perskambinsime jums per 3 minutes
Šiuo metu užsakymo priimti negalime, babandykite vėliau.
Artimiausi išvykimai
į Angliją:
Keleivius vežame į Angliją patogiais mikroautobusais ir autobusais (nemokamas bagažas iki 30 kg.)
Lietuva → Anglija kaina nuo 130€/130£
Anglija → Lietuva kaina nuo 130€/130£
Siuntas vežame į Angliją
Siuntos kaina nuo 35€/35£ (tašė, krepšys, lagaminas, dėžė, laiškas). Kaina priklauso nuo siuntos dydžio, svorio, paėmimo ir pristatymo vietos.
Krovinius vežame į Angliją
Krovinių kaina kaina nuo 35€/35£. Kaina priklauso nuo krovinio dydžio, svorio, paėmimo ir pristatymo vietos. Tarptautinio perkraustymo paslaugos.
Perkraustymo kainos į Angliją dažniausiai atrodo paprastai tik tol, kol pradedate skaičiuoti dėžes, baldus, laiptus, muitinę, krovėjus, draudimą ir tai, kad „tik dar viena spinta“ staiga virsta pusės furgono problema. Per 20+ metų pervežimuose mačiau visko: nuo labai tvarkingų klientų iki situacijų, kai žmonės sako „turime 20 dėžių“, o realiai jų 60. Geriausi patarimai perkraustymo kainoms į Angliją prasideda ne nuo pigiausio pasiūlymo, o nuo aiškaus sąrašo, realių matmenų ir supratimo, kas įeina į kainą.
Prieš kalbant apie eurų ar svarų sumas, reikia suprasti, kad perkraustymas į Angliją nėra tik „nuvežti nuo A iki B“. Kaina susideda iš tūrio, svorio, pakrovimo vietos, išpakavimo adreso, krovėjų darbo, dokumentų, muitinės formalumų, draudimo pasirinkimo ir to, ar važiuojate pilnu automobiliu, ar daliniu kroviniu. Kartais atstumas nėra pats brangiausias dalykas. Gali būti pigiau vežti iš Kauno iki Londono nei iš Vilniaus senamiesčio iki Mančesterio, jei pirmu atveju yra kiemas, o antru – ketvirtas aukštas be lifto.
Tūris beveik visada vaidina didesnį vaidmenį negu svoris. Pervežėjui reikia žinoti, kiek vietos furgone užims baldai, dėžės, dviračiai, televizorius, čiužiniai ir tie „maži“ daiktai, kurie vėliau sudaro kalną. Jei sakote, kad turite vieną kambarį, bet tame kambaryje yra pilna knygų spinta, komoda, stalas ir trys kuprinės, skaičiavimas keičiasi. Patarimai perkraustymo kainoms į Angliją todėl dažnai prasideda nuo prašymo atsiųsti nuotraukas ar vaizdo skambutį. Tai nėra smalsumas. Tai būdas neišrašyti jums neteisingos kainos, kuri po savaitės virs ginču.
Dažniausiai taip, bet ne visada. Dalinis krovinys į Angliją reiškia, kad jūsų daiktai keliauja viename automobilyje su kitų klientų kroviniais. Kaina mažesnė, nes dalinatės transporto kaštais. Minusas – terminas gali būti lankstesnis, o kartais net nelankstus. Pavyzdžiui, jūsų daiktai gali palaukti sandėlyje, kol susirenka maršrutas Vilnius–Kaunas–Doveris–Birmingham. Jei skubate prieš nuomos sutarties pradžią, pilnas furgonas gali būti ramiau, nors brangiau. Kartais pigiau reiškia daugiau laukimo, ir tai reikia priimti sąmoningai.
Vietos automobilyje, be jokio. Kilometrai svarbūs, bet pervežėjas moka, kiek vietos užimsite ir kiek laiko reikės pakrovimui bei iškrovimui. Svoris aktualus sunkiems daiktams: knygoms, įrankiams, plytelėms, pianinui, sporto įrangai. Bet net lengvos, tūrinės dėžės gali „suvalgyti“ visą furgoną. Todėl viena klaida – sakyti „viskas lengva“. Geriau sakyti: „trys spintos, 35 dėžės, čiužinys, dviratis, stalas, o laiptinė siaura“. Tada kaina bus kur kas artimesnė realybei.
Atstumas nėra vienintelis rodiklis. Vilnius–Londonas gali atrodyti toliau, bet jei pakrovimas yra kieme, o iškrovimas Anglijoje taip pat patogus, viskas eina sklandžiai. Kaunas–Birmingham gali kainuoti panašiai arba brangiau, jei reikia laukti lifto, nešti per siaurus laiptus, rinkti daiktus iš kelių aukštų ar derintis prie griežto biuro lankytojų leidimo. Dar įtakos turi grįžtamoji apkrova. Jei automobilis po Anglijos grįžta tuščias, kaina auga. Jei turi kitą užsakymą iš Mančesterio ar Liverpulio, galima derėtis.
Taip, ir gana stipriai. Vasarą, mėnesių pabaigose ir savaitgaliuose paklausa didesnė. Studentai, šeimos, įmonės, nuomos sutartys – visi nori tuo pačiu metu. Tada laisvų automobilių mažiau, o krovėjų darbo valandos brangsta. Žiemą kartais pigiau, bet atsiranda kitų problemų: sniegas, ledas, vėlavimai prie perkėlos, trumpesnės darbo dienos. Aš nenoriu gąsdinti, bet gruodžio viduryje perkraustymas į Angliją gali būti ir pigesnis, ir chaotiškesnis. Geriausia planuoti bent 3–6 savaites į priekį.
Kai lieka 2–4 dienos, pervežėjas dažniausiai neturi laiko sudėlioti optimalaus maršruto. Jis ima automobilį iš kito plano, keičia krovėjų grafiką, galbūt moka viršvalandžius. Todėl kaina šauna aukštyn. Būna išimčių, kai furgonas grįžta iš Anglijos tuščias ir gali pasiimti nedidelį krovinį pigiau. Bet jei kalbate apie pilną buto perkraustymą į Angliją, paskutinė minutė retai būna draugiška piniginei. Ir dar: paskutinę minutę sunkiau rasti normalų draudimą, ne tik vietą automobilyje.
Daug žmonių mano, kad pakavimas yra „smulkmena“. Pervežimuose smulkmenos greitai tampa kaina. Blogai supakuotas stalas užima daugiau vietos, nes jo negalima saugiai krauti ant kitų daiktų. Neišardyta spinta gali netilpti pro duris. Dėžės be numerių lėtina iškrovimą Anglijoje, o tada krovėjai dirba ilgiau. Patarimai perkraustymo kainoms į Angliją čia labai paprasti: dėžės vienodo dydžio, sunkūs daiktai mažose dėžėse, trapūs daiktai pažymėti, inventorius trumpas, bet tikslus.
Apie tai sunku pasakyti tiksliai be nuotraukų. Vienam kambariui dažnai reikia 20–35 dėžių, dviem kambariams – 45–70, o šeimai su vaikais skaičius gali lengvai perkopti 100. Bet čia yra viena gudrybė: dėžių dydis. Jei viską kraunate į dideles dėžes, jos tampa sunkios, plyšta ir užima daugiau vietos. Geriau mažesnės, stiprios dėžės knygoms, įrankiams, indams. Krovėjai tai mato iš tolo. Ir atsiprašau už smulkmeną, bet dėžių numeracija tikrai sutaupo nervų.
Dažniausiai paprastas išardymas būna įskaičiuotas, bet sudėtingi baldai gali kainuoti papildomai. Pavyzdžiui, IKEA spinta išardoma greitai, o senas masyvus bufetas su stiklais gali reikalauti daugiau laiko ir atsargumo. Kai kurios įmonės skaičiuoja valandomis, kitos fiksuoja pagal daiktų kiekį. Svarbu klausti prieš sutikimą. Buvo atvejis, kai klientas manė, jog lovos išardymas „savaime suprantamas“, o pervežėjas laikė tai papildomu darbu. Ginčas nemalonus, o kainos pasiūlymas tada atrodo visai kitaip.
Nes nuotraukos mažina spėjimą. Žodžiai „standartinis butas“ kiekvienam reiškia ką nors kitą. Vienam tai – sofa, stalas ir dvi dėžės. Kitam – pilna virtuvė, du čiužiniai, skalbimo mašina, dviračiai ir senelės komoda. Nuotraukos leidžia matyti tūrį, laiptus, duris, liftą, automobilių prieigą. Kartais užtenka vaizdo skambučio per 10 minučių. Tai nėra kontrolė, tai normalus darbas. Be to, nuotraukos apsaugo ir jus, jei vėliau kyla klausimas, kodėl kaina pasikeitė.
Galima, bet ne visada verta. Jei mokate tvarkingai pakuoti, turite dėžių, plėvelės, kampuočių ir žymeklių, tai gali sumažinti kainą. Bet jei viską sukrausite į maišus, o indai bus laikraščiuose, rizika didesnė. Pervežėjai tada negali garantuoti tokio paties saugumo, nes netinkamas pakavimas yra viena dažniausių pažeidimų priežasčių. Dar vienas dalykas – laikas. Jei krovėjai laukia, kol jūs ieškote lipnios juostos, laikas skaičiuojamas. Geriau pasakyti atvirai: „dalis supakuota, dalį reikia pagalbos“.
Į Jungtinę Karalystę negalima arba labai rizikinga vežti maisto produktų gyvūninės kilmės, kai kurių augalų, pavojingų medžiagų, dujų balionų, atvirų chemikalų, ginklų, šaudmenų. Sąrašas keičiasi, todėl aš visada sakau – pasitikrinkite oficialią JK muitinės informaciją arba klauskite pervežėjo prieš pakavimą. Yra ir daiktų, kuriuos techniškai vežti galima, bet jie nepraeina sveiko proto testo: pusiau pilnas tepalo kanistras, senas dažų kibiras, neaiškus buteliukas garaže. Tokius dalykus geriau palikti.
Inventorius yra ne tik sąrašas. Tai įrodymas, kas važiavo, kokios būklės ir kokiu kiekiu. Jei sąraše yra „mėlyna sofa, 3 dėžės virtuvė, televizorius 55 coliai“, vėliau lengviau aiškintis. Be inventoriumo prasideda pokalbis „ar tikrai buvo?“ ir visi lieka nepatenkinti. Geras inventorius nebūna romanas, užtenka aiškumo. Kartais klientai juokiasi, kad per daug formalu, o po mėnesio, kai dingsta dėžė, tas popierius tampa brangiausias daiktas visame perkraustyme.
Po Brexit perkraustymas į Angliją tapo ne tik logistika, bet ir popierizmas. Asmeniniams daiktams dažnai reikia pateikti informaciją, kad daiktai naudoti, kad perkraustote gyvenamąją vietą, kad nėra komercinės siuntos. Jei vežate naujus daiktus, įrangą prekybai ar daug vienodų prekių, prasideda kita istorija. Čia daug kas painiojasi, ir aš pats ne visada žinau 100%, kaip konkretų atvejį vertins muitinė, todėl geriau klausti anksčiau.
Dažniausiai taip, bent jau tam tikra forma arba informacija per pervežėją. Asmeniniai naudoti daiktai gali būti vežami be importo muito, jei atitinka sąlygas, pavyzdžiui, perkraustote savo gyvenamąją vietą ir daiktus naudojote tam tikrą laiką. Bet „dažniausiai“ nereiškia „visada“. Jei vežate naują televizorių, kompiuterius verslui ar dėžę batų pardavimui, tai jau nebe paprastas namų perkraustymas. Todėl patarimai perkraustymo kainoms į Angliją visada turėtų apimti dokumentų klausimą, ne tik kainą už furgoną.
EORI numeris dažniausiai reikalingas verslui, kuris deklaruoja prekes. Paprastam žmogui, kuris veža savo senus baldus ir drabužius, jo dažniausiai nereikia, nes dokumentus tvarko pervežėjas arba muitinės tarpininkas. Bet jei siunčiate komercines siuntas iš Anglijos ar į Angliją, EORI gali tapti būtinas. Čia žmonės dažnai painioja asmeninį perkraustymą su prekyba internetu. (Pataisau – ne visada tai oficialus įkainis, dažniau tai tiesiog orientyras, nes tarpininkų kainos skiriasi.) Klauskite, kas tiksliai tvarkys deklaraciją.
HS kodai yra prekių klasifikacijos kodai, kuriuos naudoja muitinė. Jie labiau aktualūs komerciniams kroviniams, bet kai kuriose deklaracijose reikia apibūdinti daiktus gana tiksliai. Sena sofa nėra „baldas kažkoks“, o baldas sėdėjimui, naudotas, medinis/metalo audinys, asmeniniam naudojimui. Skamba keistai, žinau. Bet muitinė nemėgsta miglotų aprašymų. Kuo tiksliau sudėliotas sąrašas, tuo mažesnė tikimybė, kad krovinys stos Doverio uoste ar kitame terminaluose. Tai nėra biurokratija dėl biurokratijos.
Jei dokumentai tvarkingi, tai gali būti gana greitai. Bet jei trūksta informacijos, yra netikslus inventorius arba muitinė paprašo papildomų duomenų, krovinys gali stovėti ilgiau. Aš nenoriu sakyti konkrečių valandų kaip fakto, nes situacijos keičiasi. Kartais viskas praeina be kontakto, kartais reikia laukti. Todėl perkraustant į Angliją svarbu neskubėti paskutinę dieną. Ypač jei Anglijoje jūsų laukia nuomos butas, o raktus gaunate tik nuo 14 valandos. Toks derinys greitai tampa nemalonus.
Seniau jos buvo dažnai minimos perkraunant asmeninius daiktus į Jungtinę Karalystę. Dabar procesai pasikeitė, sistemų ir reikalavimų detalės gali skirtis, todėl aš nesakysiu „visada taip“. Geriau klausti pervežėjo arba muitinės tarpininko, kokius dokumentus jie naudoja dabar. Svarbiausia ne formos pavadinimas, o esmė: įrodyti, kad daiktai asmeniniai, naudoti ir nėra skirti prekybai. Jei kažkas jums sako, kad po Brexit nieko nereikia, aš elgiuosi atsargiai. Per daug kartų mačiau sustabdytų krovinių.
Kai aprašymas neatitinka turinio, kai yra draudžiamų prekių, kai trūksta dokumentų arba kai krovinys atrodo komercinis. Pavyzdžiui, sąraše parašyta „asmeniniai daiktai“, o dėžėse – 30 naujų batų porų su etiketėmis. Arba vežate virtuvės įrangą restoranui, bet deklaraciją pateikiate kaip namų baldus. Tai jau problema. Buvo atvejų, kai žmonės pamiršdavo apie alkoholį, tabaką ar vaistus didesniais kiekiais. Tai ne panikos priežastis, bet proga viską susitvarkyti prieš išvykstant.
Draudimas pervežimuose yra viena tų temų, kurioje klientai dažnai girdi tik „viskas apdrausta“ ir tuo patiki. Realybė šiek tiek kitokia. Yra transporto atsakomybė, CMR, papildomas krovinio draudimas, pakavimo sąlygos, išimtys. Blogos įmonės mėgsta kalbėti gražiai, kol nieko neįvyko. Todėl prieš perkraustymą į Angliją reikia aiškiai žinoti, kas atsitiks, jei baldas bus subraižytas, dėžė dings arba televizorius nebeįsijungs.
Ne visada. CMR atsakomybė dažnai skaičiuojama pagal svorį, ne pagal daikto vertę. Tai reiškia, kad jei dings dėžė su drabužiais, kompensacija gali neatrodyti taip, kaip tikitės. Todėl vertingi daiktai, dokumentai, papuošalai, brangi technika turėtų keliauti su jumis arba būti specialiai apdrausti. Kai kurie pervežėjai siūlo papildomą draudimą pagal deklaruotą vertę. Tai kainuoja, bet kartais ramybė verta tų papildomų 100–300 eurų. Svarbiausia skaityti sąlygas, ne tik pasirašyti gražų pasiūlymą.
Tai dažnas tarptautinių pervežimų modelis. Kaina už kilogramą neatrodo didelė, bet jei dingsta lengva, brangi dėžė su elektronika, kompensacija bus maža. Todėl reikia klausti, ar tai CMR riba, ar papildomas draudimas. Kartais klientai pyksta, kad „pervežėjas nieko nekompensuoja“, nors sąlygose tai buvo parašyta. Ne visada įmonė tyčia slepia, kartais žmonės tiesiog neperskaito. Bet jūsų pareiga – žinoti, ką perkate. Patarimai perkraustymo kainoms į Angliją be draudimo sąlygų yra nepilni.
Priklauso nuo situacijos. Jei baldas buvo tinkamai supakuotas, o žala įvyko dėl krovėjų klaidos, galima teikti pretenziją. Jei baldas senas, pažeistas, be apsaugos arba neįmanoma jo nešti be įbrėžimų siaurame koridoriuje, viskas tampa sudėtingiau. Būna ir tokių atvejų, kai klientas sako „neškite kaip nors“, nors laiptinė siaura kaip kupė traukiny. Tada rizika didesnė. Geriausia prieš darbą parodyti vietas, kurios jau buvo subraižytos, kad vėliau nekiltų ginčas dėl senų žymių.
Jei vežate normalius baldus, drabužius, indus ir kelias dėžes, galbūt pakaks standartinės atsakomybės. Bet jei krovinys vertingas, trapus ar didelis – taip, verta svarstyti. Pianinas, brangi virtuvės technika, meno kūriniai, kompiuterinė įranga, senovinis baldas – čia papildomas draudimas nėra kaprizas. Kaina paprastai skaičiuojama nuo deklaruotos vertės ir rizikos. Negalėsiu pasakyti tikslios sumos be duomenų, bet dažnai tai būna nedidelė dalis viso perkraustymo kaštų. Kartais žmonės taupo 80 eurų ir praranda ramybę visam mėnesiui.
Normali rizika yra tada, kai jums aiškiai paaiškina, kas gali įvykti, kas draudžiama, kas neįeina į kainą. Bloga įmonė sako „nesijaudinkite, viskas bus gerai“ ir vengia rašytinių atsakymų. Jei negalite gauti pasiūlymo su paslaugų aprašymu, draudimo sąlygomis ir terminais, tai raudona vėliava. Taip pat saugokitės tų, kurie prašo viso mokėjimo į asmeninę sąskaitą be sutarties. Yra sąžiningų mažų vežėjų, bet yra ir tokių, kurie paima avansą ir dingsta. Rinka didelė, ne viskas gražu.
Nes pigiausias pasiūlymas dažnai neįtraukia krovėjų, pakavimo, draudimo, muitinės tvarkymo ar laukimo. Po to ateina papildomi mokesčiai: „reikėjo daugiau žmonių“, „reikėjo papildomos dėžės“, „muitinė paprašė dokumentų“, „reikėjo laukti“. Aš mačiau klientų, kurie pasirinko 900 eurų pasiūlymą, o galutinė suma buvo 1700. Kitas pasiūlymas buvo 1350 eurų, bet viskas aišku nuo pradžių. Patarimai perkraustymo kainoms į Angliją nėra apie tai, kaip rasti mažiausią skaičių, o kaip suprasti, kas už jo slepiasi.
Geras pasiūlymas neturi būti ilgas kaip teisės aktas, bet turi būti aiškus. Jame turėtų būti nurodyta pakrovimo ir iškrovimo adresas, apytikris tūris, ar įeina krovėjai, kiek žmonių dirbs, ar yra pakavimo medžiagos, koks transportas, koks terminas, kas tvarko muitinę ir kokios draudimo sąlygos. Jei pasiūlymas parašytas žinutėje „nuvešim, bus gerai, 1000“, aš tokio nepirksiu. Geriau klausti daug, net jei atrodo, kad varginate.
Klauskite, ar kaina galutinė, ar orientacinė. Kas įeina į kainą: krovėjai, pakavimas, išardymas, apsauginės plėvelės, muitinės dokumentai? Koks transportas – dalinis ar pilnas? Koks terminas? Kas atsitiks, jei pasikeis data? Kaip skaičiuojamas laukimas? Ar yra draudimas ir kokia jo riba? Ar gavau rašytinį pasiūlymą? Tai nėra paranoja. Tai normalus pokalbis prieš perduodant savo daiktus svetimiems žmonėms. Jei pervežėjas erzina nuo klausimų, gal jis ne jums.
Nes žodinis pažadas greitai išgaruoja. Ypač kai kaina pakyla. Rašytiniame pasiūlyme matyti, kas buvo sutarta: adresas, data, paslaugos, kaina, draudimas, terminai. Tai nereiškia, kad niekada nebus papildomų darbų. Gali būti. Bet tada lengviau suprasti, kas nauja, o kas turėjo būti įskaičiuota. Buvo atvejis, kai klientas sakė „sutarėme 1200“, o pervežėjas tvirtino, kad tai buvo tik transportas be krovėjų. Be žinučių ar el. laiško ginčas tampa nemalonus.
Taip, bet protingai. Jei turite tvarkingą krovinį, patogų pakrovimą, lanksčią datą ir galite priimti dalinį krovinį, derėtis galima. Jei reikia vežti penktadienį, iš ketvirto aukšto be lifto, su pianinu ir dokumentais iki pirmadienio, derėjimosi vietos mažai. Geriausias būdas – ne spausti „padarykite pigiau“, o klausti, kas kainą mažintų. Pavyzdžiui, supakuoti patiems, išardyti baldus, pasirinkti kitą dieną, palikti nereikalingus daiktus. Taip dažnai sutaupoma daugiau nei derantis dėl 50 eurų.
Dalinis krovinys tinka, kai nėra didelio skubėjimo ir norite sutaupyti. Tinka dėžėms, baldams, vienam butui, kai galima laukti 1–2 savaites. Atskiras furgonas geriau, kai turite daug daiktų, griežtą datą, biurą, brangią techniką ar nenorite maišyti savo daiktų su kitais kroviniais. Kaina didesnė, bet kontrolė geresnė. Kartais klientai klausia, ar dalinis krovinys saugus. Saugus, jei tinkamai fiksuojamas, bet jis dažniau persikrauna ir daugiau juda maršrute. Tai tiesiog kitoks rizikos profilis.
Žiūrėkite ne tik į žvaigždutes. Skaitykite, ar žmonės mini realius dalykus: ar atvyko laiku, ar kaina nesikeitė, ar buvo draudimas, kaip elgėsi krovėjai, ar sprendė problemas. Per daug gražūs atsiliepimai be detalių kartais kelia įtarimą. Blogi atsiliepimai taip pat ne visada reiškia, kad įmonė bloga – kartais klientas pats neteisingai pateikė informaciją. Bet jei matote kelis pasikartojančius skundus dėl dingusių daiktų ar dingusio avanso, bėkite. Internetas ne viską pasako, bet daug ką parodo.
Jei viskas paprasta ir turite vietos artimiausiame reise, kartais galima per kelias dienas. Bet normalus planavimas – 2–6 savaitės. Daliui kroviniui reikia surinkti maršrutą, pilnam furgonui reikia suderinti vairuotoją, krovėjus, dokumentus. Prieš šventes terminai ilgėja. Jei kalbate apie Londoną, dar svarbu iškrovimo leidimas, gatvės ribojimai, congestion charge zona, parkavimo galimybės. Kartais pats kelias trunka 1–2 dienas, bet organizacija užtrunka ilgiau. Todėl geriau pradėti anksčiau, net jei atrodo, kad dar toli.
Patarimai perkraustymo kainoms į Angliją iš tikrųjų yra apie aiškumą: kiek turite daiktų, kas įeina į pasiūlymą, koks terminas, kokia draudimo apsauga ir kas tvarko dokumentus. Pigiausias variantas ne visada yra geriausias, o brangiausias ne visada reiškia kokybę. Reali kaina susidaro iš tūrio, darbo, maršruto, pakavimo, muitinės ir rizikos. Jei norite ramiau perkraustymo į Angliją, rinkitės ne tik kainą, bet ir pervežėją, kuris aiškiai atsako į nepatogius klausimus.