Patarimai persikraustantiems butą iš Anglijos

Įvadas

Per 20+ metų pervežimų srityje mačiau visko: žmonės iš Londono vežasi sofą be matmenų, šeimos iš Mančesterio pamiršta dokumentus, o kas nors iš Birmingamo staiga nori pridėti dar penkias dėžes prieš pat išvykimą. Šie patarimai persikraustantiems butą iš Anglijos nėra iš blizgaus bukletuko; tai labiau tai, ką sakyčiau telefonu, kai reikia greitai susigaudyti. Jei kraustotės į Vilnių, Kauną, Klaipėdą ar Šiaulius, pagrindinė rizika ne kelionė, o pasiruošimas: inventorinis sąrašas, muitinė, buto priėmimas, laiptinė, liftas. Daug kas mano, kad užtenka pakviesti krovėjus. Ne visada. Kartais viską sustabdo vienas neatneštas dokumentas arba sofa, kurios niekas nematavo.

DUK: bendri patarimai persikraustantiems butą iš Anglijos

Kokie patarimai persikraustantiems butą iš Anglijos duoda geriausią rezultatą?

Tikri patarimai persikraustantiems butą iš Anglijos prasideda ne nuo dėžių, o nuo datos. Pasakykite pervežėjui, kada galite išsikraustyti Anglijoje, kada Lietuvoje bus priimtas butas, ar yra liftas, ar reikia parkavimo leidimo. Jei žiūrite kraustymo paslaugas, tikrinkite ne tik kainą, bet ir kas atsako už vėlavimą. Mano paprastas patarimas: pirmiausia dokumentai, po to matmenys, tada dėžės. Gražu skamba, bet taip rečiau krentate į duobę. Tas pats galioja ir smulkmenoms, kurios atrodo neįdomios.

Nuo ko pradėti, jei butas Anglijoj dar neišnuomotas?

Pradėkite nuo rezervacijos, ne nuo pakavimo. Žinau, skamba keistai, bet geros datos, ypač vasarą ir prieš Kalėdas, dingsta greitai. Jei butas dar neišnuomotas, sakykite pervežėjui orientacinę savaitę ir prašykite raštu, kiek laiko galite ją laikyti. Kartais užtenka nedidelio avanso, kartais nieko, čia jau kas kaip dirba. Tuo pačiu susidėliokite planą B nakvynei, nes skrydis ir krovinių mašina ne visada atvyksta tą pačią dieną. Tai atrodys kaip nereikalingas žingsnis, kol oro uoste nebus kur dėti lagamino.

Ar verta krautis viską į vieną didelę mašiną?

Ne visada. Didelė mašina atrodo ramiau, bet jeigu turite vieno ar dviejų kambarių buto turtą, jums gali užtekti dalinio krovinio, kai jūsų dėžės keliauja kartu su kitais klientais. Tai pigiau, bet lėčiau. Pilnas krovinis brangesnis, dažniausiai greitesnis ir patogesnis, kai reikia tiksliai žinoti, kas atvažiuos. Bloga pusė? Jei kažkas neįėjo į planą, vėliau pridėti daiktus sunku. Todėl sąrašas yra ne popierizmas, o pinigų taupymas.

Kiek laiko realiai trunka pervežimas Anglija–Lietuva?

Jeigu viskas tvarkingai, tranzitas nuo pakrovimo iki iškrovimo dažniausiai būna 3–7 dienos. Bet realybėje įsikiša keltas, eilės Doverio uoste, vairuotojo darbo laikas, savaitgaliai ir tai, ar mašina važiuoja tiesiai į jūsų miestą. Į Vilnių gali būti greičiau nei į mažesnį miestelį prie Latvijos sienos. Jei pervežėjas sako „rytoj bus", o nėra konkretaus maršruto, aš visada klausiu: kur mašina stovės naktį? Tai dažnai parodo, ar jie tikrai žino, ką daro.

Kodėl kaina svyruoja nuo 900 iki 3500 eurų?

Nes „pervežti baldus" gali reikšti labai skirtingus darbus. Dalinis krovinys iš Londono į Kauną kartais telpa į 900–1600 eurų, jei viskas supakuota, dokumentai paruošti ir iškrovimas paprastas. Pilnesnis buto krovinys, dviem krovėjais, pakavimu, draudimu ir laukimu gali šokti į 2200–3500 eurų ar daugiau. Kaina šokinėja, kai reikia laukti, kilti į 5 aukštą be lifto, išardyti sekciją ar grįžti antrą kartą. Pigiausias pasiūlymas ne visada būna tas, kuris baigiasi ramia diena.

DUK: dokumentai, muitinė ir patarimai persikraustantiems butą iš Anglijos

Ar patarimai persikraustantiems butą iš Anglijos tinka, jei kraustotės į Vilnių?

Šie patarimai persikraustantiems butą iš Anglijos tinka ir Vilniui, nes sostinėje dažniausiai lengviau rasti krovėjus, sandėlį ar trumpą iškrovimo langą. Bet muitinė nesidomi, ar važiuojate į sostinę, ar į kaimą. Ji žiūri į tai, kas vežama, kam priklauso daiktai ir ar grįžtate gyventi į ES. Per pervežimai Anglija Lietuva tipo paiešką rasite daug pasiūlymų, tačiau rinkitės tuos, kurie aiškiai sako, kas tvarko deklaraciją. Kitaip graži kaina gali virsti nemaloniu telefonu uoste.

Kokių dokumentų reikia grįžtant gyventi į Lietuvą?

Paprastai prašo paso arba ID kortelės, adreso patvirtinimo Lietuvoje, inventorinio sąrašo, CMR važtaraščio ir kartais darbo ar santykių su Anglija pabaigos patvirtinimo. Jei grįžtate kaip ES pilietis ir vežate asmeninius naudotus daiktus, dažniausiai galima prašyti lengvatų, bet sąlygos turi sutapti. Pataisau: ne visada muitinė, kartais pats pervežėjas ar muitinės brokeris paprašo papildomai. Neslėpkite naujų daiktų, nes popieriuje viskas atrodo kitaip.

Ar reikia lietuviško adreso dokumentuose?

Taip, dažniausiai reikia, nes muitinės deklaracijoje turi būti nurodyta, kur daiktai keliauja ir kur jūs keičiate nuolatinę gyvenamąją vietą. Tai gali būti jūsų butas, tėvų adresas ar laikinas registracijos adresas, jeigu jis realus. Nesenačiau mačiau atvejį, kai žmonės įrašė draugo adresą „tik dėl popieriaus", o tada niekas negalėjo patvirtinti, kodėl krovinys ten. Jei adresas keičiasi, praneškite pervežėjui iš anksto, ne tada, kai mašina jau prie sienos. Tai smulkmena, bet smulkmenos tokiose kelionėse greitai auga.

Kas yra CMR ir kodėl jo prašo?

CMR yra tarptautinis važtaraštis, tokia krovinio kelionės kortelė. Jame matyti, kas pakrovė, kas veža, kur iškrauna, kiek vietų, kartais svoris ir pastabos apie pažeidimus. Jei važiuojate iš Anglijos į Lietuvą, CMR padeda muitinei ir pervežėjui suprasti, kas vyksta. Be jo pradeda veikti chaosas: vienas sako 37 dėžės, kitas 42, trečias pamiršo stalą. Nesu 100% tikras dėl kiekvieno brokerio formato, nes taisyklės ir vidinės procedūros keičiasi, bet popierius vis tiek būtinas.

Ar muitinė tikrina visas dėžes?

Ne visada, ir gerai, kad ne visada. Kartais tikrina dokumentus, kartais prašo atidaryti kelias dėžes, kartais sustabdo visą krovinį, jei sąraše yra kažkas keisto. Nauji televizoriai be senumo, komercinis kiekis batų ar dėžės pažymėtos „pavyzdžiai" gali sukelti papildomų klausimų. Todėl inventorinis sąrašas turi būti nuobodus ir tikslus: „naudotas stalas, 1 vnt.", ne „įvairūs daiktai". Taip, nuobodu, bet nuobodūs sąrašai sutaupo daug nervų.

DUK: dokumentų smulkmenos ir realios kliūtys

Kiek kainuoja muitinės deklaravimas?

Jei pervežėjas dirba su brokeriu, deklaravimo mokestis dažnai būna 80–200 eurų, kartais daugiau, kai reikia taisyti sąrašus ar aiškintis naujus daiktus. Kai kurie pasiūlymai rodo tik transportą, o deklaraciją palieka „pagal poreikį". Tai nepatogu, nes klientas suvokia tik vėliau. Prieš pasirašant klauskite tiesiai: ar kaina galutinė, ar muitinė ir brokeris bus papildomai? Jei atsakymas miglotas, paprašykite parašyti. Žodžiu „nėra problemų" neskaičiuojamas kaip sutartis.

Ar galima atsivežti automobilį kartu su baldais?

Galima, bet tai jau atskira istorija, ne „pridėsim prie baldų". Automobilio registracijai, techninei apžiūrai, PVM ir mokesčiams reikia savo dokumentų. Jei mašina naudota asmeniškai ir atitinka perkėlimo sąlygas, situacija geresnė, bet vis tiek reikia pasiruošti. Kartais klientai nori, kad baldų pervežėjas „kažką sutvarkytų" su automobiliu, o tada prasideda painiava. Geriau automobilio klausimą derinti atskirai su žmonėmis, kurie tuo užsiima kasdien. Kitaip galite sutaupyti pervežime ir permokėti administracijoje.

Ką daryti, jei pavardė pasikeitusi po santuokos?

Tvarkykite dokumentus taip, kad būtų matomas ryšys tarp senos ir naujos pavardės. Gali prireikti santuokos liudijimo, paso su ankstesniais duomenimis arba oficialaus patvirtinimo, jeigu vardai skiriasi skirtinguose dokumentuose. Skamba biurokratiškai, bet tikrai buvo situacijų, kai krovinys stovėjo ne todėl, kad trūko baldų vietos, o todėl, kad popieriuje buvo dvi skirtingos moterys. Prieš pakrovimą nufotografuokite visus dokumentus ir išsiųskite pervežėjui. Mažiau žavinga, bet labai praktiška.

Ar reikia vertimų?

Dažniausiai ne, jei dokumentai yra anglų arba lietuvių kalba, o inventorinis sąrašas aiškus. Bet jeigu turite dokumentų iš kitos šalies, pavyzdžiui, senesnį registracijos pažymėjimą ar santuokos liudijimą ne anglų kalba, gali paprašyti vertimo. Aš visada patariu nenaudoti mašininio vertimo svarbiems pavadinimams, ypač įmonių, adresų ir asmens duomenų. Geriau vieną kartą pasitikrinti. Beje, kartais „address proof" lietuviškai tampa kažkuo labai kūrybišku, ir tada visi verkia.

Kas nutinka, jeigu dokumentuose yra klaida?

Priklausomai nuo klaidos, nieko baisaus arba pradeda kauptis laikas ir pinigai. Jei klaidingas telefono numeris, greičiausiai paskambinsite ir pataisysite. Jei klaidingas adresas, kiekis ar daikto aprašymas, gali tekti taisyti brokeriui, o kartais laukti, kol krovinys pasieks terminalą. Todėl prieš pakrovimą perskaitykite sąrašą lėtai, ne akimis per 20 sekundžių. Yra įmonių, kurios pačios nepatikrina duomenų, nes „klientas taip pasakė". Jūsų pareiga bent jau pasitikrinti vardą, adresą ir dėžių skaičių.

DUK: pakavimas, baldai ir sunkūs kampai

Ar pervežėjas gali „sutvarkyti viską“ už mane?

Gali, jei tai normalus pervežėjas su brokeriu ir aiškia tvarka. Bet frazė „mes viską sutvarkysime" be detalių man kelia klausimų. Kas tiksliai sutvarko? Deklaraciją? Paėmimą Anglijoje? Pakrovimą? Iškrovimą Lietuvoje? Draudimą? Geras specialistas pasakys, ką daro ir ko nedaro. Blogesnės įmonės mielai paims pinigus, o problemą paliks jums paskutinę dieną. Todėl klauskite nepatogiai. Jei žmogus erzina nuo klausimų, greičiausiai erzins ir krovinys.

Kaip saugiai supakuoti televizorių, stalą, čiužinį?

Televizorių geriausia vežti originalioje dėžėje; jei jos nėra, reikia kieto kampo apsaugos, ne vien plėvelės. Stalą, ypač stiklinį, reikėtų išardyti, stalviršį pažymėti ir apsaugoti kampais. Čiužinį galima į maišą, bet ne spausti taip, kad sulenktumėte spyruokles. Esu matęs čiužinių, kurie po „kompaktiško" vežimo atrodė kaip bananas. Jei daiktas jums brangus, pakavimas nėra vieta taupyti. Dėžės, lipni juosta ir žymeklis kainuoja mažiau nei kivirčas.

Ar reikia išardyti baldus?

Dažniausiai taip, ypač jei tai spintos, lovos, sekcijos ar dideli stalai. Neišardyti baldai užima daugiau vietos, greičiau daužosi ir gali netilpti pro duris. Kai kurie pervežėjai siūlo išardymą kaip papildomą paslaugą, kiti tikisi, kad klientas pasiruoš. Tai reikia išsiaiškinti prieš pasirašant, ne pakrovimo dieną. Jei baldas senas ir trapus, įspėkite krovėjus. Kartais geriau palikti jį Anglijoje nei mokėti už transportą daiktui, kuris neatlaikys kelionės.

Ką daryti, kai sofa netelpa pro duris?

Pirma, nieko nelaužti. Antra, išmatuoti duris, koridorių, laiptinę ir sofą dar Anglijoje. Trečia, pasakyti pervežėjui, nes patyręs žmogus kartais mato sprendimą iš nuotraukos. Būna, kad sofą reikia pasukti kitaip, nuimti kojeles arba iškelti pro langą, nors tai jau brangiau. Realus atvejis: klientas vežėsi kampinę sofą į Klaipėdą, o ji tiesiog nesisiūlė į naujo buto duris. Galiausiai teko palikti ją laiptinėje vienai nakčiai, nes kaimynai buvo šaunūs, bet ne visi taip pasiseka.

Ar galima vežti dažus, baterijas, kvepalus?

Kai ką galima, kai ką geriau išmesti. Dažai, aerozoliai, degūs skysčiai, ličio baterijos ir kai kurios cheminės medžiagos kroviniuose kelia problemų, ypač jei krovėjas veža ir kitų klientų daiktus. Kvepalai mažame kiekyje asmeniniam naudojimui dažniausiai nėra didžiausia bėda, bet reikia sakyti. Slėpimas yra blogas planas, nes jei kažkas pradeda tekėti, kaltas ne kvapas, o pakuotė. Prieš pakavimą pasakykite, ką turite. Geriau išgirsti „nevežame" anksčiau nei sandėlyje.

DUK: kaina, draudimas ir paskutinės minutės sprendimai

Kiek dėžių telpa į vieno kambario butą?

Vieno kambario butui dažnai išeina 20–40 standartinių dėžių, plius čiužinys, drabužiai pakabose, keli prietaisai ir smulkūs baldai. Bet jeigu namuose daug knygų, įrankių ar sporto inventoriaus, skaičius šauna aukštyn. Knygos yra klastos: maža dėžė, didelis svoris. Todėl dideles dėžes pildykite lengvais daiktais, mažas – sunkiais. Ir nerašykite ant visų „misc", nes Lietuvoje kas nors vis tiek klaus, kas ten yra. Rašykite paprastai: virtuvė, vonia, dokumentai.

Ar verta pirkti draudimą, jei pervežėjas sako, kad nereikia?

Aš visada žiūriu, kas tiksliai sako. Jei pervežėjas turi transporto draudimą, tai nereiškia, kad jūsų daiktai apdrausti pilnai. Paklausite, ar yra krovinio draudimas, kokia suma, kokios išimtys ir kaip fiksuojami pažeidimai. Brangiems daiktams, pianinui, antikvariam stalui ar naujai technikai verta turėti atskirą apsaugą. Draudimas kainuoja papildomai, dažniausiai procentą nuo deklaruotos vertės, bet ramesnė galva turi kainą. Jei kas nors sako „niekada nieko nebūna", aš jau girdžiu signalą.

Kodėl kai kurie pasiūlymai tokie pigūs?

Pigūs pasiūlymai dažnai reiškia, kad kažko nėra sąskaitoje: pakavimo, išardymo, draudimo, deklaravimo, laukimo ar antro aukšto. Kartais tai tiesiog dalinis krovinys, kuris laukia, kol susirinks pilna mašina. Tai nėra blogai, jei žinote datų rėmus. Bet jei pažadama „rytoj iš Anglijos, poryt Lietuvoje" už labai mažai, būkite atsargūs. Rinkoje yra gerų žmonių, yra ir tokių, kurie parduoda viltį. Už pervežimą reikia mokėti tiek, kad vairuotojas galėtų dirbti legaliai ir saugiai.

Ar reikia būti namuose iškrovimo dieną?

Taip, arba turi būti žmogus, kuris turi teisę priimti krovinį ir pasirašyti dokumentus. Be priėmimo sunku patvirtinti, ar dėžės atvažiavo, ar baldai apgadinti, ar iškrovimo vieta tinkama. Jei dirbate ir negalite laukti visą dieną, suderinkite langą su pervežėju, bet palikite rezervą. Vairuotojas negali laukti dvi valandas, kol jūs baigsite susirinkimą. Nebent už laukimą mokama, tada kalba pasikeičia. Praktiškai geriau turėti antrą žmogų, kuris gali atidaryti duris ir priimti dėžes.

Ką daryti, jei dalis daiktų neatvažiavo?

Pirmiausia nesipykite su krovėjais, o tikrinkite dokumentus ir dėžių skaičių. Jei CMR ar inventoriniame sąraše parašyta, kad pakrauta 35 vietos, o atvažiavo 33, tai jau konkretus faktas. Nufotografuokite iškrovimą, pažymėkite trūkstamas dėžes ir iškart rašykite pervežėjui, ne po savaitės. Būna, kad dalis krovinio lieka sandėlyje dėl vietos arba dokumentų. Būna ir taip, kad kažkas Anglijoje pamiršta garaže. Todėl prieš išvažiuojant dar vienas nuotraukų rinkinys nėra paranoja, o normali apsauga.

Išvada

Tad patarimai persikraustantiems butą iš Anglijos susiveda į tris paprastus dalykus: nebelaukti paskutinės savaitės, turėti tikslų sąrašą ir kalbėtis su pervežėju taip, lyg nuo to priklausytų data. Nes dažnai taip ir būna. Jei viską iš anksto išmatuojate, dokumentus paruošiate ir kainą išskaidote į dalis, persikraustymas iš Anglijos nebėra toks baisus. Ir dar: pasitikėkite tais, kurie sako tiesą, net kai ji nepatogi.