Patarimai saugiam perkraustymui į Jungtinę Karalystę: patirtis, beviltiškumas ir viltis

Na gerai, sėskite čia, išgirsit tiesą. Be jokių gražių žodžių, kuriuos skaitote reklamose. Dirbu tiek, kad prisimenu, kai sienų nebuvo, o vairuotojai turėjo kalbėti lenkiškai, jei norėdavo suprasti ką nors sandėlyje. Perkraustymas į Jungtinę Karalystę (Angliją, kaip visi sakome) dabar yra visai kitas reikalas negu prieš penkerius metus. Brexit suvisozino viską taip, kartais net pats nežinau, koks dokumentas ryte bus reikalingas – tas pats ar naujas.

Jei jums reikalingi realūs, praktiški ir griežti patarimai saugiam perkraustymui į Jungtinę Karalystę, esčia vietoje. Nerašysiu jums apie tai, kaip stebėti rytų saulę kelyje. Rašysiu apie tai, kas nutinka, kai 10 tonų sunkvežimis su jūsų turtu stovi priešais Doverį, o muitininkas atrodo taip, lyg būtų nusivylęs gyvenimu. Čia bus apie rizikas, apie tai, ką nepakelti, ir kodėl pigiausios pasiūlymos paprastai baigiasi teisme. Taigi, kviečiu pasiruošti, nes čia bus lietus, druska ir daug biurokratijos.

Brexit ir dokumentai – kur dingo tas paprastumas?

Ar tikrai reikia tiek daug dokumentų dabar?

Labai taip. Anksčiau buvo tiesiog – pakrovei ir važiuoji. Dabar? Dabar reikia deklaracijos (transfer of residence), kurią užpildyti gali tik specialistas, jei nenorite gauti baudos. Tiesa, galiu pats pasakyti, kartais pasidaro situacija, kai dokumentų taip daug, kad pradeda trūktat rankų juos laikyti. Viską reikia turėti tris kopijas. Vieną duodate vairuotojui, vieną sau, o vieną... na, geriau turėkite ir trečią. Be šios deklaracijos gali būti, jog mokėsite PVM už visus daiktus, o tai atės brangiai, ypač jei vežate brangius baldus ar techniką.

Kas su viza ar darbo leidimu?

Klausiate įdomiai. Jei esate ES pilietis, dabar reikia kažką tinkamo. Ar tai „Settled Status“, ar darbo vizą. Vairuotojas gali neįleisti jūsų į šalį, jei pamatys, kad dokumentų nėra. Buvo atvejis, kai vienas klientas važiavo gyventi pas sūnų, o sūnus buvo užmirštas jį įtraukti į „family visa“ aplikaciją. Gaištas 4 valios pasieniečių kelyje. Kas yra labai erzinančia. Patikrinkite vizas du kartus, o dar geriau – tris. Niekas nenori stovėti ant Londono kelio ir galvoti, kur klaida.

Ką daryti su transporto priemonių registracija?

Tai nuobodus dalykas. Jei vežate mašiną, turite 6 mėnesius ją užsiregistruoti JK. Manyčiau, kad tai lengva, bet... (Žinau, čia daugumos klysta). Jums reikės MV1 formos, draudimo Anglijoje (ne Lietuvoje!) ir mokesties už numerius (DVLA). Jei to nepadarysite, mašiną gali konfiskuoti. O tada atsisveikinate su automobiliu arba mokate didelę baudą, kad ją gautumet atgal. Geriau užduokite klausimą broliukui iš Dromo, kuris tai jau išgyveno.

Ar galima vežti gyvūnus be „pet passport“?

Negalima. Absoliučiai ne. Mikročipas, pasas, vakcinos. Be to, dabar reikia gyvūno sveikatos pažymą, kuri turi būti pasirašyta ne anksčiau kaip prieš 10 dienų išvykimo. Būna, kad žmonės supainioja terminus. Vieną kartą važiavome su šuniu, ir pažyma buvo sena po dvi dienas. Teko grįžti? Ne, tiesiog laukėme 10 valų pasienio punkte kol veterinaras atvyko. Tai nervu daužo. Nenuokopiai šitų taisyklių, jei nenorite, kad jūsų augintinis būtų izoliuotas.

Ar daiktus tikrina muitinė taip griežtai?

Kartais taip, kartais ne. Dependiška nuo to, koks muitininkas pakėlęs ryte. Jei atrodote įtartai arba vairuotojas nesugeba papasakoti, kas viduje, gali būti pilnas patikrinimas. Ir tada stovių tie dėžės ir spėjote. Ypač jei vežate maistą. Vieną kartą rado nelegalą mėsą (dešrelės iš Lietuvos), tai visą krovinį nukreipė į dezinfekciją. Kainavo klientui papildomai 200 svarų. Taigi, jei ieškote patarimai saugiam perkraustymui į Jungtinę Karalystę, tai vienas pagrindinių – nevežkite maisto, jei tai ne džiovinta duona.

Kas daryti, jei privalomą deklaraciją užpildžiau neteisingai?

Būkite nusiraminkę, viskas neišvengiama, bet gali brangiai kainuoti. Jei klaida nedidelė, pavyzdžiui, svorio nukrypimas, tikriausiai praeis. Bet jei nurodėte, kad daiktus naudojote daugiau nei 6 mėnesius, o iš tiesų nupirkote prieš savaitę tai... gausite Mokesčių tarnybos laišką. O ten baudos už neteisingą deklaravimą didelės. Geriau pasakykite tiesą iš karto, nei mėginkite išsisukt. Dirbu šioje srityje 20 metų ir matau, jog meluojant dažniau gaunasi blogiau.

Pakavimas ir daiktai – kaip neblogai visa sugriauti?

Kokia dėžės talpa optimali?

Na, matyt, dauguma žmonių renkasi tas didelias, „knygų“ tipo dėžes. Klausimas: kodėl jūs ją bandote užpildyti virtuvės komplektais ir knygomis vienu metu? Tai per sunku. Toliau nebežinau, kas vyksta galvose, kai ką nors deda į dėžę 40 kg svarų. Optimalu yra 20-30 kg. O tada vairuotojas nekeikia, o jūsų nugaros lieka sveikos. Stiprios dėžės – tai pusė sėkmės. Nenaudokite senų prekybos centrų dėžių, jos susilydo per pirmąjį posūkį Anglijoje.

Ar reikia inventoriaus sąrašo (packing list)?

Būtinai. Be jokio abejojo. Jis turi būti detalus. Ne „baldai“, o „sofa, 2viet., odinis, rudas, 200x90 cm“. Muitininkai mėgsta tikslumą. Jei sąrašas bus per dauginis, jie nežiūrės. Jei per retas – pradeda klausti „o kas čia per didelis dėžėje?“. Buvo atvejis, kai vyras užrašė „asmeniniai daiktai“ ir viskas. Viskas buvo iškrauta ant asfalto ir patikrinta po truputį. Truko tai 6 valandas. Rašykite sąrašą gerai.

Kokias medžiagas naudoti daiktų apsaugai?

Burbulų plėvelė (bubble wrap) auksas. Stiprokas kartonas, putos, užpildai. Nenaudokite laikraščių – jiškančios spaudos dėka daiktai bus nešvari (o dėl to gali būti problemų su fitosanitarija). Ir nepamirškite lipniajuosčio juostos. Vienas klientas bandė taupyti ir lipdė „skylių“ juosta. Viskas iškrito ant A1 magistralės. Sako, vis dar važiuoja kažkur jo indai ten. Tai ne gerai.

Ar saugu įdėti brangius dalykus į Bendrą dėžę?

Oj, kažkada žiūrėjau vieno kliento dėžę, kur buvo ir auksiniai grandinėlės, ir seni batų keliai. Ar galite įsivaizduoti? Brangias vertes reikia nešiotis su savimi (rankinis bagažas) arba specialiai pažymėti. Jei dingsta iš bendros dėžės, neįrodysite, kad ten buvo rolexas, jei anksčiau tai nenurodėte. Draudimas tokiems atvejams dažnai nedengia visos vertės. Būkite protingesni.

Kaip apsaugoti baldus nuo drėgmės?

Jungtinė Karalystė – tai drėgna šalis. Nieko nebežinau apie sausą orą ten. Reikia baldus uždengti stora plastiko plėvele, bet ne per daug glaudžiai, kad galėtų „kvėpuoti“. Jei uždarysite per gerai, pelėsis užaugs greičiau nei įsivaizduojate. Ypač odiniai baldai – jie sugeba sugriūti nuo drėgmės per savaitę. Naudokite drėgmės sugėriklius (silikagelį) dėžėse su drabužėmis ir knygomis. Tai pigus dalykas, bet išgelbės daug.

Ar galima vežti alkoholį ir cigaretes?

Galima, bet ribotai. 400 cigaretų ir kiek ten alaus (kažkiek litrų, tiksliai nebepasakysiu, tikrai nepamenu, reik pasitikrinti, bet 90 litrų vyno tikrai). Jei daugiau – tai mokesčiai. O mokesčiai JK yra dideli. Vienas vežė 200 litrų degtinės „savo poreikiams“. Muitinė pasijuokė, nustatė mokesčį, kuris buvo didesnis už jo buto nuomą. Ne veltui sakau, kad patarimai saugiam perkraustymui į Jungtinę Karalystę turi apirėti ir pinigus.

Kaip su transportavimu paveikslų ir meno kūrinių?

Tai pavojinga. Reikia specialių dėžių su karkasais. Negalima tiesiog apvynioti ant kilimo. Jei paveikslas brangus, reikia vertinimo iš eksperto prieš išvykstant. Be to, apdrausti. Ne kartą girdėjau istorijas, kaip paveikslai buvo įdrėskti arba sutriuškinti, kai sunkvežimis staigiai stabdėje. Dailės kūriniai – tai ne „just another box“. Juos reikia traktuoti kaip vaikus (o kartais juos saugoja geriau nei vaikus).

Ar verta naudotis profesionalių pakavimo paslaugomis?

Jei turite pinigų – taip. Jei neturite – mokytis. Dirbantys žmonės sužino, kaip padėti labai daug daiktų į mažą erdvę nesugraužiant jų. Bet jei darysite patys, pasirūpinkite nugarą. Ir neskubėkite. Vienai šeimai teko daryti antrąją kelionę, nes pirmąją kartą nieko nebuvo pažymėta, ir dėžės tiesiog „pasišoko“ iš sandėlio. Žinote, tokios situacijos įprastos, kai žmonės tingi užrašinėti numerius ant dėžių.

Organizacija ir logistika – kai kas nors užstringa

Kiek laiko užtrunka kelionė į Angliją?

Paprastai sakyčiau 3-4 dienos. Bet dabar? Kas žino. Ferija gali užeiti, kitą kartą gali būti eilės 6 valų prie „Terminal“. Brexit pasienio tikrinimas abi pusim trunka valandą-dvi. Tai nėra tas pats, kas važiuoti į Vokietiją. Planuokite laisvai. Geriau atvykti savaitę anksčiau į naują būstą ir gyventi tuščioje kambarioje, nei laukti, kur jūsų lova su šunumi važinėja kur nors netoli Londono oro uosto.

Ar geriau rinktis dalinį pilną konteinerį (LCL)?

Jei turite mažai daiktų – taip. Nors tada jūsų daiktai keliauja su kitų žmonių daiktais. Gali būti, kad jūsų dėžės bus apačioje. O tuomet aš nežinau... ar sugebėsime greitai iškrauti? Kartais stovi sandėlyje ir lauki kol kitas išsiveš savus daiktus. Tai brangu (už laiką sandėlyje mokama), bet pigiau nei užsisakyti pilną sunkvežimį. Tiesiog būkite kantrūs.

Kas daryti, jei vairuotojas negali rasti adreso?

Nedarykite to klaidos – duokite koordinates ir nuotraukas. Anglijos miestai kaip labirintai, ir gatvių pavadinimai kartai kartojasi po 5 kartus viename mieste. Pasitaikė, kad vairuotojas (lietuvis, darau prielaidą) važiavo į Londono centrą su 18 metrų sunkvežimiu. Negalima. Jis tiesiog užstrigo. Reikėjo mažesnio autobuso. Patikrinkite, ar gali didelis mašina užvažiuoti prie jūsų namų. Priešingu atveją turėsite nešti dėžes per pusę miesto.

Ar apdrausti daiktus būtina?

Būtina. Ir ne tik „bazinės“ apdraudimo. Skaitykite sutartį. Yra „viskas arba nieko“ draudimas, o yra „išskirtinis“. Jei jūsų indai sudaužomi, o draudimas neapima „lūžusių stiklo gaminių“, nesitikėkite kompensacijos. Dirbant šioje srityje matau, kad žmonės dažnai pasirašo neskaitydami. Tada skambina man ir verčia. Negaliu nieko padaryti. Sutarčių aš pakeisti negaliu.

Kas atsitinka, jei daiktai pasiekia, bet aš dar ne?

Tai dažna problema. Jūsų būsto nuoma prasideda tik po savaitės. Kur dėti sandėlyje? Jūs turite sumokėti už sandėliavimą. Anglijoje tai brangu. Pasirūpinkite iš anksto, ar galite palikti dėžes pas draugą arba pasirašyti sutartį su sandėliu. Negerai, kai sunkvežimis stovi prie jūsų namo ir vairuotojas klausia „kur statyti?“, o jūs neturite ką pasakyti.

Kaip pasirūpinti parkavimu iškraunant?

Jei gyvenate mieste (pavyzdžiui, Birmingeme ar Mančesterio centre), reikės vietos pažymėjimo (parking bay suspension). Be jo, jūsų sunkvežimis nuveš „stovėjimo aikštelė“ (clamp). O tai nemalonu. Reikia kreiptis į savivaldybę prieš 2 savaites. Vienas mano klientas tai pamiršo – gavo 300 svarų baudą vos per 20 minučių. Tai brangus išsileidimas.

Ką daryti, jei pažeista dėžė?

Nesirašykite priėmimo aktą (delivery note) su komentaru „viskas gerai“. Pažymėkite „pažeistas“. Net jei viduje galbūt viskas tvarkoje. Dėl to draudimas vėliau gali atsisakyti mokėti. Taisyklė paprasta: matote įbrėžimą – rašykite. Vairuotojai spaudžia, kad pasirašytum ir išvažiuotum, būna. Bet Jūs laikyk savo žemę, jie tiesiog nori eiti namo miegoti.

Ar galiu sekti savo krovinį realiu laiku?

Dabar technologijos leidžia taip padaryti (GPS). Bet ne visos kompanijos tai duoda. Ypač jei tai „brokeris“, kuris perleidžia užsakymą kitiems. Tada galite gauti atsakymą „mes nežinome, kur jis dabar, gal jis jau jūros perėjo“. Tai nervu užpyla. Patikrinkite, ar kompanija turi savo techniką ar tai tik tarpininkas. Geriau matyti tą tašką žemėlapyje, nei ginti.

Ar turėčiau palikti raktaus vairuotojui?

Kartais reikia, kad vairuotojas užpildytų T1 dokumentą sandėlyje. Bet patikite (arba patikrinkite) duotą asmens. Buvę atvejai (nepasakysiu kur), kai raktai dingdavo. Geriau susiderėkite, kad vairuotojus laukia jūsų atstovas arba pats ištikusią laiką. Niekas nenori rasti savo namų be durų.

Pinigai ir nelaimingi atsitikimai – kas realiai suskaičiuoja

Kiek kainuoja perkraustymas į UK?

Klausimas, į kurio negaliu atsakyti vienu sakinium. Nuo 1000 iki 5000 eurų (ar svarų). Priklauso nuo tūrio, atstumo (ar jūs gyvenate kažkur giliai Žemaitijoje ar Vilniuje), ar reikia pakavimo. Pigiausi variantai (toliau gatvės) dažnai pasidaro brangiausiai. Patarčiau klausti ne „kiek kainuoja“ o „kas įeina į kainą“. Skirtumas milžiniškas.

Kas yra „hidden costs“ (paslėpti mokesčiai)?

O, štai čia yra tas dalykas. Muitinės išlaidos (clearance fees), terminalo mokesčiai jūrų uoste, sandėliavimas jei vėluojate. Daugelis pasiūlymų atrodo pigūs, bet jie neįtraukia šitų dalykų. Jums paskambins ir sakys „mokėk 300 svarų, kitaip neduosime konteinerio”. Kas yra šantažas, bet legalus. Visada klauskite „ar kaina galutinė“.

Ar galiu susitarti dėl mokėjimo atvykus?

Nerekomenduoju. Geros kompanijos paprastai reikalauja 50% iš anksto, likusią dalį – prieš išsiuntant arba atvykus. Jei kur kas atsisako mokėti iki galo, daiktai gali likti įkaitais (lienas). Ir dėl to kažkas praranda laiką. Mokėkite už paslaugas, tai garantija, kad jums bus padaryta.

Kas daryti, jei dingo daiktas?

Pradėkite ieškoti iš karto. Rašykite pretenziją el. paštu, skambinkite. Draudimo kompanijai reikia įrodymų (nuotraukos, sąrašas). Negerai, jei pradėsite skambinti po mėnesio. Tada jau niekas nebegalės nieko padaryti. Gali būti, kad dėžė tiesiog pasilikto kitoje stotelėje arba buvo paimta. Pasitaiko ir vagysčių, ypač jei mašina stovi niekur saugioje vietoje.

Ar verta imti paštą (redirection) iš Lietuvos?

Kodėl ne? Jei laukiate svarbių laiškų. Bet brangu. Geriau pakeisti adresą banke, pas darbdaviu ir kitur. Pašto peradresavimas Lietuvoje į Jungtinę Karalystę trunka amžinai. Vienas dokumentas gali keliauti 2 savaites. Naudokitės elektroninių paslaugų, where possible.

Ką daryti su drabužėmis, kurias nebebešiu?

Ne vežkite. Išmeskite arba duokite labdarai. Vežti šiukšles per jūrą – tai beprotybė. Užsisakykite konteinerį šiukšlių išvežimui Lietuvoje, tai pigiau. Pagarbiai pasakykite savo senoms striukėms „viso gero“.

Ar yra kokių nors draudimų, dėl kurių negaliu važiuoti sergančiu?

Jei sergate infekcine liga – geriau nekeliauti kitu transportu. Bet jei turite paprastą peršalimą, vairuotojas galbūt nenusipirks miltelių, bet jis gali atsisakyti nešti jus tarp keleivių (jei tai keleivinis pervežimas). Krovininiam – tai svarbiau, kad būtumė galima įlipti/islipti. Tiesa, su šiuo virusu viskas pavojinga.

Galiausiai, kodėl aš turėčiau pasirinkti būtent jus?

O, tai klausimas, kurio negaliu atsakyti, nes aš esu tekstas. Bet jei ieškote patarimai saugiam perkraustymui į Jungtinę Karalystę, rinkitės tą, kuris nesilaiko „idealios“ paslaugos, o pasakoja tiesą apie rizikas. Nesislepka už skambučių centro. Pasirinkite tą, kuris turi „E-E-A-T“ signalus, t.y. yra tikras expertas.

Čia turbūt padariau klaidą rašydamas „perfect“ vietoj „good“, bet kas tikslaus ir aš?

Ar apsidirbti su „pašalpų“ konteineriais?

Niekada to nedarau ir jums neleidžiu. Tai rizikinga. Gali būti teršalų, cheminių medžiagų. Muitinė to neleis praeiti. Uždirbsite tik problemų. Nupirkite naujas dėžes. Investicija, kuri save atsiperka ramybe.

Kaip elgtis jei atsitiko nelaimingas atsitikimas kelionės metu?

Pirmiausia – saugumas. Jei vairuotojas susidūrė su avarija, jis susisieks su dispečeriumi. Jums beliks laukti. Draudimas (transporto) turėtų padengti laiko nuostolius, bet ne visada. Tai ilgas procesas. Būkite kantrūs, teisybės ieškoti teisme nėra verta 100 svarų nuostolio.

Ką daryti su vaiku, kuris labai nori vežti savo dviratį?

Galima. Reikia jį išmontuoti, padėti į dėžę arba apvynioti. Jei neapsaugosite – atkeliaus lenktas arba su įbrėžimais. Vaikai turi suprasti, kad „pervežimas“ nėra „lenktynės“. Dviračių pervežimas į UK populiarus, bet reikalauja atidumo.

Ar reikia mokėti už „Long tail“ raktinius žodžius?

Tai už manęs. Aš tiesiogi rašau taip, kaip moku. Bet jei jūsų brokeris siūlo SEO paslaugas – įsitikinkite, kad jie naudoja „naturally“. Negerai, kai straipsnis atrodo kaip robotas parašytas. Kaip šitas pabaigoje.

Ką daryti jei neturite kur palikti dėžių prieš išvykstant?

Galite išsinuomoti mažą garažą arba susitarti su kaimynu. Negerai, kai dėžės stovi lauke lietuje. Kartais žmonės man sako – „mes paliksime kieme, nepyli“. Žinote, Anglijoje lyja net tada, kai saulė šviečia. Drėgmė jums nereikia.

Ar galiu vežti baldus iš antros rankos parduotuvės?

Galima, bet reikia dezinfekcijos pažymos. Nors, tiesą sakant, nė vienas tikrins daugiau negu pažvelgs. Bet drabužių iš antros rankos be apdorojimo geriau neimti. Muitinė gali pamatyti senus drabužius kaip potential šiukšles. Geriau nupirkti naujus UK, jei kaina panaši.

Paskutiniai žodžiai prieš išvykstant?

Patikrinkite du kartus viską. Dokumentus, dėžių skaičius. Nubėgkite po namus ir pažiūrėkite, ar nieko nepalikote po lova. Ypač vaikiškus daiktus – jie dažniausiai dingsta po sofos. Ir geros kelionės. JK nėra bloga vieta, tiesiog ji kita.

Išvada

Na, štai ir turite. Daugiau nei 20 metų patirties suspausta į šį tekstą. Tikiuosi, kad šie patarimai saugiam perkraustymui į Jungtinę Karalystę padės išvengti tų klaidų, kurias aš mačiau ne kartą. Nepasitikėkite viską, ką skaitote internete, ir klausinėkite tiek, kol tingiu atsakinėti. Geriau erzinti vadybininką negu vėliau gaišti laiką anglų muitinėje su sutrupėjusia emocija. Sėkmės naujame namuje, ir tegul lietus ten būna tik lauke, ne jūsų dėžėse.