Krovinių gabenimas mikroautobusais muzikos instrumentams

Jau gal kokie dvidešimt metų sukuosi aplink krovinius, o ypač – kai reikia kažką jautraus pervežti. Muzikos instrumentai... Čia tas dalykas, kur visi galvoja, kad pakanka tiesiog įmesti į bagažinę ir varai. Bet gi ne. Armonika, fortepijonas ar bosas – viskas turi savo charakterį. Kai klientas pirmą kartą skambina ir klausia, kaip mes vežame smuikus mikroautobusu, aš iš karto jaučiu – reikės paaiškinti daugiau negu tik kainą. Nes čia ne šiaip krovinys. Čia – kažkieno balsas, darbas, gyvenimas. Ir mikroautobusas tam dalykui turi tikti ne šiaip, o labai gerai.

Apie vietą ir patogumą

Ar tilps fortepijonas į mikroautobusą?

Taip, bet su sąlyga. Upright fortepijonai – tie, kuriuos dažnai matote mokyklose – dažniausiai įlenda į vidutinį krovininį mikroautobusą, jei jis nuo dviejų su trupučio tonos. Bet ar skaitliukas veiks po to – jau kitas klausimas. Aš prisimenu vieną kartą Panevėžyje, kai klientas pasakė, kad pianinas „mažyčius“, o iš tikrųjų tai buvo toks veteranas iš šešiasdešimtųjų, kad teko palikti porą kitų krovinių ant šaligatvio. Gerai, kad kaimynai supratingi buvo. Tiesiog, jei planuojate perkraustyti fortepijoną, visada pasakykite modelį. Arba, dar geriau – atsiųskite nuotrauką. Mes tada pasakysim, ar imamės, ar ne.

Kiek kainuoja pervežti būgnus iš Vilniaus į Klaipėdą?

Tai paprastas dalykas turbūt... Jeigu tai tik būgnų dėžė su hardware'u, kaina bus tikrai mažesnė negu pilnas perkraustymas. Gal nuo šimto kelių eurų, priklauso nuo to, ar turime kitą krovinį pakeliui. Būgnai iš tikrųjų užima daug vietos, nes neišrenkami kaip tamburinas. Kartais klientai pyksta, kodėl dviguba kaina, kai dar turiu vežti ir kitą instrumentą pakeliui. Na, gal todėl, kad būgnų dėžė užima pusę mikroautobuso? O šiaip, jei vežame tik juos, greičiausiai jūs mokėsite už kurą, kelius ir kelias valandas darbo. Tik neskaičiuokite, kad tai bus pusvalandžio reikalas.

Ar galiu važiuoti kartu su savo violončele?

Aha, čia dažnas klausimas. Ir aš suprantu – jūs norite matyti, kaip mes elgiamės su jūsų kūriniu. Šiaip taip, galima, jei yra vieta priekyje. Bet ne su visais mikroautobusais, o ir dar – ar jums pačiam bus patogu, kai užpakalyje barška būgnai? Man viena violončelistė iš Palangos kartą sakė, kad jai bus ramiau, jei ji pati sės šalia. Gerai, bet mikroautobas (čia aš turbūt norėjau pasakyti mikroautobusas) juk ne limuzinas. Vietos tiek, kiek yra. Jei krovinys didelis, jūsų kėdė gali būti ant dekų. Reikia tartis individualiai.

Pakavimas ir kaip nepakenkti

Ar reikia specialios medžiagos bosinei gitarai?

Žiūrėkit, bosai – jie kietesni negu smuikai, bet nereiškia, kad galima tiesiog įsmeigti į kampą. Originalus dėklas yra geriausias, bet jei jo nėra, reikia bent antistatinės plėvelės ir kampų. Vienas vaikinas iš Šiaulių vežė Fenderį tiesiog apsuktą antklode. Atvežė gyvą – gerai. Bet antkratė kvepėjo levandomis dar porą savaičių, kai pats instrumentas buvo išsirūkęs. Juokauju. Nejuokauju. Tiesiog naudokite normalias medžiagas. Kartais atvežame savo – klauskite. Kainuoja centus, o nervus sutaupo.

Kaip supakuoti akordeoną, kad nesutrūktų?

Akordeonai... Jie tokie keisti. Iš vienos pusės – tvirti, iš kitos – visi tie klavišai ir baidyklės baiminasi smūgių. Aš pats ne akordeonistas, bet per tuos metus teko vežti jų gerą dešimtį. Svarbiausia – statyti vertikaliai, ne gulintį, ir niekada nedėti kitų daiktų iš viršaus. Vieną kartą vežėme tris akordeonus į italų šventę kažkur prie Romos... Oi, ne, čia jau ne prie ko. Tiesiog – putplastis, dežė, ir ženklas „nešti atsargiai“. Jeigu gamintojas davė savo dėklą – nieko geriau nerasite.

Ar galima vežti gitarą be futliaro?

Galima, bet kam? Tai tas pats, kas vežti katiną be narvo – išeis, bet su kokiais nubrozdinimais. Ypač jei mikroautobuse dar vežame kitų žmonių daiktus. Aš esu matęs, kaip klientas pats nusprendžia, kad jo Stratocasteris išgyvens. Kartais vežame su tik virvute apsuktą, kai kurie vežėjai apskritai nesivargina. Bet mes tvirtiname. Futliaras kainuoja, bet jei neturite – apsukite bent marškinėliais ir sudėkite tarp minkštų daiktų, o ne po sofą.

Kelionės metu ir kiti niuansai

Kas bus, jei važiuojant lyja ir instrumentas stovi bagažinėje?

Čia jau blogas ženklas, jei jūsų instrumentas tiesiog „stovi bagažinėje“. Normaliame mikroautobuse krovininė dalis yra uždaroma, saus. Bet... buvo istorijų, kai vežėjai naudoja senus krovinius, kur varstos praleidžia. Mes savo parką tikrinam, bet jei kas nors kitas veža – negaliu garantuoti. Aš asmeniškai apžiūriu kiekvieną mašiną prieš ilgą kelionę. Lyjant – vairuojam kitaip, mažiau stabdom. Jei instrumentas pakankamai įpakuotas, plona liūtis nebaisi. Bet jei vanduo bėga lašu – problema. Tokiu atveju stabdom ir perpakuojam. Garso aparatūrai tai kritiška. Instrumentams irgi.

Ar palaikote temperatūrą žiemą?

Stengiamės, taip. Dabar modernūs mikroautobusai turi šildymą kabinoje, bet krovininė dalis kartais būna šaltesnė. Jeigu važiuojame iš Vilniaus į Hamburgą žiemą, išorėje minus dvidešimt, o viduje – turbūt plius penki, jei važiuojam be pertraukos. O ar aš tiksliai žinau, kokia ten temperatūros? Ne, čia jau ne šimtas procentų – termometrai ne visada krovininėje būna. Bet gitarų ir smuikų stygos nemėgsta staigių pokyčių. Todėl instrumentus dedame toliau nuo durų ir apklotėm. Į uostą ar oro uostą, jei ten laukiate ilgai – reikia papildomos apsaugos.

Kas yra kiliminė danga ir ar ji padeda?

Pagal ką klausiama. Kai kurie vežėjai deda kilimėlį dėl vaizdo, kad atrodytų profesionalu. Realiai – kilimas sugeria drėgmę ir šiek tiek amortizuoja. Mes klojame storą, nes ne pirmi metai vežiojam muzikos instrumentus mikroautobusais. Bet jei ant kilimo tada supilamos dėžės su vinimis – jis neapsaugos. Svarbiausia – kad grindys būtų lygios ir neslidžios. Kartais klientai mano, kad kilimas = absoliuti apsauga. Ne. Tai tik papildomas sluoksnis. Ne blogesnis negu gumuota danga, jei jinai švari.

Ar reikia draudimo?

Reikia. Ir tai ne dėl mūsų – mes stengiamės nenuviršyti greičio ir nepatekti į griovį, bet kiti eismo dalyviai kartais elgiasi keistai. Yra toks CMR draudimas tarptautiniams kroviniams. Būna, kad klientas sako – nereikia, pervežkit pigiau. Tada mes sakom – gerai, bet raštu, kad nesame atsakingi. Ir jie visada persigalvoja. Nežinau ar aš visur taip griežtas, bet instrumentams, kurių vertė didelė – draudimas yra tarsi oras. Buvo atvejų, kai mikroautobusą kliudė kitas automobilis aikštelėje. Bičas net nesustojo. Bet dėl draudimo klientas gavo atlyginimą žalos. Be jo – būtų verkęs.

Kai jau vyksta tarptautiniai reikalai

Ar reikia žinoti ką nors apie muitus, jei vežu iš Italijos?

Italija... mm, ten gera muzika. Apie muitus – jei tai yra jūsų asmeninis daiktas, naudotas, ir jūs persikeliate – dažniausiai jokių muitų nėra. Bet jei perkate naują instrumentą ir vežame kaip komercinį krovinį – reikia deklaruoti. Aš čia jau turbūt ne muitininkas, nežinau kiekvienos šalies niansų šimtu procentų. Paprastai jei vežame į ES iš ES – jokių sienų. Bet Šveicarija, Norvegija – ten jau kitaip. Geriau pasikonsultuoti su muitine prieš vežant. Mes galime padėti su dokumentais, bet ne visada žinome, kiek ten mokesčio tiksliai priklauso. Čia jau reikia specialisto.

Kiek laiko užtrunka gabenimas iš Kauno į Taliną?

Na, valandų maždaug šešios – septynios, priklauso nuo kurso laivo. Mikroautobusas važiuoja iki uosto, tada keltas, tada vėl važiuoja. Jei vežame tik jūsų instrumentą – galim derinti laiką. Bet jei dalinis krovinys ir dar renkame pakeliui – užtrunka ilgiau. Aš pats Tallinną mėgstu, ten senamiestis... bet čia ne turistinis gidas. Realiai, instrumentą galite turėti per 1–2 dienas. Skubūs pervežimai muzikos instrumentų mikroautobusu į Taliną įmanomi per parą, bet kaina tada kandžiojasi. Ne visi to nori.

Ar mikroautobusai turi kelti specialius ženklus?

Jei krovinio svoris iki tam tikros ribos – ne. Bet jei vežame labai didelę sceninę techniką ir instrumentus kartu, gali prireikti apžiūros. Styginiams ir pianinams paprastai nieko nereikia. Yra buvę, kad į Norvegiją vežant koncertinę įrangą reikėjo specialaus leidimo, bet tai jau retai. Daugelis mano, kad muzikos instrumentai = pavojingas krovinys. Nebent vežate nešiojamą organą su skysčiais viduje. Tada taip. Standartinis gitarų ir pučiamųjų rinkinys tvarkingai atrodančiame mikroautobuse kelyje niekam neįdomus. Tik važiuokite tvarkingai.

Apie blogas patirtis ir ko vengti

Kokios blogiausios istorijos, kurias teko girdėti apie pervežimą?

Oi. Buvo toks atvejis – ne su mumis, su konkurentais – kai pianinas buvo užkrautas ant mašinos be tvirtinimo. Kelias Vilnius–Varšuva. Nu, suprantat, pianinas – keli šimtai kilogramų. Nuvažiavo, bet kai atidarė duris... fortepijonas buvo viduje kaip po cunamio. Klavišai išsimėtę, mechanizmas sugriuvęs. Dar vienas atvejis, kai mikroautobusą vairavo vaikinas be miego dvidešimt valandų. Užsnūdo, partrenkė atitvarą. Būna tokių, kur perveža kaip bulves. Todėl aš visada sakau – klauskite, kaip tvirtinama. Jei atsakymas „ai, užmesim antklode“ – bėkit.

Ką daryti, jei krovininėje nėra virvių ar diržų?

Tada mes nedirbame. Štai taip. Jei mašina neturi rangos ar diržų – tai ne pervežimo mašina, o pusratė. Aš esu matęs, kaip instrumentai važiuoja tiesiog padėti ant grindų. Posūkiuose jie... na, jie keliauja. O muzikos instrumentams perkraustymas toks netinka niekada. Mes visada turime extra diržus, putas, ir kamščius. Kartais tenka pirkti naujus, nes seni per daug išsitempę. Bet jie būna. Jei matote, kad vežėjas neturi – atsisakykite. Net jei jis gražiai šypsosi. Tai ne furgonas kebabams, o mikroautobas skirtas jūsų daiktams.

Ar tiesa, kad stygos nuo šalčio trūkinėja?

Taip, gali, ypač jei staigiai. Aš nesu luthierius, bet per daug gražaus nieko nežinau apie stygų vidų. Žinau tik tai, kad metalas ir šaltis – bloga kombinacija. Ir medis trūkinėja. Kurdami tokių muzikos instrumentų pervežimo sąlygas mikroautobusu stengiamės išvengti staigių pokyčių. Kartais, jei tenka palikti mašiną stovėti kelias valandas žiemą – įleidžiam šilumos arba tiesiog nestovime. Bet šiaip, nuimkite įtampą prieš transportavimą. Senos stygos vis tiek ims ir... trūks, jei jau likimas toks.

Rinkis mašiną ir pasitark

Koks mikroautobusas geriausias muzikos instrumentams?

Aš linkęs į Mercedes Sprinter arba Iveco Daily. Ne todėl, kad reklama – tiesiog jie platūs, aukšti, ir grindys lygios. Ilgos bazės versija – smaliui, jei vežate kontrabasa ar kelis instrumentus. Renault Master irgi nieko, bet kartais jų krovininės durys siauresnės. Dėl to būna problemų su stambiais dėklų. Sprinteris kaip tik. Žinoma, svarbu ne markė, o vairuotojas. Mašina gali būti auksinė, bet jei vairuotojas važiuoja kaip pasiutęs – niekas nepades. (Nepadės, norėjau pasakyti. Matot, rašau greitai.) Bet jei klausiate apie technines savybes – tūris nuo 12 kubinių metrų, keli šoniniai tvirtinimo taškai.

Ar galima į tą patį reisą dar ir sceninę įrangą primesti?

Tikrintis dalykas. Jei turite apšvietimo stovus, jie dažnai aštrūs. Aštriai ir minkštai – bloga kombinacija. Mes vežame ir sceninę įrangą, ir instrumentus, bet tikrai ne taip, kad trussas remiasi į smuiko dėklą. Reikia atskirų zonų. Kartais klientai sako – metkit viską į krūvą, man taip patogu. Ne, nedarysim. Per tą krūvą gali atsirasti įbrėžimų, kurių niekas nepastebės iki koncerto. Sugebame sutalpinti ir aparatūrą, ir gitaras, bet su protu. Jei per daug – siūlome antrą mašiną.

Ką reiškia dalinis krovinys ir ar tai tinka mano gitaroms?

Dalinei kroviniui – kai mikroautobuse yra jūsų daiktai ir dar kažkieno. Tai visiškai normalu ir pigiau jums. Bet instrumentams... Hmm. Jeigu tai tik gitaros futliaruose – galima. Bet jei vežate atvirą styginį be dėklo – nenorėčiau, kad šalia judėtų kažkieno dviratis. Todėl mes dažnai dedame instrumentus į priekį arba į šoną, o kitus krovinius – prie durų. Taip strategiškai. Daliniai pervežimai muzikos instrumentais mikroautobusu ekonomiški, bet svarbu, kad agentūra nepamirštų, kas važiuoja viduje. Būna, kad pasimeta. Mes fotografuojam kaip sudėta.

Ar galiu primesti dar asmeninių daiktų į tą patį reisą?

Jeigu yra vietos – taip, kodėl ne. Tik nereikia tikėtis, kad mikroautobusas yra troleibusas su begaline talpa. Jei instrumentai užpildo 80 proc., likusi vieta – jūsų. Bet jei atsivežate dar tris maišus drabužių, čia jau reikia spėlioti. Geriau pasakyti iš anksto. Aš nesu matematikas, kad galvočiau kubus galvoje, bet maždaug taip ir bus. Kartais klientas pasiima kėdę, stovą, kilimą... o paskui stebisi, kodėl durelės neužsidaro. Tada tenka ką nors palikti. Susitariam, tvarkinga.

Laikas ir organizavimas

Ar galima gauti pervežimą sekmadienį?

Galima, bet brangiau. Sekmadienis skirtas poilsiui, o ne klavišams tvirtinti. Bet jei koncertas pirmadienį Rygoj – ką darysi. Atsiras vairuotojas, kuris nori uždirbti. Tik ne visada gaunasi, nes ilgų reisų savaitgaliais nemėgstam. Pernai turėjome tokią situaciją, kai klientui reikėjo skubiai į Varšuvą, o pirmadienis buvo laisvadienis ten. Grįžom velniškai pavargę antradienį. Bet instrumentas buvo vietoje. Skambinkite – jei turime laisvą žmogų ir mašiną, sutinkame. Bet tai ne taisyklė, o išimtis.

Koks didžiausias daiktas jums yra tekęs tempti mikroautobusu?

Harfos. Aš nežinau, kas užsakė, bet ta mašina buvo prikrauta taip, kad aš pats neturėjau kur atsisėsti. Harfos tos didžiosios – konsertinės – siekia viršų ir beveik lubas. Dar išskirtinis rojalis, bet tas buvo išardytas. Ir marimba – nebeatsimenu, kuriuo maršrutu, bet medinės plokštės. Važiuoja kartu su vibrafonu. Žodžiu, stambaus gabarito muzikos instrumentų transportavimas mikroautobusais įmanomas, bet reikia matuoti. Aš asmeniškai dievinu, kai klientas atsiunčia išmatavimus. Tuomet galiu pasakyti iš karto – įeis ar ne. Nepamenu, ar minėjau, bet fotografuojame krovinius prieš pakrovimą.

Kur geriau padėti gitarą – ant sėdynės ar ant grindų?

Ne ant sėdynės, jei nėra diržų. Sėdynės minkštos, bet posūkiuose daiktas gali nuslysti. Ant grindų – stabiliau, jei grindys lygios. Mes dažnai dėjome gitaras ant grindų, pridėję putų, ir jos ramiai gulėjo. Tik ne po kojas. Jei mikroautobuse yra šoninės sėdynės – galima statyti vertikaliai, bet pritvirtinti. Aš matęs, kaip gitaros dėkluose tiesiog rikiuojamos kaip kaladėlės – keturios viena šalia kitos. Patogu. Tik durimis neuždarinekit, kol nepamatėte, ar mūsų vaikinas viską sutvirtino. Kartais reikia priminti, kad nepamirštų paskutinio diržo.

Ar galima užsisakyti pervežimą šiandien, jei koncertas jau rytoj?

Galima, bet ne visada išeina. Jei skambinsite penktadienio vakarą, kad reikia šiandien į Berlyną – sorry, mikroautobusas neparskris. Bet jei lokaliai, Lietuvoje, ir turime laisvą mašiną – kodėl ne. Būna, kad kurią dieną tuščiai važiuojame atgal iš Klaipėdos. Jei pataikote – pusę kainos. Bet tokie skubūs pervežimai muzikos instrumentų mikroautobusu – tai loterija. Jei reikia garantijos – užsisakykit prieš savaitę. Aš nebūsiu fanatikas dėl planų, bet planas visada mažina kainą ir padeda išvengti streso. O stresas instrumentui kenkia.

Reikia rezervuoti iš anksto, jei kelionė tik iki Panevėžio?

Nebūtina savaitėms į priekį, bet diena ar dvi – taip. Net ir 300 km nėra tik 300 km, kai reikia pakrauti, saugiai sutvirtinti, o po to dar iškrauti. Kartais klientai galvoja, kad mikroautobusas – kaip taksi, kai reikia, tada ir užsakai. Ne. Tas pats mikroautobusas gali būti Rygoje arba Suvalkuose. Mes stengiamės suktis, bet jei norite ramių nervų – rezervuokite. Ypač savaitgaliais. Vasarą mes dažnai pilni. Žiemą – truputį laisviau. Bet muzikos instrumentai nepatinka būti palikti paskutinei minutei. Kaip ir jūs.

Kaip atskirti tikrą profesionalą nuo apsimetėlio?

Pagal klausimus. Jei jūs paskambinate, o jie klausia – koks instrumentas, koks jo svoris, ar yra dėklas – vadinasi, dirba ne pirmą dieną. Jei tik – „kada ir kur, ok“ – neramu. Dar pagal tai, ar siūlo apžiūrėti mašiną. Mes nuolat siūlome. Ne todėl, kad norime pasirodyti, o todėl, kad klientas turi matyti sąlygas. Apsimetėliai slepia. Yra buvę, kai žmogus pats pasakė, kad prieš tai vežėjas neatidarė durų parodyti vidaus. Ir ką jūs galvojate – ten viduje buvo kilimai? Ne. Duobėti skardos luitai ir benzino kvapas.

Išvada

Muzikos instrumentų gabenimas mikroautobusais – tai ne tik tempimas iš taško A į B. Tai muzikos saugojimas. Per dvidešimt metų teko visko, bet svarbiausia – jūsų instrumentas privalo atkeliauti toks, kokį ir palikote. Nesvarbu, ar tai gitara į Klaipėdą, ar pianinas į Taliną. Skambinkite, klauskite, siųskite nuotraukas. O mes jau ten pasistengsim, kad viskas būtų taip, kaip reikia. Daugiau mažiau.