Patarimai asmeninių daiktų išmuitinimui į Londoną: kas pasikeitė po „Brexit“?

Dirbu šioje srityje jau beveik dvi dešimtis metų ir regiu, kaip keičiasi situacija, bet vienas dalykas lieka tas pats – žmonės visada baiminasi muitinės. Kai reikia persikelti gyventi į Didžiąją Britaniją, ypatingai Londoną, kyla tūkstančiai klausimų. Anksčiau, kai JK buvo ES narė, viskas buvo paprasčiau – užkrovė ir važiuoji. Dabar, po „Brexit“, situacija pasikeitė, ir patarimai asmeninių daiktų išmuitinimui į Londoną tampa būtini kiekvienam, kuris nori išvengti nereikalingų rūpesčių ir didelių mokesčių. Ne visada viskas vyksta pagal knygą, kartais įvyksta nesusipratimų, o dokumentai dingsta požemyje. Štai realus vaizdas iš vidaus, kaip tai veikia praktiškai, ir ką turėtumėte žinoti, prieš išsivežant visus savo gyvenimo daiktus per Lamanšą.

Dokumentai ir ToR01 – viskas prasideda nuo čia

Kas tas ToR01 numeris ir ar jis tikrai būtinas?

Tai turbūt pats dažniausias klausimas. ToR01 (Transfer of Residence) tai dokumentas, kuris leidžia atgabenti asmeninius daiktus į JK be muito ir PVM. Be jo, jums teks sumokėti 20% PVM ir galbūt muito už viską, ką gabenate. Tai yra pagrindinis dalykas tais patarimai asmeninių daiktų išmuitinimui į Londoną, kuriuos galiu duoti. Užpildyti paraišką internete nėra labai sudėtinga, bet ji turi būti patvirtinta prieš jūsų daiktų atvykimą į šalį. Žinau atvejų, kai žmonės laukdavo patvirtinimo savaitėmis, o tarpininkai skubindavo juos varyti. Geriau tai padaryti iš karto, kai tik žinote persikėlimo datą, o ne laukti, kol vairuotojas jau stovi sienoje.

Ar galiu išsiverčiant be šio numerio?

Techniškai galite, bet tai bus brangu. Jeigu ToR01 nėra, muitinė trauks mokesčius nuo visos vertės. Buvo toks vienas klientas, kuris pagalvojo, kad „kažkaip įsivers“ ir nepadarė nieko. Rezultate – jo senas buto baldai, kurių jis nebeperkėlė, buvo įvertinti kaip prekės, ir jis turėjo mokėti tūkstančius svarų mokesčių. Neklausykite manęs, kodėl jis taip padarė, galvojo, kad jis išskirtinis atvejis. Geriausieji patarimai asmeninių daiktų išmuitinimui į Londoną visada prasideda nuo dokumentų tvarkos. Neduokite muitinei progos uždirbti iš jūsų senų daiktų.

Kokius dokumentus reikia pateikti vairuotojui?

Reikės ToR01 patvirtinimo (su unikaliu numeriu), inventorinio sąrašo (packing list) ir kopijos jūsų paso. Kartais reikia ir galiojančios darbo sutarties ar nuomos sutarties Londone, nors ne visada to prašo. Vairuotojas turi turėti šiuos popierius rankose, kai važiuoja į uostą arba terminalą. Buvau matęs, kai vairuotojas pamiršo pasiimti inventoriaus ir jam teko grįžti atgal, dėl ko visa siunta pavėlavo dviem dienoms. Nepasikliaukite tik žodžiu, viskas turi būti ant popieriaus.

Kaip teisingai sudaryti inventorinį sąrašą?

Jis neturi būti tik „3 dėžės su drabužiais“. Reikia išvardyti bent apytikslį turinį, pvz., „vyriški drabužiai, indai, knygos“. Taip pat nurodykite vertę (geriausia nulinę, jei tai naudoti daiktai) ir svorį. Muitininkai mėgsta aiškumą. Jeigu parašysite „baldai“, gali kilti įtarimų, o jeigu išskaidrysite – „sofa, stalas, 2 kėdės“, bus geriau. Vienas klientas rašė „asmeniniai daiktai“ visur, ir jam teko atidaryti visas dėžes sienoje. Pasidėkite truputį pastangų.

Ar inventorius turi būti anglų kalba?

Labai rekomenduoju. Anglijos muitinės pareigūnai anglų kalba nekalba lietuviškai (nustebau, tiesa?). Jei sąrašas lietuviškai, gali tekti laukti vertėjo, o tai kainuoja laiką ir pinigus. Galite padaryti dvi kalbas, bet angliškas versijas privalomas. Nėra taip sunku išversti „drabužių dėžę“ ar „virtuvės reikmenis“. Geriau pasirūpinkite šiuo dalyku iš anksto.

Mokesčiai ir pinigai – kas tikrai kainuoja?

Ar turiu mokėti PVM už naudotus daiktus?

Jei turite galiojantį ToR01 ir daiktus naudojote bent 6 mėnesius prieš persikėlimą, tuomet PVM (0%) ir mokėti nereikia. Tai yra pagrindinė šių patarimai asmeninių daiktų išmuitinimui į Londoną esmė. Bet jeigu atvežate visiškai naują, su etiketėmis, televizorių, kurį nupirkote prieš savaitę Vilniuje, tai jau bus traktuojama kaip prekė. Tada mokesčiai bus taikomi pagal standartines tarifas. Nekvieskite save per daip, daiktai turi atrodyti naudoti.

Kiek kainuoja muitinės tarpininko paslaugos?

Tai priklauso nuo įmonės, bet paprastai Londono zonoje tai svyruoja nuo 150 iki 300 svarų sterlingų. Už šią sumą jie suformuoja deklaraciją ir paduoda ją į sistemą. Žinoma, galima bandyti tai daryti paties, jei esate tikrai technologiškai nusiteikęs ir suprantate terminologiją. Bet po 20 metų darbo stebiuosi, kaip žmonės pasirenka keliauti per aštrų vandenį dėl 50 svarų taupymo. Tarpininkas padeda išvengti klaidų, kurios kainuoja brangiau.

Kas nutinka, jeigu nenurodžiau teisingos vertės?

Jei muitinė įtars, kad vertė per žema, gali priskirti savo. Pvz., jei parašysite, kad jūsų „BMW“ vertė yra 100 svarų, juos tai nepatenkins. Jie naudos savo katalogus. Taip pat būkite atsargūs su brangia elektronika – jeigu atvežate naują „MacBook“ ir parašysite, kad jis vertas 10 svarų, gali būti bauda už neteisingą duomenų pateikimą. Geriau būti sąžiningas (ar bent artimas tiesai). Nėra prasmės meluoti, sistemos turi duomenų bazes.

Ar galiu atvežti daiktus dalimis?

Taip, galite, bet tai turi būti nurodyta ToR01 paraiškoje arba pirmosios siuntos metu. T.y., jei dabar atvežate dalį daiktų, o likusius planuojate po mėnesio, apie tai reikia pranešti. Kitu atveju antrosios siuntos metu gali būti traukiami mokesčiai, nes manyta, kad tai pirkimas, o ne persikėlimas. Buvo atvejis, kai žmogus atvežė dalį baldų, o vėliau atvežė automobilį ir teko įrodinėti, kad tai ne pirkimas iš aukciono.

Ar galiu gauti PVM grąžinimą, jeigu jau jį sumokėjau?

Jei klaidingai sumokėjote mokesčius (pavyzdžiui, turėjote ToR01, bet tarpininkas to nepastebėjo), galite pateikti prašymą grąžinti (claim). Tai trunka, žinoma, ne vieną dieną, ir biurokratija čia didelė. HMRC (mokesčių tarnyba) peržiūri viską labai detaliai. Galite gauti pinigus atgal, bet reikės kantrybės ir visų įrodymų. Geriau iš karto padaryti viską teisingai.

Kas galima vežti, o kas griežtai draudžiama?

Ar galiu vežti maistą?

Dabar, po „Brexit“, tai yra labai sudėtinga. Dauguma maisto produktų, ypač mėsos ir pieno produktų iš ES, yra draudžiami arba griežtai ribojami. Negalite atvežti dešros iš Ukrainos ar sūrio iš Lietuvos, jei jame yra mėsos ar pieno. Galite atvežti sausą maistą, makaronus, konservus be mėsos, bet viską reikia deklaruoti. Vieną kartą girdėjau, kad vairuotojui atėmė visą kroveinį su kumpiu, nes jis nepaskelbė. Geriausi patarimai asmeninių daiktų išmuitinimui į Londoną maisto atžvilgiu – nevežkite jokių gyvūninės kilmės produktų, išskyrus kūdikių maistą ar medicininius reikmenis.

O kaip su alkoholiu ir tabaku?

Alkoholis gali būti įtrauktas į Transfer of Relief, jei jis yra jūsų asmeninis turtas (ne parduodamas). Tačiau čia yra griežti kiekiai. Jeigu atvežiate 50 butelių vyno, jums gali tekti įrodinėti, kad tai jums asmeniniam vartojimui (pvz., didelė šventė ar kolekcija). Tabakas taip pat ribojamas. Nebandykite atvežti dešimtų kartonų cigarečių – tai bus traktuojama kaip prekyba. Būkite protingi, nevežkite prekybos kiekių.

Ar galima vežti vaistus?

Taip, bet tik su receptu ir jums asmeniui reikalingam kiekuiui. Negalite atvežti dėžės silpninančiųjų vaistų be dokumentų. Jei turite lėštinį vaistą, būtinai turėkite gydytojo išrašą (angliškai arba su vertimu). Muitinė labai atidžiai žiūri į narkotikus ir psichotropinius vaistus. Nėra vietos eksperimentams šioje srityje.

Ar galiu vežti savo augalus?

Tai yra sudėtinga. Dauguma augalų su žeme yra draudžiami dėl kenkėlių rizikos. Galite atvežti kai kuriuos augalus, jei turite fitosanitarinį sertifikatą, bet tai papildomi rūpesčiai. Asmeniškai jums nerekomenduočiau vežti jokių augalų su šaknimi – per daug rizikuojate, kad juos konfiskuos sienoje. Geriau nusipirkti naujus Londone, nors ir brangiau.

Kas daro su ginklais ar peiliais?

JK ginklų įstatymai yra griežti. Ne galite atvežti peilių rinkinio virtuvei, jei peiliai yra ilgesni nei tam tikra riba ar atrodo kaip ginklai. Pistoleto formos žiebtuvėliai – draudžiami. Jei turite medžioklinį ginklą, reikia specialios licencijos, kurią gauti dar sunkiau nei darbo vizą. Geriau palikti tą dalyką namuose.

Specifiniai daiktai: automobiliai, technika ir t.t.

Kaip vežti automobilį be mokesčių?

Automobilis taip pat gali būti įtrauktas į ToR01 reliefą, jeigu jį naudojote bent 6 mėnesius prieš išvykdami. Tačiau čia yra vienas pagrindinis „nustūmimas“ – jums reikės užsiregistruoti jį JK (DVLA) ir sumokėti mokesčius už pirmąją registraciją (kai kuriais atvejais 10% PVM vis tiek gali būti taikomas, priklausomai nuo situacijos, tai yra sudėtinga). Be to, automobilis turi atitikti JK standartus (šviesos, vairas dešinėje). Vienaip ar kitaip, patarimai asmeninių daiktų išmuitinimui į Londoną automobilių atžvilgiu yra: pasikonsultuokite, nes čia pilna smulkių nuostatų.

Ar turiu keisti šviesas automobilyje?

Taip, jei jūsų automobilio šviesos nukreiptos kairėn (kaip kontinentinėje Europoje), JK jos netinka. Galima užklijuoti juos specialiomis juostelėmis (laikinas sprendimas) arba pakeisti į JK standarto. Jei sustatys su netinkamomis šviesomis, gautumėte baudą. Policija Londone to nepaleis. Tai viena tų smulmenų, kurios sukelia daugiausiai galvos skausmo vairuotojams.

Ar galiu vežti labai brangų pianiną ar paveikslus?

Galite, bet tikslingai apdrausti. Muitinė nebeleis be ToR01 (jei naudotas), bet jei tai tūkstančių vertės meno kūrinys, gali būti taikomi specialūs eksporto/importo režimai. Taip pat tikrinkite, ar paveikslas nėra saugomas (kai kurie seni paveikslai negali būti išvežti iš šalies be leidimo). Vertės nustatymas čia yra kritiškas.

Ar veikia mano senas buitinė technika JK?

Elektra ten yra 230V, taigi technika veiks. Tačiau jūsų kištukai tikriausiai neįeis į jų lizdus. Turėsite pakeisti kištukus arba naudoti adapterius. Tai nedideli rūpesčiai, bet reikia žinoti. Skirtingai nei keliaujant į JAV, čia nereikia transformatoriaus, tik adapterių. Viena vertus, paprasta, kita vertus – reikės pakeisti visus kištukus namuose.

Ar galiu vežti dviratį ar motociklą?

Taip, taisyklės tokios pat kaip ir automobiliui. Turi būti naudotas 6 mėnesius. Dviračiai paprastai nekelia problemų, nebent tai kokia profesionali lenktyninė mašina. Motociklai taip pat turi būti registruojami. Būkite pasiruošę, kad Londono eismas dviračiu ar motociklu yra kažkas visai kito nei Lietuvoje – čia tiesiog siaubingai pavojinga.

Logistika, procesas ir realios problemos

Kiek laiko užtrunka visa procedūra?

Jeigu visi dokumentai tvarkingi, pati išmuitinimo procedūra (customs clearance) užtrunka 1-2 darbo dienas. Bet viso procesas – nuo išsiuntimo iki pristatymo į Londoną – gali užtrukti 5-10 dienų, priklausomai nuo maršruto. Dabar, kai tarp Lietuvos ir JK yra muitinės kontrolė, kelias ilgesnis. Kartais „Eurotunelio“ pusėje susidaro eilės, nes tikrinami visi kroviniai. Būkite kantrūs.

Ar reikia dalyvauti paties muitinės poste?

Nereikia. Tai daro jūsų brokeris arba pervežėjas. Jūs tiesiog laukiate, kol skambins ir sakys „važiuok pasiimti“. Kiekvienas stengiasi išvengti fizinių apsilankymų terminaluose, nes ten yra chaosas. Jei ten reikės eiti patiems, tai reiškia, kažkas negerai. Geriau pasirinkti įmonę, kuri pasiūlo „duris į duris“ paslaugą.

Kas daro, jei mano daiktai dingsta?

Labai retai, bet nutinka. Čia svarbu draudimas. Be gero draudimo (vis rizika), gali likti be nieko. Neklausiate, kodėl aš taip griežtas apie tai? Matęs esu, kaip mažos firmos dingsta su pilna sunkvežimio krovele. Didelės firmos turi atsakomybę. Pasirinkdami pervežėją, žiūrėkite ne tik į kainą, bet į jų reputaciją.

Ar galiu vežti daiktus, jeigu dar neturiu nuomos sutarties?

Tai gali būti problema. Muitinė dažnai klausia adreso. Jeigu jūsų adresas dar tik ieškomas, galite nurodyti draugo ar giminaičio adresą (su jų sutikimu), laikiną. Bet ToR01 paraiškoje reikia nurodyti galutinį adresą, kur ketinate gyventi. Jeigu dar nežinote, tai gali būti kliūtis. Geriau bent jau turėti kokį nors konkretų planą.

O jeigu aš turiu daug daiktų, tarkim, visą namų ūkį?

Tuomet jums reikės konteinerio (40 pėdų arba 20 pėdų). Tai jau kita lyga – jūros pervežimas. Išmuitinimas toks pats, tik logistika brangesnė. Konteineriai atplaukia į Felixstowe ar Tilbury uostus, turi būti pervesti ant vagonų ar sunkvežimių. Čia svarbu, kad inventorius būtų tikslus, nes tikrinimas konteineryje trunka valandas.

Ar saugu vežti brangius daiktus (auksą, juvelyrinius dirbinius)?

Asmeniniai papuošalai, kuriuos nešiojate su savimi (prie kūno), paprastai nebekainuoja. Bet jei vežate dėžę pilną juvelyrinių dirbinių, tai keliauja didelė rizika. Muitinė gali labai smarkiai patikrinti tokią siuntą. Be to, dėl draudimo – ne visos draudimo kompanijos norima drausti aukso ir brangakmenių pervežimą be specialių sąlygų. Geriau tuos dalykus pasidėti į rankinį bagažą (jei leidžia).

Smulkmenos, kurios visada pamirštamos

Ar galiu duoti duoką vairuotojui už greitą išmuitinimą?

Nerekomenduoju. Gera įmonė viską padarys pagal sutartį. Kyšiai neveikia su JK institucijomis – tai ne Kazachstanas ar Rusija. Jei kas nors prašo pinigų „už spaudimą“, tai blogas ženklas. Viskas turi būti oficialu. Geriau sumokėti už greitąją brokerio paslaugą nei mėginti kyšioti vairuotoją.

Ar reikia išpakuoti dėžes prieš muitinę?

Nebūtinai. Muitinė gali nuspręsti atidaryti tik tam tikrą dėžę (random check). Jei jie matyti, kad inventorius atitinka turinį, gali nieko net neatidaryti. Bet jei jums pasiseks ir jums atims „raudonąją vėliavą“, gali tekti išpakuoti viską. Todėl pakavimas turi būti tvarkingas, kad jei reikėtų, tai būtų galima greitai padaryti.

Kaip elgtis, jei manęs pasiklauso apie draudimą?

Draudimas yra būtinas. Niekas negarantuoja, kad sunkvežimis neapsivers arba nebus apiplėštas. Pasirinkite „vis rizika“ draudimą, o ne nešiojamojo bagažo analogą. Skirtumas didelis. Kai sako patarimai asmeninių daiktų išmuitinimui į Londoną, dažniausiai pamirštama apsauga, o ne dokumentai. Draudimas kainuoja, bet ramybės brangiau nėra.

Ar galiu atvežti daiktus draugo vardu?

Techniškai galite, bet ToR01 yra asmeninis. Jis negali būti perduotas. Jei daiktai priklauso jums, jie turi būti registruoti jūsų vardu. Jei tai dovana draugui, tai jau visai kita istorija ir gali būti apmokestinta. Muitinė žiūri, kas yra gavėjas (importeris). Būkite atsargūs su tokiais nesusipratimais.

Kas daryti, jei ToR01 buvo atmestas?

Gali būti, kad nepateikėte visų įrodymų, kad gyvenote ES ne mažiau 12 mėnesių. Tuomet reikia pateikti papildomus dokumentus (Mokesčių tarnybos pažymas ir pan.). Jei netenkite šios sąlygos (pvz., gyvenote Singapūre ir persikeliate iš ten), tai reliefo negausite. Tuomet tenka mokėti pilną mokesčį.

Ar galima susisiekti su HMRC tiesiogiai?

Galima, bet jie labai užimti. Geriau turėti brokerį, kuris žino, su kuo kalbėti ir kaip. Jei bandysite skambinti pats, gali praleisti valandas laukiant eilėje. Sistema yra sudėtinga ir biurokratiška. Profesionalai uždirba pinigus tuo, kad žino šiuos „užkulisius“.

O kaip su šunimi ar kate? Tai ne daiktai, bet svarbu.

Tai ne daiktai, o gyvūnai, todėl taisyklės kitos. Reikia mikroschemos, pasų. Tai nėra susiję su daiktų išmuitinimu, bet dažnai vyksta kartu. Gyvūnai turi važiuoti tam tikromis linijomis. Nerašykite daiktų sąraše „šuo“ – jis nėra daiktas. Už tai gali būti bauda.

Ar verta vežti senus baldus ar geriau nusipirkti naujus?

Londonas brangus, bet baldų pristatymas į 5 aukštą be lifto taip pat kainuoja. Jei baldai yra brangūs (pvz., „Italian“ sofa), verta vežti. Jei tai paprasta IKEA spinta, galbūt geriau palikti čia ir nusipirkti naują ten (jei tikrai taupyti). Svarbu apskaičiuoti logistikos kainą priešingai. Kartais išmuitinimas nemokamas, bet pervežimas kainuoja kaip nauja spinta.

Ar galiu vežti dailylentes ar antikvariatą?

Taip, jei asmeninis. Jei tai verslo kolekcija, gali būti traukiami mokesčiai. Antikvariatas turi savo niuansų, ypač jei daiktai yra labai seni (virš 100 metų). Gali reikėti eksporto licencijos iš Lietuvos. Tai jau labai specifinė sritis, geriau pasitarti su ekspertais.

Kas daryti, jei dėžė atvyko sužalota?

Nedelsiant ant kurjerinės taisyklės (CMR) arba pristatymo lapo užrašykite „pažeista“. Jei pasirašysite, kad viskas gerai, vėliau nieko neįrodysite. Nuotraukokite pažeidimus. Draudimo išmokos priklauso nuo to, kaip greitai pranešate apie žalą.

Ar galiu vežti daiktus, jeigu esam studentas?

Studentai taip pat gali naudotis ToR01, jeigu turi nuolatinę gyvenamąją vietą JK. Jei tik eini metams į magistrantūrą ir planuoji grįžti, tai gali būti laikoma laikinu išvykimu, o ne persikėlimu (Transfer of Residence). Čia reikėtų labai tiksliai skaityti nuostatas.

Ar galiu vežti savo darbo įrankius (jei esu statybininkas ir t.t.)?

Jeigu juos naudojote asmeniniam naudojimui (pvz., turi savo namų remontą), gali būti įtraukti. Jei tai įrankiai, su kuriais ketini dirbti JK (verslas), tai jau ne asmeniniai daiktai, o įranga (tools of trade), ir mokesčiai taikomi skirtingai. Muitinė labai atidžiai žiūri, ar nėra bandymo įvežti verslo įrangą be mokesčių.

Kokia tikimybė, kad mane patikrins?

Statistiškai maža, jei viskas tvarkinga. Bet jei inventorius atrodo keistai, arba jūsų pavardė atitinka kažką juodojo sąraše, tikimybė išauga. Kartais tikrinimai būna atsitiktiniai. Negalite to numatyti. Todėl būkite pasiruošę blogiausiam atvejui.

Ar galiu paduoti dokumentus vėliau, jei jau važiuoju?

Negalima. Dokumentai turi būti prieš išvykimą arba bent jau tuo metu, kai siunta pasiekia sieną. Jei dokumentų nėra, siunta bus sustabdyta sandėlyje (demurrage charges pradės augti). Tas laukimas gali kainuoti brangiau nei patys mokesčiai. Nežaiskite su laiku.

Išvados

Galiausiai, visi šie patarimai asmeninių daiktų išmuitinimui į Londoną susiaurina iki vieno – būkite pasiruošę ir nesitikėkite stebuklų. Nors sistema atrodo sudėtinga, su gerais dokumentais (ypač ToR01) viskas praeina sklandžiai. Žinau, kad persikėlimas yra stresuojantis, o biurokratija tik padidina spaudimą, bet jei pasirūpinsite visa tai iš anksto, Londonas jus pasitiks su lengvesniu širdimi. Sėkmės naujajame mieste ir tikiuosi, jūsų daiktai pasieks jūsų naujųjų namų slenksčius be didelių nelaimei.