimui iš Jungtinės Karalystės: ką žinoti prieš siunčiant į Lietuvą  vežam nuo durų iki durų


Artimiausi išvykimai
į Angliją:

  • • Lapkričio 20 dieną, penktadienį, šiandien
  • • Lapkričio 21 dieną, šeštadienį, rytoj
  • • Lapkričio 22 dieną, sekmadienį, poryt
  • • Lapkričio 23 dieną, pirmadienį, užporyt
iš Anglijos:
  • • Lapkričio 20 dieną, penktadienį, šiandien
  • • Lapkričio 21 dieną, šeštadienį, rytoj
  • • Lapkričio 22 dieną, sekmadienį, poryt
  • • Lapkričio 23 dieną, pirmadienį, užporyt


    • ● Vežame nuo durų iki durų.
      ● Paimame iš visos Lietuvos ir visos Anglijoje.
      ● Vežame kiekvieną savaitės dieną.
      ● Išvykstame maršrutu: visa Lietuva - Lenkija - Vokietija - Olandija - Belgija - Prancūzija - visa Anglija..
  • Keleivius vežame į Angliją patogiais mikroautobusais ir autobusais (nemokamas bagažas iki 30 kg.)

    Lietuva → Anglija kaina nuo 130€/130£
    Anglija → Lietuva kaina nuo 130€/130£

    Siuntas vežame į Angliją

    Siuntos kaina nuo 35€/35£ (tašė, krepšys, lagaminas, dėžė, laiškas). Kaina priklauso nuo siuntos dydžio, svorio, paėmimo ir pristatymo vietos.

    Krovinius vežame į Angliją

    Krovinių kaina kaina nuo 35€/35£. Kaina priklauso nuo krovinio dydžio, svorio, paėmimo ir pristatymo vietos. Tarptautinio perkraustymo paslaugos.

    Patarimai siuntinių gabenimui iš Jungtinės Karalystės: ką žinoti prieš siunčiant į Lietuvą

    Įvadas

    Per 20+ metų tarptautiniuose pervežimuose mačiau visko: siuntinius, kurie atkeliavo kaip nauji, ir tokius, kuriuos reikėjo atspėti iš lipdukų krūvos. Patarimai siuntinių gabenimui iš Jungtinės Karalystės nėra apie gražias eilutes internete, o apie tai, kas nutinka po užsakymo: adresas, pakuotė, muitinė, PVM, sekimas, grąžinimai ir kartais ilgas laukimas prie telefono. Čia rašau be blizgesio – kaip kalbėčiau klientui per žinutę, kai reikia greitai suprasti, kur gali užstrigti.

    DUK

    Patarimai siuntinių gabenimui iš Jungtinės Karalystės prieš užsakant kurjerį

    Kokie patarimai siuntinių gabenimui iš Jungtinės Karalystės atrodo paprasti, bet gelbsti nuo problemų?

    Pirmas dalykas – nepatikėk vienu lipduku. Nufotografuok daiktą prieš dėdami į dėžę, pasverk, išmatuok, užrašyk tikrą vertę. Jei pirkai iš eBay, palik screenshotą. Daug bėdų prasideda nuo minties: „o kam čia tas HS kodas, daiktas juk paprastas“. Tikri patarimai siuntinių gabenimui iš Jungtinės Karalystės dažniausiai yra nuobodūs, bet nuobodumas čia reiškia mažiau kvietimų iš muitinės. Ir taip, kartais reikia tiesiog paskambinti pardavėjui, nors visi nori viską spręsti mygtuku.

    Ar verta pirkti iš JK internetinių parduotuvių, kai siunčiama į Lietuvą?

    Verta, bet ne automatiškai. Jei daiktas pigesnis 10–20%, o pristatymas brangus, jau gali būti, kad „akcija“ išgaruoja. Aš visada žiūriu į galutinę sumą: prekė, siuntimas, PVM, muitinės tvarkymo mokestis ir laikas. Kartais Lietuvoje arba Lenkijoje tas pats daiktas išeina ramiau. Ypač su elektronika, nes garantinis aptarnavimas per sieną gali virsti mažu romanu.

    Kodėl adresas ir telefono numeris kartais svarbesni už pačią dėžę?

    Nes kurjeris gali turėti gerą dėžę, bet blogą adresą – ir viskas stovi. JK postcode kartais atrodo kaip šifras, o Lietuvoje dar pridėkime kaimo gatvę be namo numerio. Telefonas ir el. paštas nėra formalumas, ypač kai reikia sumokėti PVM ar patikslinti muitinės duomenis. Jei siuntinys buvo nusiųstas su klaidingu numeriu, pradeda šokti nervai. Aš visada prašau klientų duoti ir gavėjo, ir pirkėjo kontaktus.

    Ką daryti, jei pardavėjas siūlo „too good to be true“ siuntimą?

    Jei atrodo per gražu, paprastai kažkas kvepia ne kavos pupelėmis. Gali būti, kad siuntimas pigus, bet be normalaus sekimo, be draudimo arba su keistais muitinės duomenimis. Po Brexit tokie „maži triukai“ greitai brangiai kainuoja. Klausk tiesiai: ar yra tracking number, ar deklaracijoje bus tikra vertė, kas moka PVM. Jei pardavėjas vengia atsakyti, geriau neiti į tą pievą.

    Ar mažas siuntinukas iš Londono visada keliauja taip pat kaip didelis?

    Ne, ir čia prasideda juokingiausia dalis. Maža dėžutė gali būti sunki, o didelė – lengva, bet kurjeriai skaičiuoja tiek svorį, tiek tūrį. Standartinė formulė dažnai eina per ilgį × plotį × aukštį / 5000, nors kiekvienas vežėjas turi savo niuansų. Todėl 30 cm dėžutė su metaline dalimi gali kainuoti kitaip nei megztas megztinis dideliame maiše. Logistikoje dydis ne visada reiškia tą, ką rodo akys.

    Patarimai siuntinių gabenimui iš Jungtinės Karalystės dokumentams ir muitinei

    Kada patarimai siuntinių gabenimui iš Jungtinės Karalystės susiduria su PVM ir muitu?

    Čia viskas šiek tiek bjauriau nei prieš Brexit. Į Lietuvą importuojant prekes iš JK dažniausiai atsiranda PVM, Lietuvoje standartiškai 21%, jei nėra specialios schemos ar išimties. Muitas gali atsirasti, kai prekių vertė viršija apie 150 €, bet tarifas priklauso nuo prekės tipo. Dar būna muitinės tarpininkavimo mokestis, dažnai apie 10–40 €. Aš ne visada žinau 100%, kaip konkrečią prekę klasifikuos HMRC arba Lietuvos muitinė, todėl geriau nedramatizuoti ir turėti dokumentus.

    Kas yra HS kodas ir kodėl visi jo bijo?

    HS kodas yra prekės kalba muitinei. Ne „senas fotoaparatas“, ne „vaikiškas žaislas“, o konkretus kodas, pagal kurį sprendžiama, koks PVM, muitas ar apribojimai taikomi. Jei kodas neteisingas, siunta gali sustoti, o paskui visi klausia, kodėl taip ilgai. Pavyzdžiui, avalynė, elektronika, tekstilė ir atsarginės dalys turi skirtingus kelius. Sąskaita faktūra (tiksliau, muitinės deklaracija, ne sąskaita) be kodo dažnai atrodo kaip raštas orui.

    Ar reikia EORI numerio, kai siunčiuosi asmeninį daiktą?

    Asmeniniam siuntiniui dažniausiai ne, bet verslui – jau kita istorija. Jei perkate ar parduodate prekes reguliariai, EORI numeris gali tapti būtinybe, ypač kai reikia oficialios importo procedūros. Kartais kurjeris tvarko paprastus atvejus per savo sistemą, bet tai nereiškia, kad visada taip bus. Jei siuntate komercinę siuntą kaip fizinis asmuo, gali kilti klausimų. Čia geriau pasitikrinti su muitine arba brokeriu, nes spėliojimai brangūs.

    Kodėl sąskaita faktūra nebūna tiesiog popierius?

    Nes popierius kartais sulaiko siuntą greičiau nei plyta. Jei nėra aiškios vertės, pirkėjo, pardavėjo, prekės aprašymo ir siuntimo sąlygų, muitinė pradeda klausti. Buvo atvejis, kai vyras iš Kauno pirkė naudotą fotoaparatą iš Birmingamo, o sąskaitoje buvo parašyta tik „camera“. Tai nieko nepasako: naujas, naudotas, 80 svarų ar 800 svarų? Todėl dokumentai turi būti nuobodžiai tikslūs. Jei jau žiūri dokumentus, muitinės deklaracijos skyrius yra ta vieta, kur dažniausiai stringama.

    Ką reiškia DDP ir DAP, ir kodėl dėl to ginčijamasi?

    DDP reiškia, kad pardavėjas ar siuntėjas susitvarko mokesčius iki pristatymo. DAP reiškia, kad gavėjas dar turi susimokėti PVM, muitą ar tarpininkavimo mokestį. Skamba paprastai, bet realybėje žmonės pamato kainą internete ir mano, kad ji galutinė. Po to prasideda: „kodėl man reikia mokėti dar?“ Blogos įmonės kartais tyčia painioja šiuos terminus, kad atrodytų pigiau. Prieš užsakant reikia aiškiai matyti, kas ką moka.

    Kainos, terminai ir kurjeriai: ką realiai mato klientai

    Kodėl pigiausias kurjeris ne visada yra pigiausias variantas?

    Pigiausias pasiūlymas dažnai turi plonų pagrindą. Gali trūkti gero sekimo, draudimo, aiškaus pristatymo lango arba normalios klientų aptarnavimo linijos. Jei siunta užstringa, taupymas greitai pavirsta telefonu po telefono. Kartais brangesnis DHL, UPS, DPD ar specializuotas pervežėjas išeina ramiau, nes bent žinai, kas atsako. Aš ne sakau, kad pigiai niekada neverta, tik nelygink vien lipduko kainos.

    Kiek realiai trunka siunta iš Mančesterio ar Birmingamo į Vilnių?

    Jei viskas gerai, mažas siuntinys gali atkeliauti per 3–7 darbo dienas, ekspresinis variantas kartais per 1–3 dienas. Bet „realiai“ reiškia, kad gali būti savaitgalis, muitinė, šventės, sandėlio eilė ar vairuotojų trūkumas. Paletės dažnai juda lėčiau, ypač jei reikia surinkti pilną krovinį. Iš Londono į Kauną kartais būna greičiau nei iš mažo miestelio į mažą miestelį. Čia jau ne logistika, čia britiškas oras ir žmogiškas faktorius.

    Kodėl sekimo numeris rodo „delayed“ ir niekas nepaaiškina kodėl?

    Nes „delayed“ kartais yra mandagus žodis nežinau-kas-nutiko. Gali būti oro sąlygos Doverio uoste, eilė Zeebrugge, muitinės patikra, klaidinga etiketė arba tiesiog perpildytas terminalas. Didieji kurjeriai ne visada siunčia gražius paaiškinimus, kol situacija nepasikeičia. Mano patarimas: palaukti 24–48 valandas, tada rašyti ne bendru tekstu, o su tracking number, užsakymo data ir kontaktiniu telefonu. Taip atsakymas ateina žymiai greičiau.

    Kada verta rinktis paletę, o ne mažą dėžę?

    Paletė turi prasmę, kai daiktas sunkus, didelis arba trapus. Standartinė EUR paletė yra apie 1200 × 800 mm, o kaina JK–Lietuva dažnai svyruoja nuo 120 iki 350 £, priklausomai nuo svorio ir maršruto. Jei siunčiate variklio dalį, baldą ar kelias dėžes kartu, paletė saugesnė. Bet ji turi būti tvarkingai apkrauta, apvyniota ir turėti šakutės įvažiavimą iš visų reikiamų pusių. Kitaip krautuvų vairuotojas jūsų nekels pirštinėmis.

    Ar galima susitarti dėl pristatymo dienos, kai dirbi iki vakaro?

    Galima bandyti, bet negarantuoju. Kai kurie kurjeriai siūlo pristatymo lango pasirinkimą, SMS žinutes arba depot pickup. Jei dirbate iki 18:00, geriau iškart žiūrėti, ar galima siunta nukreipti į punktą. Kartais kaimynas priima, kartais ne, o palikti prie durų brangiam siuntiniui – ne pati geriausia idėja. Aš visada prašau klientų įjungti pranešimus telefone. Nes stovėti namie visą dieną dėl siuntos iš Leeds nėra linksma.

    Pakavimas, draudimas ir keisti daiktai

    Kaip pakuoti siuntinį, kad jis atlaikytų kelią per Doverį ir Zeebrugge?

    Naudokite tvirtą dėžę, geriausia dvigubo kartono, ir nepalikite tuštumų viduje. Kampai turi būti sustiprinti, lipdukai gerai priklijuoti, o senos etiketės nuimtos. Trapūs daiktai turi būti atskirai apsaugoti, ne tik įmesti į burbuliukų plėvelės kalną. „Fragile“ užrašas nereiškia, kad kas nors elgsis su dėže kaip su tortu. Jei daiktas vertingas, darykite nuotraukas prieš pakavimą ir po pakavimo. Tai vėliau labai padeda ginčuose.

    Kada draudimas tikrai vertas tų kelių svarų?

    Jei siuntinio vertė viršija 100–150 £, aš jau rimtai svarstau draudimą. Ypač kai tai elektronika, instrumentai, originalios dalys ar daiktai, kurių nebegalima lengvai nusipirkti. Bet draudimas nėra burtažodis – reikia įrodymų: čekio, ekrano kopijos, nuotraukų, kartais net banko išrašo. Kai kurios sąlygos neapima baterijų, skysčių ar netinkamo pakavimo. Neapsidraudžiu dėl 12 svarų marškinėlių, nebent jie turi sentimentinę vertę, o tai jau kita tema.

    Kokius daiktus geriau visai nesiųsti arba siųsti tik žinant riziką?

    Mėsą, pieną, vaistus be dokumentų, alkoholį virš limitų, tabaką, fejerverkus, oro balionėlius su dujomis – čia jau raudona zona. Taip pat atsargiai su naudotais drabužiais dideliais kiekiais, kosmetika, maisto papildais ir augalais. Muitinė gali klausti ne tik „kas tai?“, bet ir „kodėl?“. Jei siunčiate dovaną šeimai, vis tiek reikia sąžiningo aprašymo. Dovanos statusas neatveria maginių vartų.

    Kodėl baterijos, kvepalai ir alkoholis taip erzina logistikos žmones?

    Nes jie nėra paprasti daiktai, nors pirkėjas mato tik gražią dėžutę. Baterijos, ypač ličio, gali turėti ADR reikalavimus. Kvepalai ir alkoholis yra degūs skysčiai, todėl ne kiekvienas kurjeris juos veža oro transportu ar paprastu maršrutu. Jei pakuotė протека, problema plinta ne tik jūsų siuntai. Šiaip aš ir pats nebenoriu matyti kvepalų balos furgone, užtenka vieną kartą užuosti. Todėl čia geriau klausti prieš perkant.

    Ką daryti, jei gavus siuntinį dėžė suplėšyta?

    Pirmiausia nefotografuokite tik gražaus daikto, jei viskas atrodo gerai. Nufotografuokite dėžę, lipdukus, pakavimo medžiagas ir pažeidimą iš karto. Jei žala aiški, darykite pretenziją per 24 valandas, nes vėliau kurjeriai mėgsta sakyti, kad taip ir gavote. Neišmeskite pakuočių bent kol baigsis pirmas bendravimo etapas. Jei pirkote iš pardavėjo, dažnai patogiau rašyti jam, nes jis turi sutartį su siuntėju.

    Grąžinimai, eBay, Vinted ir smulkūs pirkimai

    Kodėl grąžinimai iš JK parduotuvių kartais kainuoja daugiau nei pats daiktas?

    Nes grąžinimas nėra tas pats, kas paprastas siuntimas atgal. Reikia grąžinimo etiketės, eksporto deklaracijos, teisingo prekės aprašymo ir kartais dar kartą spręsti PVM klausimus. Kai kurios parduotuvės siūlo „free returns“, bet tik JK viduje, ne į Lietuvą. Todėl prieš perkant drabužius ar batus reikia pasitikrinti dydžių lentelę, ne tik tikėtis stebuklo. Kartais pigiau palikti daiktą ir parduoti jį čia.

    Ar Vinted ar eBay pardavėjai visada sąžiningai nurodo siuntimo kainą?

    Ne, ir čia reikia būti budriam. eBay dažniausiai turi aiškesnę sistemą, nors ir ten būna pardavėjų, kurie sumažina deklaraciją arba pasirenka be sekimo. Vinted situacija dar labiau priklauso nuo konkretaus žmogaus. Jei siuntimo kaina neįprastai maža, klauskite, kaip siunčiama ir ar bus tracking. Sąžiningas pardavėjas neįsižeis. Nesąžiningas pradės pasakoti ilgą istoriją, ir tai jau signalas.

    Kaip elgtis, kai siuntinys grįžta atgal į Leeds ar Manchester?

    Pirmiausia neignoruokite žinutės, kad siunta grįžta. Kartais ją dar galima nukreipti į sandėlį, punktą arba naują adresą, bet laikas būna trumpas. Jei grąžinama pardavėjui, susisiekite su juo dėl kompensacijos arba pakartotinio siuntimo. Jei siuntėjas esate jūs, ruoškitės papildomam siuntimo mokesčiui. Sandėliavimo kaštai taip pat gali augti, ypač pas kurjerius. Čia geriau veikti tą pačią dieną, ne „pirmadienį kažkada“.

    Kodėl kartais geriau atsiimti siuntą pašte ar depoe nei laukti kurjero?

    Nes kartais laukimas namuose kainuoja daugiau nervų nei kelionė iki punkto. Jei dirbate, gyvenate bute be lifto arba turite šunį, kuris mano, kad durų skambutis yra karas, depot pickup gali būti geresnis. Reikės asmens dokumento, sekimo numerio ir kartais apmokėtų muito/PVM mokesčių. Privalumas tas, kad gaunate siuntą konkrečioje vietoje, ne prie durų. Tik pasitikrinkite darbo valandas, nes kai kurie punktai užsidaro anksčiau, nei norėtųsi.

    Ar verta naudotis tarpininku, kuris priima siuntas JK sandėlyje?

    Verta, jei perkate iš vietų, kurios nesiunčia tiesiai į Lietuvą, arba norite sujungti kelis užsakymus į vieną siuntą. Geras tarpininkas gali perpakauti, sumažinti tūrį, patikrinti etiketes ir duoti tvarkingą deklaraciją. Blogas tarpininkas gali pridėti savo mokestį, prastai supakuoti arba pavėluoti su informacija. Prieš naudojantis reikia žiūrėti kainas: saugojimas, konsolidacija, pakavimas, siuntimas. Jei viskas susideda į didelę sumą, gal tiesiog geriau pirkti ten, kur siunčia tiesiai.

    Išvada

    Geriausi patarimai siuntinių gabenimui iš Jungtinės Karalystės yra labai paprasti: tikra informacija, tvarkinga pakuotė, aiškūs dokumentai ir realus planas, ką daryti, jei kažkas stringa. Po Brexit JK siuntos į Lietuvą nėra katastrofa, bet tai nebėra tas senas „nusiųs ir bus“. Jei pirksite ar siųsite atsakingai, dažniausiai viskas baigiasi normaliai. O jei kažkas atrodo per pigu, per greita ar per neaišku – sustokite, paklauskite, pasitikrinkite. Ramumas čia sutaupo daugiau nei skubėjimas.

    Užsakyk nemokamą skambutį Perskambinsime per 3 min į bet kurios šalies telefono numerį nemokamai.


    Vykdomas užsakymas…

    Vykdomas užsakymas…
    Užsakymas priimtas!

    perskambinsime jums per 3 minutes

    Klaida!

    Šiuo metu užsakymo priimti negalime, babandykite vėliau.